Byla 2A-173-622/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. I. ir trečiojo asmens R. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo civilinėje byloje pagal V. I. ieškinį atsakovui R. I., tretiesiems asmenims AB ,,Parex“ bankas, S. M., R. D., K. V., UAB ,,Procentas“, M. K., antstolei B. T., antstolei L. P. Klaipėdos apskrities VMI, A. A., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, AB ,,Klaipėdos energija“, UAB ,,Moment credit“, UAB ,,HST Komunikacijos“, A. D., UAB ,,MGB Finance“, D. K., UAB ,,NWO Invest“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, A. I., R. G., P. V., J. F., T. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padalinti santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, t. y. ieškovei priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: 154/1539 žemės sklypą, esantį ( - ), butą, esantį ( - ), butą, esantį ( - ) ir pripažinti jos asmenine nuosavybe. Skolas kreditoriams: 2 947,42 Lt AB „Parex“ bankui, 17 354 Lt ir 5 060 Lt S. M.,

324 180 Lt R. D., 114 444 Lt ir 84 428 Lt K. V., 717,33 Lt

4UAB „Procentas“, 2 519 Lt M. K., 613 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/01 antstolei B. T., 371 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/02930 antstolei B. T., 5 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VMI, 20 120,70 Lt A. A., 200 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, 50 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l00 Lt Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l 974,27 Lt AB „Klaipėdos energija“, 636 Lt UAB „Moment credit“, 903,80 Lt UAB „HST Komunikacijos“, 2 650 EUR A. D., 3 079,85 Lt UAB „MGB Finance“, 5 123 Lt D. K., 531 Lt UAB „NWO INVEST“, 333,76 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 50 000 JAV dolerių A. I., pagal 2009-08-27 paprastąjį vekselį ir 2009-05-05 paprastąjį vekselį R. G., 9 110 Lt J. F., 36 567,75 Lt T. R., 299,68 Lt antstolei L. P., 9 369,75 Lt P. V. pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei, asmenine nuosavybės teise priteisė butą, esantį ( - ), 125 000 Lt vertės bei 154/1539 žemės sklypą, esantį ( - ), 32 421 Lt vertes, iš viso turto už 157 421 Lt, atsakovui, asmenine nuosavybės teise priteisė butą, esantį ( - ), 132 000 Lt vertės. Prievoles pagal 2005-06-08 sutartį su Danske Bank A/S (kredito likutis 81 896,65 Lt) ir pagal 2006-11-27 sutartį su AB SEB banku (kredito likutis 348 979,73 Lt) paliko solidariomis V. I. ir R. I. prievolėmis. Skolas tretiesiems asmenims (kreditoriams): 2 947,42 Lt AB „Parex“ bankui, 17 354 Lt ir 5 060 Lt S. M., 24 180 Lt R. D., 114 444 Lt ir 84 428 Lt K. V., 717,33 Lt UAB „Procentas“, 2 519 Lt M. K., 613 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/01 antstolei B. T., 371 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/02930 antstolei B. T., 5 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVMI; 20 120,70 Lt A. A., 200 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, 50 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l00 Lt Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l 974,27 Lt AB „Klaipėdos energija“, 636 Lt UAB „Moment credit“,

6903,80 Lt UAB „HST Komunikacijos“, 2 650 EUR A. D., 3 079,85 Lt

7UAB „MGB Finance“, 5 123 Lt D. K., 531 Lt UAB „NWO INVEST“, 333,76 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 50 000 JAV dolerių A. I., 159 000 Lt R. G., 9 110 Lt J. F., 36 567,75 Lt T. R., 299,68 Lt antstolei L. P., 9 369,75 Lt P. V., pripažino asmeninėmis atsakovo skolomis; priteisė iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 4 622,63 Lt valstybei. Kitą dalį ieškinio atmetė. Teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad aplinkybės, kad su ieškove liko gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, kuriems priteistas išlaikymas, kad atsakovas nevykdo prievolių pagal sutartis su bankais, neteikia išlaikymo vaikams, nemoka komunalinių ir kitų mokesčių, nėra pagrindas iš esmės nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute ( - ), kurio vertė 125 000 Lt, todėl šį butą ir prie jo esantį žemės sklypą, kurio vertė 32 421 Lt priteisė ieškovei asmenine nuosavybe, o butą, kuris nepritaikytas gyvenamajai patalpai, esantį ( - ), kurio vertė 132 000 Lt, priteisė atsakovui. Toks nukrypimas nuo lygių dalių principo nėra esminis ir, teismo nuomone, geriausiai atitinka šalių, nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrų ir asmeninių sutuoktinių prievolių nurodė, kad tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog paskolos sutartis, kurias sudarė atsakovas, buvo sudarytos šeimos interesais. Ieškovė neigia žinojusi apie atsakovo pasirašytas paskolos sutartis, vekselius, rašytinio sutikimo sudaryti tokius sandorius nėra davusi, jų nėra patvirtinusi, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo šių prievolių priskirti bendroms sutuoktinių prievolėms. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sudarytos paskolos sutartys yra aiškiai neprotingos ir per didelės, jos nebuvo reikalingos ir šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nenustatęs bendros sutuoktinių prievolės, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimų prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

8Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

92012-06-08 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ieškinį tenkinti ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti visą nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu. Nurodo, kad atsakovas sutiko, kad visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitektų jai, todėl ginčo dėl turto padalinimo nebeliko. Teismas, gavęs atsakovo pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, nesprendė klausimo dėl ieškinio pripažinimo, o išnagrinėjo bylą iš esmės. Be to, teismui buvo pateikta taikos sutartis, pagal kurią įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitekto jai, tačiau teismas taikos sutarties netvirtino. Kreditoriai AB SEB bankas ir Danske Bank A/S, kuriems įkeistas nekilnojamasis turtas neprieštaravo, kad santuokos metu visas už kreditus įgytas turtas atitektų jai. Kiti tretieji asmenys – atsakovo asmeniniai kreditoriai jokių savarankiškų reikalavimų dėl turto padalinimo būdo nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio reikalavimus ir atsakovui priteisė tai, ko nei atsakovas, nei ieškovė neprašė ir tai, dėl ko nebuvo pareikšti trečiųjų asmenų reikalavimai. Reikalavimas priteisti visą santuokos metu įgytą turtą neprieštaravo nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešajam interesui, nei kuriems nors atsakovo kreditoriams. Mano, kad teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė butą, esantį ( - ), atsakovui prieštarauja jos, kaip buvusios sutuoktinės ir laiduotojos, kreditorės ir nepilnamečių vaikų interesams. Ji prisiėmė įsipareigojimus AB SEB bankui, t. y. sumokėti kreditą už bankui įkeistą butą, ( - ), todėl teismui priteisus butą atsakovui ir jį pardavus už atsakovo asmenines skolas, bus pažeisti jos ir vaikų interesai.

10Atsakovas pateikė pareiškimą, kad prisideda prie ieškovės apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

11Trečiasis asmuo R. G. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo dalį, kuria atsakovo skola trečiajam asmeniui R. G. pripažinta asmenine atsakovo prievolė ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, pripažinti prievoles pagal 2009-08-27 ir 2009-05-05 paprastuosius vekselius, išduotus

12R. G. (2010-03-10 vykdomieji įrašai Nr. K1AK-1550, 1552) solidariomis ieškovės ir atsakovo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas sprendime nurodydamas konkrečią atsakovo skolą – 159 000 Lt, viršijo savo kompetenciją. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Šios aplinkybės buvo įrodinėjamos šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Skolinti pinigai buvo naudojami ieškovės ir atsakovo šeimos verslo plėtrai ir poreikiams tenkinti. Liudytojai patvirtino, kad ieškovės ir atsakovo įmonei ( - )trūko apyvartinių lėšų, todėl paskolinti pinigai buvo naudojami įmonės veiklos finansavimui, t. y. šeimos verslui remti. Mano, kad teismas netinkamai vertino ir tyrė byloje esančius įrodymus.

13Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl atsakovo prievolės trečiajam asmeniui R. G. pripažinimo asmenine atsakovo prievole, palikti nepakeistą.

14Atsakovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens R. G. apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis yra asmeniškai skolingas trečiajam asmeniui

15R. G., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą kreditoriui R. G. pripažino jo asmenine skola.

16Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

18Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas padalindamas sutuoktinių bendrą nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, pažymi, kad įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą, nustato tam tikras procesines teises ir pareigas ne tik siekiantiems nutraukti santuoką sutuoktiniams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas teisingai išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimą, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, kuriame nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, o taip pat ir bendros sutuoktinių prievolės bei jų asmeninės prievolės. Įstatymas taip pat nustato teismo pareigą iš bendro sutuoktinių turto priteisti iš šio turto mokėtinas skolas ir tik tada, jeigu lieka bendro turto, jį padalinti tarp sutuoktinių (CK 3.118 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad CPK 376 straipsnis suteikia teisę teismui, nagrinėjant šeimos bylas, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, ir viršyti pareikštus reikalavimus. Taigi, šeimos bylose teismas, be kita ko, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, nėra suvaržytas byloje pareikštų reikalavimų, kadangi turi užtikrinti visų bylos dalyvių – šiuo atveju tiek sutuoktinių, tiek jų kreditorių – teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto ir jų prievolių padalinimo rezultato kreditorių sąskaita. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimus, sudarydamas sutuoktinių turto balansą, bei nustatydamas sutuoktinių bendras ir asmenines prievoles kreditoriams, nepagrįstai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas.

19Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to, padarė nepagrįstas išvadas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007;

202008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

21Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jos reikalavimas priteisti visą santuokoje įgytą turtą jai, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ir atsakovo kreditorių interesams bei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino sutuoktinių pateiktos taikos sutarties dėl turto padalinimo, ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų priteistas ieškovei ir ieškinį pripažino.

22Pažymėtina, kad teismas padalinant santuokoje įgytą turtą turi pasirinkti tokį padalinimo būdą, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., byla Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą negali neatsižvelgė į sutuoktinių kreditorių interesus, kurie šiuo nagrinėjamu atveju, padalinus turtą ieškovės ir atsakovo sutartu būdu, pažeistų jų teisėtus interesus atgauti skolą. Ir nors šalių pateikta taikos sutartis yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad dėl santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto nėra sutuoktinių ginčo, teismas prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti ar toks turto padalinimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, bei sutuoktinių kreditorių interesų. CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga nepriimti atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė atsakovo ieškinio pripažinimo bei netvirtino šalių pateiktos taikos sutarties, kuri pažeidžia kreditorių interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai.

23Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl bendroji taisyklė yra tokia, kad bendras turtas sutuoktiniams padalinamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Siekiant apsaugoti vaiko interesus visų pirma būtina atsižvelgti į būtinybę apginti vaikų naudojimosi gyvenamuoju būstu teises, užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fizinei, protinei ir socialinei raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje A. N. v. A. N., byla Nr. 3K-3-419/2006).

24Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, kad su ieškove liko gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, kuriems priteistas išlaikymas, kad atsakovas nevykdo prievolių pagal sutartis su bankais, neteikia išlaikymo vaikams, nemoka komunalinių ir kitų mokesčių, nėra pagrindas iš esmės nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo. Teismas padalindamas šalių santuokoje įgytą turtą pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų bei ieškovės gyvenamąją vietą, priteisė butą ( - ) ir žemės sklypą, ( - ), ieškovei, todėl nepilnamečių vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fizinei, protinei ir socialinei raidai nėra pažeidžiamos, o butą, esantį ( - ), kuris nepritaikytas gyvenamajai patalpai priteisė atsakovui. Nors apeliantė teigia, kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto neliko, ir atsakovas sutiko visą turtą perduoti ieškovei, teismas būdamas aktyvus šeimos bylose ir gindamas ne tik sutuoktinių, bet ir jų kreditorių interesus, pagrįstai sprendė, kad toks šalių susitarimas, bei turto padalijimo būdas pažeidžia kreditorių interesus, į kuriuos teismas dalindamas turtą taip pat turi atsižvelgti bei juos ginti. Nieko nepagrįstas apeliantės argumentas, kad kreditoriai AB SEB bankas ir Danske Bank A/S neprieštaravo, kad įkeistas bankams nekilnojamas turtas būtų priteistas ieškovei, nes byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad be šių kreditorių, atsakovas dar turi daug kitų kreditorių, kuriems skolos yra didelės, ir jų interesai bei teisėti lūkesčiai neturi būti pažeidžiami. Ta aplinkybė, kad ieškovė vykdo įsipareigojimus AB SEB bankui, moka kreditą už bankui įkeistą butą, ( - ), kurį teismas nusprendė priteisti atsakovui, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių. Be to, pažymėtina, kad teismo sprendimu prievolės pagal kredito sutartį kreditoriui AB SEB bankui pripažintos solidarios sutuoktinių prievolės. Ieškovė įvykdžiusi solidariąją prievolę kreditoriui turės teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką ji įvykdė (CK 6.9. straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalinant turtą pagal ieškovės prašymą ir visą priteisti jai, akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Be to, pažymėtina, kad ieškovei atiteko turto už 157 421 Lt, o atsakovui 132 000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padalino sutuoktinių bendrą nekilnojamąjį turtą, toks padalinimas geriausiai atitinka abiejų šalių interesus, nepažeidžia vaikų interesų bei visų kreditorių interesų.

25Kadangi trečiasis asmuo ginčija tik sprendimo dalį dėl skolos kreditoriui R. G., pagal atsakovo išduotus 2009-08-27 ir 2009-05-05 paprastuosius vekselius, pripažino atsakovo asmeninio pobūdžio prievole ir prašo šią prievole pripažinti bendrąja solidariąja sutuoktinių prievole, kiti sutuoktinių kreditoriai sprendimo dalies dėl jų skolų pripažinimo asmeninėmis atsakovo skolomis neginčija, todėl teisėjų kolegija patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

26Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

28Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, reglamentuojantį bendras sutuoktinių prievoles išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo, siekdamas, kad jo sudaryta su atsakovu prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir skola pagal vekselius priteista iš abiejų sutuoktinių solidariai, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog pinigai atsakovui buvo paskolinti šeimos interesams (CPK 178 straipsnis).

29Byloje nustatyta, kad ginčo prievolės pagal atsakovo 2009-05-05 išduotą paprastąjį vekselį 100 000 EUR ir 2009-08-27 išduotą paprastąjį vekselį 100 000 Lt trečiajam asmeniui R. G. atsirado ieškovės ir atsakovo santuokos metu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prievoliniai santykiai susiklostė išimtinai tarp kreditoriaus R. G. ir atsakovo. Paprastųjų vekseliu pagrindu išduoti vykdomieji įrašai yra skirti skolų išieškojimui iš konkretaus asmens, t. y. iš atsakovo. Duomenų, kad jo sutuoktinė ieškovė dalyvavo ar žinojo apie šių sandorių sudarymą, byloje nėra. Rašytinio sutikimo sudaryti tokius sandorius nėra davusi, jų nėra patvirtinusi. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors vekselius atsakovas pasirašė ir išdavė santuokos metu, tačiau kaip teigia šalys, faktiškai šeima nuo 2008-11-01 metų buvo iširusi, atsakovas kartu su ieškove ir vaikais nebegyveno, bendro šeimos ūkio nevedė, todėl labiau tikėtina, kad apie atsakovo išduotus ir pasirašytus vekselius, bei gautas pinigų sumas ir jų panaudojimą, ieškovė nieko nežinojo. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog šiais sandoriais gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, būtų pagerintos šeimos gyvenimo bei buitinės sąlygos, įsigytas turtas. Atsakovas pasiskolinęs tokias dideles pinigų sumas, neskyrė kreditų bankams dengimui, už kuriuos šalys buvo įsigijusios gyvenamąjį bustą bei jį įkeitusios bankui. Be to, kaip teigia ieškovė, su tuo sutinka ir atsakovas, kad jis paskutinius metus visiškai nevykdė savo pareigos rūpintis vaikais, prisidėti prie materialių šeimos poreikių tenkinimo, neskyrė pinigų šeimos namų ūkiui išlaikyti, skolinosi pinigus be ieškovės sutikimo savo asmeniniams poreikiams tenkintini. Tikslas, kuriam pasiskolino atsakovas pinigus vekseliuose nenurodyta. Atsakovas pats pripažino, kad prievolės trečiajam asmeniui yra jo asmeninės prievolės, kad jis skolinosi pinigus, kad galėtų padengti kitas savo asmenines skolas, kurių įvykdymų terminai jau buvo suėję. Taigi atsakovas prisiimdamas prievoles veikė išimtinai savo interesais ir gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo paskolintus pinigus, atsakovas panaudojo šeimos poreikiams. Apelianto argumentai, kad pinigai buvo skolinami šeimos poreikiams, nes ieškovės ir atsakovės įmonei ( - )trūko apyvartinių lėšų, tik patvirtina tą faktą, kad pinigai buvo skirti tikrai ne šeimos interesams ir poreikių tenkinimui, o įmonės finansinėms problemoms spręsti. Tai, kad ieškovė dirbo ( - ) buhaltere, o atsakovas, iki santuokos sudarymo, buvo įgijęs įmonės akcijų, nėra pagrindas teigti, kad įmonė ( - ) buvo sutuoktinių bendras verslas. Be to, duomenų, kad trečiojo asmens pinigai buvo panaudoti įmonės apyvartinėms lėšoms ar įmonės vertė padidėjo, byloje nepateikta. Tai, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė išsamiai kiekvieno byloje pateikto įrodymo bei liudytojų parodymų, negalima daryti išvados, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius įrodymus, ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kurie leido labiau tikėti, kad atsakovo išrašyti vekseliai, bei jų pagrindu gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo prievoles, kylančias iš atsakovo vardu išduotų ir pasirašytų vekselių, pripažinti bendrosiomis šalių sutuoktinių prievolėmis ir pagrįstai pripažino atsakovo skolą kreditoriui asmenine.

30Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, konkrečią skolos sumą pagal atsakovo išduotus vekselius. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal 2009-08-27 paprastąjį vekselį atsakovo skola trečiajam asmeniui – 100 000 Lt, pagal 2009-05-05 paprastąjį vekselį – 100 000 EUR. Atsakovas teigė, kad dalį skolos yra grąžinęs ir skola yra 159 000 Lt, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas yra grąžinęs tik 5 000 Lt. Tačiau, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kokias konkrečias sumas atsakovas sumokėjo ir pagal kurį vekselį. Taigi duomenų byloje, kokia likusi skolos sumas pagal atsakovo išduotus vekselius trečiajam asmeniui, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovo asmeninės skolos dydį pagal trečiajam asmeniui išduotus vekselius yra 159 000 Lt, be to, teismas tokios savo išvados visiškai neargumentavo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl atsakovo asmeninės skolos trečiajam asmeniui, nurodant, kad skolos pagal

312009-08-27 paprastąjį vekselį ir 2009-05-05 paprastąjį vekselį trečiajam asmeniui R. G. pripažintinos asmeninėmis atsakovo skolomis.

32Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl

35159 000 Lt skolos trečiajam asmeniui R. G. priteisimo, pripažinti, kad skolos pagal 2009-08-27 paprastąjį vekselį ir 2009-05-05 paprastąjį vekselį trečiajam asmeniui R. G. yra asmeninės atsakovo R. I. skolos.

36Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padalinti santuokoje su... 3. 24 180 Lt R. D., 114 444 Lt ir 84 428 Lt K. V., 717,33 Lt... 4. UAB „Procentas“, 2 519 Lt M. K., 613 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/01... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. 903,80 Lt UAB „HST Komunikacijos“, 2 650 EUR A. D., 3 079,85 Lt... 7. UAB „MGB Finance“, 5 123 Lt D. K., 531 Lt UAB „NWO INVEST“, 333,76 Lt... 8. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 9. 2012-06-08 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ieškinį... 10. Atsakovas pateikė pareiškimą, kad prisideda prie ieškovės apeliacinio... 11. Trečiasis asmuo R. G. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti... 12. R. G. (2010-03-10 vykdomieji įrašai Nr. K1AK-1550, 1552) solidariomis... 13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašo... 14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens R. G. apeliacinį skundą,... 15. R. G., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą kreditoriui R. G.... 16. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio... 19. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios... 20. 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas... 21. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jos reikalavimas... 22. Pažymėtina, kad teismas padalinant santuokoje įgytą turtą turi pasirinkti... 23. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK... 24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. Kadangi trečiasis asmuo ginčija tik sprendimo dalį dėl skolos kreditoriui... 26. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar... 28. Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar... 29. Byloje nustatyta, kad ginčo prievolės pagal atsakovo 2009-05-05 išduotą... 30. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu,... 31. 2009-08-27 paprastąjį vekselį ir 2009-05-05 paprastąjį vekselį trečiajam... 32. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 33. Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 34. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo... 35. 159 000 Lt skolos trečiajam asmeniui R. G. priteisimo, pripažinti, kad skolos... 36. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....