Byla 2S-740-252/2014
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5936-812-2014 pagal ieškovų V. D. ir R. D. ieškinį atsakovui K. C., tretiesiems asmenims UADB „Ergo Lietuva“, UAB „LKU turto valdymas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2ieškovai V. D. ir R. D. pateikė teismui ieškinį dėl 123 036,43 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad su atsakovu K. C. panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2009-11-05, tačiau atsakovas pastatais nuo 2009-11-05 iki 2012-05-11 naudojosi be jokio teisinio pagrindo. 2012-05-11 patekus į pastatų vidų buvo pastebėta, jog jie yra suniokoti: matėsi pastatų stogų dangos daugybiniai pažeidimai, akivaizdūs vidaus lubų, sienų, grindų pažeidimai. Be to, aplinka buvo apleista ir neprižiūrėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudodamasis pastatais elgėsi nerūpestingai, todėl yra atsakingas už nuostolių atsiradimą ieškovams priklausančiuose pastatuose. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose atsakovui nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nepakankant – piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, esančių Lietuvos bankuose, areštą. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pavojus, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovo K. C. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 123 036, 43 Lt sumai, uždrausdamas atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims; atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 123 036,43 Lt sumą, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis; piniginių lėšų areštą taikė palikdamas atsakovui teisę kiekvieną mėnesį disponuoti po 1 000 Lt dydžio pinigų suma. Teismas konstatavo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl manytina, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas (CPK 145 str.).

4Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu netenkinti. Nurodo, kad ieškovai, grįsdami ieškinį, nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškinys galėtų būti tenkinamas, taip pat nepagrindė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakankamais rašytiniais įrodymais, pats ieškinys iš esmės grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kad neva tai atsakovas naudodamasis ieškovams priklausančiu turtu padarė kokius nors pažeidimus ar neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovams atsirado nuostoliai ar buvo padaryta žala. Teigia, jog šioje byloje pareikštas ieškinys yra praktiškai tapatus ieškiniui, kuris nagrinėjamas Vilniaus miesto teisme civilinėje byloje Nr. 2-149-433/2014. Tai leidžia manyti, kad ieškovai siekia savo pažeistas teises ginti iš karto dviejose bylose. Mano, jog nepagrįstas teismo motyvas ir dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti sprendžiamas nepranešus atsakovui.

5Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovai prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir siekiant užtikrinti ieškinyje keliamų reikalavimų įvykdymą pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

10Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

12Nagrinėjamu atveju ieškovai V. D. ir R. D. pareiškė ieškinį apeliantui dėl 123 036,43 Lt dydžio sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės vadovaujasi aplinkybe, kad teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo. Kaip minėta, tuo atveju, jei ieškovas tikėtinai nepagrindžia pareikšto ieškinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali būti taikomos. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas procesine prasme. Ieškovai ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jų manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

13Priešingai apelianto argumentams, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.). Kaip matyti, atsakovas yra fizinis asmuo, atskirajame skunde jis jokiais įrodymais ir argumentais net nebandė paneigti ieškinio sumos kaip didelės, t. y. apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera, o pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė.

14Apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepranešęs jam apie gautą ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam teisme. Pirmosios instancijos teismo nurodyta CPK 148 str. 1 d. vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nutarties esmės. Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojančią CPK 147 str. 1 d. redakciją atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama tik tuo atveju, jei teismas mano esant tai būtina. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones įprastai nagrinėjami atsakovui nepranešus ir tik išimtiniais atvejais, kai teismas mano esant būtina, apie tokio prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie gauto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam teisme. Paminėtina, kad apeliantas savo poziciją nagrinėjamu klausimu išreiškė pateikdamas atskirąjį skundą, todėl jam buvo užtikrinta teisė būti išklausytam nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

15Apeliantas teigia, kad ieškovai yra pareiškę tapatų ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme. Iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja tik ieškovo V. D. ieškinį draudimo kompanijai dėl draudimo išmokos. Apeliantas jokių duomenų apie tai, kad minėtoje byloje sprendžiamas ginčas būtų tiesiogiai susijęs su apelianto veiksmais ir jam būtų keliami kokie tai reikalavimai, nepateikė, Todėl teigti, kad yra nagrinėjami tapatūs ieškiniai, negalima. Apeliantas nagrinėjant bylą iš esmės turės teisę ir galimybę pateikti teismui kitoje byloje nagrinėjamų klausimų tapatumą ir taip gintis nuo jam reiškiamų reikalavimų. Tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje.

16Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai