Byla e2A-597-440/2016
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji tvarka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-401-901/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji tvarka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Audata“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas išnagrinėjęs,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekologinė linija“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naujoji tvarka“ priteisti 807,61 Eur skolos, 141,33 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. 2015 m. spalio 27 d. preliminariu teismo sprendimu teismas priteisė iš atsakovės UAB „Naujoji tvarka“ ieškovei UAB „Ekologinė linija“ 807,61 Eur skolos, 141,33 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (948,94 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-27 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 10,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Atsakovas UAB „Naujoji tvarka“ 2015-11-17 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydamas panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „Vilpostus“ ir UAB „Naujoji tvarka“ buvo susiklostę tarpusavio paslaugų teikimo santykiai, bendrovės viena kitai buvo skolingos, UAB „Vilpostus“ - ženkliai didesnę sumą

    5

  1. Ieškovė UAB „Ekologinė linija“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir nurodė, kad preliminarus sprendimas turi būti paliktas nepakeistu. 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo aktas UAB „Vilpostus“ nėra pasirašytas, neaišku ar minėtas dokumentas buvo išsiųstas BUAB „Vilpostus“, todėl šio akto negalima vertinti kaip įskaitymą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog iki bankroto bylos UAB „Vilpostus“ iškėlimo atliko įskaitymą ir apie tai informavo UAB „Vilpostus“. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu 2015 m. spalio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.Priteisė iš atsakovės UAB „Naujoji tvarka“, ieškovei UAB „Ekologinė linija“ papildomai 370,00 Eur atstovavimo išlaidų.
  1. Teismas nustatė, kad 2015-07-03 UAB „Ekologinė linija“ ir BUAB „Vilpostus“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Audata“, sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią BUAB „Vilpostus“ kreditorinis reikalavimas 807,61 Eur sumai bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai atsakovo atžvilgiu buvo perleisti UAB „Ekologinė linija“. Atsakovė 2015-08-10 pranešimu buvo informuota apie perleistą reikalavimo teisę.
  1. 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo aktas UAB „Vilpostus“ nėra pasirašytas, neaišku ar minėtas dokumentas buvo išsiųstas BUAB „Vilpostus“, todėl šio akto negalima vertinti kaip įskaitymą patvirtinantį dokumentą. Atliktas įskaitymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.130 straipsnyje ir 6.131 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie įskaitymą privalo būti pranešta ir toks pranešimas privalo būti įteiktas kitai šaliai, o šiuo atveju, jokio pranešimo, kad įskaitomas reikalavimas iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo gauta. Teismo vertinimu atsakovė nepagrįstai vertino, jog atliko įskaitymą. Net ir tuo atveju, jei atsakovė savo apskaitoje atliko įskaitymą, tačiau to neišviešino ieškovei (teisių perėmėjui), pripažinti prievolės pabaigą įskaitymu nėra pagrindo, atsakovės neva atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir neįvykęs.
  1. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Vilpostus“ tapo žinoma apie 807,61 Eur skolos įskaitymą, nėra jokio UAB „Naujoji tvarka“ pareiškimo dėl tokio dydžio skolos įskaitymo, todėl laikytina, kad šis UAB „Naujoji tvarka“ reikalavimas UAB „Vilpostus“ nebuvo apibrėžtas ir aiškus. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad UAB „Vilpostus“ tapo žinoma apie 807,61 Eur skolos įskaitymą, nesant visų įskaitymui būtinų sąlygų, pripažintina, kad toks įskaitymas nebuvo galimas. Tai, kad UAB „Vilpostus“ tuo metu UAB „Naujoji tvarka“ taip pat buvo skolinga ir kad UAB „Naujoji tvarka“ kreditorinis reikalavimas, kuris didesnis nei minėta suma, buvo patvirtintas UAB „Vilpostus“ bankroto byloje ir nebuvo padengtas iki šios bendrovės pripažinimo pasibaigusia, neatleidžia UAB „Naujoji tvarka“ nuo pareigos sumokėti likusią neapmokėtą 807,61 Eur skolą ieškovui, sąžiningam UAB „Vilpostus“ galiojančio ir nenuginčyto reikalavimo įgijėjui.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „ Naujoji tvarka“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

99.1.Šioje byloje yra svarbus visų rašytinių įrodymų, ne vien tik 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo akto įvertinimas ir analizė. Reikšminga yra tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-09-16 nutartimi BUAB „Vilpostus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2013-07-19. Teismas 2015-09-07 nutartimi patvirtino BUAB „Vilpostus“ kreditorių sąrašą ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „Naujoji tvarka“ reikalavimas 12 388,50 Eur sumai. Ši skola yra susidariusi, neapmokėjus sąskaitas nuo 2012-09-28 iki 2013-06-28. Tokia pat suma 12.388,50 Eur (42775,03 Lt) nurodyta ir „Vilpostus“ suvestiniame registre „Klientų apyvarta, apyvartos nuo 2012-06-01 iki 2015-06-10 Klientas - 4521588 UAB „Naujoji tvarka“. Šis dokumentas ieškovės pateiktas kartu su ieškiniu. Bankroto administratorius neinformavo kreditoriaus, jeigu jis nepripažino įskaitymo, kad sutikrinus su bankrutuojančios bendrovės buhalterine apskaita skola yra didesnė. To bankroto administratorius nepadarė todėl, kad BUAB „Vilpostus“ apskaitoje buvo tokia pat skola 12.388,50 Eur (42.775,03 LT), kaip ir pareikšti atsakovės kreditoriniai reikalavimai. Tai įrodo šalies pateiktas registras „Klientų apyvarta apyvartos nuo 2012-06-01 iki 2015-06-10 Klientas -4521588 UAB „Naujoji tvarka“, kurio visiškai nevertino pirmos instancijos teismas. UAB „Naujoji tvarka“, darydama užskaitymą 2013-07-31, negalėjo žinoti, kad UAB „Vilpostus“ bus keliama bankroto byla. Tai, kad 2013-07-31 skolų suderinimo aktas nėra pasirašytas, neįrodo, kad skola yra ne tokia. Šis aktas yra tik informacija apie skolą konkrečiai dienai, o tai, kad kita šalis nepasirašė, nereiškia, kad skolos dydis yra neteisingas. Kad kita šalis aktą gavo ir įskaitymus padarė, įrodo jau minėtas registras. Teismas nepagrįstai 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo aktą vertino atsietai nuo kitų faktinių duomenų visumos.

1010.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ekologinė linija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1110.1. BUAB „Vilpostus“ bankroto byla iškelta 2013-09-16, tačiau pareiškimas teisme dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas 2013-08-16. Taigi tuo momentu bendrovė jau buvo nemoki, atsiskaityti su kreditoriais negalėjo, veiklos nebevykdė, valdymo organai jokių sprendimų nei dėl kreditorinių reikalavimų, nei dėl disponavimo turtu priimti negalėjo, bankroto administratorius dar nebuvo paskirtas, todėl negalėjo būti atlikti jokie sandoriai, tame tarpe ir įskaitymo. nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką. 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo aktas UAB „Vilpostus“ nėra pasirašytas, byloje nėra jokių įrodymų, jog minėtas dokumentas buvo išsiųstas BUAB „Vilpostus“ ar kitokiu būdu įteiktas, todėl šio akto negalime vertinti kaip įskaitymą patvirtinantį dokumentą. Pateiktas Tarpusavio skolų suderinimo aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, jog atliktas įskaitymas, jame taip pat nėra ir informacijos apie atliktą įskaitymą. BUAB „Vilpostus“ , kuri 2013-07-31 jau buvo nemoki (nes jau 2013-08-16 buvo pateiktas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), negalėjo niekaip atsiskaityti su kreditoriais (tame tarpe ir atsakovu), negalėjo ir atlikti įskaitymo (nes tai viena iš atsiskaitymo formų), todėl ir dėl šios priežasties atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes reikalavimas, kuris buvo įskaitytas, negalėjo būti vykdomas dėl minėto CK nustatyto eiliškumo, taigi nėra visų įskaitymui būtinų sąlygų, tame tarpe – vykdytinumo.

1210.2.Bankroto administratorius vadovaudamasis BUAB „Vilpostus“ buhalterinės apskaitos dokumentais nustatė įsiskolinimo dydį, o vėliau jį perleido ieškovui. Atsakovas pareiškė kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilpostus“ bankroto administratoriui. Akivaizdu, jog administratoriui tikrai nebuvo žinoma apie atliktą įskaitymą iki kreditorinio reikalavimo pareiškimo, nes jokių pranešimų nebuvo. Faktas, jog kreditorinis reikalavimas pareikštas mažesnis, nei buvęs įsiskolinimas, jog kreditorinį reikalavimą patvirtino teismas, nereiškia, jog tokiu būdu buvo patvirtintas įskaitymo teisėtumas. Jeigu atsakovė savo reikalavimą sumažino (atlikdama įskaitymą), tokiu būdu neteisėtai patenkino savo finansinį reikalavimą be eilės, suteikė prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, daro išvadą, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo byloje surinktų įrodymų vertinimo dėl 2013-07-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto reikšmės, vertinimo jog įskaitymas nebuvo atliktas.
  1. Byloje nustatyta, kad tarp BUAB „Vilpostus“ ir atsakovo UAB „Naujoji tvarka“ buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai dėl pašto paslaugų teikimo. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilpostus“ pateiktas 2013-07-19. Vilniaus apygardos teismas 2013-09-16 nutartimi BUAB „Vilpostus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“. Vilniaus apygardos teismo 2015-09-07 nutartimi patvirtinti BUAB „Vilpostus“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų UAB „Naujoji tvarka“ reikalavimas 12 388,50 Eur sumai. 2015-07-03 UAB „Ekologinė linija“ ir BUAB „Vilpostus“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Audata“, sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią BUAB „Vilpostus“ kreditorinis reikalavimas (807,61 Eur sumai) bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai atsakovės atžvilgiu buvo perleisti UAB „Ekologinė linija“. Atsakovė 2015-08-10 pranešimu buvo informuota apie perleistą reikalavimo teisę. Atsakovė neginčija, kad UAB „Naujoji tvarka“ buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą. Neginčijo, kad UAB „Naujoji tvarka“ yra gavus apmokėjimui su ieškiniu teiktas tris UAB „Vilpostus“ PVM sąskaitas faktūras (2013-05-31 Nr. ( - ), 1116,04 Lt sumai, 2013-06-28 Nr. ( - ), 915,12 Lt sumai, ir 2013-07-19 Nr. ( - ), 757,34 Lt sumai) viso 2788,50 Lt (807,61 Eur) sumai, kurios atskiru pavedimu UAB „Naujoji tvarka“ nebuvo apmokėtos. 2015-09-30 nutartimi bendrovė pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (civilinė byla Nr. B2-2516-467/2015).
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimo perleidimo turinį sudaro kreditoriaus turimos reikalavimo teisės perdavimas kitam asmeniui – naujam kreditoriui, dėl ko pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsakovės teigimu 807,61 Eur sumos atsakovės neprivalo mokėti, kadangi ši suma buvo apmokėta atsakovei įskaičius šią sumą 2013-07-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Ieškovė su tokiais teiginiais nesutinka, nurodydama, kad tuo metu UAB „Vilpostus“ jau buvo nemoki, atsiskaityti su kreditoriais negalėjo, veiklos nebevykdė, valdymo organai jokių sprendimų nei dėl kreditorinių reikalavimų, nei dėl disponavimo turtu priimti negalėjo, bankroto administratorius dar nebuvo paskirtas, todėl negalėjo būti atlikti jokie sandoriai, tame tarpe ir įskaitymo. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus nes byloje yra svarbus visų rašytinių įrodymų, ne vien tik 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo akto įvertinimas ir analizė. Apeliacinio skundo argumentai išdėstyti 9.1 punkte. Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais nurodo, kad pateiktas Tarpusavio skolų suderinimo aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, jog atliktas įskaitymas, jame taip pat nėra ir informacijos apie atliktą įskaitymą. Nesutikimo argumentai išdėstyti 10 punkte.
  1. Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio nuostatomis tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-624/2006, nutartis Nr. 3K-3-593/2007, nutartis Nr. 3K-3-522/2010, nutartis. Nr. 3K-3-301/2011.). Nors įskaitymas yra vienašalis sandoris, tačiau pareiškimas apie prievolės įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-479/2010, Nr. 3K-3-458/2014).
  1. Konkrečiu atveju teismas sprendė, kad nors tarp UAB „Vilpostus“ ir UAB „Naujoji tvarka“ buvo susiklosčiusi praktika tarp bendrovių buhalterių nereguliariai atlikti įskaitymus be jokių pareiškimų apie įskaitymą, ko nenumato nei Buhalterinės apskaitos įstatymas nei kiti teisės aktai, tą fiksuojant buhalterinėse apyvartų programose, tarpusavio skolų suderinimo aktuose, tačiau 2013-07-31 UAB „Naujoji tvarka“ buhalterės vienašališkai išrašyto bendrovių skolų suderinimo akto, kurio nepasirašė UAB „Vilpostus“, nesutikdama su tokiu pareiškimu, nesant duomenų apie tokio akto įteikimą UAB „Vilpostus“, negalima laikyti tinkamu pareiškimu apie vienašalį UAB „Vilpostus“ 807,61 Eur skolos įskaitymą. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai sprendė, kad atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad UAB „Vilpostus“ tapo žinoma apie 807,61 Eur skolos įskaitymą, nesant visų įskaitymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti įskaitymą buvus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, kad UAB „Vilpostus“ tuo metu UAB „Naujoji tvarka“ taip pat buvo skolinga ir kad UAB „Naujoji tvarka“ kreditorinis reikalavimas, kuris didesnis nei minėta suma, buvo patvirtintas UAB „Vilpostus“ bankroto byloje ir nebuvo padengtas iki šios bendrovės pripažinimo pasibaigusia, neatleidžia UAB „Naujoji tvarka“ nuo pareigos sumokėti likusią neapmokėtą 807,61 Eur skolą ieškovui, sąžiningam UAB „Vilpostus“ galiojančio ir nenuginčyto reikalavimo įgijėjui. Apeliacinio teismo vertinimu sutiktina su argumentais, kad ieškovei bei bankroto administratoriui nebuvo žinoma apie atliktą įskaitymą, jokio tinkamo įrodymo ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio dokumento, jog buvo atliktas įskaitymas kreditoriui nebuvo pateikta. Bankroto administratorius vadovaudamasis BUAB „Vilpostus“ buhalterinės apskaitos dokumentais nustatė įsiskolinimo dydį, o vėliau jį perleido ieškovei. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad UAB „Vilpostus“ ieškovei perleistas reikalavimas dėl likusios nesumokėtos 807,61 Eur sumos būtų ginčijamas.
  1. Apeliaciniam teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad reikalavimą ieškovei perleidusi UAB „Vilpostus“ (jos bankroto administratorius), nepateikus reikalavimo įgijėjui visų dokumentų apie turėtą skolą UAB „Naujoji tvarka“, elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt., toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Apeliantė pati apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Sutiktina su apeliante, kad teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka, kurios suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, kad nepagrįstai 2013-07-31 Tarpusavio skolų suderinimo aktą vertino atsietai nuo kitų faktinių duomenų visumos, nepagrįsti. Atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų aplinkybių, apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi atsakovė iš esmės teismo sprendimo neteisėtu nedaro.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ( CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė prašo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgus į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, procesinio dokumento apimtį, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 99 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas,

Nutarė

16Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš atsakovės UAB „Naujoji tvarka“, į. k. 145216886, ieškovei UAB „Ekologinė linija“, į.k. 302418962, 100,00 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

19Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai