Byla e2A-714-370/2019
Dėl kompensacijos už statybos darbų uždelsimą priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (arbitražo byloje – atsakovės) viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 101-NKA/18 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Raseinių hipodromas“ dėl piniginių sumų pagal rangos sutartį priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl kompensacijos už statybos darbų uždelsimą priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė (suinteresuotas asmuo) UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą prašydama pratęsti darbų atlikimo terminą, iš atsakovės (pareiškėjos) VšĮ „Raseinių hipodromas“ priteisti 180 761,12 Eur skolos, 45 803,28 Eur už papildomus darbus, 60 940,29 Eur palūkanų arba 32 119,02 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pareikšti piniginiai reikalavimai kildinti iš šalių 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties – Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų sutarties Nr. 1, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atsakovei (užsakovei) už sutartyje sulygtą kainą (4 380 165,29 Lt be PVM arba 5 300 000 Lt su PVM) tinkamai atlikti ir laiku (per 12 mėn. nuo darbų pradžios) užbaigti darbus pagal sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, o atsakovė – sumokėti ieškovei sutarties kainą.

72.

8Atsakovė (pareiškėja) VšĮ „Raseinių hipodromas“ priešieškinyje prašė iš ieškovės priteisti 197 166,36 Eur kompensacijos už statybos darbų uždelsimą, bylinėjimosi išlaidas.

9II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

103.

11VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2019 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo: 1) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; 2) pratęsė 2011 m. gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartyje Nr. 1 numatytą darbų atlikimo terminą iki 2014 m. vasario 7 d.; 3) iš atsakovės VšĮ „Raseinių hipodromas“ ieškovei UAB „Raseinių statyba“ priteisė 180 761,12 Eur skolos, 45 803,28 Eur už papildomus darbus, 32 119,02 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo; 4) likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė; 5) iš atsakovės ieškovei priteisė 8 955,07 Eur ieškinio įregistravimo ir arbitravimo mokesčio bei 5 987,8 Eur atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

12III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

134.

14Pareiškėja (arbitražo byloje – atsakovė) VšĮ „Raseinių hipodromas“ teismo prašo panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 101-NKA/18. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

154.1.

16Raseinių rajono savivaldybė, kuri yra VšĮ „Raseinių hipodromas“ steigėja ir pagrindinė dalininkė, 2019 m. vasario 12 d. raštu patvirtino nedavusi išankstinio sutikimo VšĮ „Raseinių hipodromas“ dėl arbitražinio susitarimo, todėl tarp šalių kilęs ginčas negalėjo būti perduotas nagrinėti arbitražui (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 12 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė, taip pat tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl darbų apmokėjimo turi įtakos tik Raseinių rajono savivaldybei (neliečia pareiškėjos privačių dalininkų teisių), leidžia spręsti egzistuojant KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintam arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindui.

174.2.

18Arbitražo sprendimas yra neteisingas, todėl naikintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas):

194.2.1.

20Arbitražo teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, susijusios su FIDIC inžinieriaus (ne)buvimu.

214.2.2.

22Arbitražo teismas, konstatavęs, kad ginčo šalių teisiniai santykiai yra viešo pirkimo santykiai ir rangos teisiniai santykiai apibrėžti FIDIC Raudonosios knygos bendrosiomis sąlygomis, nepagrįstai nesprendė viešojo konkurso pirkimo sąlygų ir rangos sutarties sąlygų tarpusavio ryšio.

234.2.3.

24Arbitražo teismas nepagrįstai sprendė, kad atsiskaitymo tvarkai taikytinos tik rangos sutarties sąlygos. Rangos sutartis yra neatsiejamai susijusi su viešo konkurso sąlygomis, todėl sprendžiant dėl atsakovės (pareiškėjos) pareigos vykdyti mokėjimus turėjo būti vertinamos ir viešo konkurso sąlygos.

254.2.4.

26Byloje esantys įrodymai paneigia arbitražo teismo padarytą išvadą, kad statybos darbų pradžia laikytina 2012 m. vasario 28 d. Tokiai išvadai padaryti byloje nebuvo jokių įrodymų.

274.2.5.

28Arbitražo teismas byloje teisingai nenustatęs, kokie teisiniai santykiai yra susiklostę tarp šalių, padarė nepagrįstą išvadą, kad darbų užbaigimas nusikėlė dėl objektyvių priežasčių ir nepagrįstai rangos sutarties įvykdymo terminą pratęsė iki 2014 m. vasario 7 d. Šalims pasirinkus FIDIC procedūrą, daliai šalių santykių negali būti taikomos FIDIC procedūros, o daliai – rangos sutarties nuostatos.

294.2.6.

30Arbitražo teismas nusišalino nuo esminių klausimų sprendimo, nurodydamas, kad dalies argumentų nevertins.

314.2.7.

32Arbitražo teismas netinkamai aiškino viešo konkurso sąlygas. Jose nurodyta „išteklių“ sąvoka turi būti aiškinama kaip tai suprantama ekonomikos moksle.

334.2.8.

34Nors ieškovė (suinteresuotas asmuo) yra atlikusi darbų už 180 761,12 Eur, tačiau neturi teisės į šią sumą, nes privalo atsakovei (pareiškėjai) sumokėti kompensaciją dėl laiku neatliktų darbų.

354.2.9.

36Ieškovė viešo pirkimo konkurse privalėjo įvertinti projektinę dokumentaciją ir į atliekamų darbų žiniaraštį bei darbo projektą įrašyti papildomus darbus. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) papildomų darbų darbo projekte nenurodė dėl to, kad būtų reikėję atlikti šių papildomų darbų pirkimo konkursą arba gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.

374.2.10.

38Atsakovė (pareiškėja) įrodė turinti teisę reikalauti kompensacijos dėl statybos darbų neužbaigimo laiku, kompensacijos dydį skaičiuojant nuo sutarties kainos. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) neatliko sutartimi nustatytų procedūrų, kurios leistų prailginti darbų užbaigimo terminą iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. ar 2014 m. vasario 7 d., ir tuo pagrindu nemokėti kompensacijos.

394.2.11.

40Arbitražo teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpį, ilgesnį nei 182 dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

414.2.12.

42Nesutiktina su arbitražo teismo motyvu, kad rangos sutarties 20.4 papunktyje numatyta teisė, o ne pareiga kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, todėl šešių mėnesių terminas atsakovei (pareiškėjai) kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo 2014 m. vasario 7 d. Sutarties 20.2, 20.3 papunkčiai patvirtina, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra privaloma. Ikiteisminėje ginčo procedūroje atsakovės (pareiškėjos) teisė į dalinę kompensaciją buvo pripažinta, todėl spręstina, kad teisė į ieškinį pagal ginčo šalių sutartį atsiranda nuo ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis).

435.

44Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (arbitražo byloje – ieškovė) UAB „Raseinių statyba“ teismo prašo atmesti pareiškėjos skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

455.1.

46Nesutiktina su skundo argumentu, kad tarp šalių kilęs ginčas yra nearbitruotinas ir dėl to arbitražo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu:

475.1.1.

48Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-638-178/2016, išspręstas tarp šalių kilusio ginčo arbitruotinumo klausimas – panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškovės (suinteresuoto asmens) pareikšti reikalavimai, analogiški arbitražo byloje Nr. 101-NKA/18 nagrinėtiems reikalavimams, pripažinti nearbitruotinais, ir ieškovės (suinteresuoto asmens) ieškinio reikalavimai palikti nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

495.1.2.

50Po minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ieškovei (suinteresuotam asmeniui) kreipusis su ieškiniu į arbitražo teismą atsakovė (pareiškėja) sutiko, kad arbitražo teismas išnagrinėtų tarp šalių kilusį ginčą, dalyvavo arbitražo teismo kolegijos formavime, pareiškė priešieškinį, dalyvavo arbitražo teismo posėdžiuose, nereiškė jokių prieštaravimų dėl ginčo arbitruotinumo, 2018 m. gegužės 18 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės (suinteresuoto asmens) teisės teikti ieškinį arbitražo teismui neginčija, pripažino, kad ginčas turi būti išspręstas pagal Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūrų reglamentą.

515.1.3.

52KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis netaikytina, nes pareiškėja (atsakovė) nėra nei savivaldybės įmonė, nei savivaldybės įstaiga.

535.1.4.

54Net jei būtų galima daryti prielaidą, kad Raseinių rajono savivaldybė turėjo duoti atsakovei sutikimą dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, yra pagrindas teigti, kad toks sutikimas buvo duotas (jei ne rašytinis, tai – konkliudentiniais veiksmais). Rangos sutartis buvo sudaryta viešo konkurso būdu, ginčo arbitruotinumo klausimas spręstas teismuose, be to, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, buvo organizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo ir savivaldybės meras bei administracijos direktorius, todėl spęstina, kad Raseinių rajono savivaldybė, kaip atsakovės dalininkė, negalėjo nežinoti apie rangos sutartyje esančią arbitražinę išlygą.

555.1.5.

56Raseinių rajono savivaldybės 2019 m. vasario 12 d. raštas, kuriuo remiamasi skunde, į bylą nėra pateiktas, todėl plačiau dėl jo pasisakyti nėra galimybių, tačiau pažymėtina, kad Raseinių rajono savivaldybė, kuri yra suinteresuota jai nepalankaus arbitražo teismo sprendimo panaikinimu, galėjo parašyti tokį suderinimo raštą tam, kad būtų formalus pagrindas teikti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo.

575.2.

58Skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu:

595.2.1.

60Pareiškėja skunde kvestionuoja tik arbitražo teismo sprendimo turinį (nustatytas faktines aplinkybes ir teismo padarytas išvadas), nors pagal formuojamą teismų praktiką sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą.

615.2.2.

62Argumentų, susijusių su fundamentalių teisingumo ir sąžiningumo principų ar imperatyvių normų pažeidimu, pareiškėja nenurodo.

635.2.3.

64Tai, kad arbitražo teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėja (atsakovė), nereiškia, kad šis sprendimas yra neteisingas ir prieštarauja viešajai tvarkai.

655.2.4.

66Tiek Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-248-267/2016, tiek arbitražo teismas vienodai vertino įrodymus, nustatė tapačias faktines bylos aplinkybes, priėmė tokį patį sprendimą.

675.2.5.

68Arbitražo teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jame išspręsti visi ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, todėl skundo argumentai, susiję su ginčo išnagrinėjimo teisingumu, atmestini ir šiuo pagrindu.

695.2.6.

70Neaišku, kokias aplinkybes, susijusias su FIDIC inžinieriaus statusu ir funkcijomis, turėjo nustatyti arbitražo teismas ir kokią įtaką tai gali turėti bylos išsprendimui; arbitražo teismas pagrįstai pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2014 m. vasario 7 d., tinkamai nustatė darbų uždelsimo priežastis bei aiškino Konkurso sąlygų 12 punktą, taip pat pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, turėjo pagrindą ieškovei (suinteresuotam asmeniui) delspinigius priteisti už ilgesnį laikotarpį, nei 182 dienos, nes pati atsakovė (pareiškėja) neprašė taikyti ieškinio senaties. Be to, klausimai dėl delspinigių skaičiavimo ir ieškinio senaties termino taikymo yra proceso ir materialiosios teisės normų taikymo klausimai, kurių Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl arbitražo teismo sprendimų, nesprendžia.

71IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

72Dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų ir bylos nagrinėjimo ribų

736.

74Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, o galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje yra ribota (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

757.

76KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).

778.

78Pareiškėja skundo negrindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose įtvirtintais arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindais, todėl šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas sudaro patikrinimas, ar egzistuoja aplinkybės, dėl kurių arbitražo teismo sprendimas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, kilęs iš viešojo pirkimo būdu 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytos Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutarties (toliau – ir rangos sutartis), galėtų būti panaikintas pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus.

79Dėl subjektinio arbitruotinumo

809.

81Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktą arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas tuo atveju, kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui.

8210.

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai išskirtinos dvi sąvokos – subjektinis arbitruotinumas ir objektinis arbitruotinumas. Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobūdžio; savo ruožtu subjektinis arbitruotinumas reiškia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015; 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).

8411.

85Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nearbitruotinų ginčų sąrašą išdėstė KAĮ normose. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Be to, arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas gauti išankstinį steigėjo sutikimą rodo, kad priešingai nei tam tikro pobūdžio ginčai, kurie per se (patys savaime) negali būti nagrinėjami arbitraže, valstybės įmonei, įstaigai ar organizacijai civiliniuose santykiuose, kaip ir privatiems juridiniams asmenims, iš principo nėra draudžiama sudaryti arbitražinę išlygą; įstatyme įtvirtintu ribojimu, pagal kurį tam, kad ginčas galėtų būti perduodamas arbitražui, turi būti gautas išankstinis steigėjo sutikimas, yra įvedama tam tikra vidinė viešojo juridinio asmens veiksmų kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2009).

8612.

87Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nekelia objektinio arbitruotinumo klausimo, t. y. neįrodinėja, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, skolos ir delspinigių (pagal ieškovės UAB „Raseinių statyba“ ieškinį) ir kompensacijos (pagal atsakovės VšĮ „Raseinių hipodromas“ priešieškinį) priteisimo pagal šalių sudarytą rangos sutartį negalėjo būti nagrinėjamas arbitraže (tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija), tačiau nurodo, kad arbitražo teismo sprendimas turi būti naikinamas dėl to, kad Raseinių rajono savivaldybė, kuri yra pareiškėjos (VšĮ „Raseinių hipodromas“) steigėja ir pagrindinė (didžiausia) dalininkė, nebuvo davusi išankstinio sutikimo arbitražiniam susitarimui sudaryti, kaip to reikalaujama KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje.

8813.

89Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos bei arbitražo bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pareiškėja formaliai remiasi subjektinio arbitruotinumo pažeidimu, kaip pagrindu panaikinti arbitražo teismo sprendimą, ir, tokiu būdu, iš esmės nepagrįstai siekia išvengti jai nepalankaus arbitražo teismo sprendimo vykdymo.

9014.

91Iš bylos medžiagos, taip pat informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad klausimas dėl tarp šalių kilusio ginčo arbitruotinumo jau buvo nagrinėtas bendrosios kompetencijos teismuose. UAB „Raseinių statyba“ iki bylos nagrinėjimo arbitražo teisme buvo kreipusis su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą prašydama rangos sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia, iš VšĮ „Raseinių hipodromas“ priteisti skolą, delspinigius, palūkanas, pratęsti rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-248-267/2016, nurodė nenustatęs pagrindo arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau konstatavo byloje pareikštų ieškinio reikalavimų nearbitruotinumą, todėl šalių ginčą išsprendė iš esmės. Šį teismo sprendimą VšĮ „Raseinių hipodromas“ apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-638-178/2016, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo dalis dėl sutarties vykdymo tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį (tarpusavio atsiskaitymų, darbų atlikimo terminų) laikytinas nearbitruotinu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria byloje pareikšti reikalavimai buvo pripažinti nearbitruotinais ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinio reikalavimą dėl rangos sutartyje numatytos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį paliko nenagrinėtais.

9215.

93Įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti nearbitruotini ginčai, yra imperatyviosios, todėl teismas, spręsdamas dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo, turi įsitikinti, ar ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčo objektinio (ne subjektinio) arbitruotinumo klausimas, tačiau aplinkybė, jog teismai ex officio (pagal pareigas) nenustatė pagrindo arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia, leidžia daryti išvadą apie akivaizdžių arbitražinio susitarimo negaliojimo pagrindų (kartu ir KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimą) nebuvimą (CPK 185 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja, kilus ginčui dėl arbitražinės išlygos galiojimo, nesigynė išankstinio savivaldybės sutikimo arbitražinei išlygai nebuvimo aplinkybe; priešingai, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo pateikusi VšĮ „Raseinių hipodromas“ apeliacinės instancijos teismo, be kita ko, prašė pripažinti, kad šalių ginčas nagrinėtinas arbitraže. Tokios pozicijos pareiškėja (arbitražo byloje – atsakovė) laikėsi ir bylą nagrinėjant arbitražo teisme, t. y., ji ne tik kad neginčijo arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą vadovaujantis jų sudaryta arbitražine išlyga, tačiau ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė sutinkanti su ieškovės teise teikti ieškinį arbitražo teismui, pažymėjo, kad tokios pozicijos buvo laikomasi ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme metu (arbitražo bylos t. 4, b. l. 148), byloje pareiškė priešieškinį (arbitražo bylos t. 4, b. l. 143). Arbitražo bylos medžiaga taip pat leidžia daryti išvadą apie Raseinių rajono savivaldybės (jos atstovų) dalyvavimą projekto rengime ir rangos sutarties vykdyme (pvz., VšĮ „Raseinių hipodromas“ dalininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir Raseinių rajono savivaldybės taryba, buvo sprendžiami klausimai, susiję su Raseinių hipodromo rekonstravimo projektu; 2009 m. balandžio 30 d. susirinkime šio projekto vadovu išrinktas VšĮ „Raseinių hipodromas“ direktorius R. P., kuris ir tvirtino supaprastinto konkurso sąlygas, įstaigos vardu su suinteresuotu asmeniu sudarė Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartį, dalyvavo jos vykdyme; savivaldybės atstovai (pvz., D. B. – savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėja), taip pat minėtas R. P. dalyvavo svarstant projekto konkurso „Raseinių hipodromo rekonstravimo rangos darbai“ sąlygas (2011 m. rugsėjo 19 d. VšĮ „Raseinių hipodromas“ valdybos narių posėdis), minėti asmenys dalyvavo ir svarstant klausimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, nugalėtojo tvirtinimo, sutarties pasirašymo datos nustatymo, šiame posėdyje nutarta kviesti UAB „Raseinių statyba“ atstovą pasirašyti darbų pirkimo sutartį; Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. M. dalyvavo pasirašant statybos užbaigimo aktą ir kt.).

9416.

95Esant šioms aplinkybėms (savivaldybės (jos atstovų) dalyvavimui projekto įgyvendinime, ginčų nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismuose ir arbitraže, nustatytos pareiškėjos pozicijos ginčo arbitruotinumo klausimu), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija dėl KAĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimo, t. y. konstatuoti, kad dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže nebuvo duotas Raseinių rajono savivaldybės sutikimas ir (ar) kad toks alternatyvus ginčų sprendimo būdo pasirinkimas būtų neatitikęs pagrindinės dalininkės valios, juo labiau kad pagal teismų praktiką, sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo gali būti duodamas bet kokia forma (tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-283/2013), o esant abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, jos aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014).

9617.

97Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja, įrodinėdama, jog savivaldybė nebuvo davusi išankstinio sutikimo arbitražiniam susitarimui sudaryti, todėl arbitražo teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti šalių ginčo, rėmėsi 2019 m. vasario 12 d. raštu, tačiau jo kartu su skundu nepateikė. Šio įrodymo pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui neatsiuntė ir iki paskirto teismo posėdžio pradžios, nors atsiliepime į pareiškėjos skundą, kuris pareiškėjai per jos atstovą buvo persiųstas susipažinti, suinteresuotas asmuo buvo nurodęs, kad pareiškėja savo argumentus grindžia duomenimis, kurie nėra pateikti į bylą.

9818.

99Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintam arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindui (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių nenustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas, turintis pareigą ginčo arbitruotinumą tikrinti ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis).

100Dėl sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

10119.

102KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

10320.

104Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, netikrina ir nevertina proceso ir materialiosios teisės normų tinkamo taikymo ir aiškinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galbūt yra fakto vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalios valstybės vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

10521.

106Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, pažymi, kad šio KAĮ įtvirtinto arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimas pareiškėjos įrodinėjamas arbitražo teismo pareigos tinkamai nustatyti esmines faktines aplinkybes nevykdymu (netinkamu vykdymu), ginčo esmės neatskleidimu, neteisingu ginčo teisiniu įvertinimu ir kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai ginčo situacijoje taikytomis proceso ir materialiosios teisės normomis, pareiškėjos įsitikinimu, turėjusiomis esminės įtakos nepagrįsto (neteisingo) sprendimo byloje priėmimui, t. y. tokiais argumentais, kurie nepatenka į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto apimtį bei Lietuvos apeliacinio teismo atliekamo arbitražo teismo sprendimo patikros ribas, todėl, konstatuotina nesant pagrindo jais remiantis naikinti arbitražo teismo sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Vien tai, kad arbitražo teismo sprendimas nesutapo su pareiškėjos (atsakovės) arbitražo byloje įrodinėta pozicija nereiškia viešosios tvarkos pažeidimo. Priešingas aiškinimas lemtų KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo ribų išplėtimą, kuris kasacinio teismo praktikoje vertintinas kaip neleistinas ir nepateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

10722.

108Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningo proceso principai taip pat patenka į viešosios tvarkos sampratą, tačiau tam, kad būtų galima naikinti arbitražo teismo sprendimą remiantis šių principų pažeidimu, būtina nurodyti ir argumentuoti, jog arbitražo teismo sprendimu buvo iš esmės paneigtos šiais principais ginamos vertybės, t. y. kad pažeidimas, kuriuo remiamasi, pagal savo esmę ir pobūdį reiškia pamatinių teisinių bei moralinių nuostatų nepaisymą ir dėl to yra netoleruotinas viešosios tvarkos požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1187-823/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėja sąžiningo proceso principų (pvz., rungimosi, lygiateisiškumo) pažeidimo neįrodinėja (CPK 178 straipsnis), tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija (iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos visos ir lygiavertės galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl šiuo aspektu taip pat nenustatytas arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai egzistavimo faktas.

10923.

110Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

111Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

11224.

113Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja nagrinėjamu atveju nenustačiusi egzistuojant KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindams, dėl kurių Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2019 m. sausio 30 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. 101-NKA/18 galėtų (turėtų) būti panaikintas.

11425.

115Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą spręstinas bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11626.

117UAB „Raseinių statyba“ pateikė prašymą atlyginti 1 263,24 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į pareiškėjos skundą surašymą, šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus (2019 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00929 bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymą Nr. 427).

11827.

119Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, sprendžia esant pagrindui suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisti mažesnę, nei prašoma, bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 1 216,41 Eur (935,7 Eur x 1,3 koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą) (CPK 98 straipsnis).

120Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

121pareiškėjos viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 101-NKA/18, panaikinimo, atmesti.

122Suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ (j. a. k. 172310471) iš pareiškėjos viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ (j. a. k. 301694687) priteisti 1 216,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

123Arbitražo bylą Nr. Nr. 101-NKA/18 grąžinti arbitražo institucijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į VšĮ... 7. 2.... 8. Atsakovė (pareiškėja) VšĮ „Raseinių hipodromas“ priešieškinyje... 9. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2019 m.... 12. III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 13. 4.... 14. Pareiškėja (arbitražo byloje – atsakovė) VšĮ „Raseinių hipodromas“... 15. 4.1.... 16. Raseinių rajono savivaldybė, kuri yra VšĮ „Raseinių hipodromas“... 17. 4.2.... 18. Arbitražo sprendimas yra neteisingas, todėl naikintinas kaip... 19. 4.2.1.... 20. Arbitražo teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, susijusios su... 21. 4.2.2.... 22. Arbitražo teismas, konstatavęs, kad ginčo šalių teisiniai santykiai yra... 23. 4.2.3.... 24. Arbitražo teismas nepagrįstai sprendė, kad atsiskaitymo tvarkai taikytinos... 25. 4.2.4.... 26. Byloje esantys įrodymai paneigia arbitražo teismo padarytą išvadą, kad... 27. 4.2.5.... 28. Arbitražo teismas byloje teisingai nenustatęs, kokie teisiniai santykiai yra... 29. 4.2.6.... 30. Arbitražo teismas nusišalino nuo esminių klausimų sprendimo, nurodydamas,... 31. 4.2.7.... 32. Arbitražo teismas netinkamai aiškino viešo konkurso sąlygas. Jose nurodyta... 33. 4.2.8.... 34. Nors ieškovė (suinteresuotas asmuo) yra atlikusi darbų už 180 761,12 Eur,... 35. 4.2.9.... 36. Ieškovė viešo pirkimo konkurse privalėjo įvertinti projektinę... 37. 4.2.10.... 38. Atsakovė (pareiškėja) įrodė turinti teisę reikalauti kompensacijos dėl... 39. 4.2.11.... 40. Arbitražo teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpį,... 41. 4.2.12.... 42. Nesutiktina su arbitražo teismo motyvu, kad rangos sutarties 20.4 papunktyje... 43. 5.... 44. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (arbitražo byloje – ieškovė)... 45. 5.1.... 46. Nesutiktina su skundo argumentu, kad tarp šalių kilęs ginčas yra... 47. 5.1.1.... 48. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu,... 49. 5.1.2.... 50. Po minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ieškovei (suinteresuotam... 51. 5.1.3.... 52. KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis netaikytina, nes pareiškėja... 53. 5.1.4.... 54. Net jei būtų galima daryti prielaidą, kad Raseinių rajono savivaldybė... 55. 5.1.5.... 56. Raseinių rajono savivaldybės 2019 m. vasario 12 d. raštas, kuriuo remiamasi... 57. 5.2.... 58. Skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo... 59. 5.2.1.... 60. Pareiškėja skunde kvestionuoja tik arbitražo teismo sprendimo turinį... 61. 5.2.2.... 62. Argumentų, susijusių su fundamentalių teisingumo ir sąžiningumo principų... 63. 5.2.3.... 64. Tai, kad arbitražo teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi... 65. 5.2.4.... 66. Tiek Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu... 67. 5.2.5.... 68. Arbitražo teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje surinktais... 69. 5.2.6.... 70. Neaišku, kokias aplinkybes, susijusias su FIDIC inžinieriaus statusu ir... 71. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 72. Dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų ir bylos nagrinėjimo... 73. 6.... 74. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo... 75. 7.... 76. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo... 77. 8.... 78. Pareiškėja skundo negrindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose... 79. Dėl subjektinio arbitruotinumo... 80. 9.... 81. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktą arbitražo teismo sprendimas gali... 82. 10.... 83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad... 84. 11.... 85. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nearbitruotinų ginčų sąrašą... 86. 12.... 87. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nekelia objektinio arbitruotinumo... 88. 13.... 89. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos bei arbitražo bylos medžiagą,... 90. 14.... 91. Iš bylos medžiagos, taip pat informacinės sistemos Liteko (CPK 179... 92. 15.... 93. Įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti nearbitruotini ginčai, yra... 94. 16.... 95. Esant šioms aplinkybėms (savivaldybės (jos atstovų) dalyvavimui projekto... 96. 17.... 97. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja, įrodinėdama, jog... 98. 18.... 99. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 100. Dėl sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai... 101. 19.... 102. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo... 103. 20.... 104. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar arbitražo... 105. 21.... 106. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, pažymi, kad šio KAĮ... 107. 22.... 108. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningo proceso principai taip pat patenka... 109. 23.... 110. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo... 111. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 112. 24.... 113. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja... 114. 25.... 115. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą spręstinas bylinėjimosi... 116. 26.... 117. UAB „Raseinių statyba“ pateikė prašymą atlyginti 1 263,24 Eur... 118. 27.... 119. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose... 120. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 121. pareiškėjos viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ skundą dėl... 122. Suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“... 123. Arbitražo bylą Nr. Nr. 101-NKA/18 grąžinti arbitražo institucijai....