Byla 2A-1515-115/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės – Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių E. S. ir L. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S., L. K., tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J., dėl apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.1-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui E. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant jai neatlygintinai 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą, esantį Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., Vilniaus apskrityje (unikalus Nr. 4400-1251-4144); 2) pripažinti negaliojančia 2009-03-24 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J., dalį, kuria L. K. įsigijo 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į aukščiau nurodytą 0,92 ha žemės sklypą; 3) taikyti restituciją natūra, įpareigojant L. K. grąžinti valstybei 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą; įpareigoti E. S. grąžinti L. K. iš jos pagal 2009-03-24 pirkimo – pardavimo sutartį gautą pinigų sumą, proporcingą sklype buvusiam valstybinės reikšmės miško plotui, t.y. 73043 Lt.

5Reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovei E. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuriame yra 0,4400 ha žemės ūkio naudmenų ploto - pievų ir natūralių ganyklų ir 0,4800 ha miško žemės ploto. LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įrašytas 0,56 ha miško plotas, esantis minėtame žemės sklype. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu minėtame sklype esantis miško žemės plotas jau buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miško plotus, miškų kadastre jau buvo įrašyti duomenys apie valstybinės reikšmės miško žemės plotus sklype, todėl laikytina, kad valstybines reikšmės miško žemės plotas minėtame sklype yra 0,56 ha. Ta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.1-41-25977 dalis, kuria buvo grąžintas E. S. valstybines reikšmės miško plotas, yra neteisėta ir prieštaraujanti Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. l p., 16 str. Tuo pačiu negaliojančia iš dalies pripažintina ir 2009-03-24 tarp atsakovių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, taikant restituciją natūra. Restitucijos laikymo natūra būtinumas tiesiogiai kyla iš Konstitucijos 47 str., pagal kurį valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.

8Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. įsigaliojo nuo 1997-07-09, tuo tarpu valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos, sąrašai buvo patvirtinti Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, o patikslinti Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370, konstatavo, kad ginčo žemės sklype, į kurį buvo ketinama atkurti nuosavybės teises atsakovei E. S., yra valstybinės reikšmės miško plotas, sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmusiai institucijai - Vilniaus apskrities viršininko administracijai - galėjo ir turėjo būti bei buvo žinoma

9Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2007-09-13 sprendimą Nr. 2.5-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei E. S.“, suteikiant jai nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Buivydiškių k. Zujūnų sen. Vilniaus r., kuriame buvo 0,56 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidė Konstitucijos 47 str. bei kitas imperatyviąsias įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, taip pat viešą interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visuomenės narių poreikiams tenkinti. Tai sudaro pagrindą panaikinti imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio individualaus administracinio akto dalį, susijusią su valstybinės reikšmės miško suteikimu E. S..

10Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, kad nėra nuginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šių administracinių aktų pagrindu buvo tik sudaryto sąlygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypą, tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisė. Tai, jog administraciniai – procedūriniai su nuosavybės teisių atkūrimu susiję veiksmai yra nenuginčyti ir net nebuvo ginčyti teismine tvarka, nereiškia, jog negali būti naikinami tokių veiksmų pagrindu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokių dokumentų atitiktis sprendimų priėmimo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams gali būti patikrinta sprendžiant jų sukeltų civilinių materialinių teisinių padarinių teisėtumą ir pagrįstumą.

11Teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 0,92 ha ginčo žemės sklype miško žemės plotas sudaro 0,48 ha, atsakovės L. K. šiuo metu atliekamų ir UAB „Geo planum“ rengiamų kadastrinių žemės sklypo matavimų medžiagoje figūruojantis miško plotas žemės sklype – 0,49 ha, tuo tarpu ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas valstybinės reikšmės miško plotas, patenkantis į atsakovei priklausantį žemės sklypą, nurodytas - 0,56 ha. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta 2010-03-19 pažyma Nr. P1003-19925 apie grafinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento), 2010-03-19 pažyma Nr. 19924 apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 raštas Nr. 521, VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-03-03 rašto Nr. I-397 nėra nuginčyti ar paneigti bei patvirtina, jog 0,92 ha žemės sklype yra ginčijamas 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris.

12Teismo sprendimui, kuriuo panaikinta administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkamos pirkimo - pardavimo sutarties dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti miško dydį ir jo dislokacijos vietą. Miškų valstybinės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), ir jiems teiktinas prioritetas prieš Nekilnojamojo turto registro duomenis. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas 0,48 ha miško plotas ginčo žemės sklype nurodytas remiantis preliminariais žemės sklypo matavimais, tuo tarpu šiuo metu atsakovės L. K. atliekami kadastriniai matavimai dar nėra baigti, suderinti su atitinkamomis institucijomis, patvirtinti bei įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas negali remtis jų duomenimis. Valstybinės miškų tarnybos 2010-01-26 pažyma Nr. P1001-0025 apie grafinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento), 2010-03-19 pažyma Nr. 19924 apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, 2010-03-13 ištrauka Nr. P1003-19925 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtina, kad atsakovei L. K. priklausančiame žemės sklype yra būtent 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Tokie duomenys teismų praktikoje pripažįstami tinkamais įrodymais, nustantant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuose esančios miško žemės plotą bei miško žemės atitinkamuose sklypuose, kurie, atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo grąžinami natūra, buvimo faktą, todėl yra pakankami išvadai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijai priimant atitinkamą sprendimą pagal atitinkamą Vyriausybės nutarimą į natūrą grąžintą žemės sklypą pateko toks valstybinės reikšmės miško plotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-25 nutartis c.b. Nr. 2A-198/2010; LVAT 2009-10-19 nutartis a.b. Nr. A-146-1189/2009; 2005-11-16 nutartis a.b. Nr. A-7-1733/2005; 2006-02-09 nutartis a.b. Nr. A-8-762/2006; 2006-02-12 nutartis a.b. Nr. A-4-782/2006 ir kt.).

13Teismas pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimas yra aukštesnės teisines galios aktas negu apskrities viršininko įsakymu patvirtintas žemėtvarkos projektas. Be to, apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi atitikti būtent jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus, todėl ir nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrties viršininko 2007-09-13 sprendimas turėjo atitikti jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus, o jo priėmimo metu galiojo Vyriausybės 2004-11-03 nutarimas, kuriuo į valstybinės reikšmės miškų plotus įtraukta dalis žemės sklypo, į kurį atsakovei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nors žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas ankščiau, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas turėjo būti vykdomas pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus.

14Teismas nurodė, kad vadovaujantis suformuota Lietuvos teismų praktika nagrinėjant bylas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į valstybinės reikšmės miškus, tokiuose santykiuose įgijėjo sąžiningumą reglamentuojančios CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. normos netaikytinos, nes restitucijos taikymo natūra (t.y. valstybinės reikšmės miško ploto grąžinimo valstybei) būtinumas tiesiogiai kyla iš LKonstitucijos 47 str., pagal kurį valstybinės reikšmės miškai, būdami išimti iš civilinės apyvartos daiktai, išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi jų privati nuosavybė apskritai negalima ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos (LAT 2010-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-212/2010 ir kt.). Kadangi valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas, net ir atsakovėms E. S. bei L. K. esant sąžiningoms įgijėjoms, valstybinės reikšmės miškas išreikalautinas ir grąžintinas Lietuvos valstybei.

15Teismas pabrėžė, kad žemės sklypo, į kurį E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, dalį grąžinus Lietuvos valstybei, turėtų būti iš naujo atitinkamai sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo E. S., netekusiai jai grąžinto žemės sklypo, klausimas. Be to, atsakovės E. S. ir L. K., manydamos, kad dėl neteisėtų atitinkamų valstybės institucijų (šiuo atveju - Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei jos teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM) veiksmų vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras, jos patyrė žalos, jos galėtų kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo atskiro proceso tvarka, reikšdamos atitinkamus reikalavimus Lietuvos valstybei, nes žalą, padarytą valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmais, privalo atlyginti valstybė (CK 6.273 str. 1 d.).

16Teismas sprendė, kad iš atsakovių E. S. ir L. K. priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga, kadangi jų veiksmai niekaip neįtakojo iš dalies panaikinto apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo ir dėl to atsiradusių teisinių padarinių.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18Atsakovė L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmest. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

191. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisingesni dėl valstybei paimamo miško ploto žemės sklype dydžio yra ieškovo pateikti įrodymai dėl valstybinio miško dydžio ir be jokių pagrįstų motyvų ir įrodymų pripažino, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenys apie miško dalį žemės sklype yra neteisingi. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien tuo, kad ieškovas pateikė teismui Miškų valstybės kadastro duomenimis. Byloje nebuvo keliamas reikalavimas pakeisti VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre registruoto 0,48 ha ploto miško dydį į 0,56 ha plotą, kas reiškia, kad 0,48 ha miško plotas žemės sklype ir po teismo sprendimo galioja, yra nenuginčytas.

202. Teismas be specialaus tyrimo, matematinių ir kartografinių skaičiavimų nustatė, kad žemės sklype 0,56 ha sudaro miškas. Kol nėra nuginčyti nekilnojamojo turto registro duomenys, tol atsakovė nuosavybės teise valdo būtent žemės ūkio naudmenų 0,44 ha plotą, o ne 0,36 ha. Iš atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo teismo sprendimu paimama valstybės naudai tik miško paskirties žemė, todėl jai liekantis žemės ūkio naudmenų plotas negali būti sumažintas ir yra toks, koks registruotas VĮ „Registrų centre“.

213. E. S. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą perleidimo metu atsakovė buvo sąžiningas nuosavybės teisių įgijėjas ir panaikinti jų sudaryto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo pagrindo. Atsakovė prieš sudarant sandorį susipažino su nekilnojamojo turto registre esančia informacija apie žemės sklypą, o jame duomenų, kad į žemės sklypą patenkantis miškas yra valstybinis, nebuvo. Nenustačius CK 4.96 str. numatytų aplinkybių, CK 1.80 str. 4 d. pagrindu restitucija į atsakovės teisėtai valdomą mišką yra negalima.

224. Sąžiningas įgijėjas netenka dalies nuosavybės dėl valstybinių institucijų netinkamų veiksmų, jų kaltės – į skirtingus registrus ir miško planus viename sklype esantis miškas įtrauktas su skirtingais duomenimis. Kadangi atsakovė nuosavybės teisę į mišką įgijo teisėtai, jis negali būti iš jos paimtas. Teismo sprendimu yra pažeidžiamas balansas tarp Konstitucijos 23 str. ir 47 str. įtvirtintų teisių.

23Atsakovė E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Pirmos instancijos teismo sprendimu leidžiamas piliečių interesų ribojimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Taipogi yra pažeidžiami sąžiningumo bei protingumo principai.

252. Teismas, svarstydamas dėl restitucijos taikymo turėjo išaiškinti, ar yra reali galimybė dar kartą atkurti nuosavybės teisę, ar Atkūrimo įstatymu deklaruota ribota 1940 m. nusavintos nuosavybės restitucija nebus Lietuvos valstybės paneigta ir teismo valia netaps nauja našta, nes atsakovė E. S. neturi lėšų atsiskaityti su atsakove L. K., kokią moralinę ir materialinę skriaudą jau patyrė ir dar patirs atsakovės. Teismas visiškai nepasisakė dėl ginčo sklypo perleidėjos, t.y. Lietuvos Respublikos, sąžiningumo. Kompetentingos institucijos apskritai nesvarstė valstybės klaidos ištaisymo galimybės jos sąskaita. Be to, ieškinys pareikštas neparengus kadastrinių duomenų, kurie reikalingi ginčo sklypo atidalijimui.

263. Byloje nėra duomenų, ar ginčo žemės sklype yra miško žemės, ar ne. Miško savininkais gali būti ir valstybė ir fiziniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos poziciją ieškovas privalo pateikti teritorijų planavimo dokumentą dėl ginčo sklypo padalijimo pagal teisės aktų tokiems dokumentams nustatytas procedūras ir kitus reikalavimus. Nesant teritorijų planavimo projekto, negali būti suformuoti ir įregistruoti nauji nekilnojamieji civilinių teisių objektai, nes jie nesuformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismo kompetencijai. Todėl teismas negalėjo ginčo sklypo padalyti, nes žemės sklypų dalumą lemia įstatymai.

274. Teismas turėjo atsižvelgti, kad Miškų kadastras yra naujesnis, mažiau tikslus bei išvystytas, todėl jame gali būti klaidų. Prie rašto Nr. 521 pridėta Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-19 pažyma Nr. 19924 yra skirta ne miško plotui apskaičiuoti ir nepatvirtina valstybinės reikšmės miško ploto ginčo sklype. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-19 pažymoje Nr. P1003-19925 miško kontūras yra pažymėtas, tačiau dėl nepakankamo detalumo grafinis fragmentas netinkamas miško plotui ginčo sklype apskaičiuoti. Prie VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-03-03 rašto Nr. I-397 pridėti planai yra skirtingi, linijos apytikslės, jokių įrašų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ginčo sklype yra būtent 0,56 ha miško, nėra.

285. Apylinkės teismo sprendimu keičiamas ginčo sklypas, todėl taikytini tokio tikslumo matavimai, kurie turi būti daromi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus. Byloje, siekiant nustatyti, kokio ploto yra miškas ginčo sklype, galima remtis nebent M1:1000 planu, paruoštu UAB „Geo planum“. Minėtame plane 2010-06-29 miško plotas yra 0,49 ha. Teismas nepagrįstai neįpareigojo bylos šalių pateikti duomenis apie faktinį miško plotą ginčo sklype.

296. Šioje byloje valstybė atgauna mišką, kurį prarado dėl netinkamos savo funkcijų vykdymo, o atsakovė E. S. turės rasti lėšų nenumatytoms restitucijos išlaidoms, neturėdama jokių realių vilčių, kad sulauks nuosavybės teisės pakartotinio atkūrimo. Tokiu būdu teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kuri reikalauja restituciją taikyti ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl niekinio sandorio padarinių, turėjo tirti nuosavybės atkūrimo vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti tinkamą restitucijos būdą, arba jos netaikyti.

307. Ginčo sklypas negali iš dalies priklausyti asmeninės atsakovės L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise ir iš dalies priklausyti išimtinės valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl valstybei grąžinama ginčo sklypo dalis turi būti iš karto registruojama kaip atidalyta teismo sprendimo pagrindu. Tam reikia, kad valstybinės reikšmės miško plotas būtų identifikuotas tiek teisiškai, tiek natūroje riboženkliais. Aptariamu atveju reikalingas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio ieškovas nepateikė. Teismų praktikoje nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – atidalijimo projektui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir atidalijimo projektui, kuris būtų rengiamas atsidalijant be ginčo.

318. Valstybė ir/ar jos atstovai yra nesąžiningi, jeigu ieškinį grindžia Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, nes šis nutarimas ir jo pakeitimai nėra paskelbti nustatyta tvarka. Nepaskelbtoje nutarimo dalyje yra informacija apie miškų plotų dislokaciją, todėl darytina išvada, jog nutarimas nėra paskelbtas taip, kad jį galėtų suprasti bet kokie tretieji asmenys, todėl atsakovė E. S. negali atsakyti už tai, jog sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos į ginčo sklypą, kurio dalyje po žemėtvarkos projektų svarstymo ir patvirtinimo esanti augmenija buvo įtraukta į valstybinės reikšmės žemės sklypus.

329. Byloje nėra pateikta jokių argumentų, kad visas ginčo sklype esantis miškas yra valstybinės reikšmės, ar kad būtent 56 arų miško plotas yra valstybinės reikšmės. Visuomenei gali būti reikšminga nebent tik siaura juosta palei tvenkinį (gal įskaitant servitutinį taką), o ne visas medžių guotas savaime išaugęs ant iš tvenkinio iškastų žemių krūvų.

3310. Teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė UAB „Matininkai“, VĮ „Registrų centras“. UAB „Matininkai“ pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymo Nr. 3267-41 2 p. negalėjo rengti dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į valstybinės reikšmės miškus, o VĮ „Registrų centrui“ atsisakius įregistruoti niekinį nuosavybės teisių atkūrimą į valstybinės reikšmės mišką ginčo sklype, bylos šalys būtų patyrusios daug mažesnius nuostolius.

34Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovių apeliacinius skundus atmesti. Paaiškina, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti įrodymai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Pagal Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos miškai yra būtent miškų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamojo turto registre ar Nekilnojamojo turto kadastro objektas. Pagrindas, kuriu įgyta nuosavybė, išnyksta, kai yra pripažįstamas negaliojančiu administracinis aktas, todėl aptariamu atveju naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija natūra. Ginčo dalykas – žemės sklypas, į kurį patenka valstybinės reikšmės miškas, kuri pagal Konstitucijos 47 str. išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, taigi yra išimtas iš apyvartos daiktas, apskritai negalintis būti privačios nuosavybės teisės objektu. Dėl šios priežasties atsakovės niekada nebuvo ginčo žemės sklypo savininkės. Ginčo žemės sklypo dalyje dėl valstybinio miško ploto grąžinimas valstybei E. S. teisės į nuosavybę nepanaikina ir jos padėties nepagrįstai nepablogina, nes teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ji neparanda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858-623/2010). Miško grąžinimo valstybei pakanka nustatyti jo dislokaciją ir dydį. Nei VĮ „Registrų centro“, nei UAB „Matininkai“ teisėms ir pareigoms teismo sprendimas įtakos neturės.

35Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundu nagrinėti teismo nuožiūra.

36Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundu atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad į ginčo žemės sklypo plotą patenka 0,56 ha dydžio valstybinės reikšmės miško plotas. Abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, kurio pagrindu įgyta nuosavybė, turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

38Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

39Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimu Nr. 2.5-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei E. S.“ atsakovei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,00 ha žemės, esančios Lazinkų (Pabirvečio pievos) k., Ignalinos raj., Utenos apskr., vietoj turėtos 3,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,20 ha žemės sklypą, esantį Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., Vilniaus apskr. (t. 1, b. l. 19). Šio sprendimo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. S. nuosavybės teisė į 0,9200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1251-4144; kadastrinis Nr. 4110/0800:4248 Buivydiškių k.v.), esantį Vilniaus r. sav., Buivydiškių k. (t. 1, b. l. 14-15). Minėtą žemės sklypą atsakovė E. S. perleido atsakovei L. K. už 120.000 Lt pagal 2009-03-24 nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 20-23). Ginčo dėl fakto, jog dalis minėto žemės sklypo yra valstybinės reikšmės miškas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra.

40Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav., Buivydiškių k., miško žemės plotas yra 0,4800 ha (t. 1, b. l. 14-15). Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-19 pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksaciniai rodikliai Nr. 19924 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ginčo žemės sklype yra registruotas ne 0,4800 ha, bet 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas (t. 1, b. l. 13). 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas nurodytas ir Lietuvos Respublikos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 rašte Nr. 521 (t. 1, b. l. 10-11). Šios aplinkybės patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra užfiksuoti skirtingi miško, esančio žemės sklype (unikalus Nr. 4400-1251-4144; kadastrinis Nr. 4110/0800:4248 Buivydiškių k.v.), plotai.

41Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 4 p. miškų kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos miškai. Miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu, kurios duomenimis apie miško žemę turi teisę imti ir kiti valstybės kadastrai bei registrai (Nuostatų 7, 10 p.). Miškų įstatymo 13 str. 6 d., kurios pagrindu patvirtinti ir miškų kadastro nuostatai, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Nuostatų 38 p. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis kitų valstybės registrų ir kadastrų kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo būdas ir pobūdis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-19 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1189/2009, pasisakė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės ir Nekilnojamojo turto kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau kurio kadastro duomenimis reikėtų remtis, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

42Teisėjų kolegijos vertinimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateikti įrodymai apie valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (unikalus Nr. 4400-1251-4144; kadastrinis Nr. 4110/0800:4248 Buivydiškių k.v.), plotą yra svertiniai sprendžiant, koks plotas valstybinės reikšmės miško pateko į žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.5-41- S.“ pagrindu nuosavybės teise įregistruotu atsakovės E. S. vardu. Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, o vėliau tikslinti, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeidimo“. Šie įrodymai patvirtina, kad Sudervės girininkijoje 479 kvartalo 20 sklypo dalis persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr. 4110/0800:4248, o šiame privačiame žemės sklype užimtas 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 2.5-41-25977 priėmimo metu jau buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 (b. l. 6-11). Byloje pateikta medžiaga tvirtinta, kad Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai į valstybinę miškų apskaitą įtraukti pagal 2000 metų inventorizacijos duomenis, tai reiškia (kaip įvardinta aukščiau), kad valstybinės reikšmės miško plotas, esantis ginčo žemės sklype, buvo nustatytas dar iki nuosavybės teisių perdavimo į sklypą atsakovei E. S. ir jos nuosavybei neteisėtai buvo perduota būtent 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Aplinkybė, jog dėl išorinio poveikio miško plotas einant laikui fiziškai galėjo pakisti, nepaneigia fakto, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.1-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečtei E. S.“ priėmimu metu į ginčo žemės sklypą pateko būtent 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

43Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.5-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei E. S.“ pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. S. nuosavybės teisė į 0,9200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1251-4144; kadastrinis Nr. 4110/0800:4248 Buivydiškių k.v.), esantį Vilniaus r. sav., Buivydiškių k., kurio 0,56 ha yra valstybinės reikšmės miškas, t.y. valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis objektas, išimtas iš civilinės apyvartos, pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.5-41-25977 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant atsakovei E. S. neatlygintinai 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, pagrįstai panaikino kaip neteisėtą. Taigi ginčo sklypo dalis, kaip išimtinė valstybės nuosavybė, 2009-03-24 nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sutartimi negalėjo būti perleista atsakovei L. K., o pirmosios instancijos teismas minėtą sutartį dalyje dėl 0,56 ha valstybinės reikšmės miško ploto perleidimo pagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus minėtą sutartį iš dalies negaliojančia ir niekine bei esant nustatytam teisiniam reguliavimui, kad valstybės išimtinė nuosavybė negali priklausyti privatiems subjektams, pagrįstai buvo sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas.

44Nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo formuoti tokią teisminę praktiką, kuri būtų grindžiama, kaip 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas) su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir su iš jų kylančia maksima, kad tokios pats (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Tuo pačiu teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2012-04-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012), siekdama suvienodinti teismų praktiką dėl restitucijos taikymo bylose, kuriose dėl teisės normų pažeidimų, nesusijusių su pretendentų atkurti nuosavybės teises veiksmais ir jų nenulemtų, panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pripažįstami negaliojančiais vėlesni grąžinto turto perleidimo sandoriai, išaiškino, kad tais atvejais, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams–fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Paminėta reiškia, kad atsižvelgiant į tai, jog E. S. nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.5-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei E. S.“ pagrindu buvo suteiktos valstybės įgaliotų pareigūnų neteisėtai priimto akto pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovė E. S. grąžinti atsakovei L. K. 73043 Lt, gautų pagal 2009-03-24 nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sutartį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju atsakovė E. S. apskritai negali būti restitucijos proceso šalimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos tarp pripažintos iš dalies negaliojančia sutarties šalių taikymo keistina nustatant, kad restitucija natūra taikytina išimtinai tarp atsakovės L. K. ir Lietuvos valstybės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

46Dėl kitų apeliacinių skundų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui juridinės reikšmės neturi. Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

48Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.

49Panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos tarp pripažintų negaliojančiomis sutarčių šalių taikymo, šią sprendimo dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

50„Taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę L. K. (a.k. ( - ) grąžinti Lietuvos valstybei 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1251-4144), esantį Vilniaus r. sav. Buivydiškių k.

51Atsakovei L. K. priteisti iš valstybės 73043 Lt (septyniasdešimt tris tūkstančius keturiasdešimt tris litus)“.

52Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovei E. S. nuosavybės teisės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 9. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2007-09-13 sprendimą Nr.... 10. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, ginčijamo... 11. Teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre... 12. Teismo sprendimui, kuriuo panaikinta administracinio sprendimo dalis dėl... 13. Teismas pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimas yra aukštesnės teisines galios... 14. Teismas nurodė, kad vadovaujantis suformuota Lietuvos teismų praktika... 15. Teismas pabrėžė, kad žemės sklypo, į kurį E. S. buvo atkurtos... 16. Teismas sprendė, kad iš atsakovių E. S. ir L. K. priteisti valstybei... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 18. Atsakovė L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 19. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisingesni dėl valstybei paimamo... 20. 2. Teismas be specialaus tyrimo, matematinių ir kartografinių skaičiavimų... 21. 3. E. S. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą perleidimo metu... 22. 4. Sąžiningas įgijėjas netenka dalies nuosavybės dėl valstybinių... 23. Atsakovė E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 24. 1. Pirmos instancijos teismo sprendimu leidžiamas piliečių interesų... 25. 2. Teismas, svarstydamas dėl restitucijos taikymo turėjo išaiškinti, ar yra... 26. 3. Byloje nėra duomenų, ar ginčo žemės sklype yra miško žemės, ar ne.... 27. 4. Teismas turėjo atsižvelgti, kad Miškų kadastras yra naujesnis, mažiau... 28. 5. Apylinkės teismo sprendimu keičiamas ginčo sklypas, todėl taikytini... 29. 6. Šioje byloje valstybė atgauna mišką, kurį prarado dėl netinkamos savo... 30. 7. Ginčo sklypas negali iš dalies priklausyti asmeninės atsakovės L. K.... 31. 8. Valstybė ir/ar jos atstovai yra nesąžiningi, jeigu ieškinį grindžia... 32. 9. Byloje nėra pateikta jokių argumentų, kad visas ginčo sklype esantis... 33. 10. Teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė UAB... 34. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 35. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 36. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 38. Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir... 39. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimu Nr.... 40. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 43. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo... 44. Nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2012-04-12... 46. Dėl kitų apeliacinių skundų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 48. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.... 49. Panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos tarp pripažintų... 50. „Taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę L. K. (a.k. ( - )... 51. Atsakovei L. K. priteisti iš valstybės 73043 Lt (septyniasdešimt tris... 52. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....