Byla 2A-283/2013
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra, Šakių rajono savivaldybės administracija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto arbitražinėje byloje Nr. 1-NKA/11 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Filtrėja“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra, Šakių rajono savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Filtrėja“ kreipėsi į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražo teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Šakių vandenys“ 123199,10 Lt skolą pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Išdagų ir Lukšių vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos rangos sutartį Nr. VL-902 (toliau – Rangos sutartis) ir bylinėjimosi išlaidas. Rangos sutartį pasirašė UAB „Filtrėja“, UAB „Šakių vandenys“ ir Šakių rajono savivaldybės administracija. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tinkamai atliko visus Rangos sutartyje numatytus statybos darbus. Dėl tinkamo darbų atlikimo ginčo tarp šalių nėra. Tinkamai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus ieškovas Rangos sutarties nustatyta tvarka už laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. atliktus darbus parengė pažymą Nr. 4, sąskaitą Nr. 5 (įgyvendinančios institucijos nustatytos formos prašymą dėl apmokėjimo) bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija GIR Nr. 0002129 ir pateikė juos FIDIC inžinieriui, atsakovui bei įgyvendinančiai institucijai. Kadangi šiuos dokumentus gavę asmenys jokių pastabų nepareiškė, ieškovas tikėjosi, kad jam bus sumokėtos šiuose dokumentuose nurodytos sumos, nors jos faktiškai nebuvo sumokėtos Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 14.7 punkte nustatytais terminais. Ieškovas su atsakovu 2010 m. balandžio 20 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažino skolą pagal minėtus dokumentus. 2010 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas gavo raštą Nr. APVA-4191 iš įgyvendinančios institucijos dėl mokėjimų prašymo pateikimo, kuriuo informuojama, jog visi dokumentai paramai iš Sanglaudos fondo gauti privalo būti sutvarkyti iki 2010 m. lapkričio 30 d., nes pagal vėliau pateiktus dokumentus mokėjimai nebus atliekami. Reaguodamas į šį raštą, ieškovas 2010 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovą raštu Nr. LI-10/08-1 ir į įgyvendinančią instituciją raštu Nr. LI-10/08-2, kuriais pranešė negavęs sąskaitos Nr. 5. pilno apmokėjimo (neapmokėta suma sudaro 123199,1 Lt) ir prašė likviduoti skolą. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. N-10/18 atsakė, kad įgyvendinančioji institucija priėmė sprendimą koreguoti sąskaitos Nr. 5 sumą priskaičiuotų delspinigių dydžiu pagal įgyvendinančios institucijos parengtą 2010 m. sausio 26 d. buhalterinę pažymą Nr. BPP-1. Įgyvendinančioji institucija 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. APVA-4470 nurodė, jog neapmokėta suma iš Sanglaudos fondo nebus mokama. Iš šių raštų ieškovas sužinojo apie tariamus FIDIC inžinieriaus siūlymus dėl delspinigių ir tariamai atliktą įskaitymą, ir tai jam buvo netikėta, kadangi atsakovas niekada nepareiškė reikalaująs delspinigių ar juos įskaitantis, o skolų suderinimo aktu pripažino savo prievolę apmokėti sąskaitą Nr. 5. Ieškovo nuomone, toks įskaitymas yra neteisėtas, kadangi atsakovas praleido 6 mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), o reikalavimas, kuriam suėjo senaties terminas, negali būti įskaitomas. Visi darbai buvo perduoti 2009 m. spalio 20 d., todėl reikalavimas dėl delspinigių galėjo būti reiškiamas ir įskaitomas iki 2010 m. balandžio 20 d.

5Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog atsakovas apskritai neturėjo pareigos sumokėti ieškovui už darbus pagal Rangos sutartį. Rangos sutarties 6 punktas nustato, kad sutarties kainą sudaro 1 231 991 Lt suma, kuri susideda iš: Sanglaudos fondo dalies, t. y. 985 592,80 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto dalies, t. y. 246 398, 20 Lt. Iš Rangos sutarties preambulės, kuri leidžia konstatuoti, kad ši sutartis buvo pasirašyta tik dėl to, kad darbams pagal sutartį apmokėti buvo suteikta ES sanglaudos fondo finansinė parama, o tai taip pat patvirtina, jog už darbus apmokama ne iš atsakovo lėšų. Ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu sumokėti 123 199,10 Lt už atliktus darbus buvo įskaitytas į įgyvendinančiosios institucijos reikalavimą ieškovo atžvilgiu sumokėti 123 199, 10 Lt dydžio netesybas (įskaitymas), todėl ieškovo reikalavimas yra pasibaigęs, ko pasėkoje ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pagal Rangos sutarties 10 punktą ieškovas darbus privalėjo atlikti iki 2008 m. liepos 23 d., tačiau ieškovas nesilaikė darbų atlikimo grafikų ir darbus atsakovui perdavė tik 2009 m. spalio 20 d. Ieškovas darbus pagal Rangos sutartį atlikti uždelsė 485 dienas. Ieškovui vėluojant atlikti darbus, buvo pradėti skaičiuoti ieškovo pasiūlymo priede numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Vadinasi, ieškovui galėjo būti priskaičiuoti 289 760 Lt dydžio delspinigiai, tačiau jie buvo sumažinti iki 123 199, 10 Lt atsižvelgiant į FIDIC bendrųjų sąlygų 8.7 punktą ir ieškovo pasiūlymo priedą, kuriame nurodyta, kad didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma yra lygi 10 proc. nuo Rangos sutarties kainos, t. y. 123 199, 10 Lt. Taigi, tiek įgyvendinančiosios institucijos reikalavimas, tiek ieškovo reikalavimas yra nukreipti vienas prieš kitą, todėl šie reikalavimai laikytini priešpriešiniais ir įskaitymas buvo atliktas visiškai teisėtai.

6Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra arba įgyvendinančioji institucija) su ieškovo ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad gavusi 2009 m. lapkričio 2 d. sąskaitą Nr. 5 pagal Rangos sutartį, 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. vasario 17 d. pervedė ieškovui 140 161,59 Lt. Agentūros pervesta suma už sąskaitoje nurodytą sumą buvo mažesnė tiksliai tokia suma, kuri buvo nurodyta pasiūlymo priede kaip maksimali kompensacijos už uždelsimą suma. Ieškovas, būdamas verslininkas, žinodamas savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį, būdamas kelis kartus inžinieriaus įspėtas apie delspinigių skaičiavimą ir gavęs kompensacijos už uždelsimą suma sumažintą apmokėjimą turėjo ir galėjo žinoti, kad yra atliktas įskaitymas. Su atsakovo pozicija, kad pareigą atsiskaityti su ieškovu turi įgyvendinančioji institucija, o ne atsakovas, Agentūra nesutiko. Rangos sutarties šalys yra Šakių rajono savivaldybės administracija, UAB „Filtrėja“ ir UAB „Šakių vandenys“. Būtent sutarties šalys, o ne įgyvendinančioji institucija, pasirašydamos sutartį prisiėmė įsipareigojimus, todėl iš šios sutarties kylančius reikalavimus sutarties šalys gali reikšti tik viena kitai. Agentūra yra atsakinga už aplinkos projektų, dalinai finansuojamų iš ES lėšų, valdymą ir veikia kaip aplinkosaugos projektus įgyvendinanti institucijas. Agentūra nėra paramos gavėjas, priešingai – visi ieškovo darbai buvo atlikti atsakovo naudai. 2006 m. rugsėjo 4 d. Funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Nemuno vidurupio baseino I paketo projektas“ sutarties Nr. 2006-GPG/24, sudarytos tarp Šakių rajono savivaldybės administracijos, Agentūros ir UAB „Šakių vandenys“, 3.1 punkte numatyta, kad Agentūra dalį funkcijų ir uždavinių bei atsakomybę už jų įgyvendinimą deleguoja galutiniam paramos gavėjui – UAB „Šakių vandenys“ ir Šakių rajono savivaldybės administracijai. Šios sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Agentūra įsipareigoja apmokėti tinkamas išlaidas, patirtas pagal Rangos sutartį. Kadangi Agentūros ir ieškovo sutartiniai santykiai nesieja, Agentūros buhalterinė pažyma Nr. BPP-1 buvo pateikta būtent atsakovui. Jokie Agentūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato įgyvendinančios institucijos pareigos apie atliktus mokėjimus informuoti tiesiogiai rangovus.

7Trečiasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu, atsiliepime išdėstė argumentus, analogiškus atsakovo argumentams. Papildomai nurodė, kad Rangos sutartyje numatyta, kad ieškovui už atliktus darbus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybės investicijų programą, įskaitant ir ES Sanglaudos fondo lėšas, mokės įgyvendinančioji institucija. Taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija, t. y. Šakių rajono savivaldybės administracija, nėra atsakinga už Valstybės investicijų programos sudarymą, jos keitimą ir galimą netolygų statinio statybos finansavimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES Sanglaudos fondo lėšomis, todėl už pavėluotus mokėjimus delspinigiai nebus mokami.

  1. Arbitražo teismo sprendimo esmė

8Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu iš atsakovo UAB „Šakių vandenys“ ieškovo UAB „Filtrėja“ naudai priteisė 123 199, 10 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas: 960, 56 Lt ieškinio registravimo mokestį ir 9 187, 04 arbitravimo mokestį.

9Arbitražo teismas ieškovui mokėtinos sumos sumažinimą priskaičiuotais delspinigiais įvertino kaip ieškovo prievolės mokėti delspinigius ir jai priepriešinės prievolės apmokėti už atliktus darbus pasibaigimą įskaitymu (CK 6.130 str.). Arbitražo teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti, t. y. nėra ginčytini teisme. Vadovaujantis CK, įskaitymas galimas tik pranešus apie tai kitai prievolės šaliai. Apmokėjimas už ieškovo atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. 5 buvo sumažintas priskaičiuotų delspinigių dydžiu pagal 2010 m. sausio 26 d. įgyvendinančiosios institucijos parengtą buhalterinę pažymą Nr. BBP-1. Įgyvendinančioji institucija 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. APVA-4470, adresuotu ieškovui, nurodė, kad neapmokėta suma iš sanglaudos fondo nebus mokama, nes atsižvelgiant į FIDIC inžinieriaus siūlymą, ji išskaičiuota kaip delspinigiai už darbų vėlavimą. Ieškovas teigė nebuvęs informuotas apie FIDIC inžinieriaus pasiūlymus, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėto rašto įteikimą ieškovui. Arbitražo teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jei FIDIC inžinieriaus raštai būtų įteikti ieškovui, delspinigiai negalėtų būti išskaičiuoti, kadangi pagal Rangos sutarties bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų 3 straipsnį FIDIC inžinierius yra užsakovo paskirtas tinkamos kvalifikacijos asmuo atlikti tam tikras sutartyje nustatytas pareigas, kurios apima statybos techninės priežiūros vadovo pareigų ėjimą, dalyvavimą atliktų darbų perdavime ir mokėjimų atlikime, rangovo pretenzijų nagrinėjime ir kita. Tuo tarpu civilinės atsakomybės taikymas į FIDIC inžinieriaus įgaliojimus neįeina. Todėl Arbitražo teismas sprendė, kad FIDIC inžinierius nėra rangos sutarties šalis, neturi iš jos kylančių teisių ir pareigų, todėl neturi teisės spręsti dėl delspinigių skaičiavimo, tokią teisę turi tik atsakovas, kaip Rangos sutarties šalis.

10Kadangi Rangos sutartyje nenumatytas prievolės mokėti netesybas terminas, arbitražo teismas taikė LR CK 6.53 straipsnio nuostatas, pagal kurias prievolė mokėti netesybas atsiranda tik užsakovui pareikalavus ją vykdyti. Atsakovas neišreiškė valios skaičiuoti delspinigius, nepateikė ieškovui pretenzijų dėl netinkamai atliktų rangos darbų, pripažino prievolę sumokėti už atliktus darbus, nereikalavo iš ieškovo mokėti delspinigius, todėl ieškovui neatsirado pareiga juos mokėti. Atitinkamai atsakovas negalėjo šios prievolės ir įskaityti. Arbitražo teismas konstatavo, kad visi darbai atsakovui buvo perduoti 2009 m. spalio 20 d. Reikalavimui dėl delspinigių pareikšti nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2010 m. balandžio 20 d. Dėl to reikalavimas dėl delspinigių mokėjimo negalioja.

11Arbitražo teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje yra aiškiai nustatyta atsakovo pareiga sumokėti ieškovui darbų kainą. Atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus dydžio teisingumas yra patvirtintas bylos šalių tarpusavio skolų suderinimo aktu. Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovas ginčo nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad buvo teiktos pretenzijos dėl Rangos sutarties vykdymo, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti jam atlyginimą už atliktus darbus yra pagrįstas. Arbitražo teismas pažymėjo, jog delspinigiai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.), todėl juos galima taikyti tik tuomet, kai yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.248 str.). Įvertinęs bylos medžiagą, arbitražo teismas sprendė, kad: pirma, ieškovas įvykdė savo prievolę atlikti Rangos sutartimi numatytus darbus laiku ir tinkamai; antra, atsakovas, o ne įgyvendinančioji institucija turi pareigą, vadovaujantis Rangos sutarties sąlygomis, sumokėti ieškovui atlygį už laiku ir tinkamai atliktus rangos darbus; trečia, reikalavimas dėl sutartinių delspinigių nėra laikytinas visiškai ir aiškiai apibrėžtu, kada priešinga šalis pateikia argumentuotą nesutikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė atsakovui 2010 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, kurioje argumentuotai išreiškė nesutikimą dėl pagal Rangos sutartį nesumokėtos sumos, kaip delspinigių, išskaičiavimo už sutarties sąlygų nesilaikymą.

12Kadangi įgyvendinančioji institucija nėra Rangos sutarties šalis, jos atliktus mokėjimus arbitražo teismas vertino tik kaip atsakovo prievolės apmokėti už atliktus rangovo darbus pagal jų sudarytą sutartį įvykdymą. Dėl to arbitražo teismas sprendė, kad įgyvendinančioji institucija neturi prievolės pagal Rangos sutartį mokėti ieškovui. Arbitražo teismas, spręsdamas ginčą tarp Rangos sutarties šalių, įgyvendinančios institucijos sprendimo nemokėti/sumažinti paramos sumą priežasčių byloje nenagrinėjo. Arbitražo teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog prievolę apmokėti Rangos sutarties pagrindu atliktus darbus už atsakovą faktiškai vykdė įgyvendinančioji institucija, nereiškia, kad atsakovui nekyla prievolė atsiskaityti su ieškovu pagal Rangos sutartį.

  1. Skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ skundu prašo panaikinti Vilniaus tarptautinio ir komercinio arbitražo teismo sprendimą, priimtą arbitražinėje byloje Nr. 1-NKA/11; atsakovo naudai priteisti iš ieškovo UAB „Filtrėja“ 17 940 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas arbitražo procese. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo, galiojusio skundžiamo sprendimo priėmimo metu, 11 straipsnio 2 dalis nustatė, kad arbitražui negali būti perduotas ginčas, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Atsakovo steigėja yra Šakių rajono savivaldybės administracija, kuri nebuvo suteikusi tokio sutikimo. 2006 m. gruodžio 20 d. Rangos sutartyje Nr. VL-902, kurią pasirašė ir Šakių rajono savivaldybės administracija, arbitražinės išlygos nėra.
  2. Atsakovas 2011 m. vasario 2 d. paklausimu kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administraciją ir prašė pateikti informaciją, ar Šakių rajono savivaldybės administracija ar kitas kompetentingas Šakių rajono savivaldybės organas yra davęs išankstinį sutikimą perduoti ieškovo ginčus nagrinėti arbitražui. Šakių rajono savivaldybės administracija 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. S-284 atsakė, kad jokio sutikimo, kuriuo atsakovo ginčai, kilę iš Rangos sutarties, būtų perduoti spręsti arbitražui, Šakių rajono savivaldybės administracija ar kitas kompetentingas savivaldybės organas nėra davę. Vadinasi, ieškovo ir atsakovo sudaryta arbitražinė išlyga negalioja, ko pasekoje arbitražo teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip priimtas jį priimti teisės neturinčios arbitrų kolegijos.
  3. Jei būtų laikoma, jog arbitražinė išlyga galioja, jos turinys neleidžia manyti, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl arbitražo institucijos. Šalys, siekdamos institucinio arbitražo, privalo arbitražinėje išlygoje įrašyti konkrečią arbitražo instituciją bei nurodyti jos taikomas taisykles. Rangos sutartyje ir jos sudedamosiose dalyse ieškovas ir atsakovas inkorporavo arbitražinę išlygą ir nurodė, kad arbitražo vieta – Vilnius, arbitražo kalba – lietuvių, arbitražo taisyklės – Vilniaus nacionalinio ir tarptautinio komercinio arbitražo reglamentas. Pažymėtina, kad toks reglamentas neegzistuoja. Arbitražinėje išlygoje jokios nuorodos į konkretų arbitražą nėra, todėl sprendimą priėmusi kolegija nepagrįstai plečiamai išaiškino arbitražinę išlygą nurodydama, kad ieškovas ir atsakovas pasirinko institucinį arbitražą ir Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą kaip instituciją. Todėl kolegija nepagrįstai nusprendė, jog ji yra kompetentinga nagrinėti ieškovo ir atsakovo ginčą.
  4. Ieškovas ir atsakovas ieškovo pasiūlymo priede, kuris yra sudedamoji Rangos sutarties dalis, susitarė dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento. Tačiau toks reglamentas neegzistuoja, todėl galima spręsti, kad dėl jokių arbitražo taisyklių susitarta nebuvo. Bendrųjų sutarties sąlygų, kurios taip pat yra sudedamoji Rangos sutarties dalis, 20.6 punkte ieškovas ir atsakovas susitarė taikyti Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles. Vadinasi, nebuvo pagrindo kreiptis į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą, kadangi ieškovo ir atsakovo ginčas pagal arbitražinę išlygą nagrinėtinas Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teisme. Todėl sprendimas turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo, galiojusio skundžiamo sprendimo priėmimo metu, 37 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.
  5. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo, galiojusio skundžiamo sprendimo priėmimo metu, 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka suprantama kaip imperatyviųjų teisės normų visuma. LR CPK 13 straipsnis nustato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

14Ieškovo ieškiniu reikalaujama suma dar iki ieškinio pateikimo dienos buvo įskaityta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, todėl ieškovo reikalavimo teisė turėjo būti laikoma pasibaigusia, o reikalaujama suma galėjo būti priteista tik tuo atveju, jei ieškovas būtų nuginčijęs įskaitymą. Ieškovas reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu nebuvo pareiškęs, tačiau kolegija vertino ir realiai išsprendė įskaitymo teisėtumo klausimą ir taip peržengė reikalavimo ribas bei pažeidė civilinio proceso dispozityvumo principą. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra pasakyta, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar kitą aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011)

  1. Atsižvelgiant į tai, kad arbitražo teismas išsprendė įskaitymo teisėtumo klausimą, jis realiai išsprendė ginčą, kuris nebuvo numatytas arbitražinėje išlygoje, todėl sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo, galiojusio skundžiamo sprendimo priėmimo metu, 37 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Arbitražinė išlyga, jei ji laikoma galiojančia, apima tik iš Rangos sutarties kylančius ginčus. Įskaitymas yra savarankiškas vienašalis sandoris, todėl ginčas dėl įskaitymo negali būti laikomas patenkančiu į arbitražinės išlygos veikimo sritį.

15Ieškovas UAB „Filtrėja“ atsiliepime su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, pateikdamas skundą tik siekia išvengti savo paties vienašališkai į šalių sudarytą 2006 m. gruodžio 20 d. Rangos sutartį Nr. VL-902 įtrauktos arbitražinės išlygos taikymo ir užvilkinti atsiskaitymą su ieškovu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Atsakovo steigėja Šakių rajono savivaldybės administracija negalėjo būti nedavusi sutikimo perduoti iš Rangos sutarties kylančius ginčus spręsti arbitražo teismui. Rangos sutartis buvo parengta ir sudaryta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Šakių rajono savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, parengė ir pateikė tiekėjams pirkimo dokumentus, kurių sudėtine dalimi buvo perkančiosios organizacijos siūlomos pasirašyti sutarties sąlygos. Rangos sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutarties sąlygas sudaro daugybė dokumentų, įskaitant pasiūlymo raštą ir priedą, bendrąsias sutarties sąlygas (FIDIC projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos), konkrečiąsias sutarties sąlygas (išimtys iš bendrųjų sąlygų), kuriose yra įtvirtinta arbitražinė išlyga. Taigi, sąlyga dėl arbitražinės išlygos į Rangos sutartį buvo įtraukta paties atsakovo steigėjo, o tai reiškia jo išankstinį sutikimą iš Rangos sutarties kylančius ginčus perduoti spręsti arbitražo teismui.
    2. Pasirašydama Rangos sutartį, Šakių rajono savivaldybės administracija sutiko ne tik su dokumente, kuriame yra jos parašas, išdėstytomis sąlygomis, o su visuose dokumentuose, kurie yra sudėtinė Rangos sutarties dalis (pagal minėtą Rangos sutarties 2 punktą), sąlygomis, įskaitant arbitražinę išlygą.
    3. Šakių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 2 d. raštą Nr. S-284, kuriame nurodyta, neva savivaldybė nedavė sutikimo ginčą perduoti arbitražo teismui, Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo teismas įvertino 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi ir 2011 m. birželio 8 d. nutartimi kartu su visais kitais įrodymais ir pagrįstai nusprendė, kad tokio rašto pateikimas vertintinas kaip nesąžiningas bandymas išvengti arbitražinės išlygos vykdymo. Kadangi arbitražinę išlygą į sutarties sąlygas įtraukė pats atsakovo steigėjas, ieškovas galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėtis, kad atsakovo steigėjas sutinka su arbitražine išlyga. LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis įpareigoja gerbti teisėtus lūkesčius, todėl atsakovo steigėjas negali atšaukti anksčiau duoto sutikimo arbitražiniam ginčo sprendimui.
    4. Apeliantas nepagrįstai siaurinamai aiškina šalių teisę susitarti dėl ginčų perdavimo arbitražui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog svarbu tik tai, kad susitarimas dėl ginčo sprendimo perdavimo nagrinėti arbitražo teismui turi būti pakankamai aiškus, kad jį būtų galima įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2000). Kilus abejonėms dėl arbitražinio susitarimo, jos turi būti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (in favor contractus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2009). Vadinasi, arbitražinė išlyga yra galiojanti ir įpareigojanti, jeigu iš jos turinio galima numanyti, kokio arbitražo jurisdikcijai priskirtas ginčas. Kai nėra aiškiai nurodytas ginčą turintis spręsti arbitražas, turi būti žiūrima, ar vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, įmanoma nustatyti kompetentingą arbitražą.
    5. Rangos sutarties pasiūlymo priede numatytos sąlygos dėl arbitražo taisyklių, kalbos ir vietos bei bendrųjų sąlygų 20.6 reiškia ne ką kitą, kaip šalių valią susitarti dėl arbitražinės išlygos. Vadovaujantis in favor contractus principu tam tikrų su arbitražine išlyga susijusių rangos sutarties sąlygų netobulumas nedaro arbitražinės išlygos negaliojančia. Tokie trūkumai turi būti pašalinti remiantis CK 1.5 ir 6.193 straipsniais.
    6. Nors Rangos sutartyje nėra expressis verbis nurodyta ginčą nagrinėti kompetentinga arbitražo institucija, tačiau numatyta, kad arbitražo taisyklės yra Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas. Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas savo veikloje vadovaujasi Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu, kuris taikytinas nagrinėjant iš tarptautinių komercinių ir kitokių tarptautinių civilinių teisinių santykių kylančius ginčus, ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu, kuris taikytinas nagrinėjant iš vietinių sandorių kylančius ginčus. Įvertinant aplinkybę, kad viešąjį konkursą Rangos sutarčiai sudaryti galėjo laimėti tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektas, toks sąlygos dėl arbitražo taisyklių išdėstymas negali reikšti nieko kito, kaip nuorodos į abu Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veikloje naudojamus reglamentus. Todėl sprendimą priėmęs arbitražo teismas pagrįstai sprendė, kad jis yra kompetentingas spręsti iš Rangos sutarties kilusį ginčą.
    7. Atsakovo teiginys, kad ginčas turėjo būti perduotas Tarptautiniam prekybos rūmų arbitražo teismui, nepagrįstas. Apie tai kalbama bendrųjų (standartinių) sutarties sąlygų 20.6 punkte. Apie ginčo perdavimą Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui kalbama Rangos sutarties pasiūlymo priede, t. y. nestandartinėse sutarties sąlygose. Vadovaujantis CK 6.187 straipsniu, esant prieštaravimams tarp sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų, taikomos nestandartinės sąlygos.
    8. Arbitražinio teismo pasisakymas dėl tariamo įskaitymo nebuvimo nelaikytinas ieškiniu pareikštų reikalavimų ribų peržengimu, nes reikalavimo priteisti skolą pagrįstumas tiesiogiai priklausė nuo įskaitymo nebuvimo. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu aktyviai teikė įrodymus apie įskaitymo atlikimą ir nenaudojo argumento, kad įskaitymo buvimo faktas yra už bylos nagrinėjimo ribų. Taigi, šalių faktiniai veiksmai liudija, kad šalys pripažino ginčą dėl įskaitymo buvimo, vadinasi įskaitymo klausimas patenka į bylos nagrinėjimo ribas ir arbitražo teismas turėjo teisę pasisakyti įskaitymo klausimu.
    9. Agentūra (įgyvendinančioji institucija), priešingai, nei teigia atsakovas, neatliko įskaitymo, nes jos ir ieškovo nesiejo sutartiniai santykiai ar priešpriešinės prievolės. Agentūra tik sumažino atsakovui teikiamos paramos dydį ir atitinkamai ieškovui mokamą sumą. Tokia išvada darytina ir iš pačios Agentūros pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį.
    10. Kadangi vienintelė įskaitymo, kaip sandorio, šalis Agentūra pripažįsta, kad įskaitymo neatliko, nėra ir negali būti ginčo dėl šio sandorio galiojimo.
    11. Atsakovas savo elgesiu pripažino Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kompetenciją spręsti šį ginčą, nes aktyviai dalyvavo nagrinėjant ginčą, atsiliepime į ieškinį išreiškė savo valią dėl arbitrų kandidatūros, pasisakė dėl ginčo esmės, teikė įrodymus, tame tarpe ir dėl įskaitymo galimumo. Be to, ieškovas negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms, nes dalyvaudamas viešajame konkurse jis besąlygiškai sutiko su visomis kitos pusės vienašališkai parengtomis sutarties sąlygomis. Atsakovas ir trečiasis asmuo piktnaudžiauja teise, nes pasinaudodami savo paties netobula arbitražine išlyga, siekia išvengti jos taikymo.
  1. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Arbitražas yra alternatyvus tarp šalių kilusių ginčų sprendimo būdas, kurį pasirinkdamos šalys pasirenka spręsti ginčus arbitraže pagal konkretaus arbitražo teismo taisykles ar susitaria dėl proceso taisyklių patys ir kartu atsisako galimybės ginčus spręsti teisme ir teismų priimtus sprendimus skųsti apeliacinės instancijos ar kasaciniam teismui. Dėl to arbitražo teismo sprendimo, priimto Lietuvoje, apskundimas Komercinio arbitražo įstatymo tvarka nėra arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacijos forma – pagal Komercinio arbitražo įstatymą nėra numatyto teisminio proceso, kai teismo prašoma priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražo teismo sprendimas pagrįstas teisės ar fakto klaida. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta galimybės skųsti arbitražo teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylos iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik LR Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 37 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008).

17Kadangi atsakovas UAB „Šakių vandenys“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu dėl arbitražo teismo sprendimo, priimto 2011 m. rugsėjo 15 d., panaikinimo todėl šioje byloje taikoma LR Komercinio arbitražo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 30 d.

18Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ savo skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo grindžia KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose bei to paties straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintais arbitražo teismo sprendimo apskundimo bei panaikinimo pagrindais, kurie sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką.

19Dėl arbitražinio susitarimo buvimo (KAĮ 37 str. 3 d. 4 p.)

20KAĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad arbitražas - ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. Vadovaujantis KAĮ 9 straipsnio 1 dalimi, arbitražinis susitarimas – tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Iš nurodytos įstatymo normos darytina išvada, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus ne teisme, o kita jų pasirinkta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2008 ir kt.).

21Iš bylos medžiagos nustatyta, kad perkančioji organizacija Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir užsakovas UAB „Šakių vandenys“, viešo konkurso rezultatų pagrindu 2006 m. gruodžio 21 d. sudarydamos su rangovu UAB „Filtrėja“ Rangos sutartį Nr. VL-902 „Išdagų ir Lukšių vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcija“, kartu sudarė arbitražinį susitarimą arbitražinės išlygos forma.

22Šalių arbitražinis susitarimas, visų pirma, buvo įtvirtintas Rangos sutarties prieduose – FIDIC sąlygose, kurias sudaro „Bendrosios sąlygos“ – „Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos”, 1999 metais išleisto FIDIC (Fédération Internationale des Ingénieurs-Conseils) anglų kalba, ir pirmojo leidimo, 2003 metais išleisto UAB Lietuvos statybų projektavimo instituto lietuvių kalba, dalis, ir „Konkrečios sąlygos“, kurių tekstas pataiso ir/ar papildo „Bendrąsias sąlygas“. Iš „Bendrųjų sąlygų“ 20.6 punkto matyti, jog šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, bet kuris ginčas, kurio atžvilgiu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas netapo galutinis ir privalomas, turi būti išspręstas tarptautinio arbitražo. Jeigu abi šalys nesusitarė kitaip, tai ginčas turi būti galutinai išspręstas pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisykles, trijų pagal tas taisykles paskirtų arbitrų, o arbitražas turi būti vykdomas bendravimo kalba, kuri nurodyta 1.4 punkte (1 t., b.l. 150). Iš „Konkrečių sąlygų“ 20 straipsnio, kuriuo buvo papildytas „Bendrųjų sąlygų“ 20.6 punktas, matyti, jog arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva (1 t., b.l. 79). „Bendrųjų sąlygų“ 20.6 punkte įtvirtintos arbitražinės išlygos turinys buvo patikslintas Pirkimo dokumentų 1 skyriaus „Konkurso sąlygos“ 2 skirsnio „Pasiūlymo forma“ Pasiūlymo priede, kuriuo šalys susitarė dėl arbitražo taisyklių (Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo procedūros reglamentas), arbitražo kalbos (lietuvių) ir arbitražo vietos (Vilnius) (1 t., b.l. 59).

23Atsakovas UAB „Šalių vandenys“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde remdamasis KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintu arbitražinio sprendimo panaikinimo pagrindu, įrodinėja, kad arbitražinį sprendimą priėmęs Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas buvo nekompetentingas spręsti kilusį ginčą, atsižvelgiant į tai, kad arbitražiniu susitarimu šalys nebuvo susitarusios dėl visų būtinų sąlygų, o būtent dėl to, ar arbitražo procesą turėtų organizuoti nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar ad hoc arbitražas, o taip pat dėl arbitražo procedūros reglamento, atsižvelgiant į tai, kad Pasiūlymo priede nurodytas Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo procedūros reglamentas neegzistuoja. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

24Pažymėtina, kad šalių 2006 m. gruodžio 21 d. sudarytos Rangos sutarties dėl Išdagių ir Lukšių vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos Nr. VL-902 2 straipsnyje nustatyta, kad sutartį sudaro šie dokumentai: Rangos sutartis; prieš pasirašant sutartį surengto Aiškinamojo susirinkimo protokolas; Pasiūlymo raštas su Pasiūlymo priedu; Konkrečios sutarties sąlygos; Bendrosios sutarties sąlygos; Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai; Brėžiniai; Bendros pasiūlymo sumos išskirstymas (iš rangovo pasiūlymo); Rangovo techninis pasiūlymas (be aukščiau išvardintų rangovo pasiūlymo dalių); kiti dokumentai ir priedai. Remiantis Rangos sutartyje įtvirtintu šalių susitarimu, šie dokumentai suprantami ir aiškinami kaip Rangos sutarties sudedamosios dalys, kurie nurodyti svarbos tvarka. Sutarties „Bendrųjų sąlygų“ 1.5 punkte nustatyta, jog sutartį sudarantys dokumentai turi būti traktuojamu kaip paaiškinantys vienas kitą, tuo tikslu nustatant sutartį sudarančių dokumentų pirmumą reglamentuojančią eilę. Sprendžiant dėl arbitražinio susitarimo buvimo, šių Rangos sutartį sudarančių dokumentų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei jų sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Dėl to, sprendžiant klausimą dėl arbitražinės išlygos buvimo ir jos turinio, negali būti aiškinama viena sutarties sąlyga atskirai nuo kitų, neatsižvelgiant į kitas sutarties nuostatas ir jų tarpusavio ryšius. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ta aplinkybė, kad arbitražinis susitarimas nenustato tam tikrų sąlygų, nėra pakankamas pagrindas nepripažinti tokio arbitražinio susitarimo. Nustačius, jog šalys buvo išreiškusios valią ginčus perduoti nagrinėti arbitraže ir taip eliminuoti ginčų nagrinėjimą iš teismo kompetencijos, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo, jos turi būti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (in favor contractus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002).

25Iš Rangos sutartį sudarančių dokumentų nustatyta, kad sutarties šalys Rangos sutartimi susitarė dėl ginčų sprendimo arbitraže, dėl arbitražo vietos (Vilnius) ir arbitražo kalbos (lietuvių). Byloje taip pat nustatyta, kad, siekiant susitarti dėl taikytino arbitražo procedūros reglamento, Rangos sutarties priede „Bendrosios sąlygos“ 20.6 punkte buvo nustatyta, jog, nesant kitokio šalių susitarimo, ginčas turi būti sprendžiamas pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles. Tuo tarpu „Pasiūlymo priede“ buvo nustatyta, kad pagal „Bendrųjų sąlygų“ 20.6 punkte įtvirtintą arbitražinę išlygą taikytinos arbitražo taisyklės – Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo procedūros reglamentas. Atsižvelgiant į tai, kad „Bendrųjų sąlygų“ 20.6 punkte numatytas arbitražo procedūros reglamentas taikytinas tik tuo atveju, jei šalys nėra susitarusios kitaip, o taip pat į tai, kad šalių susitarimas dėl kito arbitražo procedūros reglamento taikymo yra įtvirtintas „Pasiūlymo priede“, kuris pagal Rangos sutartį sudarančių dokumentų svarbą yra pirmesnis ir turi būti taikomas, esant Rangos sutarties prieduose įtvirtintų bendrųjų ir specialiųjų šios sutarties nuostatų konkurencijai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad šalys buvo susitarusios, jog arbitražo procedūrai turėtų būti taikomas Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo procedūros reglamentas.

26Teisėjų kolegija pripažįsta, jog Rangos sutarties šalys tiesiogiai nėra įtvirtinusios savo susitarimo dėl institucinio arba ad hoc arbitražo. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas, spręsdamas dėl savo kompetencijos, 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi pripažino, jog Rangos sutartyje esanti nuoroda į institucinio arbitražo taisykles reiškia jo kaip institucinio arbitražo pasirinkimą. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir ją laiko pagrįsta. Pažymėtina, jog Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas, savo veikloje nagrinėdamas ir spręsdamas tarptautinius komercinius ir kitokius civilinius ginčus, taiko Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą, o nagrinėdamas ir spręsdamas vietinius komercinius ir kitokius civilinius ginčus – Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą. Arbitražo procedūros reglamento pavadinimo „Pasiūlymo priede“ netikslus nurodymas nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Arbitražinėje išlygoje esanti nuoroda į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražo procedūros reglamentą reiškia galimybės pasirinkti abu Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo veikloje taikytinus reglamentus nustatymą, priklausomai nuo viešojo pirkimo laimėtojo ir ginčo pobūdžio.

27Nustačius, jog arbitražiniu susitarimu šalys, susitardamos arbitražo teismui perduoti spręsti visus ginčus, susijusius su Rangos sutartimi ar darbų vykdymu, kartu susitarė ir dėl arbitražo rūšies (institucinis arbitražas), nuolatinės arbitražo institucijos (VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas), taikytino arbitražo procedūros reglamento (Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas), teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo UAB „Šakių vandenys“ skunde nurodytus argumentus dėl arbitražinio teismo sudėties ir arbitražinio nagrinėjimo procedūros pažeidimo (KAĮ 37 str. 3 d. 4 p.), kuriais skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo padavęs atsakovas grindžia savo nesutikimą su arbitražo bylą Nr. 1-NKA/11 išnagrinėjusio Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo kompetencija išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą.

28Dėl arbitražinio susitarimo galiojimo (KAĮ 37 str. 3 d. 1 p.)

29Vadovaujantis KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinį sprendimą, kai padavusi prašymą šalis pateikia įrodymus, kad susitarimas negalioja pagal įstatymus, kuriuos šalys susitarė taikyti, o jei tokios nuorodos nėra, - pagal tos valstybės, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus.

30KAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių reikalavimai. Arbitražinio susitarimo galiojimas dėl ginčo arbitruotinumo nustatomas pagal teismo vietos materialiąją teisę. Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ Rangos sutartyje įtvirtinto arbitražinio susitarimo negaliojimo pagrindu nurodo KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimą, pagal kurį arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas gauti išankstinį steigėjo sutikimą rodo, kad, priešingai nei tam tikro pobūdžio ginčai, kurie per se negali būti nagrinėjami arbitraže, valstybės ar savivaldybės įmonei, įstaigai ar organizacijai civiliniuose santykiuose, kaip ir privatiems juridiniams asmenims, nėra draudžiama sudaryti arbitražinę išlygą. Įstatyme įtvirtintu ribojimu, pagal kurį tam, kad ginčas galėtų būti perduodamas arbitražui, turi būti gautas išankstinis steigėjo sutikimas, yra įvedama tam tikra vidinė viešojo juridinio asmens veiksmų kontrolė. Kadangi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, darytina išvada, kad toks sutikimas gali būti žodinis, rašytinis arba išreikštas konkliudentiniais veiksmais.

31Remiantis LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮ įstatymo) 2 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (VSĮ įstatymo 2 str. 3 d.). Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (VSĮ įstatymo 2 str. 4 d.). Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“ (VSĮ įstatymo 2 str. 5 d.). Iš UAB „Šakių vandenys“ įstatų matyti, kad ši įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Įstatų 1 p.). Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (Įstatų 3 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Šakių vandenys“ nėra savivaldybės įmonė ir jos atžvilgiu nėra taikomas KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl išankstinio šios įmonės steigėjo sutikimo.

32Nepaisant to, byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos sutikimo iš Rangos sutarties kylančius ginčus spręsti arbitraže buvimo. Rangos sutarties šalimi kartu su užsakovu UAB „Šakių vandenys“ yra ir Šakių rajono savivaldybės administracija, kuri ją pasirašė kaip perkančiosios organizacijos funkcijas įgyvendinusi institucija, patvirtinusi rangovą viešo konkurso nugalėtoju. Minėta, jog Rangos sutartį sudarantys dokumentai yra suprantami ir aiškinami kaip vientiso dokumento sudedamosios dalys. Todėl arbitražinės išlygos nebuvimas „Rangos sutartyje“, kaip atskirame šalių pasirašytame dokumente, kuris įeina į bendrą Rangos sutarties sudėtį, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos sutikimo su arbitražine išlyga nebuvimo. Tai, jog kartu su užsakovu UAB „Šakių vandenys“ Rangos sutartį pasirašė ir Šakių rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama perkančiosios organizacijos funkcijas, sudaro pagrindą pripažinti, jog Šakių rajono savivaldybės administracija savo parašu patvirtino sutikimą dėl arbitražinės išlygos įtraukimo į Rangos sutartį ir neprieštaravo iš Rangos sutarties kylančių ginčų sprendimui arbitraže.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiekviena sutarties šalis sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys ginčijamą sutartį sudarė po įvykusio atvirojo konkurso; ginčijamos sutarties sąlygas rengė ir ieškovui siūlė Šakių rajono savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, kartu su užsakovu UAB „Šakių vandenys“. Šakių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, priėmė ieškovo pasiūlymą ir pasiūlė jam sudaryti sutartį; ieškovas, pasirašydamas perkančiosios organizacijos pateiktą sutartį, kartu priėmė ir perkančiosios organizacijos kartu su užsakovu parengtą bei pasiūlytą sąlygą dėl arbitražinės išlygos.

34Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo šalių sudarytu arbitražiniu susitarimu buvo pažeistas KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šakių vandenys“ nėra savivaldybės įmonė. Todėl atsakovo UAB „Šakių vandenys“ argumentai dėl skundžiamo arbitražo teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

35Dėl arbitražinio susitarimo apimties (KAĮ 37 str. 3 d. 3 p.)

36Vadovaujantis KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinį sprendimą, kai padavusi prašymą šalis pateikia įrodymus, kad sprendimas priimtas dėl ginčo, nenumatyto arbitražiniame susitarime ar neatitinkančio jo sąlygų, arba tame sprendime yra nuostatų klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas.

37Arbitražo jurisdikciją spręsti tam tikrus ginčo klausimus nulemia šalių susitarimas (arbitražinė išlyga) perduoti tam tikro pobūdžio klausimus spręsti arbitražui. Sprendžiant dėl arbitražinio susitarimo apimties, vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

38Iš rangos sutarties šalių arbitražinį susitarimą įtvirtinančių „Bendrųjų sąlygų“ 20 skyriaus „Pretenzijos, ginčai ir arbitražas“ matyti, jog šalys susitarė dėl vieningos visų su sutartimi ar darbų vykdymu susijusių ginčų nagrinėjimo tvarkos, kuri susideda iš ginčo nagrinėjimo ginčų nagrinėjimo komisijoje (20.1-20.4 p.), taikaus ginčo išsprendimo (20.5 p.) ir ginčo nagrinėjimo arbitraže (20.6-20.8 p.). Todėl darytina išvada, jog Rangos sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga apėmė visų su Rangos sutartimi ar darbų vykdymu susijusių ginčų nagrinėjimą.

39Iš Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo bylos Nr. 1-NKA/11 matyti, jog ieškovas UAB „Filtrėja“ (rangovas) kreipėsi į arbitražo teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Šakių vandenys“ (užsakovui) dėl 123 199,1 Lt skolos, susidariusios užsakovui neatsiskaičius su rangovu už jo atliktus darbus, priteisimo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareikšdamas, jog ši jo prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, kurio metu buvo įskaityta ši ir priešpriešinė ieškovo prievolė dėl delspinigių sumokėjimo užsakovui, pažeidus rangos sutarties įvykdymo terminą. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, arbitražo teismas tikrino tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas.

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į arbitražinio susitarimo apimtį ir prašomu panaikinti arbitražo teismo sprendimu išnagrinėto ginčo esmę, daro išvadą, jog arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, numatyto arbitražiniame susitarime, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra skundžiamo arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo (KAĮ 37 str. 3 d. 3 p.). Tiek ieškovo ieškinio reikalavimo pagrindą sudariusi atsakovo prievolė, tiek atsakovo, kaip užsakovo, reikalavimas rangovui, kurio įskaitymu jis gynėsi nuo ieškiniu jam pareikšto reikalavimo, buvo atsiradę dėl Rangos sutartimi ginčo šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tuo tarpu, remiantis Rangos sutarties nuostatų sisteminiu aiškinimu, visi iš Rangos sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo kylantys ginčai patenka į arbitražinio susitarimo taikymo sritį. Ginčo priskirtinumui arbitražo kompetencijai neturi reikšmės tai, jog arbitražo teismas bylos nagrinėjimo metu, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, patikrino, ar įskaitymas įvyko, ar jis galioja ir yra pagrįstas, kadangi tokiu būdu buvo patikrinta, ar atsakovo prievolė, dėl kurios reikalavimą yra pareiškęs ieškovas, nėra pasibaigusi, remiantis CK 6.130 straipsnyje įtvirtintu prievolių pabaigos pagrindu.

41Dėl arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (KAĮ 37 str. 5 d. 2 p.)

42Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ teigia, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos viešajai tvarkai, todėl jis turi būti panaikintas pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr.: Case Law on UNCITRAL Tesxts (toliau – CLOUT), byla Nr. 146; CLOUT, byla Nr. 149; CLOUT, byla Nr. 375; CLOUT, byla Nr. 444). Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad dėl arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama. Todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ir pan. Apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu. Atsakovas teigia, kad arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai todėl, kad teismas sprendė dėl įskaitymo galiojimo, nesant pareikšto reikalavimo dėl jo nuginčijimo, kas sąlygojo pagrindinių proceso principų – dispozityvumo ir rungimosi – pažeidimą. Minėta, kad atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio argumentu apie atliktą įskaitymą, kita prievolės šalis turėjo teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą arbitražo teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Tuo tikslu nėra būtina pareikšti savarankišką reikalavimą dėl įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad atsakovas arbitražo bylos nagrinėjimo metu turėjo visas galimybes įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Jam buvo tinkamai pranešta apie arbitražą, suteikta galimybė skirti arbitrą, pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti arbitražo teismo posėdyje ir įrodinėti savo teiginius dėl įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Atsakovas šiomis teisėmis pasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nustatyta, jog nagrinėjant bylą arbitražine tvarka būtų pažeisti tinkamo proceso principai. Taip pat nėra nustatyta, kad skundžiamas arbitražo sprendimas prieštarautų pagrindiniams teisės principams, pripažįstamiems tarptautiniu mastu.

43Nenustačius nei vieno KAĮ 37 straipsni 3 dalyje bei 5 dalyje įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo, nėra pagrindo panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 1-NKA/11. Todėl atsakovo UAB „Šakių vandenys“ skundas dėl šio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

44Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos, t.y. bylą pralaimėjusios, šalies. Iš ieškovo UAB „Filtrėja“ pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad jis patyrė 1936 Lt išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, advokato pagalbai apmokėti. Ši suma ieškovui priteistina iš skundą padavusio atsakovo UAB „Šakių vandenys“.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu,

Nutarė

46Atmesti atsakovo UAB „Šakių vandenys“ skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo.

47Atsisakyti panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-NKA/11.

48Priteisti ieškovui UAB „Filtrėja“ (juridinio asmens kodas 135627184) iš atsakovo UAB „Šakių vandenys“ (juridinio asmens kodas 174264880) 1936 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Filtrėja“ kreipėsi į Vilniaus tarptautinį ir... 5. Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime... 6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų... 7. Trečiasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija nesutiko su... 8. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas 2011 m.... 9. Arbitražo teismas ieškovui mokėtinos sumos sumažinimą priskaičiuotais... 10. Kadangi Rangos sutartyje nenumatytas prievolės mokėti netesybas terminas,... 11. Arbitražo teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje yra... 12. Kadangi įgyvendinančioji institucija nėra Rangos sutarties šalis, jos... 13. Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ skundu prašo panaikinti Vilniaus... 14. Ieškovo ieškiniu reikalaujama suma dar iki ieškinio pateikimo dienos buvo... 15. Ieškovas UAB „Filtrėja“ atsiliepime su atsakovo skundu nesutiko ir... 16. Arbitražas yra alternatyvus tarp šalių kilusių ginčų sprendimo būdas,... 17. Kadangi atsakovas UAB „Šakių vandenys“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį... 18. Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ savo skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir... 19. Dėl arbitražinio susitarimo buvimo (KAĮ 37 str. 3 d. 4 p.)... 20. KAĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad arbitražas - ginčo sprendimo būdas, kai... 21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad perkančioji organizacija Šiaulių rajono... 22. Šalių arbitražinis susitarimas, visų pirma, buvo įtvirtintas Rangos... 23. Atsakovas UAB „Šalių vandenys“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame... 24. Pažymėtina, kad šalių 2006 m. gruodžio 21 d. sudarytos Rangos sutarties... 25. Iš Rangos sutartį sudarančių dokumentų nustatyta, kad sutarties šalys... 26. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog Rangos sutarties šalys tiesiogiai nėra... 27. Nustačius, jog arbitražiniu susitarimu šalys, susitardamos arbitražo... 28. Dėl arbitražinio susitarimo galiojimo (KAĮ 37 str. 3 d. 1 p.)... 29. Vadovaujantis KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinis... 30. KAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti... 31. Remiantis LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮ... 32. Nepaisant to, byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą dėl... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiekviena sutarties šalis... 34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu... 35. Dėl arbitražinio susitarimo apimties (KAĮ 37 str. 3 d. 3 p.) ... 36. Vadovaujantis KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos apeliacinis... 37. Arbitražo jurisdikciją spręsti tam tikrus ginčo klausimus nulemia šalių... 38. Iš rangos sutarties šalių arbitražinį susitarimą įtvirtinančių... 39. Iš Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo bylos Nr.... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į arbitražinio susitarimo apimtį ir... 41. Dėl arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų... 42. Atsakovas UAB „Šakių vandenys“ teigia, kad arbitražo teismo sprendimas... 43. Nenustačius nei vieno KAĮ 37 straipsni 3 dalyje bei 5 dalyje įtvirtinto... 44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo... 46. Atmesti atsakovo UAB „Šakių vandenys“ skundą dėl Vilniaus tarptautinio... 47. Atsisakyti panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio... 48. Priteisti ieškovui UAB „Filtrėja“ (juridinio asmens kodas 135627184) iš...