Byla 2-361-855/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovo atstovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Gyčiui Normantui, atsakovėms E. S., L. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Špurai, trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S., L. K., tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J., dėl apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S., L. K., tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J., prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.1-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui E. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant jai neatlygintinai 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 2) pripažinti negaliojančia 2009-03-24 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J., dalį, kuria L. K. įsigijo 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į aukščiau nurodytą 0,92 ha žemės sklypą; 3) taikyti restituciją natūra, įpareigojant L. K. grąžinti valstybei 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą; įpareigoti E. S. grąžinti L. K. iš jos pagal 2009-03-24 pirkimo – pardavimo sutartį gautą pinigų sumą, proporcingą sklype buvusiam valstybinės reikšmės miško plotui, t.y. 73043 Lt.

5Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-13 sprendimu Nr. 2.5-41-25977 atsakovei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3,00 ha žemės - esantį Lazinkų (Pabirvečių pievos) kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta vietoj turėtos 3,00 ha žemės perduoti E. S. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,20 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį Buivydiškių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Sprendimo pagrindu buvo įregistruotos E. S. nuosavybės teisės į 0,92 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), kuriame yra 0,4400 ha žemės ūkio naudmenų ploto - pievų ir natūralių ganyklų ir 0,4800 ha miško žemės ploto. Pagal LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 raštą Nr. 521 ir priė jo pridėtą 2010-03-19 pažymą Nr. P1003-19925 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą), 2010-03-19 pažymą Nr. 19924 apie Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius, minėtame žemės sklype yra 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Į šį žemės sklypą patenkantys valstybinės reikšmės miškų plotai į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įrašyti LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370. Nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sklype yra 0,48 ha miško, o pagal LR Miškų valstybės kadastro duomenis šiame sklype yra 0,56 miško, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, atsižvelgiant į tai, kad LR Miškų valstybės kadastras ir yra skirtas kaupti duomenis apie Lietuvos Respublikoje esančius miškus, reikia vadovautis būtent LR Miškų valstybės kadastro duomenimis, kaip turinčiais didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.). Remiantis 2010-03-20 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. 521 Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai į valstybinę miškų apskaitą įtraukti pagal 2000 m. inventorizacijos duomenis, o LR Valstybės miškų kadastre buvo registruoti 2003-10-16. Kadangi ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu minėtame sklype esantis miško žemės plotas jau buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miško žemes plotus, o LR Valstybės miškų kadastre jau buvo įrašyti duomenys apie valstybinės reikšmės miško žemės plotus sklype, laikytina, kad valstybines reikšmės miško žemės plotas minėtame sklype yra 0,56 ha.

6LR Konstitucijos 47 str. ir LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. numato, kad valstybinės reikšmės miškai - tai miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybines reikšmės miškams. LR Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. LR Žemės įstatymo 4 str. l d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, LR Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstaiymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. l p. miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t. y. nuosavybės teisiu atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.1-41-25977 dalis, kuria buvo grąžintas E. S. valstybines reikšmės miško plolas, naikintina kaip neteisėta ir prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, nes žemės sklypo dalis, kurioje esama valstybinės reikšmės miško, negalėjo būti perduodama kitų asmenų nuosavybėn. Panaikinus neteisėtą sprendimo dalį ir pripažinus negaliojančia 2009-03-24 tarp E. S. ir L. K. sudarytos šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, t.y. neteisėto administracinio akto pagrindu atsiradusias pasekmes, taikytina restitucija natūra, t. y. žemės sklypo, esančio Buivydiškių km., Zujūnų sen., Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku (0,56 ha), grąžintina valstybės nuosavybėn iš dabartinės sklypo savininkės – L. K., o E. S. turi grąžinti L. K. iš jos pagal 2009-03-24 pirkimo-pardavimo sutartį gautą pinigų sumą, proporcingą parduotame sklype buvusiam valstybinės reikšmės miško plotui, t.y. 73 043 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad LR CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. numatytos sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos taisyklės, neleidžiančios išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju netaikytinos, nes restitucijos laikymo natūra būtinumas tiesiogiai kyla iš Konstitucijos 47 str., pagal kurį valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas.

7Atsakovė E. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi yra sąžininga žemės sklypo įgijėja, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, neįtakojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad žemės sklype, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikšmės miško plotas, apie tai nebuvo informuota apskrities viršininko administracijos. Pažymėjo, kad pasitikėjo valstybe, kurioje turėtų būti taikomas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, užtikrinantis asmens teisinį saugumą, teisinio reguliavimo tikrumą, asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise, valstybės valdžios institucija, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Jei teisės buvo suteiktos asmeniui teisės norma, tai jų neleidžiama panaikinti ar suvaržyti vėlesniais teisės aktais. Pabrėžė, kad jai teisėtai suteikta nuosavybė negali būti atimta. Nurodė, kad Miškų urėdijos rašte 2010-03-03 Nr. I-397, nurodoma, kad E. S. sklypo planas nebuvo derintas su urėdija. Derinti rengiant preliminarius žemės sklypus nereikia, nes 2000-09-25 Nr. 3267-41 pavirtintame Buivydiškių k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plane yra urėdijos derinimas, ir jau tada sklypas buvo suprojektuotas, todėl 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 negalėjo būti jos žemės sklype esantis miško plotas priskirtas valstybei išperkamiems miškams, prieš tai nepatikslinus 2000 metų projekto ir neinformavus piliečių, kad šiame projekte suformuoti sklypai naikinami. Tai taip pat susiję su teisės akto negaliojimo atgal taisykle: teisės aktai visuomet laikomi neturinčiais atgalinės galios, o kadangi tuo metu galiojantys įstatymai atsakovei suteikė teisę atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 3,20 ha žemės ir vietoj turėtos 3,00 ha žemės, buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis bendras 3,20 ha žemės sklypas. Pažymėjo, kad 2009-03-24 Pirkimo - pardavimo sutartis su L. K. yra teisėta, įforminta notariškai bei užregistruota nekilnojamojo turto registre, pagal ją atsakovė gavo pinigus, kuriuos panaudojo pagal paskirtį, todėl juo labiau šios sutarties pripažinimas negaliojančia ir pinigų priteisimas neleistinai pažeistų atsakovės teises ir nuosavybės neliečiamumą. Taip pat pabrėžė, kad miško plotas jai grąžintame sklype sudarė 0,48 ha, o ne 0,56 ha, kaip nurodo prokuroras, todėl nesant tikslių kadastrinių matavimų, esant neaiškiam miško plotui, sprendimu iš atsakovės negali būti priteista daugiau ploto, negu buvo atkurta apskrities viršininko sprendimu.

8Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais, todėl ir šiuo atveju iš L. K. negali būti atimtas miško plotas. Pažymėjo, kad 2009-03-24 su E. S. sudaryta ir įforminta notariškai Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis yra teisėta, jos pagrindu atsakovė įsigijo žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., Buivydiškių k. Sudarant sutartį buvo remiamasi Nekilnojamojo turto registro 2007-10-29 pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame buvo nurodytas nekilnojamojo registre įregistruoto turto statusas: visiškai sutvarkyti ir juridiškai teisingi duomenys bei juridinis įregistravimo pagrindas: Apskrities viršininko sprendimas, 2007-09-13, Nr. 2.5-41-25977, nuosavybės teisė - E. S.. Šiame pažymėjime taip pat buvo pažymėta, kad valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teise žemės sklype nėra. Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo, sąžiningai nuosavybėn įgyjantis brangiai kainuojantį nekilnojamąjį daiktą, turi turėti garantijų, kad daiktas vėliau nebus iš jo išreikalautas. Asmuo, įgijęs nuosavybės teisę iš kito asmens, kuris neturėjo teisės turto perleisti, tačiau to nežinojo ar negalėjo žinoti, laikomas sąžiningu įgijėju. Atsakovės veiksmai šiuo atveju laikytini sąžiningais, kadangi sutartis buvo įforminta notariškai, jokių apribojimų sudaryti sutartį nebuvo, E. S. buvo sumokėta sutartyje sulygta pinigų suma, sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad prieš įsigydama žemes sklypą, atsakovė rūpestingai pasidomėjo, kam žemės sklypas priklauso nuosavybes teise, turėjo pagrįstai pasitikėti registro duomenimis, nes gyvena teisinėje valstybėje, kurioje reikia vadovautis įstatymais. Vien tas faktas, kad pirkdama žemės sklypą atsakovė žinojo, jog jame yra miško, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė buvo nesąžininga ir turėjo žinoti, kad tas miškas galimai yra valstybinis. Buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis, 2007-09-13 priėmęs sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, nėra įtariamas, ar pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą dėl sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta E. S. atkurti nuosavybės teises, pati atsakovė taip pat nepadarė jokio nusikaltimo, todėl žemės sklypo dalis iš jos negali būti išreikalauta, juo labiau, kad dėl to atsakovė patirtų didelės žalos. Taip pat pabrėžė, kad miško plotas žemės sklype pagal šiuo metu atsakovės atliekamus kadastrinius matavimus sudaro 0,49 ha, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 0,48 ha, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja išreikalauti iš atsakovės 0,56 ha miško ploto.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Pretendentė E. S. pagal LR Žemės reformos įstatyme nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilę, buvo priskirta 8 eiliškumo grupei, ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas taip, kaip tai nustatyta LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. ir 20 str., patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone", pagal šį patvirtintą žemėtvarkos projektą Vilniaus apskrities viršininkas 2007-09-13 priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-25977. Kadangi ieškovas ieškiniu neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, įskaitant minėtą žemėtvarkos projektą, todėl neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjas remiasi Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos 2010-03-19 pažyma Nr. 19924, kurioje nurodoma, kad 0,92 ha ploto žemės sklype yra 0,56 ha miško, šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl nesant atliktų kadastrinių matavimų ir nesant aiškiam sklypo bei miško jame plotui, ieškinys taip pat negali būti tenkinamas, o tenkinimo atveju sprendimas negalėtų būti vykdomas, nes ieškovas, ginčydamas dalį žemės sklypo, nenurodo konkrečios jo buvimo vietos.

10Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 raštu Nr. 521 pateiktus duomenis LR Miškų valstybės kadastre įregistruotas Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 479 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 20. LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" buvo atitinkami plotai priskirti valstybinės reikšmės miškams. Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-19 pažyma Nr. 19924, LR Miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2010-03-19 Nr. P1003-19925 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4110/0800:4248, patenka 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, priskirtas prie tokių minėtų LR Vyriausybės nutarimu. LR Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po LR Vyriausybės nutarimo priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, apie šio nutarimo priėmimą LR Aplinkos ministerija informavo Vilnaius apskrities viršininko adminsitraciją, tačiau nepaisant to, adminsitracija atkūrė E. S. nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miško plotą, kuris negali būti įgyjamas privačion nuosavybėn, kadangi yra išimtas iš civilinės apyvartos daiktas. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimas Nr. 2.5-41-25977, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra, valstybinės reikšmės mišką gražinant Lietuvos valstybei. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Pabrėžė, kad kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 str., reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgyjėjo, juo labiau, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui.

11Tretysis asmuo Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė Pranė Jaskovikaitė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti, kadangi notarei tvirtinant E. S. ir L. K. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, jokių apribojimų disponavimui žemės sklypu įregistruota viešuosiuose registruose nebuvo.

12Ieškinys tenkintinas.

13Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimu Nr. 2.5-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei E. S.“ atsakovei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą– 3,00 ha žemės, esančios ( - ), vietoj turėtos 3,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,20 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (b.l. 19). Šio sprendimo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. S. nuosavybės teisė į 0,9200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) (b. l. 14-15). 2009-03-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. PJ-2011, patvirtinta Vilniaus m. 33-jo notaro biuro notarės Pranės Jaskovikaitės, E. S. šį žemės sklypą pardavė asmeninėn nuosavybėn atsakovei L. K. už 120000 Lt (b. l. 20-23).

14Kaip matyti iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-19 pažymos Nr. P1003-19925 apie grafinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento), 2010-03-19 pažymos Nr. 19924 apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 rašto Nr. 521, VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-03-03 rašto Nr. I-397 bei jų priedų, aukščiau nurodytame 0,92 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) yra 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotas (b. l. 6-13). Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, o vėliau tikslinti, įskaitant ir LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeidimo“. Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad Sudervės girininkijoe 479 kvartalo 20 sklypo dalis persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), šiame privačiame žemės sklype užimtas 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-03 sprendimo Nr. 2.5-41-25977 priėmimo metu jau buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams minėtu LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 (b. l. 6-11).

15LR Konstitucijos 47 str. nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovo ginčijamo administracinio akto priėmimo metu LR Miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 4 str. 4 d. nustatė, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; valstybinės reikšmės miškams priskiriami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai, išskyrus miškus, kurie įstatymų nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn. LR Žemės įstatymo (2001-08-03 redakcija) 4 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams; Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal LR Žėmės reformos įstatymo 14 str. miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pagal LR Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo, 2002-01-15 redakcija) 6 str. 2, 4 d., 13 str. 1 p., iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra išperkami miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams; šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė. Už tokius miškus valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t.y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. LR Konstitucinis Teismas savo 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimuose yra pažymėjęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei, todėl ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Nuosavybės teises atkurianti institucija kartu yra atsakinga už žemės reformą valstybėje. Nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės reformos sudedamoji dalis, todėl sprendžiant, kokiu būdu bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, įgaliota institucija turi atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus. Pažymėtina, kad šie procesai vyksta tuo pat metu, todėl tiek atkuriant nuosavybė teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tiek parduodant valstybinę žemę, tiek priimant sprendimą išpirkti žemę, valstybės institucijos turi veikti taip, kad viena konstitucinė vertybė nebūtų ginama pažeidžiant kitas vertybes. Pareigą saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę, turi ne tik specialiai miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką, grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir LR Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 str. nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų (LAT 2010-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-47/2010).

16Atkreiptinas dėmesys, jog Atkūrimo įstatymo 13 str. įsigaliojo nuo 1997-07-09, tuo tarpu valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos, sąrašai buvo patvirtinti jau minėtu LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, o patikslinti LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370, todėl apie tai, kad ginčo žemės sklype, į kurį buvo ketinama atkurti nuosavybės teises atsakovei E. S., yra valstybinės reikšmės miško plotas, sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmusiai institucijai - Vilniaus apskrities viršininko administracijai - galėjo ir turėjo būti bei buvo žinoma. Jos teisių peremėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM šios aplinkybės, t.y. žinojimo fakto iš esmės neginčijo. 2004-12-08 raštu Nr. (12-2)-D8-9473 LR Aplinkos ministerija informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie LR Vyriausybės 2004-10-13 nutarimo priėmimą ir pateikė Vilniaus bei kitų rajonų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas bei šių miškų sąrašus (b.l. 60), šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas.

17Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei teisės normas, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2007-09-13 sprendimą Nr. 2.5-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei E. S.“, suteikiant jai nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą ( - ), kuriame buvo 0,56 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidė LR Konstitucijos 47 str. bei kitas imperatyviąsias įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, taip pat viešą interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visuomenės narių poreikiams tenkinti. Tai sudaro pagrindą panaikinti imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio individualaus administracinio akto dalį, susijusią su valstybinės reikšmės miško suteikimu E. S..

18Teismas atmeta atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentą, kad ieškovo nėra ginčijami žemės sklypo suformavimo dokumentai, įskaitant Vilniaus apskrities Vilniaus r. Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastrinės vietovės Žemėtvarkos projektą (b.l. 109-114), todėl neįrodžius, kad Vilniaus apskrities viršininko adminsitracijos sprendimas buvo priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti, ir prioritetas šiuo atveju teiktinas būtent patvirtintam Žemėtvarkos projektui. Teismas pažymi, kad tiek žemės reformos projektas, tiek kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes būtent toks sprendimas yra teisinis pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą (LAT 2009-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-559/2009, 2010-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-47/2010, LVAT 2010-01-25 nutartis byloje Nr. A-525-19/2010 ir kt.). Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, negalėjo nepaisyti aukščiau nurodytų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, kad nėra nuginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šių administracinių aktų pagrindu buvo tik sudaryto sąlygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypą, tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisė. Tai, jog administraciniai – procedūriniai su nuosavybės teisių atkūrimu susiję veiksmai yra nenuginčyti ir net nebuvo ginčyti teismine tvarka, nereiškia, jog negali būti naikinami tokių veiksmų pagrindu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokių dokumentų atitiktis sprendimų priėmimo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams gali būti patikrinta sprendžiant jų sukeltų civilinių materialinių teisinių padarinių teisėtumą ir pagrįstumą (LAT 2009-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-559/2009; LVAT nutartis a.b. Nr. A-525-19/2010; LAT 2010-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-212/2010).

19Teismas atmeta atsakovų argumentus, jog šiuo atveju nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas nustatė būtent tokio dydžio – 0,56 ha - valstybinės reikšmės miško plotą, patenkiantį į žemės sklypą, kadangi byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose skiriasi nurodomi miško plotai, o sprendimas negali būti priimamas remiantis prieštaringais įrodymais. Iš tikrųjų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 0,92 ha ginčo žemės sklype miško žemės plotas sudaro 0,48 ha, atsakovės L. K. šiuo metu atliekamų ir UAB „Geo planum“ rengiamų kadastrinių žemės sklypo matavimų medžiagoje figūruojantis miško plotas žemės sklype– 0,49 ha, tuo tarpu ieškovo pateiktuose ir aukščiau teismo išvardintuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas valstybinės reikšmės miško plotas, patenkantis į atsakovei priklausantį žemės sklypą, nurodytas - 0,56 ha. Teismas pažymi, kad ieškovo pateikti aukščiau išvardinti oficialūs rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti ar paneigti bei patvirtina, jog 0,92 ha žemės sklype yra ginčijamas 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris. Įgyvendinant Miškų įstatymą buvo patvirtinti LR Miškų valstybės kadastro nuostatai (LR Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr.1255), kuriuose nustatyta, kad LR Miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. LR Miškų valstybės kadastro objektas yra LR miškai, o šio kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (nuostatų 4,7,15 p.p.). Pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Pagal teismų praktiką CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti. Taigi miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (LAT 2009-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-559/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikinta administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkamos pirkimo - pardavimo sutarties dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus. Pažymėtina, kad rengiant pažymas ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus apie tam tikrus žemės sklypus naudojami ir iš VĮ „Registrų centras“ gauti oficialūs Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys bei LR Miškų valstybės kadastre registruotų valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimais, duomenys, o į tam tikrą žemės sklypą patenkinatis valstybinės reikšmės miško plotas apskaičiuojamas specializuotos programinės įrangos pagalba, naudojantis Nekilnojamojo turto kadastre registruotu skaitmeniniu grafiniu šio žemės sklypo ribų kontūru ir LR Miškų valstybės kadastre registruotu skaitmeniniu grafiniu miško kontūru (plotu), kuris sudarytas iš miško kvartalų ir taksacinių miško sklypų; Nekilnojamojo turto kadastro ir LR Miškų valstybės kadstro grafiniai duomenys yra toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje.

20Atmetant atsakovų argumentus pažymėtina, kad LR Miškų valstybinės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), ir jiems teiktinas prioritetas prieš Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas 0,48 ha miško plotas ginčo žemės sklype nurodytas remiantis preliminariais žemės sklypo matavimais, tuo tarpu šiuo metu atsakovės L. K. atliekami kadastriniai matavimai dar nėra baigti, suderinti su atitinkamomis institucijomis, patvirtinti bei įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas negali remtis jų duomenimis. Kaip jau buvo minėta, LR Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų ir Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai nereiškia, kad LR Miškų valstybės kadastro tvarkymo duomenys yra neteisingi. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylą turi būti atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju Valstybinės miškų tarnybos 2010-01-26 pažyma Nr. P1001-0025 apie grafinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento), 2010-03-19 pažyma Nr. 19924 apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius, 2010-03-13 ištrauka Nr. P1003-19925 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtina, kad atsakovei L. K. priklausančiame žemės sklype yra būtent 0,56 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Tokie duomenys teismų praktikoje pripažįstami tinkamais įrodymais, nustantant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuose esančios miško žemės plotą bei miško žemės atitinkamuose sklypuose, kurie, atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo grąžinami natūra, buvimo faktą, todėl yra pakankami išvadai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijai priimant atitinkamą sprendimą pagal atitinkamą LR Vyriausybės nutarimą į natūrą grąžintą žemės sklypą pateko toks valstybinės reikšmės miško plotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-25 nutartis c.b. Nr. 2A-198/2010; LVAT 2009-10-19 nutartis a.b. Nr. A-146-1189/2009; 2005-11-16 nutartis a.b. Nr. A-7-1733/2005; 2006-02-09 nutartis a.b. Nr. A-8-762/2006; 2006-02-12 nutartis a.b. Nr. A-4-782/2006 ir kt.).

21Teismas taip pat atmeta atsakovų argumentą, jog dar 2000 m. metais patvirtinus Žemėtvarkos projektą, kuriame esantis atsakovei E. S. grąžintinas žemės sklypas ir jame esantis miško plotas buvo suformuotas ir nebuvo dar įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus, juo turėtų būti vadovaujamasi atkuriant nuosavybės teises, ir jokių kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui neturėjo kilti. Teismas pažymi, kad LR Vyriausybės nutarimas yra aukštesnės teisines galios aktas negu apskrities viršininko įsakymu patvirtintas žemėtvarkos projektas. Be to, apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi atitikti būtent jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus, todėl ir nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrties viršininko 2007-09-13 sprendimas turėjo atitikti jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus, o jo priėmimo metu galiojo LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimas, kuriuo į valstybinės reikšmės miškų plotus įtraukta dalis žemės sklypo, į kurį atsakovei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kitaip tariant, nors žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas ankščiau, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas turėjo būti vykdomas pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus.

22LR CK 1.80 str. 1 d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 d., kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Administracinio akto, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms, panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o teismas pripažinęs sandorį niekiniu ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (LAT 2004-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-662/2004; 2006-05-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-328/2006, 2006-01-03 nutartis c.b. Nr. 3K-7-4/2006, 2007-06-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-149/2007, 2009-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-532/2009 ir kt.). Pagal CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.).

23Iš dalies panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimą Nr. 2.5-41-25977, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. pripažintina negaliojančia 2009-03-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. PJ-2011), sudarytos tarp E. S. bei L. K. dalis, susijusi su 0,56 ha valstybinės reikšmės miško ploto pirkimu - pardavimu, tuo pačiu taikytina restitucija natūra, ir žemės sklypo, esančio ( - ) dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku – 0,56 ha - grąžintina iš atsakovės L. K. Lietuvos valstybės nuosavybėn, tuo tarpu atsakovės L. K. už šią žemės sklypo dalį sumokėta proporcinga plotui jo kainos dalis – 73043 Lt – grąžintina L. K. iš pinigus gavusios E. S. (CK 1.80 str. 4 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

24Teismas pažymi, kad vienas iš restitucijos taikymo pagrindų - kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui tai, ką jis gavo neteisėtai (CK 6.145 str.). Jeigu piliečiams natūra grąžinamas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti natūra negalima (juolab kad tai yra specialiai aptarta įstayme), tai reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas pripažintinas kaip gautas neteisėtu būdu. Teismas atmeta atsakovių E. S. ir L. K. argumentus, jog žemės sklypo dalis negali būti išreikalauta iš atsakovės L. K., kadangi ji buvo sąžininga sklypo įgijėja. Pažymėtina, kad pagal CK 4.96 str. ir nuosekliai suformuotą Lietuvos teismų praktiką, sąžiningu įgijėju laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis, nes daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo perdavimą draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Vadovaujantis suformuota Lietuvos teismų praktika nagrinėjant bylas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į valstybinės reikšmės miškus, tokiuose santykiuose įgijėjo sąžiningumą reglamentuojančios LR CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. normos netaikytinos, nes restitucijos taikymo natūra (t.y. valstybinės reikšmės miško ploto grąžinimo valstybei) būtinumas tiesiogiai kyla iš LR Konstitucijos 47 str., pagal kurį valstybinės reikšmės miškai, būdami išimti iš civilinės apyvartos daiktai, išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi jų privati nuosavybė apskritai negalima ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos (LAT 2010-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-212/2010 ir kt.). Kadangi valstybinės reikšmės miško buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas, net ir atsakovėms E. S. bei L. K. esant sąžiningoms įgijėjoms (šiuo atveju toks sąžiningumas preziumuojamas, juo labiau, kad šios atsakovės neįtakojo nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų), valstybinės reiškmės miškas išreikalautinas ir grąžintinas Lietuvos valstybei. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat, kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją, nes ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (LR Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Be to, šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restituciją negalėtų būti taikoma.

25Kita vertus, teismas pažymi, kad žemės sklypo, į kurį E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, dalį grąžinus Lietuvos valstybei, turėtų būti iš naujo atitinkamai sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo E. S., netekusiai jai grąžinto žemės sklypo, klausimas. Be to, teismas pažymi, kad atsakovės E. S. ir L. K., manydamos, kad dėl neteisėtų atitinkamų valstybės institucijų (šiuo atveju - Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei jos teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM) veiksmų vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras, jos patyrė žalos, pavyzdžiui, neteko turto, patyrė nuostolių (atsakovė L. K. nurodė, kad dėl žemės sklypo, kuriame ji planuoja įrengti kaimo turizmo sodybą, paėmimo ji neteks ES paramos, bus patyrusi išlaidų dėl projekto rengimo ir pan.), galėtų kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo atskiro proceso tvarka, reikšdamos atitinkamus reikalavimus Lietuvos valstybei, nes žalą, padarytą valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmais, privalo atlyginti valstybė (CK 6.273 str. 1 d.).

26Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d., numatančia, jog bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, o taip pat atsižvelgiant į LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, juo labiau, kad iš atsakovių E. S. ir L. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga, kadangi jų veiksmai niekaip neįtakojo iš dalies panaikinto apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo ir dėl to atsiradusių teisinių padarinių (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).

27Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str.).

28Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.,

Nutarė

29Ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S., L. K., tretieji asmenys – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarė Pranė Jaskovikaitė tenkinti.

30Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr. 2.1-41-25977 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečtei E. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant E. S. (a.k. ( - ) neatlygintinai 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ).

31Pripažinti negaliojančia 2009-03-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. PJ-2011, patvirtintos Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J., sudarytos tarp E. S. (a.k. ( - ) ir L. K. (a.k. ( - ) dalį dėl 0,56 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 0,92 ha žemės sklypą (unikaus Nr. ( - )), esantį ( - ).

32Taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę L. K. (a.k. ( - ) grąžinti Lietuvos valstybei 0,56 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,92 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), o atsakovę E. S. (a.k. ( - ) įpareigojant grąžinti atsakovei L. K. sumokėtus 73043 Lt (septyniasdešimt tris tūkstančius keturiasdešimt tris litus).

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 6. LR Konstitucijos 47 str. ir LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad... 7. Atsakovė E. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 8. Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 10. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko, prašė jį... 11. Tretysis asmuo Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė 12. Ieškinys tenkintinas. ... 13. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta,... 14. Kaip matyti iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos... 15. LR Konstitucijos 47 str. nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine... 16. Atkreiptinas dėmesys, jog Atkūrimo įstatymo 13 str. įsigaliojo nuo... 17. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei teisės normas, darytina... 18. Teismas atmeta atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentą,... 19. Teismas atmeta atsakovų argumentus, jog šiuo atveju nėra aišku, kuo... 20. Atmetant atsakovų argumentus pažymėtina, kad LR Miškų valstybinės... 21. Teismas taip pat atmeta atsakovų argumentą, jog dar 2000 m. metais... 22. LR CK 1.80 str. 1 d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 23. Iš dalies panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimą Nr.... 24. Teismas pažymi, kad vienas iš restitucijos taikymo pagrindų - kai asmuo... 25. Kita vertus, teismas pažymi, kad žemės sklypo, į kurį 26. Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo... 27. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-07 nutartimi taikytos laikinosios... 28. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.,... 29. Ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį... 30. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-13 sprendimo Nr.... 31. Pripažinti negaliojančia 2009-03-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo –... 32. Taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę L.... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...