Byla 2S-333-796/2017
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., BUAB „Stats kamps“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotojo asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., BUAB „Stats kamps“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjai I. B. ir V. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, antstolės B. T. vykdomojoje byloje Nr. ( - ). Nurodė, kad minėta vykdomoji byla yra užvesta dėl skolos ir palūkanų išieškojimo, o pagrindinė išieškoma suma sudaro apie 27 500 Eur. Teigia, kad areštuoto turto vertė viršija išieškotiną sumą mažiausiai keturis kartus. Pažymėjo, kad antstolės nustatyta turto vertė yra neteisinga, todėl pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjai ginčija antstolės nustatytą iš viešųjų varžytynių parduotino turto vertę, kadangi, jų nuomone, antstolės nustatyta realizuojamo turto vertė yra per maža, neatitinka realios nekilnojamojo turto rinkos vertės.
  1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad varžytynėse realizavus pareiškėjos (skolininkės) I. B. turtą, tačiau teismui vėliau tenkinus pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, materialinių ir laiko išlaidų gali patirti tiek antstolis, tiek vykdymo proceso šalys, tiek turto pirkėjai, todėl atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką, pareiškėjų prašymas tenkintinas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-17784-323/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kadangi ji yra visiškai nepagrįsta, neteisėta ir priimta skubotai, preliminariai neįvertinus vykdomojoje byloje esančių įrodymų, kad pareiškėjai prašymą grindžia neaktualiais ir įrodomosios vertės neturinčiais duomenimis.
  1. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, rėmėsi išimtinai pareiškėjo teismui pateiktais duomenimis – įrodymais (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir PVM sąskaita faktūra). Teigia, kad teismas netinkamai vykdė savo pareigą ir pareiškėjų I. B. ir V. B. pateiktus įrodymus vertino formaliai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai ginčydami vykdymo procese nustatytą turto vertę vadovaujasi daugiau nei prieš 10 metų VĮ Registrų centro parengtu masiniu turto vertinimu bei 2008-01-03 PVM sąskaita faktūra, kuri išrašyta beveik prieš devynerius metus, o tokie duomenys neatitinka šiandieninės nekilnojamojo turto rinkos aktualijų ir nuolatinės dinamikos.
  1. Antstolė B. T. pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nurodė, kad teismas turėjo pareigą įvertinti pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę, tačiau šios pareigos teismas nevykdė.
  1. Pareiškėja I. B., V. B. ir suinteresuotas asmuo BUAB „Stats kamps“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

9Teismas

10konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
  3. CPK 510 str. 2 d. numatyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuri gali būti taikoma tik tais atvejais, kai yra siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p., 510 str. 2 d.), kuris kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas ir bylose dėl antstolių veiksmų, tačiau tik tais atvejais, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas preliminariai pripažįsta, kad byloje galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus procesinis sprendimas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad palankaus procesinio sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; ).
  4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai I. B. ir V. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, antstolės B. T. vykdomojoje byloje Nr. ( - ), iki bus išnagrinėtas jų skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad minėta vykdomoji byla yra užvesta dėl skolos ir palūkanų išieškojimo, o pagrindinė išieškoma suma sudaro apie 27 500 Eur. Teigia, kad areštuoto turto vertė viršija išieškotiną sumą mažiausiai keturis kartus. Pažymėjo, kad antstolės nustatyta turto vertė yra neteisinga. Pareiškėjai, nesutikdami su antstolės B. T. nustatyta iš varžytynių parduodamo turto verte, savo poziciją grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nustatyta išvaržomo turto vertė, buvusi 2006 m. rugpjūčio 9 d., bei 2008-01-03 PVM sąskaita faktūra. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį preliminariai nevertino pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų.
  5. Teismų praktikoje konstatuojama, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną, atliekamo skundo pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjams palankus teismo procesinis sprendimas.
  6. Nagrinėjamos bylos atveju, preliminariai vertinant skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų pagrįstumą bei prie skundo pateiktus dokumentus, matyti, kad dokumentuose nurodomos išvaržomo turto kainos buvo nustatytos vienu atveju prieš daugiau nei 10 metų, o kitu atveju prieš 9 metus, nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, todėl ji taip pat negali būti laikoma tikslia ir aiškiai pagrįsta individualaus turto verte, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą, iš esmės rėmėsi neaktualiais ir įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis, kuriuos įvertinus nėra galimybės preliminariai pripažinti, kad byloje galėtų būti priimtas pareiškėjams palankus procesinis sprendimas. Sutiktina, kad dinamiškoje nekilnojamojo turto rinkoje nekilnojamojo turto vertė kinta nuolatos, todėl pareiškėjų pateikti duomenys neatitinka šiandieninės nekilnojamojo turto rinkos aktualijų ir nuolatinės dinamikos.
  7. Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-11 nutartimi nutarė pareiškėjų I. B. ir V. B. skundo dėl antstolės B. T. veiksmų netenkinti. Ši 2017-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, kadangi dėl minėtos nutarties yra pateiktas atskirasis skundas. Nors toks teismo sprendimas ir neįsiteisėjęs, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjų reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jiems palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė nei nepalankaus teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
  8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai aiškino teisės normas bei priėmė neteisingą sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi formuojamoje teismų praktikoje išskiriamas dar vienas privalomas požymis – pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų I. B. ir V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų I. B. ir V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai