Byla e2A-538-555/2018
Dėl pirkėjo teisių gynimo, sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1879-188/2017 pagal ieškovo L. D. patiksliną ieškinį atsakovui A. M. dėl pirkėjo teisių gynimo, sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas L. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovo A. M. sudarytą 2017 m. sausio 10 d. automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti: jo naudai 1 150,00 Eur automobilio kainos bei 379,40 Eur nuostolių, susijusių su variklio keitimu, atlyginimo; atsakovo naudai automobilį „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) nustatant, jog automobilis atsakovui perduodamas tik kai atsakovas įvykdys teismo sprendimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovo naudai; arba įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti ieškovo teisių pažeidimus: pašalinant UAB „( - )“ 2017 m. sausio 26 d. atlikto automobilio „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) patikrinimo metu nustatytus trūkumus pagal surašytą automobilio patikros aktą: pakeičiant surūdijusį, virintą, iškritusį gabalais rėmą; suvirinant stipriai surūdijusį kėbulą, dugną; pakeičiant dešinės pusės vairo traukės antgalį, priekinį dešinį amortizatorių; pašalinant paskirstymo dėžės defektus; sutaisant salono ventiliatorių; pakeičiant sulankstytą kuro baką, klibantį priekinį apatinį šarnyrą, kiaurą radiatorių, arba pakeičiant netinkamos kokybės daiktą (automobilį) tokios pat rūšies ir modelio tinkamos kokybės (tvarkingu) daiktu (automobiliu) (arba geresniu), taip pat priteisti iš atsakovo 69,14 Eur ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su automobilio patikrinimu, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, jis iš atsakovo įsigijo transporto priemonę – automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) už 1 150,00 Eur. Automobilis parduotas su variklio defektu, todėl jo kaina buvo žemesnė nei vidutinė rinkos kaina. Parduodant automobilį, atsakovas patikino, kad jis turi tik variklio defektą, tą užpildė ir sutartyje, o ieškovą tokios sąlygos tenkino. Automobilis nevažiavo, todėl jį buvo galima apžiūrėti tik vizualiai. Įsigijus automobilį, ieškovas iškart nusipirko variklio detales bei pakeitė patį variklį, pašalino ir gedimą, ko pasėkoje paaiškėjo, kad automobilio rėmas ir kėbulas yra stipriai surūdiję. Po automobilio variklio pakeitimo, ieškovas kreipėsi į oficialią Mitsubishi atstovybę Vilniuje, kuri 2017 m. sausio 26 d. atliko transporto priemonės patikrinimą ir nustatė šiuos automobilio trūkumus: surūdijęs, virintas, iškritęs gabalais rėmas; kėbulas stipriai surūdijęs, dugnas vietomis kiauras, dešinės pusės vairo traukės antgalio, priekinio dešinio amortizatoriaus, paskirstymo dėžės defektai, neveikia salono ventiliatorius, sulankstytas kuro bakas, kliba priekinis apatinis šarnyras, kiauras radiatorius, kiti smulkūs defektai. Nustatyti trūkumai nesusiję su variklio defektu. Ieškovas įrodinėjo, kad trūkumai ir defektai buvo automobilio pardavimo metu, tačiau nuo ieškovo buvo nuslėpti, jei atsakovas apie gedimus būtų informavęs, ieškovas šio automobilio nebūtų pirkęs. Ieškovas telefonu kreipėsi į atsakovą, o jam vengiant bendradarbiauti, 2017 m. kovo 14 d. pateikė atsakovui raštišką pretenziją, tačiau atsiliepimu į pretenziją atsakovas su ja nesutiko ir atsisakė įvykdyti reikalavimus. Ieškovas teigė, kad atsakovas jį informavo tik apie automobilio variklio gedimą, nuslėpdamas visus kitus daikto trūkumus, būtent atsakovas turėjo pareigą informuoti jį apie visus Mitsubishi atstovybėje nustatytus trūkumus. Ieškovės taip pat nurodė, kad automobilio trūkumai, susiję su automobilio rėmu, faktiškai yra nepašalinami arba tokio trūkumo šalinimas kainuotų neproporcingai daug, lyginant su automobilio verte. Atsakovas A. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. sausio 9 d. skelbimų portale www.autoplius.lt patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda automobilį „( - )“, visureigį. Skelbime nurodyta parduodamo automobilio kaina 1 200,00 Eur, komentaruose nurodyta, kad sutvarkytas ir antikorozine medžiaga padengtas rėmas. Dėl automobilio apžiūrėjimo ir įsigijimo galimybės 2017 m. sausio 9 d. jam skambino pirkėjai, tame tarpe ir ieškovas, kuriam paaiškino, kur yra laikomas parduodamas automobilis. Ieškovas tą pačią dieną pervedė 100,00 Eur avansą į atsakovo sąskaitą, todėl skelbimas buvo ištrintas. 2017 m. sausio 10 d., atsakovui nebūnant namuose, ieškovas atvyko į jo namus su evakuatoriumi. Apie tai jam telefonu pranešė jo žmona L. M.. Atsakovas teigė, kad ieškovas apžiūrėjęs automobilį, patikino jo žmoną, kad automobilis jam tinka ir nori jį pirkti, todėl telefonu paskambinęs atsakovui, pasakė, kad mato įvairius kėbulo defektus, kėbulo bei dugno parūdijimus, dėl ko ieškovui prašant buvo padaryta 50,00 Eur nuolaida. Pasikrovus automobilį, ieškovas dar kartą jį apžiūrėjo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri kartu su 1 050,00 Eur buvo palikta atsakovo žmonai. Automobilis buvo išvežtas tą pačią dieną. Atsakovas nesutiko, kad jis automobilį pardavė su nuslėptais trūkumais, apie kuriuos privalėjo informuoti ieškovą. Atsakovas nėra technikos žinovas ir neturi specialių žinių, todėl parduoto automobilio stovis, išskyrus variklio defektą, jam nebuvo žinomas, be to, tokių trūkumų negalėjo būti, nes automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas nekvietė jo į automobilio apžiūrą, taip pat pakeitus automobilio variklį juo naudojosi, todėl tam tikri po automobilio patikrinimo nustatyti gedimai, galėjo atsirasti ieškovui naudojantis transporto priemone. Atsakovas įrodinėjo, kad apie jokius akivaizdžius gedimus, išskyrus variklio defektą ir surūdijusį kėbulą, parduodant automobilį jam nebuvo žinoma, todėl jis ir negalėjo apie juos pranešti ieškovui automobilio pardavimo metu. Ieškovui parduoto automobilio tikrosios būklės neslėpė, sudarė sąlygas jam pačiam detaliai apžiūrėti automobilį, tačiau iš esmės jis tuo nepasinaudojo. Pats ieškovas matė tam tikrus automobilio defektus (aiškius korozijos požymius) ir jie jam buvo priimtini, kadangi dėl to buvo nustatyta mažesnė parduodamo automobilio kaina, žinojo automobilio pirmosios registracijos metus, dėl ko automobilio gedimai yra normalus ir tikėtinas reiškinys.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė: iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai priteisė 9,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvavo kaip lygiateisiai fiziniai asmenys ir sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp jų susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Teismas nenustatė, kad atsakovas aktyviais veiksmais būtų įkalbinėjęs, reikalavęs ar kitaip paveikęs ieškovą sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas automobilį įsigijo 2014 m. lapkričio 22 d., automobilio pardavimo atsakovui metu, jo rėmas buvo sutvarkytas, padengtas antikorozine danga ir po to atlikta techninė apžiūra. Be to, atsakovas, prieš parduodamas automobilį, 2016 m. rugsėjo 23 d. atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir jokių trūkumų dėl automobilio rėmo nebuvo nustatyta, todėl teismas sprendė, jog atsakovas, nebūdamas automobilių ekspertu, pagrįstai tikėjo automobilio rėmui ir kitoms detalėms esant kokybiškiems ir tinkamai funkcionuojant. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai dėl kėbulo būklės yra prieštaringi, kadangi jis pat nurodė, jog pirkdamas automobilį, matė keletą rudėlių, tačiau kartu taip pat teigė, jog patikros metu užfiksuoti duomenys, tame tarpe ir dėl stipriai surūdijusio kėbulo, yra teisingi. Teismas vertino, kad tokius defektus (stipriai aprūdijusio kėbulo) dienos metu apžiūrint automobilį, atidarius jo duris, kapotą ir pan., atidus pirkėjas būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodė, jog automobilį jis apžiūrėjo, matė keletą rūdelių, tačiau automobilį išsivežė, nepatikrinęs automobilio techninės būklės, nors tokia galimybė jam nebuvo apribota. Teismas vertino, kad ieškovas, nepasinaudodamas teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl prisiėmė su tuo susijusios rizikos dalį. Teismas taip pat nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, kokiomis sąlygomis buvo naudotas nupirktas automobilis, ieškovas nepateikė. Teismas sprendė, kad vien ieškovo pateiktas automobilio patikros lapas neįrodo, kad patikros metu nustatyti trūkumai ir defektai buvo paslėpti, užmaskuoti ir, kad tokio pobūdžio ir apimties jie buvo automobilio pardavimo metu, tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad atsakovas apie automobilio tikrinimą UAB „( - )“ autoservise buvo informuotas ir jame dalyvavo, kas iš esmės ribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyti defektai atsirado iki automobilio pardavimo, ieškovas nepateikė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas L. D. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. sausio 10 d. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį; ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 1 150,00 Eur automobilio kainos, 379,40 Eur nuostolių, susijusių su variklio keitimu, 69,14 Eur patirtų išlaidų, susijusių su automobilio patikrinimu, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas; atsakovo naudai iš ieškovo priteisti automobilį, nustatant, jog automobilis atsakovui perduodamas jam įvykdžius teismo sprendimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovo naudai. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog šioje byloje rizika turi būti paskirstyta tarp abiejų šalių, prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. sausio 10 d. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį; ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 1 358,76 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas; atsakovo naudai iš ieškovo priteisti automobilį, nustatant, jog automobilis atsakovui perduodamas jam įvykdžius teismo sprendimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Automobilio trūkumai atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo: pirmosios instancijos teismas neįvertino automobilio ridos iki ginčo sutarties sudarymo ir po jos sudarymo; be to, vien ta aplinkybė, jog iki ieškovui parduodant automobilį, prieš tris mėnesius buvo atlikta techninė apžiūra, nepatvirtina atsakovo argumentų dėl automobilio trūkumų atsiradimo momento, t. y. jog ginčo sutarties sudarymo metu automobilis neturėjo trūkumų; priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio trūkumai (tiek susiję su automobilio rėmu, tiek kiti trūkumai) atsirado dar iki ginčo sutarties sudarymo, o ne po jos sudarymo. Atsakovas yra atsakingas už automobilio trūkumus: ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo, neprivalėjo įrodyti, kad atsakovas tyčia nuslėpė automobilio trūkumus arba, kad apie juos jis žinojo; būtent atsakovas, prieš pateikdamas ofertą, neįsitikinęs deklaruojamos automobilio savybės egzistavimu, pažeidė pardavėjui keliamą pareigą ikisutartinių santykiu metu; automobilio variklio defektas neeliminuoja atsakovo atsakomybės už jo trūkumus; atsakovo atsakomybės taip pat nešalina ir tai, jog automobiliui trys mėnesiai iki ginčo sutarties sudarymo buvo atlikta privalomoji apžiūra. Ieškovas, įsigydamas automobilį ir po jo įsigijimo, elgėsi rūpestingai ir atidžiai: ieškovas negalėjo pastebėti automobilio trūkumų be specialaus tyrimo, t. y. ieškovas nebūdamas automechaniku, vien žiūrėdamas automobilį negalėjo pastebėti visų jo trūkumų, juolab, jog dalies trūkumų nebuvo įmanoma nustatyti nevažiuojant automobiliu; ieškovas nesitikėjo, jog automobilis bus kaip naujas, tačiau ieškovas turėjo pagrindo pasitikėti atsakovo deklaruojamomis automobilio savybėmis; ieškovas elgėsi rūpestingai prieš sudarydamas ginčo sutartį, t. y. ieškovas neprivalėjo automobilio pirkimo metu tikrinti viešoje ofertoje nurodytas automobilio savybes ar patikrinti jį autoservise; ieškovas informavo atsakovą apie atliktą automobilio patikrą UAB „( - )“ servise; be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė atsakomybę tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisi bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame teisingai nurodyta, jog pirkdamas daugiau kaip 28 metų naudotą automobilį, ieškovas pats turėjo būti atidus ir rūpestingas, taip pat imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas neprivalėjo pateikti įrodymų dėl automobilio techninės būklės, kadangi jis ir taip nevažiavo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra išsamiai aptarti ir įvertini priimtame teismo sprendime.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo-pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Nagrinėjamu atveju, apeliantas kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimą. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog prieš tris mėnesius buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, nepatvirtina, jog automobilis buvo perduotas apeliantui tinkamos kokybės. Taip pat apeliantas akcentavo, kad atsakovas, prieš pateikdamas ofertą, turėjo pareigą atskleisti, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarkos nesutinka. Iš anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir įstatymų normų darytina išvada, kad būtent apeliantas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo ne tik variklio defektą bet ir kitų trūkumų, dėl kurių automobilio nebuvo galimybės eksploatuoti. Šalys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sudarė galiojant teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumo, o kitoje grafoje, kurioje yra prašoma nurodyti informaciją apie įvykius ir trūkumus, nurodytas variklio defektas. Remdamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pardavėjas nėra įpareigotas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti transporto priemonės trūkumus, susijusius su jos rėmo, dugno natūraliu nusidėvėjimu, šiuo atveju korozija, neturinčiu įtakos tinkamumui naudoti ir dalyvauti eisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomi automobilio trūkumai – rėmo, dugno korozija, traukės antgalio, amortizatoriaus, starterio ir kiti automobilio patikroje konstatuoti gedimai, atsižvelgiant į automobilio eksploatavimo laikotarpį – apie 18 metų, laikytini natūraliais. Sutiktina su apeliantu, kad parduodama transporto priemonė galimai turėjo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartų trūkumų – automobilio rėmo ir dugno surūdijimų ir kitų gedimų, kurie atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir galėjo būti žinomi pardavėjui, nes jie nėra paslėpti, tačiau kita vertus, šalys parduodamą automobilį įvertino 1 150,00 Eur suma, atsakovas pardavė 18 metų senumo naudotą automobilį, nebuvo profesionalus pardavėjas bei galimai neturėjo specialių žinių autotechnikos srityje, todėl ieškovo teisė buvo imtis priemonių tam, kad automobilis prieš pardavimą būtų specialistų apžiūrėtas ir jo būklė įvertinta. Bylos duomenimis automobilio rėmo ir dugno surūdijimai (korozija) ir patikroje nustatyti gedimai nebuvo paslėpti ar specialiai užmaskuoti, to nenurodo ir ieškovas, atlikus automobilio patikrą nebuvo konstatuota, jog automobilį draudžiama eksploatuoti, todėl spręstina, kad gedimai galėjo būti įvertinti apžiūrint transporto priemonę prieš sutarties sudarymą/sutarties sudarymo metu be specialios patikros. Akivaizdžiai matomų automobilio korozinių defektų neaptarimas sutartyje savaime nesudaro pagrindo pardavėjo pripažinti nesąžiningu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ieškovui nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas kaip nors trukdė apeliantui patikrinti automobilį. Dėl to vertintinas nepagrįstu apelianto skundo argumentas dėl netinkamo ginčo teisinį santykį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo ir, kad pardavėjo pareiga garantuoti daiktų kokybę buvo paneigta apelianto (pirkėjo) teise patikrinti perkamus daiktus. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir skundą tenkinti, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų – 150,00 Eur (elektroninės bylos kortelė, DOK-3869, DOK-4132). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovo naudai yra priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 10,07 Eur, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Iš L. D., a. k. ( - ) atsakovo A. M., a. k. ( - ) naudai priteisti 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

17Iš L. D., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 10,07 Eur (dešimt eurų 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai