Byla 2-373-855/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovo atstovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui G. N., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. B., atsakovų K. P., R. K.- P., V. K. – P. atstovui adv. V. S., trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos atstovei L. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams K. P., R. K. – P., V. K. – P., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. dėl apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuratūros prokuroras, gindamas viešą interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. P., R. K. – P., V. K. – P., tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro notarė L. Š., prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-31 sprendimo Nr. 2.5-41-25838 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiai S. P.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,30 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Aleksandrovelės kaime, Vilniaus r.; 2) pripažinti negaliojančia 2007-11-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 1-10165, dalį, kuria S. P. turtą –minėtą valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į nurodytą žemės sklypą, paveldėjo lygiomis dalimis atsakovai K. P., R. K. – P., V. K. – P.; 3) taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovus grąžinti valstybei 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,30 ha žemės sklypą, esantį Aleksandrovelės k. Vilniaus r.

5Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-07-31 sprendimu Nr. 2.5-41-25838 mirusiajai S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią dalį (8,10 ha) buvusios savininkės J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 14,35 ha žemės Aleksandrovelės k. Vilniaus r. Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta atkurti jai nuosavybės teises į 8,10 ha, kurie buvo grąžinti natūra – tris žemės sklypus: 1,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 4,80 ha ūkinių miškų paskirties žemės sklypą ir 2,00 ha gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą Aleksandrovelės k. Vilniaus r. 1,30 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) yra 0,30 ha miško žemės plotas. 2007-11-28 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 1-10165, kurio pagrindu S. P. sūnūs K. P., R. K.-P. ir V. K.- P. lygiomis dalimis paveldėjo minėtą žemės sklypą (po 1/3 dalį kiekvienas).Vilniaus apygardos prokuratūra gavo VĮ Vilniaus miškų urėdijos raštą Nr. 1-1078, kuriame nurodoma, kad dalis valstybinės reikšmės miškų, kurie buvo perduoti patikėjimo teise miškų urėdijoms yra galimai neteisėtai pasisavinti, taip pat ir Paežerės girininkijos 27 kvartalo 11 ir 16 sklypų dalys persidengia su privačiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), kuris grąžintas natūra minėtu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu ir kuriame yra 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Pagal LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-07-15 raštą Nr. 1189 ir prie jo pridėtą 2010-07-15 pažymą Nr. P1007-21545 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą), 2010-07-15 pažymą Nr. 21544 apie Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius, atsakovams priklausančiame 1,30 ha žemės sklype yra 0,28 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Prokuroras pažymėjo, kad nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sklype yra 0,30 ha miško, o pagal LR Miškų valstybės kadastro duomenis sklype yra 0,28 ha miško, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, turi būti vadovaujamasi būtent LR Miškų valstybės kadastro duomenimis, kaip turinčiais didesnę įrodomąją galią duomenimis, kurie nėra nuginčyti, todėl laikomi galiojančiais ir teisingais, jais turi būti vadovaujamasi.

6LR Konstitucijos 47 str. ir LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. numato, kad valstybinės reikšmės miškai - tai miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybines reikšmės miškams. LR Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. LR Žemės įstatymo 4 str. l d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, LR Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. l p. miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t. y. nuosavybės teisiu atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-07-31 sprendimo Nr. 2.1-41-25838 dalis, kuria buvo grąžintas S. P. 1,30 ha žemės sklypas, ir kuriame sprendimo priėmimo metu buvo 0,28 ha valstybinės reikšmės miško, buvo neteisėta ir prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų normoms, todėl naikintina, nes žemės sklypo dalis, kurioje esama valstybinės reikšmės miško, negalėjo būti perduodama kitų asmenų nuosavybėn. Panaikinus neteisėtą sprendimo dalį, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės – atitinkama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kurios pagrindu atsakovai paveldėjo minėtą miško plotą, bei taikytina restitucija natūra, t. y. žemės sklypo, esančio Aleksandrovelės k., Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku (0,28 ha), grąžintina valstybės nuosavybėn iš dabartinių sklypo savininkų.

7Atsakovai K. P., R. K. – P. ir V. K. – P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra netikslus, nekonkretus ir neaiškus, grindžiamas tik prielaidomis, todėl ieškovui turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: nėra aiškus valstybinės reikšmės miško plotas, esantis atsakovų žemės sklype, miško tiksli vieta, dislokacija, koordinatės ir kiti identifikaciniai duomenys, nepasisakoma, kaip reikėtų taikyti restituciją – kokiu būdu ir forma atkurti nuosavybės teises pagal iš dalies prašomą panaikinti aktą. Nors ieškiniu prašoma grąžinti valstybei 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotą, kuris patenka į atitinkamą žemės sklypą, tačiau neaišku, kurią miško ploto dalį konkrečiai prašomą grąžinti, o byloje esant prieštaringiems duomenims dėl valstybinės reikšmės miško ploto, jo vietos, taip pat esant tik preliminariems žemės sklypo matavimams, sprendimas, net ir patenkinus ieškinį, negalėtų būti įvykdytas. Pažymėjo, kad atsakovams atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus aiškėja, kad 1,30 ha žemės sklype apskritai nėra valstybinės reikšmės miško plotų.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ieškinį pripažįsta, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose, pagal kurią imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantys aktai negali likti galioti, o valstybinės reikšmės miškai negali likti privačių asmenų nuosavybėje. Kita vertus, pažymėjo, kad teismo sprendime turi būti aiškiai identifikuotas atsakovų žemės sklype esantis valstybinės reikšmės miško plotas, jo vieta ir pan., tuo tarpu byloje yra prieštaringi duomenys, žemės sklypo matavimai yra tik preliminarūs.

9Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi ieškovo prašomas panaikinti aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, ir teismas net ex officio turi teisę taikyti niekinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Pažymėjo, kad teismo sprendimui įvykdyti pakanka nustatyti miško dislokaciją privačiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų taksacinių ir grafinių schemų bei duomenų matyti, kur yra valstybinės reikšmės miško plotas, patenkantis į atsakovų žemės sklypą. Atsakovo pateiktais kadastrinių matavimų duomenimis negali būti apskritai remiamasi byloje, kadangi jie nėra suderinti su atitinkamomis institucijomis bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jokio teisinės galios neturi.

10Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

11Ieškinys tenkintinas.

12Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-31 sprendimu Nr. 2.5-41-25838 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai S. P.“ mirusiajai S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą dalį buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 14,35 ha žemės, esančios Aleksandrovėlės k. Vilniaus r., Vilniaus apskrityje, t.y. į 8,10 ha žemės, grąžinant ją natūra (b.l. 13). Šio sprendimo pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkami žemės sklypai – 2,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), 1,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ir 4,8000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantys Aleksandravėlės vs, Vilniaus r., kuriuos pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2007-11-28 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 1-10165, lygiomis dalimis paveldėjo mirusios S. P. sūnūs – atsakovai R. K. – P., Vitold K. P. ir K. P. (b.l. 14-17).

13Kaip matyti iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-07-15 rašto Nr. 1189, Pažymos Nr. P1007-21545 apie grafinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento), 2010-07-15 pažymos Nr. 21544 apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-06-23 rašto Nr. I-1078 ir jo priedų, į aukščiau nurodytą atsakovams priklausantį 1,30 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) patenka 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotas (b. l. 8-12). Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, o vėliau tikslinti, įskaitant ir LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, apie kurį LR Aplinkos ministerija 2006-11-20 raštu informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją (b.l. 85). Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų, o taip pat atsakovų pateiktų Valstybinės miškų tarnybos 2011-03-31 ir 2011-06-30 raštų bei jų priedų (b.l. 109-112) matyti, kad Vilniaus miškų urėdijos Paežerio girininkijos 30 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalis (0,09 ha) ir 27 kvartalo 11, 16, 17 taksacinių sklypų dalys (0,19 ha), patenkančios į žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4132/0400:748 Giedraitiškių k.v., buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams minėtu LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 (b. l. 6-11), t.y. iki Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-07-31 sprendimo Nr. 2.5-41-25838, kuriuo mirusiajai S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą, priėmimo.

14LR Konstitucijos 47 str. nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovo ginčijamo administracinio akto priėmimo metu LR Miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 4 str. 4 d. nustatė, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; valstybinės reikšmės miškams priskiriami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai, išskyrus miškus, kurie įstatymų nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn. LR Žemės įstatymo (2001-08-03 redakcija) 4 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams; Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 14 str. miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pagal LR Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo, 2002-01-15 redakcija) 6 str. 2, 4 d., 13 str. 1 p., iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra išperkami miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams; šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė. Už tokius miškus valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t.y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. LR Konstitucinis Teismas savo 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimuose yra pažymėjęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei, todėl ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Nuosavybės teises atkurianti institucija kartu yra atsakinga už žemės reformą valstybėje. Nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės reformos sudedamoji dalis, todėl sprendžiant, kokiu būdu bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, įgaliota institucija turi atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus. Pažymėtina, kad šie procesai vyksta tuo pat metu, todėl tiek atkuriant nuosavybė teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tiek parduodant valstybinę žemę, tiek priimant sprendimą išpirkti žemę, valstybės institucijos turi veikti taip, kad viena konstitucinė vertybė nebūtų ginama pažeidžiant kitas vertybes. Pareigą saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę, turi ne tik specialiai miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką, grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir LR Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 str. nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų (LAT 2010-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-47/2010).

15Atkreiptinas dėmesys, jog Atkūrimo įstatymo 13 str. įsigaliojo nuo 1997-07-09, tuo tarpu valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos, sąrašai buvo patvirtinti jau minėtu LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, o patikslinti LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370, todėl apie tai, kad ginčo žemės sklype, į kurį buvo ketinama atkurti nuosavybės teises mirusiajai S. P., yra valstybinės reikšmės miško plotas, sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmusiai institucijai - Vilniaus apskrities viršininko administracijai - galėjo ir turėjo būti bei buvo žinoma. Jos teisių peremėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM šios aplinkybės, t.y. žinojimo fakto iš esmės neginčijo. Tą patvirtinta ir byloje esantis rašytinis įrodymas - 2006-11-20 raštu LR Aplinkos ministerija informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie LR Vyriausybės 2004-10-13 nutarimo priėmimą ir pateikė Vilniaus bei kitų rajonų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas bei šių miškų sąrašus (b.l. 85).

16Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei teisės normas, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2007-07-31 sprendimą Nr. 2.5-41-25838 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai S. P.“, suteikiant jai nuosavybėn neatlygintinai 1,30 ha žemės sklypą Alekksandrovelės k. Vilniaus r., kuriame buvo 0,28 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidė imperatyvias LR Konstitucijos 47 str. bei kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normas, taip pat viešą interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visuomenės narių poreikiams tenkinti. Tai sudaro pagrindą panaikinti imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio individualaus administracinio akto dalį, susijusią su atitinkamo valstybinės reikšmės miško ploto suteikimu mirusiajai S. P..

17LR CK 1.80 str. 1 d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 d., kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Administracinio akto, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms, panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o teismas pripažinęs sandorį niekiniu ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (LAT 2004-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-662/2004; 2006-05-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-328/2006, 2006-01-03 nutartis c.b. Nr. 3K-7-4/2006, 2007-06-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-149/2007, 2009-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-532/2009 ir kt.). Pagal CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.).

18Iš dalies panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-31 sprendimą Nr. 2.5-41-25838, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. pripažintina negaliojančia 2007-11-28 atsakovams išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, susijusi su 0,28 ha ha valstybinės reikšmės miško ploto, įeinančio į atsakovų paveldėtą 1,3000 ha žemės sklypą Aleksandrovelės vs. Vilniaus r., paveldėjimu po motinos S. P. mirties, tuo pačiu taikytina restitucija natūra, ir ginčo žemės sklypo dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku – 0,28 ha - grąžintina iš atsakovų R. K. – Piotrovski, K. P. ir V.K. P. Lietuvos valstybės nuosavybėn (CK 1.80 str. 4 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Vadovaujantis suformuota Lietuvos teismų praktika nagrinėjant bylas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į valstybinės reikšmės miškus, tokiuose santykiuose įgijėjo sąžiningumą reglamentuojančios LR CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. normos netaikytinos, nes restitucijos taikymo natūra (t.y. valstybinės reikšmės miško ploto grąžinimo valstybei) būtinumas tiesiogiai kyla iš LR Konstitucijos 47 str., pagal kurį valstybinės reikšmės miškai, būdami išimti iš civilinės apyvartos daiktai, išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi jų privati nuosavybė apskritai negalima ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos (LAT 2010-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-212/2010 ir kt.). Kadangi valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas, net ir atsakovams esant sąžiningiems įgijėjams (šiuo atveju toks sąžiningumas preziumuojamas, juo labiau, kad atsakovai – broliai Korvin - Piotrovskiai neįtakojo nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų), valstybinės reikšmės miškas išreikalautinas ir grąžintinas Lietuvos valstybei. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat, kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją, nes ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (LR Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Be to, šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restituciją negalėtų būti taikoma.

19Teismas atmeta atsakovų argumentą, jog šiuo atveju nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas nustatė būtent tokio dydžio – 0,28 ha - valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,3000 ha žemės sklypą, kur yra šis miško plotas, kokia jo dislokacija, konkreti vieta ginčo žemės sklype ir pan., kadangi byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose skiriasi nurodomi miško plotai, šiuo metu atsakovų atliekamų kadastrinių matavimų duomenimis į atsakovams priklausantį 1,3000 ha žemės sklypą apskritai nepatenka joks valstybinės reikšmės miško plotas, o sprendimas negali būti priimamas remiantis prieštaringais įrodymais bei prielaidomis. Teismas nesutinka su šiais argumentais bei tuo, kad nenurodžius konkrečių žemės sklypo dalies ribų, kuriose yra valstybinės reikšmės miškas, nebus galimybės įgyvendinti priimto teismo sprendimo. Teismas pažymi, kad iš tikrųjų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 1,3000 ha ginčo žemės sklype miško žemės plotas sudaro 0,3000 ha, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad visas šis miško plotas apima būtent valstybinės reikšmės miško plotą. Be to, Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas 0,30 ha miško plotas ginčo žemės sklype nurodytas remiantis preliminariais žemės sklypo matavimais, tuo tarpu šiuo metu atsakovų Korvin – Piotrovskių atliekami kadastriniai matavimai dar nėra baigti, nėra suderinti su atitinkamomis institucijomis, patvirtinti bei įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas negali remtis jų duomenimis, tuo tarpu jokių kitų įrodymų, kad ginčo žemės sklype apskritai nėra valstybinės reikšmės miško ploto ar tas plotas yra kitoks, negu matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, teismui nepateikta. Kaip jau buvo minėta, LR Miškų valstybės kadastro duomenimis atsakovų 1,3000 ha žemės sklype yra 0,28 ha valstybinės reikšmės miško. Ieškovo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai (b.l. 9-10) bei Miškų valstybės kadastro duomenys nėra nuginčyti ar paneigti bei patvirtina, jog 1,3000 ha žemės sklype yra ginčijamas 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra aiškiai nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, girininkijos kvartalai ir pan.

20Teismas pažymi, kad įgyvendinant LR Miškų įstatymą ir buvo patvirtinti LR Miškų valstybės kadastro nuostatai (LR Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr. 1255), kuriuose nustatyta, kad LR Miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. LR Miškų valstybės kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos miškai, o šio kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (nuostatų 4, 7, 15 p.p.). Pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Pagal suformuotą teismų praktiką, CK 1.109 str. nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti. Taigi, miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (LAT 2009-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-559/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-25 nutartis c.b. Nr. 2A-198/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikinta administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkamo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus - valstybei grąžinamo miško dislokaciją ir dydį – žemės sklypo, esančio Aleksandravėlės vs. Vilniaus r. sav., (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )) dalis, kurią sudaro 0,28 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui.

21Pažymėtina, kad rengiant pažymas ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus apie tam tikrus žemės sklypus naudojami ir iš VĮ „Registrų centras“ gauti oficialūs Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys bei LR Miškų valstybės kadastre registruotų valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimais, duomenys, o į tam tikrą žemės sklypą patenkantis valstybinės reikšmės miško plotas apskaičiuojamas specializuotos programinės įrangos pagalba, naudojantis Nekilnojamojo turto kadastre registruotu skaitmeniniu grafiniu šio žemės sklypo ribų kontūru ir LR Miškų valstybės kadastre registruotu skaitmeniniu grafiniu miško kontūru (plotu), kuris sudarytas iš miško kvartalų ir taksacinių miško sklypų; Nekilnojamojo turto kadastro ir LR Miškų valstybės kadastro grafiniai duomenys yra toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje.

22Atmetant atsakovų argumentus pažymėtina ir tai, kad LR Miškų valstybinės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), ir jiems teiktinas prioritetas prieš Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kaip jau buvo minėta, LR Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų ir Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, bet tai nereiškia, kad LR Miškų valstybės kadastro tvarkymo duomenys yra neteisingi. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylą turi būti atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju Valstybinės miškų tarnybos 2010-07-15 pažyma Nr. P1007-21545 apie grafinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento), 2010-07-15 pažyma Nr. 21544 apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, patvirtina, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype yra būtent 0,28 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Tokie duomenys teismų praktikoje pripažįstami tinkamais įrodymais, nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuose esančios miško žemės plotą bei miško žemės atitinkamuose sklypuose, kurie, atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo grąžinami natūra, buvimo faktą, todėl yra pakankami išvadai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijai priimant atitinkamą sprendimą pagal atitinkamą LR Vyriausybės nutarimą į natūrą grąžintą žemės sklypą pateko būtent toks valstybinės reikšmės miško plotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-25 nutartis c.b. Nr. 2A-198/2010; LVAT 2009-10-19 nutartis a.b. Nr. A-146-1189/2009; 2005-11-16 nutartis a.b. Nr. A-7-1733/2005; 2006-02-09 nutartis a.b. Nr. A-8-762/2006; 2006-02-12 nutartis a.b. Nr. A-4-782/2006 ir kt.).

23Teismas pažymi, kad žemės sklypo, į kurį S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, dalį grąžinus Lietuvos valstybei, turėtų būti iš naujo atitinkamai sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai S. P. ir jos įpėdiniams, netekusiems grąžinto žemės sklypo dalies, klausimas. Be to, atsakovai R. K. – Pitorovski, K. P. ir V. K. P., manydami, kad dėl neteisėtų atitinkamų valstybės institucijų (šiuo atveju - Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei jos teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM) veiksmų vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras, jie patyrė žalos, pavyzdžiui, neteko turto, patyrė nuostolių, galėtų kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo atskiro proceso tvarka, reikšdami atitinkamus reikalavimus Lietuvos valstybei, nes žalą, padarytą valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmais, privalo atlyginti valstybė (CK 6.273 str. 1 d.).

24Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d., numatančia, jog bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, o taip pat atsižvelgiant į LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, juo labiau, kad iš atsakovų – fizinių asmenų - priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga, kadangi jų veiksmai niekaip neįtakojo iš dalies panaikinto apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo ir dėl to atsiradusių teisinių padarinių (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).

25Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str.).

26Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.,

Nutarė

27Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešą interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. K. – P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), K. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir V. K. – P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro notarė L. Š., tenkinti.

28Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-31 sprendimo Nr. 2.1-41-25838 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai S. P.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant mirusiajai S. P. natūra 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Aleksandravėlės v.s. Vilniaus r. sav.

29Pripažinti negaliojančia 2007-11-28 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 1-10165, išduoto Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., dalį, pagal kurią R. K. – P., K. P. ir V. K. – P. paveldėjo 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Aleksandravėlės v.s. Vilniaus r. sav.

30Taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovus R. K. – Piotrovski, K. P. ir V. K. – Piotrovski grąžinti Lietuvos valstybei 0,28 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Aleksandravėlės v.s. Vilniaus r. sav.

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.