Byla 2A-440-241/2018
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. H. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-585-232/2017 pagal ieškovų J. H. D., A. D., R. U., A. P. ir L. E. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai J. H. D., A. D., R. U., A. P. ir L. E. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jų su atsakove AB bankas SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją – pagal šias sutartis atsakovei sumokėtas sumas pripažinti ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ). Nurodė, kad ieškovai obligacijų pasirašymo sutartis su atsakove sudarė panašiomis aplinkybėmis, t. y. jiems vietoj pinigų laikymo terminuotoje indėlio sąskaitoje buvo pasiūlyta sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, akcentuojant, kad obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams. Dėl atsakovės pasirinktos obligacijų pristatymo visuomenei politikos, ieškovams susidarė įspūdis, kad investicijai į obligacijas galioja tokia pat draudimo apsauga, kaip ir indėliams. Be to, nei vienam ieškovui nebuvo atskleistos aplinkybės, galinčios kelti abejonių dėl atsakovės finansinės būklės. Jeigu atsakovė būtų aiškiai ir nedviprasmiškai suteikusi reikiamą informaciją, ieškovai tokių sutarčių nebūtų sudarę, kadangi pasirinkto produkto saugumas jiems buvo esminė sąlyga.

82.

9Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamą esminį suklydimą. Ieškovai neįrodė, nei kad atsakovė tyčia juos suklaidino, nei kad siekdama galutinio tikslo – sudaryti sandorius nuslėpė svarbias aplinkybes. Ieškovai pripažino, jog visos ginčijamų sandorių sąlygos su jais buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant. Ieškovai patvirtino kad sutinka su sandorių sąlygomis ir jos išreiškia jų valią. Sandorių sudarymo metu atsakovė buvo moki, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams.

103.

11Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimis įsigyjama atsakovės finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovai negali teigti suklydę. Nežinojimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu, nes jo suklydimą sąlygojo ne atsakovės nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovai su atsakove AB bankas SNORAS sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovai įsigijo atitinkamą kiekį tam tikros nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su nustatyta metine palūkanų norma. Ieškovai buvo ilgamečiai klientai, sudarę eilę terminuotųjų indėlių sutarčių.

186.

19Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 yra konstatavęs, kad AB bankas SNORAS išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi sutampa, nes tiek šioje byloje, tiek minėtoje byloje ginčas yra kilęs tarp to paties bankrutavusio banko ir kliento dėl analogiškų investavimo priemonių, draudimo bankrutavus bankui.

207.

21Teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad prieš pasirašant obligacijų sutartis ieškovams nebuvo suteikta informacija apie banko finansinę būklę arba buvo suteikta nepilna, neteisinga ir netiksli informacija apie obligacijoms taikomą draudimą, buvo nutylėta, kad obligacijoms netaikomas indėlių draudimas. Teismas pažymėjo, kad iš esmės visi ieškovai turėjo sutarčių sudarymo patirties, iki obligacijų pasirašymo sutarčių jie buvo sudarę ne vieną terminuotojo banko indėlio sutartį. Taigi ieškovai jau ankščiau iki ginčijamų obligacijų įsigijimo sandorių turėjo patirties įsigyjant finansinius produktus banke ir turėjo galimybę atskirti terminuotojo indėlio sutartį nuo obligacijų įsigijimo sutarties.

228.

23Teismas nurodė, kad ieškovai suvokė arba turėjo suvokti jog, įsigydami obligacijas ir taip įgydami galimybę gauti didesnę piniginę grąžą, prisiima didesnę finansinę riziką. Obligacijų pasirašymo sutartis tiek savo forma, tiek turiniu iš esmės skiriasi nuo banko indėlio sutarties ir tai ieškovams turėjo būti žinoma. Tai, kad ieškovai nesusipažino ar neskaitė sutarties ar skaitė ją neatidžiai, neįsigilino į konkrečias sutarčių sąlygas ir nukreipiančias į kitus dokumentus, ar perskaitę nesiaiškino, reiškia pačių ieškovų nerūpestingumą ir suklydimo nepateisina.

249.

25Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti ar buvo verčiami priimti atitinkamą sprendimą. Po sutarčių sudarymo ieškovai ieškinio dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad jos neatitiko ieškovų valios, nebuvo pareiškę, ieškovų ieškinys teisme gautas tik po bankroto bylos iškėlimo.

2610.

27Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog banko darbuotojai aktyviais veiksmais siekė suklaidinti ieškovus. Šiuo atveju lemiamą reikšmę apsisprendimui sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis turėjo ne draudiminės apsaugos aspektas, o ta aplinkybė, kad obligacijų pasirašymo sutarčių investicinė grąža buvo dvigubai didesnė.

2811.

29Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymima, jog aplinkybė, kad viešai platintuose informacinio pobūdžio pranešimuose, lankstinukuose buvo eskaluojama apie gerą banko finansinę padėtį, taip pat ir apie obligacijų naudą, nenurodant esminės informacijos, taip pat nesudaro pagrindo naikinti sudarytas sutartis dėl apgaulės ar suklaidinimo, nes bet kuriam vidutiniam vartotojui turi būti aišku, kad reklamoje (tiek apie produktą, tiek apie jos pardavėją (paslaugos teikėją) nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3112.

32Ieškovai J. H. D. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3312.1.

34AB bankas SNORAS šiuo atveju veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicine įmonė, t. y. emitentas ir investicinė įmonė sutapo. Todėl susiklosčius tokiai situacijai kai bankas tapo nemokus, yra neteisinga vienareikšmiškai teigti, kad bankrutavo vertybinių popierių emitentas, kadangi šiuo atveju taip pat bankrutavo ir investicinė įmonė, o investicinės įmonės nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. Nėra aišku, kodėl teismas šią situaciją vertino tik kaip emitento bankrotą, turint omenyje tai, kad tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai teikia pirmenybę investuotojų teisių apsaugai.

3512.2.

36Ieškovai pareikštu ieškiniu siekė įrodyti, jog atsakovas netinkamai vykdė IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytas pareigas aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Būtent šie neteisėti veiksmai lėmė, jog sudarant sutartis buvo suklysta dėl sandorių esmės. Nei pačioje obligacijos sutartyje, nei kartu su obligacijų sutartimi pateikiamuose dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta, jog ieškovų įsigyjamoms obligacijoms nebus taikoma draudimo apsauga. Tokia informacija nebuvo pateikta nei finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme, nei kituose dokumentuose.

3712.3.

38Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka patvirtina, kad atsakovė teikė klientams klaidingą ir neaiškią informaciją apie indėlių garantijų sistemų taikymą ir draudimo sąlygas. Santraukos 17 punkte yra nurodoma, kad „draudiminis įvykis yra bankroto bylos iškėlimas komerciniam bankui ar įmonei“, o 18 punkte nurodoma, kad „įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra įsipareigojimai investuotojams grąžinti vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie išreikšti“. Taigi net jeigu ieškovai būtų gavę (ko realybėje nebuvo) ir susipažinę su šiuo dokumentu, iš jo turinio jie būtų supratę, kad jų atžvilgiu indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos apsauga taikoma būtent ir banko bankroto atveju.

3912.4.

40Netinkamas IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymas ir banko darbuotojų klaidingos informacijos suteikimas, būtent ir lėmė tai, jog ieškovai neteisingai suvokė, kad obligacijoms draudimo apsauga galios net ir banko bankroto atveju. Šio klaidingo suvokimo būtų išvengta, jeigu atsakovė būtų aiškiai sutartyse ar jų prieduose įvardijusi, jog obligacijos nėra apdraustos nuo banko bankroto. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai banko kaip profesionalaus finansų rinkos dalyvio pareigų nevykdymą laikė nereikšminga (ieškovų suklydimo neįtakojančia) aplinkybė, be to, nepagrįstai visą informacijos apie obligacijų draudimą susižinojimo naštą perkėlė patiems ieškovams.

4112.5.

42Ieškovai pinigus iki ginčo sutarčių sudarymo laikė terminuotųjų indėlių sąskaitose, kas rodo, jog jiems rūpėjo pinigų saugumas ir taupymas, o ne rizikingas investavimas. Obligacijų ieškovai įsigijo tik todėl, jog buvo įsitikinę, kad tai yra saugu, ir kad juos taip užtikrino banko darbuotojai. Ieškovai tai pat buvo matę viešai skelbtą internete ir spaudoje informaciją, kad AB bankas SNORAS yra pripažintas geriausiu banku Lietuvoje, todėl jie pasitikėjo banko darbuotojų teiginiais. Ieškovams šie pinigai buvo gyvenimo santaupos, todėl kiti, rizikingesni finansiniai produktai, ieškovų nedomino.

4312.6.

44Banko investicinių produktų pardavimo strategija 2011 m. buvo orientuota į tuos klientus, kuriems rūpėjo pinigų saugumas, o ne didesnė investicinė grąža. Natūralu, jog pristatant obligacijas kaip alternatyvą indėliams, ieškovai rinkosi tą pelningesnį variantą, tačiau pirminis ieškovų tikslas buvo saugiai laikyti pinigus banke. Visi ieškovai patvirtino, jog draudimo apsauga jiems buvo itin aktuali ir būtent dėl to jie anksčiau pinigus laikė indėliuose, kadangi žinojo, jog jie yra drausti. Tuo tarpu apie obligacijas ieškovams nieko nebuvo žinoma, tačiau supratę, jog tai yra analogiškas produktas indėliams, draustas tokiomis pat sąlygomis, jie įsigijo produktą, kuriam buvo taikomos didesnės palūkanos.

4512.7.

46Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kuriais jie siekė parodyti, jog atsakovė juos apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų ir patikimumo. Teismas visiškai nevertino atsakovės veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytiems reikalavimams. Akivaizdu, jog informacija apie tai, kad bankui buvo pritaikyti veiklos ribojimai, nes buvo nustatyta, kad bankas veiklą vykdo pažeisdamas teisės aktus, atitinka VPĮ numatyto esminio įvykio požymius, nes bet kokia abejonė dėl banko patikimumo turi įtakos prekiaujant vertybinių popierių rinkoje. Nepaisant to, jog tokia informacija bankui yra nenaudinga, pagal VPĮ nuostatas jis privalo ją atskleisti būsimiems investuotojams, tokią informaciją pateikdamas prospekte.

4712.8.

48Atsakovės išleistuose prospektuose nebuvo jokios informacijos apie Lietuvos banko nustatytus jos veiklos trūkumus, pritaikytus apribojimus ir įpareigojamus, skirtus pažeidimams pašalinti. Tokia informacija niekada nebuvo pateikta ir atsakovės internetiniame puslapyje. Taigi joks vidutiniškai protingas ir atidus asmuo, besirūpinantis savo lėšų saugumu, nebūtų patikėjęs savo pinigų bankui, kuris veiklą vykdo rizikingai ir nevykdo priežiūros institucijos įpareigojimų. Informacija apie tai, kad banko veikla yra rizikinga, savaime suformuoja nuomonę, jog į banką norimi padėti pinigai nebus saugūs. Tokios informacijos paskelbimas būtų sutrukdęs atsakovei sėkmingai platinti obligacijas.

4913.

50Atsakovė BAB bankas SNORAS prašo ieškovų J. H. D. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5113.1.

52Teismas nenukrypdamas nuo aktualios praktikos konstatavo, jog lėšos, ieškovų perduotos bankui pagal obligacijų pasirašymo sutartis, nėra įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas. Minėtos lėšos taip pat nėra ir indėlių draudimo objektas. Pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį, kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl jau įgytų finansinių priemonių draudimo. Apeliantai savo valia ir noru perdavė atsakovės nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovės obligacijas, atsakovė yra jai perduotų piniginių lėšų savininkė, o ne svetimų lėšų saugotoja, vertybiniai popieriai nebuvo prarasti – jie apskaitomi apeliantų sąskaitose.

5313.2.

54Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu apeliantų sudarytos sutartys galėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Apeliantai neįrodė, nei kad atsakovė juos suklaidino, nei kad nuslėpė svarbias ginčo sandorių aplinkybes. Apeliantai gavo reikiamą informaciją apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio banko kliento patvirtinimo, jog šis yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, neigimas reiškia nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžių ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes.

5513.3.

56Vertinant apeliantų veiksmų sudarant ginčo sandorius valinį aspektą, yra aktualūs ir taikomi ne specialių profesinių žinių turėjimo, o neprofesionalaus investuotojo bendrųjų pareigų kriterijai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, neprofesionalaus kliento statuso turėjimas lemia papildomą tokio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas finansų įstaigai teikiant klientui investicines paslaugas (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti klientui tam tikrą privalomą informaciją ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionalaus investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.).

5713.4.

58Apeliantų argumentas neva jie turėjo tikslą ne rizikingai investuoti ir gauti kuo didesnę finansinę naudą, o ieškojo būdų kaip laikyti pinigus banke saugiai, akivaizdžiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, todėl atmestinas. Net padarius prielaidą, jog apeliantai ketino tiesiog pratęsti turimus terminuotuosius indėlius arba sudaryti naujas terminuotojo indėlio sutartis, yra visiškai nesuprantama, kodėl apeliantai domėjosi banko siūlomomis palūkanomis už kitus finansinius produktus, kurių jie net neketino pirkti. Apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo negali nesuvokti, jog finansiškai naudingesnio banko produkto rizikos laipsnis negali būti identiškas ženkliai mažiau finansiškai naudingo banko produkto rizikos laipsniui, nes prisiimama rizika visuomet koreliuoja su uždarbio potencialu. Akivaizdu, kad vienodai rizikingų, tačiau kartu mažiau finansiškai naudingų finansinių priemonių paprasčiausiai niekas nepirktų. Taigi, apeliantai objektyviai turėjo suvokti, jog jų įsigyjami banko produktai yra rizikingesni, nei terminuotasis indėlis, nėra terminuotojo indėlio analogas.

5914.

60Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo ieškovų J. H. D. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6114.1.

62Kompensacija pagal Investuotojų direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių. Šioje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų įsigytos obligacijos nebuvo išpirktos dėl emitento bankroto, o ne dėl obligacijų platintojo veiksmų. Taigi apeliantų bandymas susieti atsakovės kaip emitento ir obligacijų platintojo atsakomybę nėra pagrįstas.

6314.2.

64Ieškovai buvo informuoti banko darbuotojų, jog visą informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą finansinių priemonių rizikos aprašyme, gali gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir banko interneto puslapyje, tačiau ieškovai patys nesidomėjo obligacijų galimomis rizikomis, tai yra buvo neapdairūs ir nerūpestingi. Ieškovai, tiek prieš minėtų sutarčių pasirašymą, tiek ir pasirašius jas, turėjo visas galimybes įvertinti obligacijų, kaip vertybinių popierių, ir terminuotų indėlių skirtumą, rizikas, tačiau jiems buvo aktuali tik didesnė piniginė grąža.

6514.3.

66IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis numato, kad draudimo objektas nėra paties draudėjo išleisti vertybiniai popieriai. Taigi nuostata, jog obligacijos nėra draudimo objektas, yra expressis verbis įtvirtinta teisės akte, kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą sudarant ginčo sutartis. Obligacijų pasirašymo sutartyse nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Tuo atveju, jeigu apeliantai netinkamai suvokė minimo įstatymo nuostatas, jie turėjo visas galimybes susilaikyti nuo sandorio sudarymo, kreiptis į banko darbuotojus ar į teisininkus dėl papildomos konsultacijos gavimo. Ieškovų niekas nevertė ir neskubino pasirašinėti ginčo sutarčių. Sandoriai savo esme nėra tokio pobūdžio, kad ieškovai būtų priversti juos sudaryti labai greitai, ieškovai sudarė sandorius dėl laisvų lėšų investavimo.

6714.4.

68Ginčo sutarčių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei obligacijų. Apeliantams kaip apdairiems, protingiems ir rūpestingiems asmenims, turėjo kilti klausimų dėl palūkanų už terminuotuosius indėlius ir obligacijų skirtumo, t. y. kodėl už obligacijas mokamos didesnės palūkanos. Taigi, esminė obligacijų pasirašymo sutarčių sąlyga šių sutarčių sudarymo metu laikytina už obligacijas mokamos palūkanos, jų dydis, bet ne jų draustumas. Net jei ieškovai anksčiau nebuvo pirkę obligacijų ar investavę į kitas finansines priemones, vien ši aplinkybė neduoda pagrindo traktuoti ieškovus kaip neatitinkančius vidutinio vartotojo kategorijos. Ieškovai suprato, kad pasirašydami obligacijų sutartis sudaro savo esme kitokį sandorį.

6914.5.

70Apeliantų pozicija nenuosekli – viena vertus jie reikalauja pripažinti, kad jų įsigyti produktai (obligacijos) drausti indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimu bei kad bankas juos suklaidino dėl obligacijų draustumo. Kita vertus tvirtina, kad buvo suklaidinti dėl banko finansinės padėties. Jeigu asmuo galvojo, jog perka indėlių draudimu draustą produktą, tokiam asmeniui banko finansinė padėtis nėra svarbi – jis tikisi, kad kredito įstaigos bankroto atveju nuostolius padengs draudimas. Tuo tarpu jeigu asmuo rūpestingai domisi vertybinių popierių emitento finansine padėtimi – tai daro dėl to, kad suvokia emitento bankroto riziką. Todėl apeliantų pozicijos dvilypumas vertintinas tik kaip siekis bet kokia kaina kompensuoti nepasiteisinusią investicinę riziką.

7114.6.

72Apie tai, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo konstatuoti atsakovės veiklos trūkumai, buvo plačiai skelbiama viešai – Lietuvos banko tinklalapyje, dienraščiuose. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bankas tyčia nuslėpė nuo investuotojų informaciją, kuri galėjo turėti esminės įtakos apsisprendimui įsigyti obligacijas. Negalima nuslėpti aplinkybių, kurios buvo viešai paskelbtos. Be to, nei Lietuvos banko valdybos nutarimas, nei jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ginčo obligacijų sutarčių pasirašymo momentu ir/arba obligacijų prospekto paskelbimo momentu egzistavo banko nemokumas. Banko veikla buvo apribota tik 2011 m. lapkričio 16 d.

73Teisėjų kolegija

konstatuoja:

74III.

75Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7615.

77Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

78Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymo obligacijoms

7916.

80Apeliantų įsitikinimu, AB bankas SNORAS obligacijas įsigijusiems ieškovams draudimo apsauga turėtų būti taikoma pagal Investuotojų draudimo direktyvą. Apeliantai nurodo, kad susiklosčius tokiai situacijai kai bankas tapo nemokus (bankrutavo), yra neteisinga vienareikšmiškai teigti, kad bankrutavo vertybinių popierių emitentas, kadangi šiuo atveju taip pat bankrutavo ir investicinė įmonė, o investicinės įmonės nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį pagal Investuotoju direktyvos 2 straipsnio 2 dalį.

8117.

82Nesutikdama su apeliantų pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 kasacinis teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Nr. C-671/13, nurodytas aplinkybes, jau išaiškino, kad kompensacija pagal Investuotojų direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kompensacija pagal Direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grąžinti finansines priemones. Savo ruožtu aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neleidžia teigti, jog savo įsipareigojimų (grąžinti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė. Apibendrindamas nurodytus argumentus, kasacinis teismas pripažino, kad tai, jog nagrinėjamu atveju vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas SNORAS) sutapo, nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos.

8318.

84Apeliantai savo skunde nepateikė argumentų, kodėl šiuo atveju, esant tapačiai situacijai – apeliantų obligacijos nėra prarastos ar perleistos, jos yra ieškovų vertybinių popierių sąskaitose, tačiau yra nuvertėjusios dėl emitento bankroto – turėtų būti nukrypstama nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas J. H. D. 2011 m. liepos 8 d. obligacijų pasirašymo sutarties pagrindu įsigijo obligacijas pagal emisiją Nr. 6, o ieškovas A. D. 2011 m. birželio 7 d. ir 2011 m. birželio 16 d. obligacijų pasirašymo sutarčių pagrindu įsigijo obligacijas pagal emisijas Nr. 4 ir 10. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojusiomis obligacijomis (įrašytomis į investuotojų vertybinių popierių sąskaitą) laikomos tos, kurių emisijų numeriai yra nuo 1 iki 10 (įskaitytinai), tai patvirtina atsakovės AB bankas SNORAS į bylą pateiktas išplatintų obligacijų emisijų sąrašas.

8519.

86Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis draudimo apsauga ieškovų obligacijoms netaikytina, vadovavosi šiam ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovų skunde išreikštas nesutikimas su kasacinio teismo išaiškinimais dėl emitento ir investicinės įmonės sutapimo nereikšmingumo ginčo klausimui nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu.

87Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu

8820.

89Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarčių nepripažino negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes sudarydami ginčo sutartis ieškovai sąžiningai klydo, jog jų įsigyjamos finansinės priemonės yra apdraustos.

9021.

91Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

9222.

93Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl AB bankas SNORAS pareigos aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, iš kurios ieškovai galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, jau buvo pasisakyta kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir konstatuota, kad atsakovė (AB bankas SNORAS) pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, o Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostata, jog siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų.

9423.

95Nepaisant to, aplinkybių, kad atsakovės darbuotojai ieškovams nurodė, jog obligacijos apdraustos visiškai taip pat kaip indėliai ar teikė akivaizdžiai melagingą informaciją dėl obligacijoms taikomo draudimo sąlygų, apeliantai neįrodė (CPK 178 straipsnis), savo ruožtu vien tik IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytos pareigos netinkamo atlikimo konstatavimas (nepakankamas informavimas), pats savaime nėra pakankamas obligacijų pasirašymo sutartims pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo, nes kaip buvo išaiškinta kasacinio teismo pirmiau nurodytoje nutartyje ir kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esminis, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos ir pačių ieškovų asmeninės savybės, t. y. jų galimybės įvertinti galimas sandorio pasekmes, jų elgesys, gyvenimiška, santykių su bankais bei investavimo patirtys ir pan., be kita ko, ir tai, ar apskritai tokia sąlyga, dėl kurios ieškovai teigia suklydę, pastariesiems asmenims buvo esminė ginčo sutarčių sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 4, 5 dalys).

9624.

97Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovams turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

9825.

99Nagrinėjamoje byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo pripažinti, jog obligacijų draustumas buvo esminė sutarčių sąlyga apeliantams. Po sutarčių sudarymo iki pat bankroto bylos atsakovei iškėlimo nei vienas iš apeliantų nesikreipė į banką dėl šios sąlygos papildomo išaiškinimo obligacijų draustumo aspektu ir nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo sutarčių nuginčijimo, kaip sudarytų jiems suklydus ir (ar) buvus apgautiems dėl obligacijų draustumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nei asmens amžius, nei investavimo patirties neturėjimas, nei kitokios asmeninės savybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, būdamas veiksnus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog apeliantai galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne banko (jo darbuotojų) veiksmai, bet pačių apeliantų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

10026.

101Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantų apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos. Jeigu apeliantų vienintelis tikslas būtų buvęs tik saugus santaupų laikymas banke tikintis, kad vėliau atgaus visus pinigus, ir, kaip kad jie teigia, jų nedomino rizikingesni finansiniai produktai, duodantys didesnę grąžą, pagrįsta manyti, kad jie būtų sudarę (pratęsę) terminuotojo indėlio sutartis, bet nerizikuotų sudaryti kitokių jiems nežinomų ir nesuprantamų sandorių, todėl konstatuotina, kad apeliantai neįrodė teisėto pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį.

102Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu

10327.

104Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sutarčių nepripažino negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovė tyčia siekė suklaidinti ieškovus – obligacijomis buvo prekiaujama po 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimo priėmimo, atsakovė viešoje erdvėje skleidė informaciją, akcentuodama obligacijų saugumą, investicijų į šias priemones užtikrintinumą ir patrauklumą, bankas visuomet deklaravo savo gerą finansinę padėtį ir tokiu būdu klaidino ieškovus.

10528.

106Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą nuginčyti sandorį remiantis apgaule dėl atsakovės finansinės padėties, turi pareigą įrodyti, jog bankas buvo nemokus konkrečių obligacijų sutarčių su jais sudarymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3-516/2018). Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamos bylos duomenys nepagrindžia banko nemokumo ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu. Nors apeliantės akcentuoja, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog atsakovė save pristatė kaip patikimą, teisės aktų besilaikantį, pelningai veikiantį banką ir nevykdė pareigos pranešti apie esminius įvykius, tokio savo reikalavimo pagrindo apeliantės neįrodė.

10729.

108Kaip buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien aplinkybė, jog Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu atsakovei taikė tam tikrus ribojimus, dar nereiškia, jog bankas nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Nors 2011 m. pabaigoje bankui buvo iškelta bankroto byla, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą yra akivaizdžiai melagingi. Vien aplinkybė, kad AB bankas SNORAS po nurodyto Lietuvos banko nutarimo platino obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime nepagrindžia pozicijos, jog bankas apgaudinėjo klientus ir siekė šiais nesąžiningais veiksmais išgauti žmonių lėšas, be to, bet kuriam vidutiniam vartotojui yra aišku, kad prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, nepasikliauti vien tik reklamoje esančiais duomenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-890-370/2016; 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-591-943/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-775-186/2017, kt.).

10930.

110Apeliantų teiginys apie tai, kad informacija apie atsakovės veikloje nustatytus pažeidimus nebuvo viešai pranešama taip pat yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytus atsakovo veiklos trūkumus buvo paskelbta viešai Lietuvos banko tinklapyje, ši informacija 2011 m. sausio 20 d. buvo paskelbta ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje. Ginčijamas sutartis apeliantai su atsakove pasirašė beveik po pusmečio, t. y. 2011 m. birželio–liepos mėn. Taigi apeliantai prieš sudarant ginčijamas sutartis turėjo laiko įvertinti atsakovės veiklos perspektyvas ir investavimo riziką.

111Dėl bylos procesinės baigties

11231.

113Vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11432.

115Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

116Dėl bylinėjimosi išlaidų

11733.

118Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

11934.

120Atsakovė AB bankas SNORAS pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 245,29 Eur išlaidas, patirtas už advokato suteiktas paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio, todėl, atmetus ieškovų J. H. D. ir A. D. apeliacinį skundą, atsakovei iš jų priteistina po 122,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

121Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

122Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

123Priteisti iš ieškovų J. H. D., a. k. ( - ), ir A. D., a. k. ( - ), atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS, j. a. k. 112025973, po 122,65 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai J. H. D., A. D., R. U., A. P. ir L. E. kreipėsi į teismą,... 8. 2.... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovai su atsakove AB bankas SNORAS sudarė... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad prieš pasirašant... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad ieškovai suvokė arba turėjo suvokti jog, įsigydami... 24. 9.... 25. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie... 26. 10.... 27. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog banko darbuotojai... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymima, jog aplinkybė, kad... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 31. 12.... 32. Ieškovai J. H. D. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m.... 33. 12.1.... 34. AB bankas SNORAS šiuo atveju veikė ne tik kaip vertybinių popierių... 35. 12.2.... 36. Ieškovai pareikštu ieškiniu siekė įrodyti, jog atsakovas netinkamai vykdė... 37. 12.3.... 38. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – veiksmų, kurių bankas... 39. 12.4.... 40. Netinkamas IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymas ir banko... 41. 12.5.... 42. Ieškovai pinigus iki ginčo sutarčių sudarymo laikė terminuotųjų... 43. 12.6.... 44. Banko investicinių produktų pardavimo strategija 2011 m. buvo orientuota į... 45. 12.7.... 46. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kuriais jie siekė parodyti,... 47. 12.8.... 48. Atsakovės išleistuose prospektuose nebuvo jokios informacijos apie Lietuvos... 49. 13.... 50. Atsakovė BAB bankas SNORAS prašo ieškovų J. H. D. ir A. D. apeliacinį... 51. 13.1.... 52. Teismas nenukrypdamas nuo aktualios praktikos konstatavo, jog lėšos,... 53. 13.2.... 54. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu apeliantų sudarytos sutartys galėtų... 55. 13.3.... 56. Vertinant apeliantų veiksmų sudarant ginčo sandorius valinį aspektą, yra... 57. 13.4.... 58. Apeliantų argumentas neva jie turėjo tikslą ne rizikingai investuoti ir... 59. 14.... 60. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo ieškovų... 61. 14.1.... 62. Kompensacija pagal Investuotojų direktyvą mokama tada, kai investicinė... 63. 14.2.... 64. Ieškovai buvo informuoti banko darbuotojų, jog visą informaciją apie banko... 65. 14.3.... 66. IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis numato, kad draudimo objektas nėra paties... 67. 14.4.... 68. Ginčo sutarčių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių... 69. 14.5.... 70. Apeliantų pozicija nenuosekli – viena vertus jie reikalauja pripažinti, kad... 71. 14.6.... 72. Apie tai, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo... 73. Teisėjų kolegija... 74. III.... 75. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 76. 15.... 77. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 78. Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymo obligacijoms... 79. 16.... 80. Apeliantų įsitikinimu, AB bankas SNORAS obligacijas įsigijusiems ieškovams... 81. 17.... 82. Nesutikdama su apeliantų pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai... 83. 18.... 84. Apeliantai savo skunde nepateikė argumentų, kodėl šiuo atveju, esant... 85. 19.... 86. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamomis... 87. Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu... 88. 20.... 89. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 90. 21.... 91. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 92. 22.... 93. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl AB bankas SNORAS... 94. 23.... 95. Nepaisant to, aplinkybių, kad atsakovės darbuotojai ieškovams nurodė, jog... 96. 24.... 97. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad obligacija, kaip vertybinis... 98. 25.... 99. Nagrinėjamoje byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 100. 26.... 101. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia... 102. Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu... 103. 27.... 104. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sutarčių... 105. 28.... 106. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ieškovai, reikšdami... 107. 29.... 108. Kaip buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien aplinkybė,... 109. 30.... 110. Apeliantų teiginys apie tai, kad informacija apie atsakovės veikloje... 111. Dėl bylos procesinės baigties... 112. 31.... 113. Vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis,... 114. 32.... 115. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės... 116. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 117. 33.... 118. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 119. 34.... 120. Atsakovė AB bankas SNORAS pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 245,29... 121. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 123. Priteisti iš ieškovų J. H. D., a. k. ( - ), ir A. D., a. k. ( - ), atsakovei...