Byla e2-779-254/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui, atsakovo atstovui advokatui Mindaugiui Šeškauskiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Maristika“ patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė 2015-03-12 patikslintu ieškiniu ( 2 t., b.l. 113-115) kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovo:

31. 29868,99 eurų įsiskolinimą pagal 2013-03-01 susitarimą ir 5924,12 eurų palūkanų už terminų sumokėti įmokas pagal susitarimo grafiką praleidimą;

42. 10801,16 eurų įsiskolinimą pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 5EXL4625, 5EXL4647 ir 5EXL4682 už parduotus stiklo gaminius ir 1936,88 eurų už terminų apmokėti šias PVM sąskaitas – faktūras praleidimą;

53. 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64. 709,57 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, siekiant ginčą išspręsti iki teismo, atlyginimą ir bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė parduodavo atsakovui, Norvegijos Karalystėje įregistravusiam individualią veiką ENK „A. J.“, stiklo produkciją. Šiam faktui pagrįsti ieškovė į bylą pateikė nuo 2011-12-06 atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina tarp šalių buvusius pirkimo - pardavimo sutartinius teisinius santykius. Atsakovo mokėjimai nuo 2012-10 pradėjo vėluoti. 2013-03-01 susitarimu „Dėl papildomo termino nustatymo“ atsakovas pripažino 31 868,99 Eur skolą bei šalys susitarė dėl jos grąžinimo terminų, taip pat dėl 15 proc. nesumokėtos sumos palūkanų už mokėjimo terminų praleidimą ir gautų įmokų paskirstymo (4 punktas) bei mokėjimo už toliau parduodamą produkciją. Atsakovas yra sumokėjęs tik pirmąją įmoką pagal susitarimo grafiką, todėl iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui jis turi sumokėti 5924,12 Eur palūkanų. Po susitarimo sudarymo ieškovė įvykdė dar penkis atsakovo užsakymus. Gautais mokėjimais visiškai buvo apmokėta pirmoji susitarimo PVM sąskaita faktūra bei likusia suma buvo apmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. 5EXL 4609 ir Nr. 5EXL 4609. Pastarąją sąskaitą apmokant susidarė 5 dienų vėlavimas. Taigi, atsakovas liko skolingas pagal susitarimo grafike nurodytas PVM sąskaitas faktūras 29868,99 eurų ir pagal po susitarimo išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras: 4191,48 Eur skolos likučio pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL 4625 ir visai neapmokėjo Nr. 5EXL 4647 – 4702,47 Eur ir Nr. 5EXL 4682 – 1907,21 Eur arba iš viso liko skolingas pagal po susitarimo įvykdytus užsakymus 10 801,16 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti už paminėtų 3 PVM sąskaitų faktūrų dalinį (Nr. 5EXL 4625) arba visišką neapmokėjimą 1936,88 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi.

8Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas skolos nepripažįsta todėl, jog mano, kad tarp šalių buvo susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir atsakovas nėra asmeniškai atsakingas už neapmokėtą stiklo produkciją, kurią ieškovė siuntė ENK „A. J.“. Komercinio atstovavimo santykiai ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo įformintos tik dėl ieškovės nesąžiningumo, kuri vis žadėjo aptarti atsakovui mokėtiną atlyginimą. Atsakovas ieškojo jai klientų, jos produkciją reklamavo, įkurdamas dvi internetines svetaines, bendravo su ieškovės darbuotojais. Atsakovas pardavinėjo ieškovės produkciją ir gaminius, jai pervedė 93 564,63 Eur sumą tiesioginiais pavedimais, 13467,57 Eur klientai sumokėjo ieškovei tiesiogiai. Atsakovas neneigė, kad 2013-03-01 buvo sudarytas susitarimas „Dėl papildomo termino nustatymo“, tačiau nurodė, jog jį pasirašyti buvo priverstas, ieškovei piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi. Susitarime nustatyta 15 proc. metinių palūkanų norma net tris kartus viršija įstatymo numatytą normą, todėl palūkanos yra nesąžiningos ir neteisingos, o pats susitarimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis viešajai moralei ir viešajai tvarkai, todėl laikytinas negaliojančiu. Be to, susitarimas buvo sudarytas ne su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, bet su ENK „A. J.“, todėl jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovė lig šiol neatsakė į atsakovo 2013-04-28 pretenziją dėl nekokybiškos produkcijos ir neatlygino jam 12 900,34 Eur nuostolių. Apibendrindamas atsakovas nurodė, kad ieškovės argumentai paremti asmenine nuomone ir prielaidomis, dėl tos priežasties atsakovas neprivalo nuo jų gintis, įrodinėti nepagrįstų argumentų egzistavimo, o taip pat iš to sekančių reikalavimų nebuvimo.

9Ieškinys tenkinamas iš dalies.

10Dėl atsakovo tinkamumo

11Byloje kilo ginčas dėl sutartinių santykių subjektų bei juos siejusių tarpusavio sutartinių santykių pobūdžio, nes atsakovas nurodo, kad prievolę sumokėti skolą turi Norvegijos karalystėje įregistruotas juridinis asmuo ENK „A. J.“, o ne jis, kaip fizinis asmuo. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Atsakovas pateikė išrašą iš Norvegijos Karalystės verslo įmonių registro, pagal kurį šiame registre 2011-07-07 buvo įregistruota vieno asmens įmonė ENK „A. J.“, suteikiant jai kodą – 790, kuris suteikiamas savarankiškai dirbantiems asmenims (7 t., b.l. 76-80). Atsakovas taip pat pateikė pajamų už 2011 m. išklotinę (7 t., b.l. 81-89), iš kurios matyti, kad jis deklaravo pajamas (nuostolius) iš individualios veiklos, pildydamas deklaracijos A, B ir E laukelius (7 t., b.l. 88). Iš šių duomenų daroma išvada, kad ieškovas pareiškė ieškinį tinkamam atsakovui, todėl civilinėje byloje, kuri nagrinėjama teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis). Šiuo aspektu dar pažymėtina, kad ieškovė pateikė į bylą teisminę praktiką (2 t., b.l. 116-163, 6 t. b.l. 187-196, 7 t. b.l. 4-16), kurioje buvo sprendžiama dėl proceso šalių veiksnumo, reiškiant ieškinius fiziniams asmenims, įregistravusiems Norvegijos Karalystės įmonių registre savo individualią veiklą bei Norvegijos Civilinio proceso įstatymo išrašus dėl ginčų sprendimo. Iš šių duomenų akivaizdu, kad atsakovas vykdė individualią veiklą savo lėšomis ir rizika ją įregistravęs Norvegijos Karalystės įmonių registre. Paminėtame įstatyme reglamentuojama, jog individualioji veikla (ENK) neturi kompetencijos iškelti bylą ar būti atsakovu teisme. Individualioji veikla - tai veiklos vykdymo forma, kai už verslą atsako fizinis asmuo. Teismas iš viešųjų Norvegijos Karalystės įmonių registro duomenų (www.brreg.no) nustatė, kad atsakovas individualią veiklą, įregistruotą „A. J.“ vardu, iš Norvegijos Karalystės įmonių registro 2015-05-13 išregistravo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Prisiimdamas jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą, teismas taip pat atkreipia dėmesį į 2013-03-01 susitarimo „Dėl papildomo termino nustatymo“ 12 punkto nuostatas, kur taip pat nurodyta, kad šalims nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas Lietuvos teismuose pagal rūšinio teismingumo taisykles.

12Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

13Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pagal 2013-03-01 susitarimą „Dėl papildomo termino nustatymo“ (1 t., b.l. 6-9) 29868,99 eurų skolą ir 5924,12 eurų palūkanų už terminų sumokėti įmokas pagal susitarimo grafiką praleidimą.

14Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, o atsakovas – nesutikimo su jam pareikštu reikalavimu pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). 2013-03-01 susitarimą „Dėl papildomo termino nustatymo“ teismas vertina kaip tarpusavio skolų suderinimo aktą (1 punktas), kuriuo šalys suderino atsakovo skolos dydį, be to šiuo susitarimu atsakovas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus - skolą grąžinti tam tikrais terminais (2, 3 punktai), o už grafike nurodytų terminų pradelsimą mokėti 15 % nesumokėtos sumos dydžio metines palūkanas (7 punktas).

15Tarpusavio skolų suderinimo aktas, nors ir yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Kadangi aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu, tai tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-538/2004; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Atsakovui nesutinkant su ieškiniu, ieškovas pateikė į bylą faktinį skolų dydį pagrindžiančius tiesioginius įrodymus: 2013-03-01 susitarime nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), kuriuose yra duomenys apie krovinio gavėją ENK „A. J.“ (6 t., b.l. 107-146) ir kurie patvirtina susitarime nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju atsakovas net netvirtino, kad 2013-03-01 susitarime nurodytas skolos dydis neatitinka tikrovės, nes jo atsikirtimas buvo susijęs tik su tuo, kad jis neturi pareigos įvykdyti susitarime nurodytas prievoles asmeniškai, dėl ko jau teismas pasisakė.

16Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl komercinio atstovavimo, tačiau tokio susitarimo į bylą nebuvo pateikta. Ieškovė šiuos argumentus kategoriškai neigė ir paaiškino, kad atsakovo pateikti duomenys apie įmonės pristatymą savo klientams yra suprantami, kuomet jis pardavinėjo atsakovės produkciją, tačiau tarp šalių buvo ne komercinio atstovavimo (CK 2.152 straipsnis), o pirkimo-pardavimo (CK 6.305 straipsnis) teisiniai santykiai, kuriuos taip pat patvirtina ir įrašai PVM sąskaitose faktūrose bei CMR. Teismas, įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo šiuo aspektu nesutikti su ieškove. Atsakovas nurodo buvus komercinio atstovavimo santykius su teise į atlyginimą, tačiau tokiu atveju pagal įstatymą turėjo būti sudaryta rašytinės formos sutartis (CK 2.154 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Ieškovės atstovas paaiškino, kad įmonė sudarydavo komercinio atstovavimo sutartis ir kaip jos pavyzdį pateikė į bylą (7 t., b.l. 17-24), tačiau tokios sutarties su atsakovu nebuvo sudariusi nei žodžiu, nei raštu. Teismas 2015-09-02 teismo posėdyje pasiūlė atsakovui pateikti į bylą duomenis, kurie patvirtintų ieškovės atstovavimo teisinius santykius, t.t. ieškovės vardu sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, ir nustatė tam terminą, tačiau šia galimybe atsakovas nepasinaudojo (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 7 t., b.l. 48-49, 53).

17Byloje nustatyta, kad po šalių 2013-03-01 susitarimo „Dėl papildomo termino nustatymo“ sudarymo ieškovė pardavė stiklo gaminius atsakovui pagal jos išrašytas ir atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 5EXL4625, 5EXL4647 ir 5EXL4682 (1 t., b.l. 18-34, 5 t., b.l. 195-201). Atsakovas atsiliepime (5 t., b.l. 100-117) nurodė, kad ieškovės prekės buvo nekokybiškos ir jai buvo dėl to reiškiamos pretenzijos. Atsakovas pateikė 2013-04-28 el. laišką ieškovei, kuriame nurodoma, jog prekės, parduotos pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. 5EXL4625, 5EXL4647 buvo nekokybiškos, todėl jis turi 12 900,34 Eur nuostolių. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir ieškovės atstovas, prie šio laiško nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių nekokybiškos produkcijos nustatymo faktą. Atsakovas papildomų duomenų šiuo aspektu į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad savo atsikirtimą jis įrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

182013-03-01 susitarime „Dėl papildomo termino nustatymo“ buvo konstatuota 31 868,99 Eur atsakovo skola, atsakovas ją įsipareigojo sumokėti per 16 mokėjimų po 2000 Eur, pirmąją įmoką sumokant 2013-03-15. Atsakovas neginčijo ir byloje yra duomenys, kad po 2013-03-01 susitarimo atsakovui buvo pateikta prekių pagal 2013-03-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4609 ir 2013-08-08 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4610 (6 t., b.l. 147-153) bei tris pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kurios sudaro reikalavimo dalį. 2013-03-01 susitarimo 4 punkte šalys buvo susitarę dėl mokėjimų už papildomai po susitarimo įsigytas prekes, t.y. atsakovas įsipareigojo pirmiausiai apmokėti už papildomai įsigytas prekes, o likęs kainos skirtumas turėjo būti įskaitomas kaip artimiausio mokėjimo dalis, o jai mokėjimo terminas praleistas – kaip palūkanos už pradelstą mokėjimą ( CK 6.54 straipsnis). Ieškovė į bylą pateikė išrašus iš savo sąskaitos apie visus atsakovo atliktus mokėjimus (6 t., b.l. 154-167). Po susitarimo sudarymo atsakovas 2013-03-14 atliko pirmąjį dalinį 1500 Eur mokėjimą, 2013-03-21 sumokėjo 2000 Eur, 2013-03-22 – 1500 Eur, 2013-04-12 - 2013-03-22- 1500 Eur, 2013-04-12 – 2000 Eur, 2013-04-12 – 1007,46 Eur.

19Sutiktina su ieškove, kad po susitarimo pasirašymo atsakovas atlikdamas visus mokėjimus nurodydavo, kad apmoka pirmąją susitarime nurodytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 5EXL4254. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškove, kad gautus mokėjimus ji paskirstė pagal susitarimo 4 punkto nuostatas teisingai. 2013- 03-14 atliktas 1500 Eur mokėjimas ieškovės buvo įskaitytas kaip 2013-03-15 mokėjimo dalis pagal grafiką. 2013-03-21 atliktas 2000 Eur mokėjimas įskaitytas tokia tvarka: 1,23 Eur pagal susitarimo 4 ir 7 punktus įskaityta kaip palūkanos už pirmojo mokėjimo termino pagal grafiką pradelsimą (500 Eur x 15 % / 365 d. x 6 d); 500 Eur įskaityta kaip nesumokėta pirmojo mokėjimo pagal grafiką dalis; 1371,73 Eur mokėjimo dalis buvo įskaityta kaip mokėjimas už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4609, o likusi mokėjimo dalis - 127,04 Eur - kaip dalinis mokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4610. 2013-03-22 atliktas 1500 Eur mokėjimas buvo įskaitytas kaip mokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4610. 2013-04-12 atliktas 2000 Eur mokėjimas įskaitytas taip: 644,38 Eur įskaityta kaip galutinis mokėjimas už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4610, o likusi 1355,62 Eur jo dalis įskaityta kaip mokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4625. 2013-04-12 dieną atliktas dar vienas 1007,46 Eur mokėjimas įskaitytas kaip mokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5EXL4625. Po šių mokėjimų neapmokėta PVM sąskaitos faktūros Nr. 5EXL4625 dalis sudaro 4191,48 Eur. Taigi, atsakovas yra pradelsęs apmokėti 4191,48 Eur pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 5EXL4625, taip pat nėra apmokėjęs PVM sąskaitų - faktūrų Nr. 5EXL4647 ir 5EXL4682. Taigi, atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, kad ieškovei pagal susitarimą liko skolingas 29868,99 Eur ir pagal po susitarimo įvykdytus jo užsakymus - 10801,16 Eur, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 40 670,15 Eur skolos priteisimo tenkinamas visiškai.

20Dėl palūkanų

21Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 proc. metinių palūkanų arba 5924,12 Eur už termino apmokėti grafike nurodytas 15 PVM sąskaitas faktūras 29 868,99 Eur. sumai praleidimą pagal susitarimo 7 punkte numatytą įsipareigojimą. Teismas konstatuoja, kad šiame punkte buvo įtvirtintas šalių susitarimas dėl minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacijos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, taip pat, kad ieškovė tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-578/2005). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas apie tai, ar šalių susitarime numatyta 15 proc. metinių palūkanų norma nėra neprotingai didelė, atsižvelgia į susitarimo sudarymo metu bankų taikytus vidutinius palūkanų dydžius (13,53 proc.) ir daro išvadą, kad 5924,12 Eur palūkanų dydis už pradelstą atsiskaityti 29 868,99 Eur. sumą, verslininkui (CK 2.4 straipsnio 2 dalis), piniginės prievolės nevykdančiam nuo 2013-04-15, neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai.

22Šalys nėra sudarę susitarimo dėl palūkanų, už terminų apmokėti PVM sąskaitas – faktūras Nr. 5EXL4625, 5EXL4647 ir 5EXL4682 praleidimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9,5 proc. dydžio metines palūkanas arba 1936,88 eurų, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 straipsnio 1 dalis). Komercinė sutartis pagal šį įstatymą suprantama, kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Šiuo atveju atsakovas yra fizinis asmuo, vykdęs individualią veiklą, įregistruotą „A. J.“ vardu, kuri nėra juridinis asmuo, todėl jis laikomas tik verslininku (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) ir jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti paminėtąjį specialiųjų įstatymą. Atsižvelgdamas į šiuos faktinius ir teisinius argumentus, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisia 1223,36 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas (6 procentų metinės palūkanos) už pradelstą, pagal patikslinto ieškinio reikalavime nurodytas 3 PVM sąskaitas faktūras, iki patikslinto ieškinio pateikimo sumokėti 10801,16 Eur skolą (697, 690 ir 669 dienas).

23Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje). Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo; nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai, šiuo atveju palūkanos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Ieškovė į bylą pateikė toliau nurodomus duomenis apie su bylos nagrinėjimu turėtas išlaidas, kurių pagrįstumas įvertinamas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) nuostatas:

261) 858,58 Eur (2964,50 Lt) pagal 2013-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12/065 (1 t., b.l. 13, 36) už pretenzijos atsakovei ( 2 t., b.l. 56-62) parengimą ir teisines konsultacijas. Pagal Rekomendacijų 8.1 p. maksimalus šių išlaidų dydis yra 220,53 Eur (735,1 x 0,3), todėl tik šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis;

272) 847,14 Eur (2925 Lt) ir 107,86 Eur sumokėtą žyminį mokestį (2 t., b.l. 82, 141). Tenkinus ieškinį iš dalies, šios išlaidos atlyginamos tik 934 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis);

283) 521,28 Eur (1799,87 Lt) už pradinio ieškinio parengimą pagal 2013-08-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13/070 (1 t., b. l. 26, 64). Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus šių išlaidų dydis yra 1 837,75 Eur (735,1 x 2,5), todėl 521,28 Eur išlaidos yra pagrįstos.

294) 350,44 Eur (1 210 Lt) už 2014-12-12 atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą (2 t., b. l. 105-106). Pagal Rekomendacijų 8.15 p. maksimalus šių išlaidų dydis yra 294,04 Eur (735,1 x 0,4), todėl tik šios išlaidos yra pagrįstos;

305) 4 017,84 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, jo konsultavimą, konsultacijas su Norvegijos advokatais, dokumentų vertimų organizavimą, prašymo teismui dėl dokumentų išreikalavimo ir pareiškimo dėl įrodymų pateikimo surašymą pagal 2015-08-20 PVM sąskaitą faktūrą. Atstovas šioje sąskaitoje sugaišto laiko pagal kiekvieną joje nurodytų atstovavimo veiksmų pobūdį nepagrindė, tik nurodė, kad ieškovės atstovavimo trukmė atliekant šiuos veiksmus truko 93:15 val., kai 1 val. atstovavimo kaina 50,68 Eur. Sutiktina su atsakovės atstovu, kad šio pobūdžio atstovavimo išlaidos iš dalies nepagrįstos, nes pagal Rekomendacijų 8.19. už vieną teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, maksimalus išlaidų dydis gali būti 73,51 Eur (735,1 x 0,1), tačiau pagal 8.18. už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus tik 7,35 Eur (735,1 x 0,01), todėl atskirai neidentifikavus sugaišto laiko konkrečiam atstovavimo veiksmui atlikti, teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė pradinį ieškinį pateikė netinkamam atsakovui, šias išlaidas sumažina iki 2000 Eur;

316) 200 Eur už atstovo atstovavimą 2015-06-29 teismo posėdyje pagal 2015-07-02 PVM sąskaitą faktūrą. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus šių išlaidų dydis byloje, kai buvo atstovaujama 0,5 val., yra 36,76 Eur (735,1 x 0,1 / 2), todėl tik šios išlaidos yra pagrįstos;

327) 200 Eur už atstovo atstovavimą 2015-09-02 teismo posėdyje pagal 2015-09-03 PVM sąskaitą faktūrą. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus šių išlaidų dydis byloje, kai buvo atstovaujama 3 val., yra 220,53 Eur (735,1 x 0,1 x 3), todėl 200 Eur išlaidos laikomos pagrįstomis;

338) 320 Eur už atstovo pasirengimą ir atstovavimą 2015-11-24 teismo posėdyje pagal 2015-11-24 PVM sąskaitą faktūrą. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus šių išlaidų dydis byloje, kai buvo atstovaujama 0,5 val. yra 36,76 Eur (735,1 x 0,1 / 2), todėl tik šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis;

349) 998,49 Eur (3447,59 Lt) ieškovo procesinių dokumentų vertimo į norvegų kalbą išlaidų pagal UAB „Diskusija“ išrašytą 2013-10-02 PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b.l. 68,71, 2 t. b.l. 87). Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

3510) 1 116,94 Eur pagal jos atstovo ieškovei išrašytą 2015-03-01 PVM sąskaitą faktūrą už įrodymų apie Norvegijos Karalystės teisę vertimą (6 t., b.l. 187-196, 7 t., b.l. 4-16), kurį atliko UAB „Bene dicta“ ir UAB „Sermo Intelligens“, tačiau byloje nėra šių įmonių ieškovei ar jos atstovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl teismas neturi pagrindo šių išlaidų laikyti pagrįstomis ir įrodytomis, todėl jos nepriteisiamos.

36Ieškovė pareiškė tris savarankiškus reikalavimus: dėl 40 670,15 Eur skolos (29868,99 Eur + 10801,16 Eur), 7861 Eur kompensuojamųjų palūkanų (5924,12 Eur + 1936,88 Eur) priteisimo ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų. Ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo ir procesinių palūkanų tenkinami visiškai, o reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų tik iš dalies arba 90,92 proc. (5924,12 Eur + 1223,36 Eur), todėl ieškovės ieškinys tenkinamas tik 96,96 proc. Ieškovė įrodė, kad turėjo su bylos nagrinėjimu 5871,86 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteisiama 5693,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai).

37Pagal Kauno apygardos teismo pažymas apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje patirta 14,10 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268 , 270 straipsniais,

Nutarė

39Ieškinį patenkinti iš dalies.

40Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maristika“ (juridinio asmens kodas 110679643) iš atsakovo R. J. a.k. ( - ) 40 670,15 Eur skolos ir 7147,48 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 817,63 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5693,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41Priteisti iš atsakovo R. J. valstybei 14,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vilijai... 2. ieškovė 2015-03-12 patikslintu ieškiniu ( 2 t., b.l. 113-115) kreipėsi į... 3. 1. 29868,99 eurų įsiskolinimą pagal 2013-03-01 susitarimą ir 5924,12 eurų... 4. 2. 10801,16 eurų įsiskolinimą pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas –... 5. 3. 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio... 6. 4. 709,57 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, siekiant ginčą... 7. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad... 8. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo... 9. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 10. Dėl atsakovo tinkamumo ... 11. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių santykių subjektų bei juos siejusių... 12. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo... 13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pagal 2013-03-01 susitarimą „Dėl... 14. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis)... 15. Tarpusavio skolų suderinimo aktas, nors ir yra rašytinis įrodymas,... 16. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl... 17. Byloje nustatyta, kad po šalių 2013-03-01 susitarimo „Dėl papildomo... 18. 2013-03-01 susitarime „Dėl papildomo termino nustatymo“ buvo konstatuota... 19. Sutiktina su ieškove, kad po susitarimo pasirašymo atsakovas atlikdamas visus... 20. Dėl palūkanų... 21. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 proc. metinių palūkanų arba... 22. Šalys nėra sudarę susitarimo dėl palūkanų, už terminų apmokėti PVM... 23. Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Ieškovė į bylą pateikė toliau nurodomus duomenis apie su bylos... 26. 1) 858,58 Eur (2964,50 Lt) pagal 2013-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12/065... 27. 2) 847,14 Eur (2925 Lt) ir 107,86 Eur sumokėtą žyminį mokestį (2 t., b.l.... 28. 3) 521,28 Eur (1799,87 Lt) už pradinio ieškinio parengimą pagal 2013-08-19... 29. 4) 350,44 Eur (1 210 Lt) už 2014-12-12 atsiliepimą į atsakovo atskirąjį... 30. 5) 4 017,84 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, jo konsultavimą,... 31. 6) 200 Eur už atstovo atstovavimą 2015-06-29 teismo posėdyje pagal... 32. 7) 200 Eur už atstovo atstovavimą 2015-09-02 teismo posėdyje pagal... 33. 8) 320 Eur už atstovo pasirengimą ir atstovavimą 2015-11-24 teismo posėdyje... 34. 9) 998,49 Eur (3447,59 Lt) ieškovo procesinių dokumentų vertimo į norvegų... 35. 10) 1 116,94 Eur pagal jos atstovo ieškovei išrašytą 2015-03-01 PVM... 36. Ieškovė pareiškė tris savarankiškus reikalavimus: dėl 40 670,15 Eur... 37. Pagal Kauno apygardos teismo pažymas apie išlaidas, susijusias su procesinių... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268... 39. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 40. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maristika“ (juridinio... 41. Priteisti iš atsakovo R. J. valstybei 14,10 Eur išlaidų, susijusių su... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...