Byla 2-365/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos ( - ), Vilniuje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos ( - ), Vilniuje ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sklypas“ dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Elektros zona“, uždaroji akcinė bendrovė „Sareme sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Molestos inžinerija“, uždaroji akcinė bendrovė „Lakedė“, uždaroji akcinė bendrovė „Getanitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Marx Vilnius“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ekostata“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Veskonas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Hronas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vartų sistemos“, Vilniaus miesto savivaldybė.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

7Ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini), Vilniuje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1. įpareigoti atsakovą R UAB „Sklypas“ perduoti lauko vandentiekio bei nuotekų inžinerinius tinklus į Vilniaus miesto savivaldybės balansą;
2. priteisti ieškovui iš atsakovo pinigų sumą, lygią pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos rangos trūkumų šalinimo kaštams;
3. priteisti ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 100 000 Lt sumai. Nurodė, jog nors ieškinio padavimo momentu ieškinio suma yra neaiški, tačiau atsižvelgiant į jau nustatytus statybos rangos defektus, ieškinio suma ženkliai viršys 100 000 Lt. Kadangi atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, turinti finansinių sunkumų, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas vengs įvykdyti šį sprendimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad atsakovo restruktūrizavimo byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Sklypas“ restruktūrizavimo planas, o 2010 m. vasario 25 d. nutartimi buvo nutarta panaikinti visus teismų ir kitų kompetentingų institucijų taikytus areštus atsakovo turtui ir lėšoms. Teismas šioje nutartyje konstatavo, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo netenka prasmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą visiems įmonės kreditoriams, nepriklausomai nuo to ar finansinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas įgytų nepagrįstą pranašumą prieš kitus atsakovo kreditorius.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini), Vilniuje pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. įstatymo leidėjas nenumato jokių išimčių, kad restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu negalėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės bendraisiais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-903/2011, 2010 m. liepos 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1324/2010). Be to, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, jog restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas, iš ko darytina išvada, kad atsakovas privalo vykdyti visus einamuosius įsipareigojimus.
2. aplinkybė, kad ieškovas realizavo savo teisminės gynybos teisę bei prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, savaime nelemia šio ieškovo pranašumo kitų kreditorių atžvilgiu;
3. teismas neįvertino fakto, kad šioje byloje vykstantis ginčas dėl kokybiškos gyvenamosios patalpos ir normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimo, suponuoja viešąjį interesą, o atsakovas nesiėmė veiksmų jam apginti, tai yra nesikreipė į subrangovus dėl statybos defektų pašalinimo;
4. ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas skuba realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą. Todėl įvertinus faktą, kad bylos nagrinėjimas ilgai užtruks, kyla grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkinamas.

15CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

16Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienas iš materialinių reikalavimų yra susijęs su tam tikros lėšų sumos priteisimu iš restruktūrizuojamos įmonės. Būtent šio ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas ir prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir lėšų areštą. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nenumato jokių išimčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei, kurios atžvilgiu, jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pateikti ieškiniai dėl turtinių reikalavimų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiose bylose klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 1 str. 1 d., 144-145 str., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 5 d.). Būtent tokios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-297/2012, 2011 m. sausio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-35/2011 ir t.t.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones vien tuo pagrindu, kad atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė (CPK 12 ir 178 str.).

17Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vienas iš privalomų ieškinio turinio elementų yra ieškinio suma. Be to, CPK 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato žyminio mokesčio dydį, jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi vertinti, ar ieškovas nurodė teisingą ieškinio sumos dydį, o jei paaiškėja, kad tikslios ieškinio sumos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyti neįmanoma, teismas turi nustatyti bent jau preliminarią ieškinio sumą. Šią teismo pareigą įstatymo leidėjas įtvirtino atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio sumos nustatymo kriterijus aktualus ne tik žyminio mokesčio sumokėjimo klausimui išspręsti, bet ir bylos teismingumui, įskaitant ir tuos atvejus, kai restruktūrizuojamai įmonei reiškiami turtiniai reikalavimai, bei laikinųjų apsaugos priemonių masto dydžiui nustatyti (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 144 str. 1 d.).

18Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad ieškinio pateikimo momentu ieškinio suma nėra aiški, tačiau pateikia prielaidą, kad ji bus ne mažesnė nei 100 000 Lt, todėl būtent tokio masto laikinąsias apsaugos priemones ir prašo taikyti. Iš ieškinio faktinio pagrindo bei prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas įrodinėja, jog atsakovo kaip generalinio rangovo atlikti statybos rangos darbai turi eilę trūkumų ir defektų – viename iš butų pro lubas, taip pat prie namo pagrindinio įėjimo sunkiasi vanduo, kitame bute netinkamai įmontuotas langas, 2 butų balkonų apskardinimas surūdijęs, vandens punkte nesandariai sumontuoti kitų sistemų valdymo skydai, stogo įlajose nėra šildymo kabelių, pagrindinio įėjimo langas suskilęs ir t.t. Iš ieškinio 10 priedo – UAB „Invalda Service“ 2011 m. kovo 25 d. defektų šalinimo preliminaraus pasiūlymo matyti, kad dalies ieškovo įvardintų statybos rangos darbų trūkumų šalinimas kainuos 4 740 Lt. Taip pat iš ieškinio 4 priedo - UAB „Invalda Service“ 2011 m. rugsėjo 6 d. apžiūros akto Nr. 12-108 matyti, kad defektų dėl balkono apskardinimo surūdijimo šalinimas kainuos 1 800 Lt. Tuo tarpu kitų ieškovo ieškinyje įvardintų defektų šalinimas nėra įkainotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinyje įvardintų trūkumų šalinimo darbai kainuos mažiausiai 100 000 Lt (CPK 12 ir 178 str.). Be to, ieškovas neįvardino priežasties, kodėl ieškinio pateikimo bei atitinkamai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu jis neturi galimybės preliminariai apskaičiuoti konkrečių jau nustatytų statybos rangos darbų trūkumų taisymo kaštų bendros sumos. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymo mastas turėtų siekti 100 000 Lt sumą (CPK 12 ir 178 str.).

19Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2351-560/2012 buvo nutraukta atsakovo UAB „Sklypas“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, taip pat iki šios nutarties įsiteisėjimo nustatytas UAB „Sklypas“ viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių areštas bei sustabdytas atsakovo UAB „Sklypas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, lėšų realizavimas ir išieškojimas vykdymo procese. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota, jog ši nutartis yra apskųsta atskiraisiais skundais. Vadinasi, ji iki šiol nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2351-560/2012 buvo nustatytas viso atsakovo R UAB „Sklypas“ turto, turtinių teisių ir lėšų areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šia nutartimi buvo eliminuotos bet kokios grėsmės galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija ieškovo atskirojo skundo argumentus, kuriais ieškovas įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (viešojo intereso egzistavimą ir atsakovo turto perleidimo riziką), atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 12 ir 178 str.).

20Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo DNSB (duomenys neskelbtini), Vilniuje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties, nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi laikinųjų apsaugos priemonių, taikytinų restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu, pagrindus reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje iš esmės išsprendė teisingai. Taigi, teisėjų kolegija pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.