Byla e2A-539-553/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo J. O., išvadą byloje teikianti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. A. K. ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. A. K. ieškinį atsakovui R. R. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo J. O., išvadą byloje teikianti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas B. A. K. prašė priteisti iš atsakovo R. R. 53 000 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė pastatas – sodo namas, esantis ( - ) (toliau – Sodo namas). Sodo namą ieškovas paveldėjo iš savo pusbrolio K. V. L. 2015-10-16 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. 30RS-4988. Sodo namas stovėjo atsakovui R. R. kartu su sutuoktine J. O. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0862 ha ploto žemės sklype (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypą R. R. ir J. O. įsigijo 2016-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš buvusios savininkės I. O.. Neilgai trukus po paveldėjimo liudijimo išdavimo ieškovas gavo I. O. pareiškimą, kad ji parduoda Žemės sklypą už 45 000 Eur. Ieškovas neturėjo galimybės įsigyti Žemės sklypą. Sodo name 2011 metais buvo kilęs gaisras, kurio metu išdegė namo vidus, langai ir durys, tačiau sienos, pamatai ir perdangos liko nepažeisti. Po gaisro 2011-10-04 atlikti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta, kad po padarytų pažeidimų Sodo namo baigtumas yra 77 proc. Rūsys bei priestatas (indeksas 3s1/p) gaisro metu nepažeisti, o Sodo namas (indeksas 1s1/p), pastogės patalpos, veranda ir priestatas (indeksas 3s1/3) fiziškai pažeisti. Kai Žemės sklypą įsigijo atsakovas, ieškovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016-04-13 raštą, kuriuo buvo įpareigotas imtis priemonių, kad Sodo namas nekeltų grėsmės aplinkiniams, suremontuoti arba nugriauti. Ieškovas negalėjo imtis jokių priemonių, nes nebuvo nustatytas servitutas. 2016-05-31 prevencinio pokalbio metu atsakovas įsipareigojo iki 2016-09-01 sutvarkyti ir aptverti Sodo namą, jeigu bus nustatytas servitutas. Po prevencinio pokalbio ieškovas gavo atsakovo 2016-06-07 pranešimą, kad atsakovas įvykdys savivaldybės administracijos įpareigojimą ir nugriaus Sodo namą. Ieškovas 2016 rugpjūčio mėnesį su sūnumi atvyko į Žemės sklypą, norėdamas įvykdyti nurodymus aptverti namą, tačiau juos išvarė iš Žemės sklypo. Ieškovas 2016-08-29 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas nustatyti Žemės sklypo įsigijimo teisėtumą bei skirti priėjimą prie Sodo namo, kad galėtų jį tvarkyti. 2016-09-23 gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą dėl servituto nustatymo galimybės. 2016-09-09 ieškovas raštu kreipėsi į, jo manymu, Žemės sklypo savininkę I. O.. Nepaisant ieškovo pastangų, 2016 m. rugsėjo mėnesį atsakovas pradėjo griauti Sodo namą ir jį nugriovė. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė jo teisę į nuosavybę, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje. Atsakovas Sodo namą nugriovė be jokio teisinio pagrindo, todėl jo veiksmai neteisėti civilinės deliktinės atsakomybės prasme. Prašė priteisti sumą, atitinkančią UAB „Krivita“ 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 16-1-041 (toliau – 2016 m. Turto vertinimo ataskaita) nustatytą Sodo namo rinkos vertę.

93.

10Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir įpareigoti atsakovą išregistruoti pastatą, jei tai įmanoma.

114.

12Paaiškino, kad 2016-02-18 su sutuoktine J. O. sudarė Žemės sklypo ir šiltnamio pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš Žemės sklypo pirkimą ieškovas už Sodo namą prašė 5 000 – 6 000 Eur. Ieškovas žadėjo prisidėti prie Žemės sklypo tvarkymo ir sutvarkyti Sodo namą, kad nekiltų žala. UAB „Krivita“ 2012-01-17 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 02-I-007 (toliau – 2012 m. Turto vertinimo ataskaita) Sodo namo rinkos vertė (2012-01-17) buvo 5 792 Eur. Turto vertinimas darytas po gaisro ir atspindėjo faktinę pastato būklę. Po Žemės sklypo įsigijimo ieškovas pareiškė gyvenąs Mažeikiuose ir prie tvarkymo darbų neprisidėsiąs. Esą iki Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas, negalėdamas parduoti Sodo namo, dėjo pastangas, kad Žemės sklypas būtų nupirktas. 2016-03-15 raštu atsakovas ieškovui pasiūlė, kad jis pats kreipsis į atliekas tvarkančias įmones, o ieškovas sumokės už paslaugas. Taip pat siūlė įsigyti Sodo namą už 2 500 Eur, nes įskaičiavo Sodo namo griovimo kaštus. Ieškovas pareikalavo sumokėti 10 000 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistai, 2016-04-07 apžiūrėję Sodo namą, konstatavo, kad pastatas apleistas, išdaužytais langais, atviromis angomis, pavojingai iškrypusiomis pastato pertvaromis ir stogo konstrukcijomis, pastatas kelia pavojų šalia būnantiems žmonėms ir aplinkai. Ieškovas įpareigojimų nevykdė ir toliau reikalavo sumokėti 10 000 Eur. Atsakovas 2016-06-07 pranešimu įspėjo, kad pats imsis iniciatyvos vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įpareigojimus ir nugriaus Sodo namą bei išveš atliekas. Ieškovas telefonu aiškino, kad jam neapsimoka Sodo namo tvarkyti. Prevencinio pokalbio metu ieškovas už Sodo namą pageidavo 5 000 Eur. 2016-07-12 UAB „Autesta“ atliko neeilinę pastato techninę apžiūrą ir nustatė, kad pamatai daugelyje vietų pavojingai suskilę, apdegę, sąramos suskilę, vietomis pasėdę, eksploatuoti pavojinga, cokolis suskilinėjęs, daugelyje vietų tinkas nubyrėjęs, sienos daugelyje vietų pavojingai suskilusios, apdegusios, sąramos suskilusios, pertvaros daugelyje vietų pavojingai suskilusios, apdegusios, perdengimai apdegę, pavojingai suskilę, stogas sudegęs, įgriuvęs, vietomis pavojingai nusviręs), lauko laiptai apdegę, pavojingai suskilę, vidaus laiptai praktiškai visiškai sudegę, naudoti negalima, labai pavojinga, langai po gaisro visiškai sudegę, išdaužyti stiklai, durys ir grindys bei elektros instaliacija sudegę. Pastatai netinkami eksploatuoti, siūloma nugriauti, nusidėvėjimas daugiau nei 90 proc. Atsakovas 2016-08-05 pranešimu su 2016-07-12 atliktos neeilinės pastato techninės apžiūros rezultatais supažindino ieškovą. Iš 1981-12-24 kadastrinės bylos paaiškėjo, kad Sodo namas pristatytas neteisėtai, todėl atsakovas atšaukė pasiūlymą pirkti Sodo namą. Toliau bendravo su ieškovu, tačiau šis nereagavo į jokius raginimus imtis priemonių savo turtui susitvarkyti ir prašė 5 000 Eur. Ieškovas 2016-09-01 žadėjo atvykti į Vilnių ir susitikti, tačiau neatvyko. Atsakovas, gavęs komercinius pasiūlymus, įsitikino, kad pigiausias rangovas yra J. S., ir 2016-08-10 su juo pasirašė rangos sutartį. Griovimo darbai pradėti vykdyti po 2016-09-01. 2016 m. rugpjūčio mėn. viduryje buvo pradėtas tvarkyti Žemės sklypas ir nugriautas šiltnamis. Griovimo darbų vertė sudarė 3 200 Eur. Laikė, kad šią sumą turi atlyginti ieškovas, todėl jam už Sodo namą pasiūlė 1 800 Eur atlyginimą. Pažymėjo, kad UAB „Krivita“ atlikto 2012 m. ir 2016 m. turto vertinimo ataskaitose nurodyta, kad, taikant lyginamosios vertės metodą, Sodo namo vertė 2012-01-17 yra 5 792 Eur. Sodo namas penkerius metus dūlėjo kiauru stogu, be langų ir pažeistomis konstrukcijomis. 2012 m. Turto vertinimo ataskaitoje nurodytą turto vertę pagrindžia paties ieškovo vertinimas, faktinė turto būklė bei UAB „Autesta“ neeilinė pastato techninė apžiūra. Sodo namo nusidėvėjimas yra daugiau nei 90 proc., o likutinė vertė yra 10 proc. (5 300 Eur) nuo 2016 m. Turto vertinimo ataskaitoje nurodytos 53 000 Eur sumos. 2016 m. Turto vertinimo ataskaita paremta niekiniais kadastriniais matavimais, nes jie neįregistruoti VĮ Registrų centre. 1981-12-24 kadastrinėje byloje ir nuosavybės dokumentuose nurodyta, kad namo plotas 123,4 kv. m, o ne 130 kv. m. Ieškovas niekada nesikreipė dėl servituto nustatymo ir neprašė leidimo patekti į Žemės sklypą. Iš atsakovo raštų buvo akivaizdu, kad jis suteikė ieškovui teisę patekti į Žemės sklypą. Žemės sklypas neaptvertas ir nesaugomas. Į buvusią savininkę ieškovas kreipėsi 2015-09-09 raštu ir tai įrodo, kad servituto nustatymo galimybes ieškovas žinojo jau 2015-09-09. Tvirtino, kad sutvarkyti Sodo namą ieškovas buvo įpareigotas iki 2016-06-15.

135.

14Trečiasis asmuo J. O. prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovo nurodytus argumentus.

156.

16Nurodė, jog turi būti taikomi CK 6.253 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai: t. y., jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, ir būtinojo reikalingumo atvejis, kai civilinė atsakomybė netaikoma dėl veiksmų, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, jog siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo ar padidėjimo. Sodo namas stovėjo trijų metrų atstumu nuo Žemės sklypo vakarinės ir pietinės ribos (iš rytinės ir pietinės pusės sklypas yra aptvertas), todėl patenkant į Žemės sklypą reikėjo praeiti nedideliu atstumu nuo Sodo namo, nuo kurio krito konstrukcijos ir tai kėlė tiesioginę ir realią grėsmę būti sužeistam. Priėjimą prie Žemės sklypo užtvėrė iš visų pusių aplink Sodo namą suverstos šiukšlių krūvos. Esą ieškovas nevykdė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytų savininko pareigų bei Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 punkto reikalavimo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ignoravo Vilniaus miesto savivaldybės raštuose numatytus įpareigojimus. Ieškovas dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo kreipėsi dar 2011-09-13, tačiau nuosavybės teisė įregistruota 2015-10-28. Ieškovas žinojo apie 2011 metais Sodo namą nuniokojusį gaisrą bei Sodo namo fizinę būklę, tačiau nesiėmė turto priežiūros veiksmų. Ieškovas dėl servituto nustatymo nesikreipė, tačiau stengėsi Sodo namą parduoti nepagrįstai aukšta kaina. Nepripažino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. ieškovas buvo atvykęs prie Sodo namo ir buvo išvarytas. Vertino, kad ieškovas neteisėtu neveikimu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir prisidėjo prie jam padarytos žalos atsiradimo. Prašė pripažinti aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštais nustatyta, kad ieškovui priklausantis Sodo namas yra nenaudojamas, apleistas, su išdaužytais langais, atviromis angomis, pavojingai iškrypusiomis pastato pertvaromis ir stogo konstrukcijomis, pastatas kelia pavojų šalia būnantiems žmonėms ir aplinkai, yra griūvantis, nenaudojamas, avarinės būklės prima facie įrodymais. 2011-10-04 kadastrinių matavimų byla nėra įregistruota VĮ Registrų centre, joje nurodytas Sodo namo 130,73 kv. m plotas nesutampa su VĮ Registrų centro duomenimis (123,40 kv. m). Sodo namo ploto skirtumai patvirtina rekonstrukciją, atliktą nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl nauji duomenys neįregistruoti. Nei 2011-10-04 Kadastrinių matavimų byla, nei 2016 m. Turto vertinimo ataskaita negali būti naudojama. Nesutiko su išlaidų (kaštų) metodo taikymu, nes šis metodas neatspindi rinkos vertės. Žala negali būti didesnė nei ieškovas patyrė nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu Sodo namą parduotų rinkoje. Akivaizdu, kad rinkoje ieškovas negautų reikalaujamos sumos už avarinės būklės Sodo namą, netgi jeigu jis būtų parduodamas kartu su Žemės sklypu. Sodo namas nebuvo specialioms reikmėms skirtas turtas, todėl jo vertė gali būti įvertinta lyginamosios vertės metodu. Sodo namo vertę skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu turi būti pateikta informacija, esanti Vilniaus miesto savivaldybės raštuose bei UAB „Autesta“ statinio apžiūros akte. Civilinėje teisėje nepritariama baudimo elementui, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, neleidžiant nukentėjusiajam praturtėti. Prašomas nuostolių dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad atsakovas sutinka sumokėti ieškovui protingo dydžio kompensaciją. Sutiko su 2012 m. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta Sodo namo kaina. Ieškovas neįrodė, kad nuo 2011 m. atliko turto pagerinimo darbus, todėl iki 2016-09-01 Sodo namo būklė žymiai pablogėjo, pastatas buvo veikiamas nepalankių oro sąlygų. Prašė nustatant žalos dydį atsižvelgti į fizinę pastato būklę ir ieškovo nerūpestingumą bei ieškovo kaltę, kaip į aplinkybę, sudarančią pagrindą sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą. Kadangi ieškovas nedėjo pastangų sutvarkyti Sodo namą, atsakovo patirti 3 200 Eur nuostoliai laikytini nauda ieškovui. Šią sumą prašė įskaityti pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį į ieškovo patirtus nuostolius.

177.

18Išvadą byloje teikianti institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2016 m. Turto vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Metodikos nuostatų, nes Sodo namas nebuvo apžiūrėtas, nepateiktos foto nuotraukos, neįvertinta, kokią tai turi įtaką turto vertei. 2016 m. Turto vertinimo ataskaitoje nenurodytos aplinkybės, į kurias nebuvo atsižvelgta, nepagrįsta, kokią įtaką turi tai, kad Sodo namas stovi ant kitam asmeniui priklausančio Žemės sklypo. Nepagrįstas pasirinkimas turtą vertinti tik vienu metodu, nepaaiškinta, kodėl netaikomas lyginamasis metodas, kodėl taikytas išlaidų (kaštų) metodas. 2016 m. Turto vertinimo ataskaitoje remtasi Nekilnojamojo turto registre neregistruotais duomenimis, todėl vertinamo objekto vertės nustatymas nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimas. Neatsižvelgta į vertinamo turto būklę vertės nustatymo metu, neįvertinta pastato remonto, sugadintų konstrukcijų pakeitimo būtinybė ir kaštai. Nebuvo nurodyta turto vertės nustatymo diena.

19II.

20Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

218.

22Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė B. A. K. iš R. R. 27 654,35 Eur žalos atlyginimo ir 112 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš B. A. K. 290 Eur žyminio mokesčio ir 4,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą; iš R. R. priteisė 530 Eur žyminio mokesčio ir 5,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, iš R. R. 200 Eur priteisė K. K. naudai.

239.

24Teismas nurodė, kad nugriaudamas ieškovui priklausantį sodo namą atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsniu saugomas ieškovo nuosavybės teises, todėl laikė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti. Teismas sutiko su atsakovu, jog buvo susidariusios aplinkybės, dėl kurių ieškovas turėjo vykdyti statinio savininko pareigas bei imtis veiksmų statinio keliamam pavojui pašalinti, tačiau nesutiko su atsakovu, jog servituto nustatymas ginčo žemės sklype, kurio siekė ieškovas, nebuvo reikalingas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai vykdė statinio naudotojo pareigas, dėl ko galėjo kilti pavojus kitų asmenų teisėms ir interesams, tačiau iki Sodo namo griovimo pradžios buvo ėmęsis veiksmų teisės pažeidimams pašalinti. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai leidžia spręsti, jog atsakovas siekia, kad jo veiksmai griaunant Sodo namą būtų kvalifikuojami kaip savigyna, tačiau sprendė, kad nagrinėjama situacija neatitinka savigynai nustatytų reikalavimų. Byloje vertinat, kad tai, jog pradėtos procedūros nesibaigė taip greitai, kaip norėtų atsakovas, nedavė pagrindo atsakovui imtis savigynos veiksmų. Pažymėjo ir tai, kad Sodo namo nugriovimas yra neadekvatus, visiškai neatitinkantis ieškovo padaryto pažeidimo – netinkamo statinio naudotojo pareigų vykdymo – veiksmas. Atsakovo veiksmai, kai jis, nesulaukęs termino statiniui sutvarkyti pabaigos, pats savavališkai ėmėsi organizuoti pastato griovimo veiksmus, grubiai pažeidė žmogaus teises bei įstatymus. Nustatęs aplinkybę, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas, teismas pripažino, jog ieškovui žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais. Atmestas ir atsakovo veiksmų pateisinimas dėl būtinojo reikalingumo, nurodant, jog atsakovo veiksmai negali būti laikomi būtinais veiksmais, kuriais siekiama išvengti galimos žalos. Kompetentinga institucija buvo pradėjusi procedūras, kuriomis turėjo būti įgyvendinta ieškovo pareiga tinkamai sutvarkyti Sodo namą. Nors Sodo namas buvo netinkamos būklės ir jį buvo rekomenduota nugriauti, tačiau negalima konstatuoti, jog buvo kilusi reali neišvengiame grėsmė.

25Byloje buvo keliamas ginčas dėl to, kokiu metodologiniu būdu turi būti paskaičiuojami ieškovo turėti nuostoliai. Detaliau nesvarstęs tokio turto (sodo namas ant kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo) vertės nustatymo metodo galimumo taikyti šioje situacijoje bei įvertinęs akivaizdžius lyginamosios vertės metodo trūkumus bei remdamasis teismų praktika, teismas sprendė, jog šioje byloje ieškovo patirti nuostoliai turi būti apskaičiuojami taikant išlaidų (kaštų) metodą. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vertino 2016 m. UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, J. U. konsultaciją ir teismo ekspertizę, nes šiuose dokumentuose naudotas išlaidų (kaštų) metodas. Remdamasis išdėstytais 2011 m. kadastrinių matavimų neaiškumais bei neturėdamas duomenų, kuriais galėtų įvertinti Sodo namo statybos teisėtumą, teismas darė išvadą, jog byloje turi būti remiamasi VĮ Registrų centre registruotais duomenimis ir taikomas Sodo namo tūris 463 kub. m. Sodo namo atkuriamoji vertė apskaičiuota iš 41 138,92 Eur (Sodo namo sukūrimo sąnaudos) atimant 14 810,01 Eur (apskaičiuotas nuvertėjimas) ir taip gauta 26 328,91 Eur (atkuriamoji vertė). Taip pat teismas taikė 1,05 vietovės pataisos koeficientą, kurio taikymas neginčijamas, jo reikalingumas pagrįstas teismo ekspertizės akto priedu. Pritaikius koeficientą gauta 27 645,35 Eur vertė pripažinta atsakovo veiksmais ieškovui padaryta žala. Teismas netenkino atsakovo prašymo įskaičiuoti Sodo namo griovimo išlaidas į žalos atlyginimo sumą, nes pasisakė, kad kompetentingos institucijos nereikalavo nugriauti namo, todėl namo nugriovimo išlaidos negali būti laikomos ieškovo nauda.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2810.

29Ieškovas B. A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys iš dalies buvo atmestas ir kuria iš ieškovo valstybės naudai buvo priteistas 290 Eur žyminis mokestis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 14 885,97 Eur žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3010.1.

31Teismas nepagrįstai taikė „šaltos“ atitvaros pataisos koeficientą. Atsižvelgiant į tai, jog Sodo name šildymas buvo įrengtas, tai „šaltos“ atitvaros koeficientas apskaičiuojant Sodo namo vertę atkuriamosios vertės (kaštų) metodu neturėjo būti taikomas. Šio metodo netaikė nei turto vertintoja teismo ekspertė I. K., rengdama 2017 m. sausio 11 d. UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nei turto vertintojas teismo ekspertas J. U., rengdamas Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultaciją.

3210.2.

33Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atleido ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovo galutiniu teismo sprendimu negalėjo būti priteista žyminio mokesčio dalis.

3411.

35Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į bylą liudyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiąją specialistę V. Ž. ir UAB „Autesta“ techninės priežiūros vadovą A. P.. Skirti byloje papildomą teismo ekspertizę pastato – sodo namo, buvusio ( - ), nusidėvėjimui 2016 m. rugsėjo 1 d. nustatyti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3611.1.

37Šioje byloje reikšmingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų vertinimas ir tokių veiksmų įtaka pačios administracijos interesams. Administracija ne kartą ieškovui ne tik nustatė konkrečias pareigas, tačiau ir įspėjo jį dėl administracinio poveikio priemonių taikymo įpareigojimų nevykdymo atveju. Visgi administracija taip ir nesiėmė veiksmų sankcionuoti ieškovo neveikimą. Atsakovas atliko veiksmus, kuriuos ieškovui nesilaikant institucijos nurodymų, turėjo atlikti pati administracija, t.y. organizuoti neprižiūrimo, avarinės būklės statinio, keliančio grėsmę aplinkinių sveikatai bei gyvybei, nugriovimą. Tuo atveju, jeigu galutiniu teismo sprendimu ieškovo naudai būtų priteista žala iš atsakovo, atsakovas turėtų pagrindą reikšti regresinį reikalavimą administracijai dėl atsakovo patirtų nuostolių kompensavimo, administracijai nesiėmus jai pagal kompetenciją prieinamų priemonių ieškovo atžvilgiu. Tokiu būdu skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

3811.2.

39Aplinkybė, kad ieškovui priklausęs pastatas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, byloje yra įrodyta ir nekvestionuotina. Jos byloje neginčijo ir ieškovas. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas turi mažametį vaiką, kuris vedimas smalsumo, bandydavo pateikti į visiškai neapsaugotą avarinės būklės pastatą.

4011.3.

41Ne tik atsakovas, tačiau ir su ieškovui priklausiusio statinio būkle vietoje susipažinę savivaldybės tarnautojai konstatavo pastato keliamą grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai. Ieškovo neveiklumas ir visiškas tiek atsakovo, tiek savivaldybės tarnautojų raštų bei įspėjimų ignoravimas nesuteikė atsakovui pagrindo matyti, kad ieškovas įsipareigojimus dėl pastato sutvarkymo vykdys ateityje. Laiko, kad visos byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog sodo namo nugriovimas buvo atsakovo veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

4211.4.

43Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieškovo neveikimas, nereaguojant tiek į atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, tiek į administracijos net keletą kartų raštu siųstus raginimus, yra akivaizdūs ieškovo rizikos prisiėmimo požymiai. Ieškovas žinojo apie faktinę sodo namo būklę, todėl turto faktinės būklės žinojimas ir informacijos, patvirtinančios, kad pasikeitė žemės sklypo savininkai, gavimas, turėjo nulemti ieškovo pastangas sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį avarinės būklės statinį, siekiant išvengti galimos žalos kitų asmenų sveikatai ir gyvybei atsiradimo.

4411.5.

45Kritiškai vertintini teismo skundžiamame sprendime padaryti pastebėjimai, esą ieškovas iki atsakovui nugriaunant sodo namą, buvo ėmęsis veiksmų servitutui nustatyti, o atsakovas pastato griovimo veiksmų ėmėsi, nesulaukęs termino statiniui sutvarkyti pabaigos. Tokios teismo išvados yra nepagrindžiamos byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad ieškovo kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos likus vos dviem dienoms iki termino Sodo namo sutvarkymui pasibaigimo negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nes tokie veiksmai buvo nukreipti ne į servituto nustatymą, o veikiau informacijos gavimą bei prašymą ištirti, ar atsakovas teisėtai įsigijo žemės sklypą. Nurodo, kad nors sutartis su Sodo namo griovimo rangovu buvo sudaryta dar 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau Sodo namo griovimo darbai buvo pradėti tik pasibaigus administracijos nustatytam terminui Sodo namui sutvarkyti, prieš tai buvo tvarkomas Žemės sklypas bei demontuojamas Žemės sklype esantis šiltnamis. Taigi, atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip skubotų ar neadekvačių.

4611.6.

47Ieškovas galėjo ir privalėjo numatyti, kad jo delsimas vykdyti atsakovo bei institucijos įpareigojimus nulems paties atsakovo aktyvius veiksmus. Ieškovo neveikimas šiuo atveju visiškai atitinka CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytą pagrindą.

4811.7.

49Neabejotina, kad jeigu ieškovas būtų pats ėmęsis veiksmų nugriauti Sodo namą, jis būtų neišvengiamai patyręs išlaidų. Dėl šios priežasties, atsakovo apeliavimas į CK 6.249 straipsnio 6 dalies normą laikytinas visiškai pagrįstu, į ką apeliantas prašo atsižvelgti apeliacinės instancijos teismo.

5011.8.

51Nepaisant išvadą byloje teikiančios institucijos išsamios ir argumentuotos išvados dėl 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Krivita“ parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, teismas skundžiamą sprendimą byloje priėmė didžiąją dalimi būtent šios vertinimo ataskaitos pagrindu, o tai, apelianto įsitikinimu, yra visiškai nesuprantama ir neteisėta. Visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas yra ir teismo pasirinkimas ieškovo patirtą žalą vertinti Sodo namo atstatymo išlaidų (kaštų) metodu.

5211.9.

53Sprendžiant dėl vertinimo būdo Sodo namo rinkos vertei nustatyti, pažymėtina, jog aplinkybė, kad Sodo namas stovi ant kitam savininkui priklausančio žemės sklypo, pastato nedaro specialiu, veikiau jį daro rinkoje nepatraukliu, tačiau tai niekaip nereiškia, kad turėtų būti taikomas išlaidų (kaštų) metodas, kuris neatspindi realios rinkos vertės, ją iškraipo ir neadekvačiai padidina dešimtimis kartų. Ieškovo siekis prieš Sodo namo nugriovimą buvo orientuotas būtent į jo pardavimą (t.y. pardavimą esamos avarinės būklės), tačiau akivaizdu, kad rinkoje ieškovas jokiais atvejais negautų šioje byloje reikalaujamos sumos už sudegusį, apleistą, negyvenamą, avarinės būklės Sodo namą, netgi jeigu jis būtų parduodamas kartu su po juo esančiu žemės sklypu.

5411.10.

55Praktikoje pripažįstama, kad patikimiausias turto vertinimo metodas yra lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Taikant lyginamosios vertės metodą remiamasi tuo, kad kainas nustato rinka. Išlaidų (kaštų) metodas netaikytinas, nes Sodo namo vertę nustačius šiuo metodu, ji yra traktuojama kaip atkuriamoji turto vertė, o ne turto rinkos vertė. Šiuo atveju akivaizdu, kad Sodo namas nebuvo specialioms reikmėms skirtas ar visai ne rinkai skirtas turtas, kas reiškia kad jo vertė gali būti įvertinta žymiai tikslesniu – lyginamosios vertės – metodu. Reikšminga pažymėti, kad vienas iš Tarnybos nurodomų Vertinimo ataskaitos trūkumų – nepagrįstai pasirinktas turto vertinimas išlaidų (kaštų) metodu, o taip pat – „Ataskaitoje nepagrįstas lyginamojo metodo netaikymas“.

5611.11.

57Teismo išvadą, kad negalima vertinti, jog B. A. K. niekada nesiruošė gyventi Sodo name ar šį namą nuomoti ar dovanoti, kitaip tvarkyti kaip pastatą, o ne vien tik turėti už Sodo namą gautus pinigus, yra visiškai nemotyvuota ir nėra paremta jokiu byloje esančiu įrodymu. Pats ieškovas šioje byloje neįrodė ir net neįrodinėjo, jog ketino jam priklausantį Sodo namą remontuoti bei atstatyti. Priešingai, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ieškovo ketinimą Sodo namą parduoti ir gauti pinigus būtent už tokios būklės namą, koks jis buvo iki jo nugriovimo. Tokią išvadą pagrindžia šie byloje esantys įrodymai.

5811.12.

59Kadangi Sodo namo pirkimo – pardavimo sandoris tarp ieškovo ir atsakovo neįvyko, nors būtent turto pardavimas buvo ieškovo valia, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo remtis tais įrodymais, kurie pagrindžia, kokią sumą ieškovas galėjo gauti už jam priklaususį turtą iki jo nugriovimo, t.y. būtent turto pardavimo ir gautino piniginio ekvivalento klausimas turi esminės reikšmės. Tokios sumos apskaičiavimas buvo atliktas 2012 m. sausio 17 d. UAB „Krivita“ parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 02-I-007, kurioje lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu Sodo namo rinkos vertė 2012 m. sausio 17 d. nustatyta 5 792,40 Eur, 2017 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto J. U. parengtoje Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultacijoje Nr. 125, kurioje lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu Sodo namo rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. (iki nugriovimo) nustatyta 7 013,12 Eur bei 2017 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto K. K. parengtame Ekspertizės akte Nr. 17-09-15KK, kuriame lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu Sodo namo rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 1 d. (iki nugriovimo) nustatyta 9 400 Eur.

6011.13.

61Pažymi, kad iš visų keturių byloje pateiktų turto vertinimo, vienintelė 2012 m. sausio 17 d. UAB „Krivita“ parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 02-I-007 buvo parengta tuo metu, kai turtas dar fiziškai egzistavo, t.y. nebuvo nugriautas. Šios ataskaitos patikimumą papildomai pagrindžia aplinkybė, jog šis vertinimas buvo atliktas jau po įvykusio gaisro, kas vėlgi leidžia ją vertinti tiksliausia visų kitų byloje esančių alternatyvių tyrimų atžvilgiu, kadangi pastaruosiuose Sodo namo vertė buvo nustatinėjama retrospektyviai.

6211.14.

63Apeliantas nesutinka su apskaičiuojant žalos dydį teismo taikytu 36 % statinio nuvertėjimu. Atsisakymą vadovautis Ekspertinėje konsultacijoje naudotu 90 proc. nusidėvėjimu teismas grindė netinkama specialisto A. P. kvalifikacija, nors išvadą teikusi institucija nurodė, kad A. P. turima kvalifikacija leido jam atlikti UAB „Autesta“ apžiūros akte, kuriuo rėmėsi ekspertas J. U., nurodytus tyrimus. Ieškovui išreiškus abejones dėl A. P. apskaičiuoto nusidėvėjimo, atsakovas pateikė papildomus įrodymus, kuriuose detaliai pagrįsta, kaip konkrečiai yra apskaičiuotos šio konkretaus statinio nusidėvėjimas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti. Apeliantas teikė šiuos įrodymus kartu su skundu ir prašo juos priimti.

6411.15.

65Jau 1993 metais Nekilnojamojo turto registre yra oficialiai įregistruoti vėliausi Sodo namo kadastriniai duomenys, statinio nusidėvėjimas – 37 %. Taigi, nepaisant 2010 metais Sodo name kilusio gaisro, kas neabejotinai turėjo didžiulės įtakos statinio nuvertėjimui, teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais 2011 metų kadastro duomenimis, nusidėvėjimą įvertino 36 proc., taigi dar mažiau, nei Sodo namas jau buvo nuvertėjęs 1993 metais. Objektyvumo dėlei paminėtina, jog Sodo namas 1994 buvo dalinai rekonstruotas, tačiau, kaip teismas pripažino, ši rekonstrukcija buvo neteisėta, taigi tai negali būti pagrindu pastato nusidėvėjimui perskaičiuoti ieškovo naudai.

6611.16.

67Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sodo namas aptariamu laikotarpiu (nuo 2011 m. iki jo nugriovimo 2016 m. rugsėjo mėnesį dėvėjosi (nuvertėjo) ženkliai intensyviau, nei turto vertintojų taikoma bendra 1,2 % metinio nusidėvėjimo procento norma, kadangi pastatas buvo nešildomas, visiškai sugriuvusiu stogu, atviromis laikančiosiomis pastato konstrukcijomis.

6811.17.

69Atsakovas pažymi, kad skundžiamu sprendimu teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog Sodo namas galėjo būti naudojamas atskirai, nesinaudojant žemės sklypu. Tokia teismo išvada prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, tačiau ir servituto nustatymą reglamentuojančioms teisės normoms bei žemės sklypo savininko teises apibrėžiančioms teisės normoms.

7011.18.

71Nagrinėjamu atveju Ekspertizės aktas akivaizdžiai neatitiko kasacinio teismo suformuluotų kriterijų, dėl kurių teismas galėjo kardinaliai nuo tokios išvados nukrypti.

7211.19.

73Atsakovas mano esant pagrindams pripažinti, jog žemesnės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų, nemotyvuotai vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nepagrįstai nesirėmė Eksperto išvada ir Tarnybos išvada, neužtikrino atsakovo ir trečiojo asmens teisių bei tinkamo rungimosi principo įgyvendinimo procese, kas lemia poreikį panaikinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka.

7411.20.

75Atsakovo nuomone, kadangi esminis klausimas šioje byloje yra būtent Sodo namo nuvertėjimas iki jo nugriovimo, skirtina pakartotinė (papildoma) teismo ekspertizė šiam klausimui atsakyti.

7611.21.

77Atsakovo nuomone, siekiant visapusiškai išnagrinėti šalių į bylą pateiktus įrodymus, įvertinti net 4 (keturis) turto vertės nustatymo tyrimus žalai apskaičiuoti, o taip pat papildomos ekspertizės civilinėje byloje poreikį, atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, kviečiant į teismo posėdį liudyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiąją specialistę V. Ž., o taip pat UAB „Autesta“ techninės priežiūros vadovą A. P., kurie į bylą galėtų pateikti reikšmingos informacijos, susijusios su ieškovo ketinimais jam priklausiusio turto atžvilgiu iki jo nugriovimo, o taip pat statinio nusidėvėjimo skaičiavimu.

7812.

79Trečiasis asmuo J. O. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prisideda prie atsakovo R. R. apeliacinio skundo.

8013.

81Ieškovas B. A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8213.1.

83Nuostoliai ieškovo naudai buvo priteisti dėl paties atsakovo R. R. neteisėtų veiksmų, todėl jis neturėtų jokių galimybių nukreipti regresinį reikalavimą į kitus asmenis. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija apsiribojo statinių naudojimo priežiūra, o ne atsakovo teisių gynimu. Atsakovas, manydamas, kad kokiu nors būdu pažeidžiamos jo teisės, turėjo visas galimybes pasinaudoti CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta teise. Be to, nurodo, kad atsakovas veiksmų dėl Sodo namo nugriovimo ėmėsi anksčiau, nei ieškovas buvo įpareigotas sutvarkyti sodo namą.

8413.2.

85Nurodo, kad aplinkybės, jog atsakovas, pirkdamas žemės sklypą, matė kokia situacija yra dėl sodo namo, kad dėl servituto nebuvimo ieškovas neturėjo galimybės aptverti sodo namo, patvirtina, kad atsakovas neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi nebuvo jokios būtinybės griauti Sodo namo. Atkreipia dėmesį, kad Sodo namas buvo nugriautas visiškai, t. y. išardyti netgi pamatai, nors skunde atsakovas nurodo, kad Sodo namo pažeistų konstrukcijų nugriovimas buvo atsakovo veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

8613.3.

87Nei ieškovui siųsti administracijos aktai, nei paties atsakovo siųsti grasinimai nugriauti Sodo namą nesudarė pagrindo tikėtis, kad bet kokie tretieji asmenys, neturintys kompetencijos, ims ir nugriaus statinį. Netgi Vilniaus miesto savivaldybė neturi ir neturėjo teisės nugriauti statinio be teismo sprendimo.

8813.4.

89Ieškovas neturėjo pareigos nugriauti statinį ir galėjo imtis kitokių priemonių, todėl visiškai nepagrįstais laikytini skundo argumentai, jog atsakovui nugriovus Sodo namą ieškovas dėl to gavo naudos ir nugriovimo išlaidos turi būti įtrauktos į žalos dydį.

9013.5.

91Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 nurodė, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusiojo asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtų nuostolių dydį, visiškai pagrįstai vadovavosi išlaidų (kaštų) metodu.

9213.6.

93Lyginamojo metodo taikymas ginčo atveju nėra galimas, nes nei vienas iš byloje pateiktų turto vertės nustatymo dokumentų, kuriuose buvo naudojamas lyginamasis metodas, nenustatinėjo vien tik Sodo namo vertė, o buvo nustatinėjama Sodo namo ir žemės vertė. Po gaisro apgadintų statinių, kurie stovėtų kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, rinkoje nėra ir nebuvo, todėl ir lyginamosios vertės metodu objektyviai paskaičiuoti nugriauto Sodo namo vertę nėra jokių galimybių. Pagal Turto verslo ir vertinimo metodikos 66 punktą išlaidų (kaštų) metodas taikomas, apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodus ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma.

9413.7.

95Atsakovo skundo argumentai dėl ieškovo ketinimų sodo namo atžvilgiu yra nepagrįsti, o ieškovo ketinimai nėra teisiškai reikšmingi, nes tik nuo ieškovo valios priklausė, kaip ieškovas galėjo pasielgti su savo turtu. Be to, turto vertės nustatymo metodo parinkimas priklauso ne nuo turto savininko valios, o nuo galimybių vienokį ar kitokį turto vertinimo metodą taikyti.

9613.8.

97Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi ne vienu byloje esančiu dokumentu, kaip teigia atsakovas, o jų visuma. Teismas nurodė, kad UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 16-I-041 vertina, atsižvelgdamas į Tarnybos išvadoje nurodytus neatitikimus įstatymui.

9813.9.

992011 m. spalio 4 d. atliekant kadastrinius matavimus VĮ Registrų centro matininkė, atsižvelgdama į trūkstamus Sodo namo konstrukcinius elementus ir pažeidimus po gaisro, nustatė, kad sodo namo baigtumas yra 77 proc. Šia aplinkybe remdamasis ir taikydamas 0,77 koeficientą teismas mažino Sodo namo atkuriamąją vertę 23 proc. Teismas taip pat įvertino matininkės nustatytas nusidėvėjimą ir, skaičiuodamas sodo namo atkuriamąją vertę, mažino žalos dydį dar 36 proc. Darytina išvada, kad Sodo name vykusio gaisro padaryta žala teismui apskaičiuojant Sodo namo atkuriamąją vertę buvo įvertinta ne tik per nusidėvėjimo sąvoką, bet ir per statinio baigtumo sąvoką, todėl atkuriamoji vertė buvo mažinama net 59 proc.

10013.10.

101Teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Autesta“ 2016 m. liepos 12 d. Statinio apžiūros aktu Nr. 1 ir K. K. ekspertizės akte nurodytais nusidėvėjimo procentais, nes UAB „Autesta“ apžiūros akte 90 proc. nusidėvėjimas nėra pagrįstais jokiais objektyviais skaičiavimais, tyrimai ir bandymais, be to užsakytas atsakovo užsakymu. K. K. ekspertizės akte nurodytas 83 proc. nusidėvėjimas taip pat yra niekuo nepagrįstas.

10213.11.

103Teismas išsamiai nurodė, kodėl nėra vadovaujamasi ekspertizės aktu, todėl atsakovo argumentai apie tai, kad teismas negalėjo nukrypti nuo ekspertizės išvados, yra nepagrįsti.

10413.12.

105Nurodo, kad teismui sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, ieškovas, įvertinęs teismo išsakytas abejones dėl pačios ekspertizės pobūdžio ir susisiekęs su statybos ekspertais, kurie nurodė, jog neegzistuojant statiniui, objektyviai iš bylos dokumentų ar fotonuotraukų neįmanoma nustatyti statinio pažeidimų, nusprendė atsisakyti prašymo skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ar statinio statybos ekspertizę. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad byloje jau buvo išspręstas ieškovo procesinis prašymas dėl ekspertizės skyrimo.

10614.

107Atsakovas R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10814.1.

109Paaiškina, kad atitvaros yra pastato sienos, stogas, grindys, kurių paskirtis izoliuoti pastatą nuo drėgmės, šalčio, karščio, triukšmo. Kadangi aptariamas koeficientas yra taikomas „šaltų“ atitvarų atveju, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju reikšminga yra atitvaros paskirtis saugoti statinį būtent nuo šalčio poveikio.

11014.2.

111Vertina, kad atitinkamą atitvarą „šilta“ ar „šalta“ daro ne pastato vidaus šildymas (kas akivaizdžiai tik kelia patalpos vidaus temperatūrą, tačiau nekeičia pačių atitvarų techninių charakteristikų), o pačių atitvarų konstrukcinės savybės bei jų gerinimas apšiltinamosios medžiagos pagalba. Sutinka su apeliantu, kad „šaltos“ atitvaros koeficientas taikomas dėl to, kad statinį <...> su atitvaromis (sienomis), kurios pagal savo technines savybes nepalaiko šilumos (ar prasčiau sulaiko šilumą), pastatyti yra pigiau nei su šildymo sistema ir geresnių techninių savybių atitvaromis, o ne dėl to, kad statinys, kuriame yra šildymo sistema, dėl bet kokių priežasčių yra nešildomas. Dėl šios priežasties, darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto K. K. parengtame Ekspertizės akte Nr. 17-09-15KK visiškai pagrįstai Sodo namo atstatymo kaštų skaičiavime buvo pritaikytas 0,65 „šaltos“ atitvaros koeficientas, kadangi Sodo namo atitvaros nebuvo apšiltintos.

11214.3.

113Kadangi, Sodo namas buvo visiškai neapšiltintas (t.y. nei viena Sodo namo atitvara nebuvo apšiltinta), 2017 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto K. K. parengtame Ekspertizės akte Nr. 17-09-15KK visiškai pagrįstai Sodo namo atstatymo kaštų skaičiavime buvo pritaikytas 0,65 „šaltos“ atitvaros koeficientas ir šia aplinkybe pagrįstai pasirėmė Vilniaus apygardos teismas.

11414.4.

115Atsakovas pažymi, kad net jeigu daryti prielaidą, kad 0,65 „šaltos“ atitvaros koeficientas galėtų būti siejamas ne su pastato atitvarų apšiltinimu, o su pastate esančia šildymo sistema, ir tokiu atveju koeficientas turėtų būti taikomas, kadangi Sodo name buvo tik židinys, tačiau jokios šildymo sistemos, kaip visumos, nebuvo: Sodo name nebuvo radiatorių, įrengto grindinio ar kitokio šildymo, nebuvo šilumos padavimo ortakių iš židinio į atskiras patalpas. Ieškovo minimas židinys (krosnis) yra tik šildymo įrenginys, tačiau tai nėra šildymo sistema.

11614.5.

117Netgi nevertinant aukščiau analizuotų aplinkybių dėl Sodo namo apšiltinimo nebuvimo, o taip pat šildymo sistemos nebuvimo, Sodo namas iš tiesų buvo nešildomas (t.y. netgi židinys nefunkcionavo) ne tik prieš Sodo namo nugriovimą (2016 m. rugsėjo mėn.), tačiau ir mažiausiai 6 (šešerius) metus iki Sodo namo griovimo, t.y. nuo 2010 m. liepos mėn. įvykusio gaisro.

11814.6.

119Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės teigia, jog dėl Sodo name esančio židinio, Sodo namo atkūrimo kaštai yra 14 885,97 Eur didesni, t.y. būtent židinio ir kamino dūmams pašalinti statyba, ieškovo įsitikinimu, kainuotų 14 885,97 Eur sumą. Tokia suma židinio ir kamino statybai (papildomai įvertinant šiuo atveju taikytiną nusidėvėjimą) yra nereali. Netgi pripažinus ieškovo patirtos žalos skaičiavimą per sodo namo atkūrimo kaštus atitvaros koeficientas privalo būti įvertintas, atsižvelgus į tai, kad sodo namo atitvaros neapšiltintos, sodo name nebuvo įrengta šildymo sistema ir sodo namas buvo nešildomas mažiausiai šešerius metus.

12015.

121Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad visiškai palaiko atsakovo R. R. atsiliepime išdėstytus argumentus.

122IV.

123Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16.

124Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinės (papildomos) ekspertizės paskyrimo 17.

125Atsakovas pateikė prašymą bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinumo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesudaro pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. 18.

126Analogiškai teisėjų kolegija sprendžia dėl atsakovo prašymo skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę tikslu nustatyti Sodo namo nuvertėjimą iki jo nugriovimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas klaidingai vertina, jog esminis klausimas šioje byloje yra būtent Sodo namo nuvertėjimas iki jo nugriovimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai tik vienas iš atsakovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Be to, iš byloje esančių net keturių Sodo namo vertę nustatančių dokumentų turinio matyti, kad Sodo namo nuvertėjimo procentas jau buvo nustatinėjamas. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 19.

127Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, ieškovui B. A. K. nuosavybės teise priklauso 123,40 kv. m. ploto ir 463 kub. m. tūrio pastatas – Sodo namas, adresu ( - ), kurį pastarasis paveldėjo pagal 2015 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 30RS-4988. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. birželio 8 d. pažyma apie gaisrą Nr. 100-7-91 (8.279.-7) patvirtina, kad 2010 m. liepos 7 d. minėtame Sodo name kilo gaisras, kurio metu apdegė pastato veranda, pirmo aukšto patalpos, stogas, išdegė mansardos vidus. Sodo namas yra (buvo) atsakovui R. R. ir jo sutuoktinei J. O. (trečiasis asmuo byloje) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0862 ha žemės sklype. Minėtą Žemės sklypą atsakovas ir trečiasis asmuo 2016 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš I. O.. 20.

128Byloje esantis 2015 m. spalio 28 d. pareiškimas patvirtina, kad I. O. iki nurodyto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo kreipėsi į ieškovą, nurodydama, kad Žemės sklypą ir jame esantį pastatą – šiltnamį, esančius adresu ( - ), parduoda už 45 000 Eur sumą. Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi I. O. prašė ieškovo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo pareikšti savo norą ar atsisakymą pirkti Žemės sklypą ir pastatą – šiltnamį už nurodytą sumą. Taip pat pranešime I. O. nurodė, kad iki nurodyto termino negavus atsakymo, bus laikoma, kad ieškovas nenori pasinaudoti pirmumo teise ir Žemės sklypas bei pastatas bus parduoti kitam asmeniui. 2015 m. lapkričio 17 d. pranešimas-pasiūlymas dėl pasiūlymo pirmumo teise pirkti žemės sklypą ir servituto nustatymo Nr. 2118 patvirtina, kad ieškovas ne tik nepageidavo pirkti Žemės sklypo ir jame esančio pastato – šiltnamio, bet nurodė ketinimą teisme ginčyti sandorį, kurio pagrindu I. O. įsigijo parduodamą turtą. Taip pat ieškovas atsakyme I. O. pasiūlė pastarajai pirkti jam nuosavybės teise priklausantį ir parduodamame Žemės sklype esantį Sodo namą už 15 000 Eur arba gera valia sudaryti sutartį dėl žemės, esančios po Sodo namu panaudos (nuomos) bei kelio servituto nustatymo. I. O. pareiškime-atsakyme į ieškovo 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimą-pasiūlymą nurodė, kad nepageidauja pirkti ieškovui priklausančio Sodo namo bei siekdama išsiaiškinti, ar ieškovas nepiktnaudžiauja jam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje suteikta pirmumo teise, nustatė ieškovui 30 dienų terminą nuo pareiškimo-atsakymo gavimo dienos, pateikti įrodymus, kad teisme yra priimtas ieškinys dėl 1994 m. rugpjūčio 23 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo; nepateikus įrodymų apie ieškinio priėmimą, I. O. nurodė, kad Žemės sklypas ir jam esantis šiltnamis bus parduoti kitam asmeniui. Kaip minėta, Žemės sklypą ir jame esantį pastatą – šiltnamį 2016 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas bei trečiasis asmuo. 21.

129Byloje esantis 2016 m. kovo 15 d. prisistatymas, kurį atsakovas R. R. 2018 m. kovo 17 d. registruota pašto siunta išsiuntė ieškovui B. A. K., patvirtina, kad atsakovas informavo ieškovą apie Žemės sklypo, kuriame buvo ieškovui nuosavybės teise priklausantis Sodo namas, įsigijimo. Prisistatyme atsakovas taip pat ragino ieškovą kartu tvarkyti sudegusio namo nuolaužas, kurios kėlė grėsmę atsakovo ir jo šeimos saugumui bei sveikatai, arba, ieškovui sutikus, įsipareigojo pats sutvarkyti Žemės sklypą, išvežant statybines atliekas ir nuodėgulius likusius po gaisro, vėliau pateikiant ieškovui sąskaitą už atliktas sutvarkymo paslaugas. Taip pat atsakovas siūlė ieškovui parduoti Sodo namą už 2 500 Eur sumą, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui grynaisiais pinigais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs atsakymą į atsakovo prisistatyme išdėstytus pasiūlymus. Bylos duomenimis, atsakovas, nesulaukęs jokio atsakymo iš ieškovo, elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių su prašymu imtis teisės aktuose numatytų aktyvių veiksmų ieškovo, kaip Sodo namo savininko, atžvilgiu – įpareigoti ieškovą pašalinti grėsmę aplinkiniams ir susitvarkyti nuosavybę, o ieškovui to nedarant, taikyti visas kitas poveikio priemones, įskaitant ir pastato griovimą. Byloje esantis 2016 m. balandžio 13 d. raštas Dėl neprižiūrimo pastato, ( - ) Nr. A51-27170, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius pateikė ieškovui, patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistai 2016 m. balandžio 7 d. apžiūrėjo B. A. K. nuosavybės teise priklausantį pastatą (Sodo namą) ir nustatė, kad pastatas yra nenaudojamas, apleistas, išdaužyti langai, pavojingai iškrypusios pastato pertvarų ir stogo konstrukcijos, pastatas kelia pavojų šalia būnantiems žmonėms ir aplinkai. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta statinio naudotojo pareiga suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, įpareigojo ieškovą imtis priemonių, kad Sodo namas nekeltų grėsmės aplinkiniams, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį ir apie įpareigojimo įvykdymą iki 2016 m. birželio 1 d. informuoti raštu. 22.

130Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. raštas Dėl pranešimo tyrimo Nr. A51-37569/16(2.3.4.13-SM3) patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Administracinės veiklos skyrius 2016 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į ieškovą, ragindamas jį laikytis Statinių tinkamos priežiūros taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų, bei įpareigojo Sodo namo savininką aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į jam nuosavybės teise priklausantį griūvantį, nenaudojamą, avarinės būklės apdegusį namą ir išvežti jame sukauptas šiukšles iki 2016 m. birželio 15 d. Taip pat ieškovas buvo informuotas, kad pareigūnai 2016 m. birželio 16 d. dar kartą patikrins ar ieškovas vykdo įpareigojimus, o pažeidimui pasikartojus, nurodė, kad bus sprendžiamas kalto asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. 23.

131Iš byloje esančios pažymos apie įvykusį prevencinį pokalbį matyti, kad ieškovas likus vienai dienai iki šios nutarties 21 punkte minėto įpareigojimo įvykdymo lankėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriuje, kuriame prevencinio pokalbio metu jam buvo išaiškintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.6 punktas – statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus (atskiras jų dalis, patalpas) ar kaupti juose atliekas – ir atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą. Taip pat prevencinio pokalbio metu ieškovas įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti Sodo namą, jei bus nustatytas servitutas prieiti prie jam priklausančio pastato. 24.

132Iš 2016 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašto Dėl informacijos pateikimo Nr. 49SFN-1607-(14.49.104) matyti, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi dėl žemės sklypo ( - ) naudojimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad ankstesnis Žemės sklypo bei Sodo namo savininkas K. V. L. (ieškovas pagal minėtą 2015 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 30RS-4988 Sodo namą paveldėjo po K. V. L. mirties) 1994 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą pardavė, nurodė, kad privačiuose žemės sklypuose servitutai gali būti nustatyti notariškai patvirtintu sandoriu, o šalims nepavykus susitarti, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą ar/ir į teismą dėl servituto nustatymo. 25.

133Ieškovui nevykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įpareigojimo – byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iš esmės būtų pradėjęs vykdyti minėtus atsakingų institucijų įpareigojimus – atsakovas 2016 m. birželio 7 d. pranešimu apie pastato, esančio ( - ), griovimą, kreipėsi į ieškovą. Pranešime atsakovas nurodė, kad jis, ieškovui nevykdant minėto įpareigojimo, vengiant bendradarbiauti ir piktybiškai neveikiant, pats imsis iniciatyvos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įpareigojimo įvykdymui, nugriaudamas ieškovui priklausantį namą ir išveždamas iš sklypo pastato griovimo ir sklype esančias atliekas iš sudegusio avarinio pastato. Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo pranešimo dėl pasiūlymo atšaukimo ieškovui matyti, kad atsakovas atšaukė 2016 m. kovo 15 d. prisistatyme ieškovui pateiktą pasiūlymą pirkti Sodo namą, nes remdamasis Sodo namo kadastrine byla nustatė, jog ginčo pastatas pristatytas neteisėtai. Taip pat šiame pranešime atsakovas informavo ieškovą apie 2016 m. liepos 12 d. UAB „Autesta“ atliktą ginčo pastato apžiūrą. Į bylą pateiktas 2016 m. liepos 12 d. statinio apžiūros aktas Nr. 1 patvirtina, kad apžiūrėjus Sodo namą buvo nustatyta, jog pastatas netinkamas eksploatuoti, esamas nusidėvėjimas virš 90 proc., todėl siūlomą jį nugriauti. Tuo pačiu pranešimu ieškovas buvo pakartotinai informuotas, jog jam nevykdant įpareigojimų bei nebendradarbiaujant, atsakovas pradeda vykdyti pastato griovimo darbus. Byloje esantys dokumentai – 2016 m. rugpjūčio 10 d. rangos sutartis su priedais, sudaryta tarp atsakovo bei rangovo J. S., 2017 m. sausio 26 d. sąskaita faktūra, darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 bei 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovui nuosavybės teise priklausantį Sodo namo nugriovė, o už Sodo namo nugriovimo paslaugas sumokėjo 3 700 Eur sumą. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-84797-16. Atsakovas aplinkybės, jog nugriovė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį Sodo namą, nagrinėjamoje byloje taip pat neginčija ir pripažįsta, tačiau atsakovas vertina, kad jo veiksmus lėmė paties ieškovo nesąžiningas elgesys, nevykdant įpareigojimų bei nebendradarbiaujant ginčo situacijoje, todėl šiuo atveju turi būti taikomi CK 6.253 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai – paties nukentėjusio asmens atlikti veiksmai, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai ir būtinasis reikalingumas –,šiomis aplinkybėmis atsakovas remiasi ir apeliaciniame skunde. 26.

134Ieškovas pateikė teismui 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 16-I-041, kuria remdamasis teigia, kad Sodo namo, kurį neteisėtai nugriovė atsakovas, vertė 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo 53 000 Eur. Atsakovas savo ruožtu pateikė į bylą ankstesnę 2012 m. sausio 20 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 02-I-007, kuria remdamasis tvirtina, kad Sodo namo vertė yra ne daugiau kaip 5 792,40 Eur (20 000 Lt), kuri buvo nustatyta 2012 m. sausio 17 d., t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po gaisro. Atsakovas tai pat pateikė į bylą 2017 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultaciją Nr. 125, kurioje nustatyta, jog ginčo Sodo namo rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 8 307,15 Eur. Pirmosios instancijos teismas šalių prašymu 2017 m. liepos 3 d. nutartimi byloje paskyrė nekilnojamojo turto (ginčo Sodo namo) ekspertizę, pavesdamas ekspertui atsakyti į klausimą, kokia buvo Sodo namo, stovėjusio ( - ), rinkos vertė nuostolių nustatymo tikslu 2016 m. rugsėjo 1 d. 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akte Nr. 17-09-15KK nustatyta, kad ginčo Sodo namo rinkos vertė nuostolių nustatymo tikslu 2016 m. rugsėjo 1 d., nustatyta išlaidų (kaštų) metodu yra 9 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės atmetė 2012 m. sausio 20 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 02-I-007 ir rėmėsi likusiais Sodo namo vertę nustatančiais dokumentais. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant nuostolius ieškovui iš atsakovo, remtis išlaidų (kaštų) metodu, teigia, kad nepagrįstai teismas rėmėsi vienais turto vertę nustatančiais dokumentais, tačiau atmetė kitus. Tuo tarpu ieškovas, teigia, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai atsižvelgė bei taikė ekspertizės akte nustatytą „šaltosios“ atitvaros koeficientą, todėl priteisti nuostoliai turėtų būti didesni. 27.

135Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos ribas sudaro atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo ir jo atleidimo nuo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų bei žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, turto vertę nustatančio metodo bei įrodymų (dokumentų), kuriais remiantis nustatinėjama sugriauto turto vertė, vertinimo klausimai. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės bei atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5-6 dalyse nustatytais pagrindais 28.

136Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). 29.

137Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nugriovė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį ginčo Sodo namą. Atsakovas šios aplinkybės neneigė, tačiau jo vertinimu, tokius jo veiksmus sąlygojo paties ieškovo elgesys, t. y. atsakovas Sodo namą buvo priverstas nugriauti veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis (CK 6.253 straipsnio 6 dalis) – siekdamas išvengti didesnės žalos atsiradimo, kadangi Sodo namas buvo avarinės būklės, neprižiūrimas, po gaisro, kėlė pavojų tiek atsakovo šeimos nariams, tiek kitiems asmenims. 30.

138Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad atsakovas nugriaudamas ieškovui priklausantį Sodo namą ir tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje bei CK 4.20 straipsnyje įtvirtintas bei saugomas asmens, šiuo atveju ieškovo B. A. K. nuosavybės teises, pagrįstai pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atsiranda civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje keliamas civilinės deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). 31.

139Kaip minėta, atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui priklausiusį Sodo namą reikėjo skubiai nugriauti dėl būtinojo reikalingumo ir tai yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Atsakovas teigia, kad tai, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistų konstatuotos aplinkybės, jog B. A. K. nuosavybės teise priklausantis Sodo namas yra nenaudojamas, apleistas, išdaužyti langai, pavojingai iškrypusios pastato pertvarų ir stogo konstrukcijos, pastatas kelia pavojų šalia būnantiems žmonėms ir aplinkai. Taip pat atsakovas akcentavo, jog jis turi mažametį vaiką, kuris iš smalsumo ne kartą bandė patekti į ginčo pastatą ar prieiti jį apžiūrėti iš arčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomas aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti atsakovo veiksmus veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis. 32.

140Kaip teisingai nurodo atsakovas, byloje nėra ginčo, kad ieškovui priklausęs Sodo namas buvo avarinės būklės ir kėlė grėsmę aplinkinių saugumui. Vis dėlto atsakingų institucijų –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus –raštuose ieškovas akivaizdu pirmiausia buvo įpareigotas imtis teisės aktuose numatytų aktyvių veiksmų pašalinti grėsmę aplinkiniams ir susitvarkyti nuosavybę (suremontuoti, aptverti ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į ieškovui priklausantį avarinės būklės pastatą), tuo tarpu Sodo namo nugriovimas ne tik nebuvo nurodoma kaip vienintelė galima priemonė įpareigojimui įvykdyti, tačiau greičiau kaip kraštutinė priemonė, kurios atsakingos institucijos būtų priverstos imtis ieškovui nevykdant įpareigojimų. Šią aplinkybę patvirtina ir prevencinio pokalbio, vykusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriuje turinys, kurio metu ieškovas buvo supažindintas su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.6 punktu, kuriame nustatyta statinio naudotojo, bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareiga aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus (atskiras jų dalis, patalpas) ar kaupti juose atliekas. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė būtinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas šiuos atsakovo argumentus tinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 6 dalies nuostatas. 33.

141Taip pat atsakovas teigia, kad šiuo atveju turėtų būti pripažinta, jog dėl Sodo namo nugriovimo yra kaltas pats ieškovas, kadangi jis prisiėmė su statinio nugriovimu susijusią riziką, t. y. ieškovo neveikimas, apelianto vertinimu, visiškai atitinka CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytą atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą. Civilinės atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Tačiau šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusio asmens veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Taigi, atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymas sieja su kaltais nukentėjusio asmens veiksmais, kuriuos su atsiradusia žala ar jos padidėjimu siejo priežastinis ryšys. Atsakovas teigia, kad ieškovo neveikimas, nereaguojant tiek į atsakovo raginimus bei įspėjimus, tiek į atsakingų institucijų įpareigojimus, delsimas vykdyti įpareigojimus, esant informuotam apie atsakovo ketinimus nugriauti ginčo pastatą, pagrindžia, kad dėl Sodo namo nugriovimo yra kaltas pats ieškovas, kadangi jis prisiėmė su statinio nugriovimu susijusią riziką. 34.

142Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jam būtų atsiradusi ar padidėjusi žala, o tai, kad jis nesutiko, kad jo Sodo namas būtų nugriautas ir neprašė atsakovo imtis panašių veiksmų ir neatliko statinio naudotojo pareigų, negali būti pripažįstama, jog tokiu būdu jis prisiėmė riziką, kad Sodo namas bus nugriautas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai patvirtina, kad teismas iš esmės neteisingai vertino atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų normą bei iš esmės neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas netrukus (2016 m. kovo 15 d.) po Žemės sklypo įsigijimo (2016 m. vasario 18 d.) kreipėsi į ieškovą dėl avarinės būklės Sodo namo sutvarkymo ar jo įsigijimo iš ieškovo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas reagavo į šį apelianto prisistatymą. Taip pat po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius įpareigojo ieškovą iki 2016 m. birželio 1 d. imtis priemonių, kad Sodo namas nekeltų grėsmės aplinkiniams, ieškovas likus vos vienai dienai iki įpareigojimo įvykdymo kreipėsi į Administracijos specialistus, kurie įpareigojo ieškovą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. imtis veiksmų ir aptverti avarinės būklės pastatą. Byloje esanti pažyma apie įvykusį prevencinį pokalbį patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti nuosavybės teise jam priklausantį Sodo namą, jei bus nustatytas servitutas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ne tik įsipareigojo sutvarkyti ginčo pastatą, bet tuo pačiu įsipareigojo imtis veiksmų servitutui nustatyti. Vienok, byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas patvirtina, kad ieškovas dėl servituto Žemės sklype nustatymo galimybių kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. likus dviem dienom iki įpareigojimo įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas kreipdamasis į atitinkamą instituciją likus dviem dienom iki įpareigojimo įvykdymo, negalėjo nežinoti, kad tokiu būdu jam nepavyks įteisinti servituto per tokį trumpą laiką. Be to, ši aplinkybė iš esmės patvirtina, kad ieškovas iki tol nesiėmė veiksmų sutvarkyti (aptverti) Sodo namą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais siekia sudaryti įspūdį, kad atsakovas neva neleido ieškovui patekti į Žemės sklypą ir tokiu būdu tariamai sutrukdė imtis Sodo namo sutvarkymo veiksmų, tačiau šias aplinkybes paneigia atsakovo į bylą pateikti minėti raštai, kuriuose apeliantas siekė bendradarbiavimo. 35.

143Atitinkamai laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, atsakovui nugriaunat Sodo namą, buvo ėmęsis veiksmų servitutui nustatyti. Pirma, byloje esantis minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas iš esmės leidžia spręsti, kad ieškovas tik teiravosi dėl servituto nustatymo procedūros, o ne paties servituto nustatymo. Antra, net ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kreipėsi į atitinkamą instituciją, kuri jam aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, kad privačiuose žemės sklypuose servitutai gali būti nustatyti notariškai patvirtintu sandoriu, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą ar/ir į teismą dėl servituto nustatymo. Trečia, minėta, jog byloje esantys atsakovo ieškovui siųsti raštai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybės apie galimybės susitarti su atsakovu nebuvimą. Ketvirta, nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. su sūnumi bandė patekti prie jam nuosavybės teise priklausiusio Sodo namo, bet buvo išvarytas, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (tiek rašytinių dokumentų, tiek liudytojų parodymų). Kita vertus, kaip nurodo pats ieškovas, 2018 m. rugpjūčio mėn. jis atvyko prie Sodo namo, ketindamas įvykdyti 2016 m. gegužės 31 d. prevencinio pokalbio metu prisiimtus įsipareigojimus, kas iš esmės rodo, kad ieškovo veiksmai buvo (jei buvo) pavėluoti, kuriais siekiama tik sudaryti klaidingą įpareigojimų vykdymo įspūdį. 36.

144Pabrėžtina, kad ieškovas visiškai nereagavo ir į tolimesnius atsakovo pranešimus (2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d.), kuriuose apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai informavo, kad imsis veiksmų nugriauti pastatą ir netgi nurodė ieškovui apie tinkamiausio rangovo šiam darbui pasirinkimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo raštai neleido ieškovui suprasti apie atsakovo ketinimų rimtumą. Skundžiamame sprendime teisingai pastebėta, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų – nepateikė jokio atsakymo į atsakovo siūlymus bei įspėjimus, nesiėmė jokių veiksmų įpareigojimams įvykdyti, tačiau būtent tokiu būdu ieškovas prisiėmė riziką, kad Sodo namas bus nugriautas. Rizika paprastai siejama su tam tikra įvykio nepageidaujama išsipildymo tikimybe. Rizikos prisiėmimas, kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindas, yra tokie nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas. Konstatavus CK 6.253 straipsnio nuostatose nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Dėl žalos dydžio 37.

145Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. 38.

146Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. 39.

147Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). 40.

148Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. 41.

149Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atmeta apelianto argumentus dėl, jo vertinimu, šiuo atveju neteisingai pasirinkto Sodo namo vertės nustatymo metodo. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą neturi būti apsiribojama kaštų reikalingų objektui atkurti apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinimas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Kitaip tariant, pasirinkus išlaidų (kaštų) metodą, kuris iš esmės yra skirtas atkuriamajai objekto vertei nustatyti, yra skaičiuojamos sąnaudos, kurios reikalingos tiksliai vertinamo objekto kopijai sukurti. Nurodytos aplinkybės iš esmės pagrindžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamas ieškovo ketinimas parduoti, o ne remontuoti ir/ar renovuoti, atstatyti Sodo namą, nesudaro pagrindo netaikyti išlaidų (kaštų) metodo nustatant Sodo namo vertę. 42.

150Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, ekspertų išvadomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Šioje byloje su Sodo namo griovimu siejama žala buvo grindžiama keturiais skirtingu metu atliktais specialistų bei ekspertų tyrimais: (1) 2012 m. sausio 17 d. UAB „Krivita“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 02-I-007, kurioje lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatyta Sodo namo rinkos vertė 2012 m. sausio 17 d. yra 5 792,40 Eur,(2) 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Krivita“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 16-I-041, kurioje išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji Sodo namo vertė 2016 m. metų rugpjūčio mėn. yra 53 000 Eur, (3) 2017 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto J. U. parengta nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultacija Nr. 125, kurioje lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatyta Sodo namo rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 30 d. yra 7 013,12 Eur, o išlaidų kaštų metodu nustatyta ginčo pastato vertė yra 8 307,15 Eur, (4) 2017 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto K. K. parengtas ekspertizės aktas Nr. 17-09-15KK, kurioje lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatyta Sodo namo rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 1 d. yra 9 400 Eur, o išlaidų kaštų metodu – 9 500 Eur. 43.

151Pirmosios instancijos teismas, iš esmės atmesdamas 2012 m. sausio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 02-I-007, remdamasis likusiais, nors paties teismo vertinimu ir nevisiškai patikimais, Sodo namo vertę nustatančiais dokumentais, į bylą pateiktais Sodo namo kadastriniais matavimais bei vadovaudamasis išlaidų (kaštų) metodu, atliko skaičiavimus bei nustatė Sodo namo vertę (41 138,92 Eur) ir žalos dydį (27 654,35 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju teismas turėjo atmesti, jo nuomone, nepagrįstus/nepatikimus įrodymus ir pasirinkti vieną iš įrodymų, kaip patikimesnį žalos dydžio nustatymui. Tuo tarpu teismas, išsirinkdamas iš 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 16-I-041, 2017 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultacijos Nr. 125 bei 2017 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. 17-09-15KK tam tikrus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad šie turto vertę nustatantys dokumentai iš esmės yra skirtingo pobūdžio, atlikti ne vienu metu, įstatymuose jiems keliami skirtingi reikalavimai bei tikslai, be to, vienas iš dokumentų (2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 16-I-041) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos įvertintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatų. 44.

152Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nuspręsdamas nesivadovauti 2012 m. sausio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 02-I-007, nes kaip minėta šiuo atveju nustatant Sodo namo vertę aktualus yra išlaidų (kaštų) metodas, o 2012 m. sausio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta Sodo namo vertės vadovaujantis tik lyginamosios vertės (parduodamų kainos analogų) metodu, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 16-I-041 trūkumus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog Tarnybos išvada dėl aptariamos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos teismui nėra privaloma ir vertinama kaip rekomendacinė, tačiau bet kokiu atveju jos įrodomoji reikšmė sprendžiant dėl šio dokumento patikimumo yra svarbi. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad šios 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 16-I-041 patikimumu leidžia abejoti ir kiti bylos duomenys. Pabrėžtina, kad tiek 2012 m. sausio 17 d., tiek 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas parengė ne tik ta pati UAB „Krivita“, bet ir ta pati nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertė I. K., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme iš esmės negalėjo paaiškinti, kas lėmė didelį (beveik devynis kartus) Sodo namo verčių skirtumą, nustatytą šiose ataskaitose. Net ir atsižvelgiant į tai, kad šiose ataskaitose, nustatant Sodo namo vertę, buvo naudojamasi skirtingais turto vertės nustatymo metodais – 2012 m. sausio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 5 792,40 Eur Sodo namo vertė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu, o 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 53 000 Eur Sodo namo vertė išlaidų (kaštų) metodu –, tačiau tiek į byla pateiktoje 2017 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultacijoje Nr. 125, tiek 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akte Nr. 17-09-15KKlyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu ir išlaidų kaštų metodu nustatytos ginčo pastato vertės skiriasi nežymiai. Taip pat, ką pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, nustatant atkuriamąją Sodo namo vertę, buvo remtasi 2011 m. kadastriniais duomenimis, kurie nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą vertinti kaip nepatikimą įrodymą, nustatant Sodo namo vertę ir juo nesivadovauti. 45.

153Minėta, kad atsakovas savo ruožtu pateikė į bylą 2017 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto J. U. parengtą nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo konsultaciją Nr. 125, kurioje lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatyta Sodo namo rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 30 d. yra 7 013,12 Eur, o išlaidų kaštų metodu nustatyta ginčo pastato vertė yra 8 307,15 Eur. Nors byloje iš esmės nei viena iš šalių nekėlė abejonių dėl šios nekilnojamojo turto vertinimo konsultacijos patikimumo, tačiau svarbu pabrėžti, jog nekilnojamojo turto vertinimo konsultacija yra nelaikytina turto vertinimo ataskaita pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Todėl ši konsultacija vertinama tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, ši aplinkybė nurodyta ir pačioje konsultacijoje), neatitinkantis turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos turinio), kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Taigi tokia konsultacija yra informacinis dokumentas, suponuojantis prielaidą apie Sodo namo vertę, kurį teisėjų kolegija vertina kaip vieną iš įrodymų, tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ši konsultacija negali būti prilyginama nekilojamojo turto vertinimo ataskaitai. 46.

154Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas šalių prašymu 2017 m. liepos 3 d. nutartimi byloje paskyrė nekilnojamojo turto (Sodo namo) ekspertizę, pavesdamas ekspertui atsakyti į klausimą, kokia buvo Sodo namo, stovėjusio ( - ), rinkos vertė nuostolių nustatymo tikslu 2016 m. rugsėjo 1 d. Teismui pateiktame 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akte Nr. 17-09-15KK nustatyta, kad ginčo Sodo namo rinkos vertė nuostolių nustatymo tikslu 2016 m. rugsėjo 1 d., nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 9 500 Eur. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta, laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2010). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). 47.

155CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.).Taip pat ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados patikimumu. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). 48.

156Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo Sodo namo vertę, rėmėsi ir ekspertizės išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios iš esmės leistų abejoti teismui pateiktos ekspertizės išvados, ar ją atlikusio eksperto patikimumu. Vienintelė aplinkybė, dėl kurios teismas suabejojo ir galiausiai tik todėl iš dalies rėmėsi ekspertizės išvada, tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akte nustatytas 83 proc. Sodo namo nusidėvėjimas, nustatytas remiantis nuotraukomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nėra nuoseklus, nes sprendime dėl ekspertizės akte nustatyto nusidėvėjimo viena vertus nurodo, kad teismo ekspertizės akte nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal UAB „Sistela“ parengtą lentelę, o vėliau, kaip minėta, daro priešingą, ieškovo procesiniuose dokumentuose, nurodytą išvadą, kad ekspertizės akte Sodo namo nusidėvėjimas nustatytas iš nuotraukų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada ne tik nėra argumentuota ir pagrįsta, bet ir prieštaringa. Tuo tarpu ekspertizės akto 43 lape išsamiai ir aiškiai nurodyta, kad Sodo namo nusidėvėjimo laipsnis (83 proc.) apskaičiuotas pagal UAB „Sistela“ statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus bei pateikta šią aplinkybę iliustruojanti lentelė. Kokiais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sodo namo nusidėvėjimo procentas ekspertizės akte buvo nustatytas iš nuotraukų, teismas nei nurodė, nei paaiškino išsamiau. Akcentuotina, kad ekspertizės išvada buvo padaryta, remiantis visa bylos medžiaga, buvo panaudotas tiek lyginamasis, tiek išlaidų (kaštų) metodai, remiamasi VĮ „Registrų centras“ įregistruotais Sodo namo kadastriniais matavimais, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio turto vertę nustatančio įrodymo, iš esmės pašalinančio iki jos atliktų ir į bylą pateiktų kitų specialistų išvadų prieštaravimus, išsamumo ir patikimumo. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sodo namo vertė, jo nugriovimo momentu, vertinant ją išlaidų (kaštų) metodu, atsižvelgiant į 83 proc. nusidėvėjimą, 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė 9 500 Eur. 49.

157Pažymėtina, kad aptartoje eksperto išvadoje ekspertas, nustatydamas Sodo namo vertę, taikė ir ieškovo apeliaciniame skunde kritikuojamą „šaltos“ atitvaros pataisos koeficientą (0,65). Nors ieškovas savo apeliaciniame skunde šį „šaltos“ atitvaros koeficiento panaudojimą kritikuoja kaip panaudotą teismo, atliekant Sodo namo vertės ir žalos dydžio apskaičiavimus, tačiau, kaip minėta, kadangi šis koeficientas kaip tik ir buvo pritaikytas ekspertizės išvadoje, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju aktualu dėl jo pasisakyti. 50.

158Atitvarai, kitaip dar vadinami atitvarinėmis konstrukcijos, arba pastato atitvaromis–apima pastato išorinius ir vidinius konstrukcinius elementus, skirtus atitverti pastato vidų nuo išorės arba vienas patalpas nuo kitų. Būna vertikaliosios (išorinės ir vidinės sienos, pertvaros) ir horizontaliosios (perdangos, stogai), vienalytės ir sudėtinės (pavyzdžiui daugiasluoksnės sienų plokštės), monolitinės ir surenkamosios atitvarinės konstrukcijos. Teismas pritaria ieškovui, kad „šaltos“ atitvaros koeficientas taikomas dėl to, kad statinį be šildymo sistemos ir su atitvaromis (sienomis), kurios pagal savo technines savybes nepalaiko šilumos (ar prasčiau sulaiko šilumą), pastatyti yra pigiau nei su šildymo sistema ir geresnių techninių savybių atitvaromis, o ne dėl to, kad statinys, kuriame yra šildymo sistema, dėl bet kokių priežasčių yra nešildomas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ginčo Sodo name buvo įrengtas židinys (krosnis), savaime nepaneigia „šaltos“ atititvartos koeficiento taikymo, nustatant pastato vertę. Priešingai nei teigia ieškovas, „šaltos“ atitvaros koeficientas yra taikomas tuo atveju, kuomet pastato atitvaros (sienos, perdangos, stogas ir kt.) nėra apšiltintos, kadangi, kaip teisingai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo atsakovas, atitvarų apšiltinimas sudaro ženklią statybos kaštų dalį. Aplinkybę, kad Sodo namo atitvaros niekada nebuvo apšiltintos, pagrindžia Sodo namo 1993 m. kadastriniai duomenys, kuriuose nurodoma, kad pastatas yra be išorinės apdailos, o viduje sienos tinkuotos ir dažytos, perdangos – gelžbetoninės plokštės, grindys – medinės. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad Sodo namo atitvaros buvo apšiltintos, šios aplinkybės ieškovas byloje net ir neįrodinėjo. Tuo tarpu ieškovo argumentus, kad židinys (krosnis) traktuotinas kaip šildymo sistema, taip pat nepaneigia nurodytų aplinkybių, nes Sodo namo židinys (krosnis) – tai šildymo įrenginys, bet niekaip nepatvirtina, kad Sodo namo atitvaros buvo apšiltintos. 51.

159Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdama į nustatytą Sodo namo – 9 500 Eur – vertę, taip pat tai, jog atsakovas veikė neteisėtai ir dėl kaltų jo veiksmų ieškovui atsirado žalos, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas negali būti visa apimtimi atleistas nuo civilinės atsakomybės, net ir nustačius ieškovo neveikimą (šios nutarties 36 punktas). Ieškovo neveikimas šiuo atveju negali panaikinti neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės fakto, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl atsakomybės dydžio. Dėl to pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai sudaro pagrindą ne visiškai, o tik iš dalies atleisti apeliantą nuo atsakomybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teisingas ir protingas žalos atlyginimo dydis, kurį atsakovas turi kompensuoti ieškovui, sudaro 6 500 Eur. 52.

160Pažymėtina, kad atsakovas be kita ko, remdamasis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius, prašė teismo atsakovo patirtų Sodo namo griovimo išlaidų dalį 3 200 Eur laikyti esant ieškovo patirta nauda ir šią sumą įskaityti į ieškovui atlygintus nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad Sodo namo nugriovimas buvo kraštutinė priemonė, kurios atsakovas iš esmės ėmėsi savo rizika ir tokiu būdu pažeidė ieškovo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą ir sukėlė ieškovui žalos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovas, nugriaunant jam priklausantį Sodo namą, turėjo naudą. Todėl atsakovo argumentai dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo byloje atmetami kaip nepagrįsti. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu 53.

161Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai – avarinės būklės Sodo namo nugriovimas buvo tiek ieškovo, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasyvumo pasekmė, todėl, jo vertinimu, teismui nusprendus priteisti iš jo žalą ieškovui, atsakovas turėtų pagrindą reikšti regresinį reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Tai, atsakovo vertinimu, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ir dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 54.

162Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundus kaip nepagrįstus. Pirma, kaip jau minėta, atsakovas, nugriaudamas ieškovui priklausiusį namą, iš esmės tai padarė savo rizika. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai vienareikšmiškai įpareigojo ieškovą ginčo namą nugriauti. Trečia, kaip teisingai nurodė ieškovas, jokie teisės aktai nenumato asmeniui, kuris tiesiogiai atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu sukėlė žalą, galimybės nukreipti išieškojimą į trečiuosius asmenis, t. y. civilinės deliktinės atsakomybės situacija, kuomet žala padaroma neteisėtais veiksmais, nesuponuoja tą žalą sukėlusio asmens teisės regreso tvarka kreiptis dėl tos pačios žalos išieškojimo iš trečiųjų asmenų. Nurodytos aplinkybės paneigia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų 55.

163Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažino priteistos iš atsakovo ieškovui žalos dydį ir tokiu būdu patenkino 12 proc. ieškinio reikalavimo. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 56.

164Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo sumokėti 1 020 Eur žyminio mokesčio, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį iš atsakovo ieškovui priteisiama 122,40 Eur žyminio mokesčio. 57.

165Teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei, jog ieškovą pirmosios instancijos teisme atleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo) pakartotinai iš jo negalėjo būti priteista nesumokėta žyminio mokesčio dalis. Remdamasis šia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovui, kad nei CPK 96 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, nei kitos teisės aktų nuostatos nenumato, kad ieškinį patenkinus iš dalies ir ieškovui esant atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas galutiniu sprendimu iš ieškovo vėliau proporcingai nepatenkintai reikalavimų daliai priteisia žyminio mokesčio dalį. Taigi iš ieškovo nepriteistina dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo jis buvo atleistas. 58.

166Už teismo ekspertizės atlikimą ieškovas sumokėjo 400 Eur, taip pat ekspertas pateikė teismui 200 Eur sąskaitą už dalyvavimą teismo posėdyje, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimo dalies patenkinimą, spręstina, kad iš atsakovo už ekspertizės atlikimą ir eksperto atvykimą į posėdį priteistina 72 Eur, o iš ieškovo ekspertui K. K. priteistina 528 Eur suma. Kadangi ieškovas už ekspertizės atlikimą sumokėjo 400 Eur, iš jo ekspertui K. K. priteistina 128 Eur suma už pastarojo atvykimą į teismo posėdį. 59.

167Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirtos 9,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios perskirstomos atsižvelgiant į ieškinio patenkino dalį. Iš ieškovo priteistina 8,61 Eur, o iš atsakovo 1,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. 60.

168Apeliacinės instancijos teisme atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 622 Eur žyminį mokestį, taip prašė teismo priteisti 2 160 Eur (1 800 Eur už apeliacinio skundo bei 360 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, kurios pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis-teisinių paslaugų išklotinėmis bei mokėjimo nurodymais) bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas sumažintas – t. y. patenkintas 76,5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, o ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas, tokiu būdu atsakovui iš ieškovo priteisiama 475,83 Eur žyminio mokesčio bei 1 652,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

169Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

170Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą.

171Priteisti ieškovui B. A. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. R. (asmens kodas ( - ) 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo ir 122,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir keturiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.

172Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

173Priteisti iš atsakovo R. R. 1,17 Eur (vieną eurą ir septyniolika euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybei ir 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) teismo eksperto K. K. naudai.

174Priteisti iš ieškovo B. A. K. 8,61 Eur (aštuonis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybei bei 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) teismo eksperto K. K. naudai.

175Priteisti atsakovui R. R. iš ieškovo B. A. K. 475,83 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) žyminio mokesčio bei 1 652,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas B. A. K. prašė priteisti iš atsakovo R. R. 53 000 Eur nuostolių... 7. 2.... 8. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė pastatas – sodo namas, esantis... 9. 3.... 10. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. 4.... 12. Paaiškino, kad 2016-02-18 su sutuoktine J. O. sudarė Žemės sklypo ir... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo J. O. prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovo nurodytus... 15. 6.... 16. Nurodė, jog turi būti taikomi CK 6.253 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti... 17. 7.... 18. Išvadą byloje teikianti institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir... 19. II.... 20. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. 8.... 22. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 23. 9.... 24. Teismas nurodė, kad nugriaudamas ieškovui priklausantį sodo namą atsakovas... 25. Byloje buvo keliamas ginčas dėl to, kokiu metodologiniu būdu turi būti... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 10.... 29. Ieškovas B. A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 30. 10.1.... 31. Teismas nepagrįstai taikė „šaltos“ atitvaros pataisos koeficientą.... 32. 10.2.... 33. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atleido ieškovą nuo... 34. 11.... 35. Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 36. 11.1.... 37. Šioje byloje reikšmingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 38. 11.2.... 39. Aplinkybė, kad ieškovui priklausęs pastatas kėlė pavojų žmonių gyvybei,... 40. 11.3.... 41. Ne tik atsakovas, tačiau ir su ieškovui priklausiusio statinio būkle vietoje... 42. 11.4.... 43. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieškovo neveikimas, nereaguojant tiek į... 44. 11.5.... 45. Kritiškai vertintini teismo skundžiamame sprendime padaryti pastebėjimai,... 46. 11.6.... 47. Ieškovas galėjo ir privalėjo numatyti, kad jo delsimas vykdyti atsakovo bei... 48. 11.7.... 49. Neabejotina, kad jeigu ieškovas būtų pats ėmęsis veiksmų nugriauti Sodo... 50. 11.8.... 51. Nepaisant išvadą byloje teikiančios institucijos išsamios ir argumentuotos... 52. 11.9.... 53. Sprendžiant dėl vertinimo būdo Sodo namo rinkos vertei nustatyti,... 54. 11.10.... 55. Praktikoje pripažįstama, kad patikimiausias turto vertinimo metodas yra... 56. 11.11.... 57. Teismo išvadą, kad negalima vertinti, jog B. A. K. niekada nesiruošė... 58. 11.12.... 59. Kadangi Sodo namo pirkimo – pardavimo sandoris tarp ieškovo ir atsakovo... 60. 11.13.... 61. Pažymi, kad iš visų keturių byloje pateiktų turto vertinimo, vienintelė... 62. 11.14.... 63. Apeliantas nesutinka su apskaičiuojant žalos dydį teismo taikytu 36 %... 64. 11.15.... 65. Jau 1993 metais Nekilnojamojo turto registre yra oficialiai įregistruoti... 66. 11.16.... 67. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sodo namas aptariamu... 68. 11.17.... 69. Atsakovas pažymi, kad skundžiamu sprendimu teismas padarė visiškai... 70. 11.18.... 71. Nagrinėjamu atveju Ekspertizės aktas akivaizdžiai neatitiko kasacinio teismo... 72. 11.19.... 73. Atsakovas mano esant pagrindams pripažinti, jog žemesnės instancijos teismas... 74. 11.20.... 75. Atsakovo nuomone, kadangi esminis klausimas šioje byloje yra būtent Sodo namo... 76. 11.21.... 77. Atsakovo nuomone, siekiant visapusiškai išnagrinėti šalių į bylą... 78. 12.... 79. Trečiasis asmuo J. O. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prisideda prie... 80. 13.... 81. Ieškovas B. A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo... 82. 13.1.... 83. Nuostoliai ieškovo naudai buvo priteisti dėl paties atsakovo R. R.... 84. 13.2.... 85. Nurodo, kad aplinkybės, jog atsakovas, pirkdamas žemės sklypą, matė kokia... 86. 13.3.... 87. Nei ieškovui siųsti administracijos aktai, nei paties atsakovo siųsti... 88. 13.4.... 89. Ieškovas neturėjo pareigos nugriauti statinį ir galėjo imtis kitokių... 90. 13.5.... 91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje... 92. 13.6.... 93. Lyginamojo metodo taikymas ginčo atveju nėra galimas, nes nei vienas iš... 94. 13.7.... 95. Atsakovo skundo argumentai dėl ieškovo ketinimų sodo namo atžvilgiu yra... 96. 13.8.... 97. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi ne vienu byloje esančiu... 98. 13.9.... 99. 2011 m. spalio 4 d. atliekant kadastrinius matavimus VĮ Registrų centro... 100. 13.10.... 101. Teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Autesta“ 2016 m. liepos 12 d. Statinio... 102. 13.11.... 103. Teismas išsamiai nurodė, kodėl nėra vadovaujamasi ekspertizės aktu, todėl... 104. 13.12.... 105. Nurodo, kad teismui sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės... 106. 14.... 107. Atsakovas R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį... 108. 14.1.... 109. Paaiškina, kad atitvaros yra pastato sienos, stogas, grindys, kurių paskirtis... 110. 14.2.... 111. Vertina, kad atitinkamą atitvarą „šilta“ ar „šalta“ daro ne pastato... 112. 14.3.... 113. Kadangi, Sodo namas buvo visiškai neapšiltintas (t.y. nei viena Sodo namo... 114. 14.4.... 115. Atsakovas pažymi, kad net jeigu daryti prielaidą, kad 0,65 „šaltos“... 116. 14.5.... 117. Netgi nevertinant aukščiau analizuotų aplinkybių dėl Sodo namo... 118. 14.6.... 119. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės teigia, jog dėl Sodo name esančio... 120. 15.... 121. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį... 122. IV.... 123. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 124. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 125. Atsakovas pateikė prašymą bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti... 126. Analogiškai teisėjų kolegija sprendžia dėl atsakovo prašymo skirti... 127. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis,... 128. Byloje esantis 2015 m. spalio 28 d. pareiškimas patvirtina, kad I. O. iki... 129. Byloje esantis 2016 m. kovo 15 d. prisistatymas, kurį atsakovas R. R. 2018 m.... 130. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio... 131. Iš byloje esančios pažymos apie įvykusį prevencinį pokalbį matyti, kad... 132. Iš 2016 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 133. Ieškovui nevykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio... 134. Ieškovas pateikė teismui 2016 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto... 135. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 136. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti... 137. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nugriovė ieškovui nuosavybės teise... 138. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas,... 139. Kaip minėta, atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui... 140. Kaip teisingai nurodo atsakovas, byloje nėra ginčo, kad ieškovui priklausęs... 141. Taip pat atsakovas teigia, kad šiuo atveju turėtų būti pripažinta, jog... 142. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų,... 143. Atitinkamai laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 144. Pabrėžtina, kad ieškovas visiškai nereagavo ir į tolimesnius atsakovo... 145. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų... 146. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas... 147. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių... 148. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 149. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo... 150. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti... 151. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės atmesdamas 2012 m. sausio 17 d.... 152. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu... 153. Minėta, kad atsakovas savo ruožtu pateikė į bylą 2017 m. birželio 22 d.... 154. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas šalių prašymu 2017 m. liepos... 155. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės... 156. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo Sodo namo... 157. Pažymėtina, kad aptartoje eksperto išvadoje ekspertas, nustatydamas Sodo... 158. Atitvarai, kitaip dar vadinami atitvarinėmis konstrukcijos, arba pastato... 159. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdama į nustatytą... 160. Pažymėtina, kad atsakovas be kita ko, remdamasis CK 6.249 straipsnio 6... 161. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai – avarinės būklės... 162. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundus kaip nepagrįstus. Pirma,... 163. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 164. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo sumokėti 1 020... 165. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei,... 166. Už teismo ekspertizės atlikimą ieškovas sumokėjo 400 Eur, taip pat... 167. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirtos 9,78 Eur procesinių... 168. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 622... 169. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 170. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą.... 171. Priteisti ieškovui B. A. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. R. (asmens... 172. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 173. Priteisti iš atsakovo R. R. 1,17 Eur (vieną eurą ir septyniolika euro... 174. Priteisti iš ieškovo B. A. K. 8,61 Eur (aštuonis eurus ir šešiasdešimt... 175. Priteisti atsakovui R. R. iš ieškovo B. A. K. 475,83 Eur (keturis šimtus...