Byla 2-1646-661/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

2sekretoriaujant Martai Dundzytei,

3dalyvaujant ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. B.,

4atsakovų J. G. ir D. G. atstovui Adv. Ričardui Suslavičiui

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams J. G. ir D. G. dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7

  1. Ieškovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir D. G. 75 264,71 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., būdamas UAB „Erelio akis“ direktoriumi, siekdamas išvengti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokesčio, užpildė ir pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaracijas, įrašydamas į jas neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pajamas ir pelną, be to, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip valstybės biudžetui padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo UAB „Erelio akis“ direktorė ir akcininkė J. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo skirta 1 129,51 Eur dydžio bauda.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  3. Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovė patikslino ieškinį, prašydama priteisti: iš atsakovo D. G. 52 435,12 Eur (iš jų: 23 824,43 Eur PVM ir 28 610,69 Eur pelno mokesčio) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, o iš atsakovės J. G. 22 829,59 Eur (PVM) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą.
  4. Ieškovė paaiškino, jog ji, įvertinusi pirminio patikrinimo metu surinktą informaciją ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, nustatė, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu būdu siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą. Bendrovės neapskaitytų pajamų suma patikrinimo akte apskaičiuota atsižvelgiant į bendrovės 2009–2010 m. kuro sąnaudas, bazines kuro sąnaudų normas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodytų automobilių darbinių variklių tūrių vidurkius, Statistikos departamento skelbiamas vidutines kuro kainas, taksi paslaugas teikiančių bendrovių tarifų vidurkį. 2009 m. kiekvieno mėn. pabaigoje bendrovė kompensuodavo vairuotojams kuro įsigijimo išlaidas. Pagal bendrovės pateiktą darbinės atskaitomybės lentelę už 2009 m. 10–12 mėn. bendrovės įsiskolinimo vairuotojams už kurą 2009-12-31 nenustatyta. Pagal 2010-12-31 balansą skola atskaitingiems asmenims sudarė 12 6649 Lt, iš jų: 115 763 Lt skola vairuotojams už kurą. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2010 m. vairuotojams už kurą pinigų nemokėjo. Iš bendrovės pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, kad 2009–2010 m. įforminti J. G. ir D. G. 247 404 Lt įnašai į bendrovės kasą, iš jų: 2009 m. – 232 424 Lt, 2010 m. – 14 980 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog J. G. mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo 4 228 Lt pajamų už 2008 m., 2 654 Lt už 2009 m.; D. G. pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2007 m. deklaravo 2 981 Lt, 2008 m. – 5 022 Lt, 2009 m. – 6 746 Lt, 2010 m. – 9 574 Lt pajamų, t. y. minėti asmenys deklaravo daug mažiau pajamų nei įnešė į bendrovės kasą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai J. G. ir D. G. nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nebuvo sudarę. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad nei J. G., nei D. G. sutaupyti 247 404 Lt įnašams į bendrovės kasą neturėjo galimybių. Bendrovės darbuotojams buvo mokami labai maži atlyginimai (2009 m. vid. darbo užmokestis sudarė 123 Lt, 2010 m. – 158 Lt). Įvertinus pirminio patikrinimo metu surinktą informaciją ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, patikrinimo akte padaryta išvada, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu būdu siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės J. G. 22 829,59 Eur, iš atsakovo D. G. 52 435,12 Eur žalos atlyginimo; priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų J. G. ir D. G. 902,50 Eur žyminio mokesčio ir 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą ir bylą grąžino tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismo kolegija šioje byloje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, posėdžio metu įpareigodamas ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad to nepadarius imsis veiksmų, nustatytų CPK 299 straipsnyje, pateikdamas nurodymus dėl ieškinio reikalavimų formuluotės, atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės pobūdžio, teiktinų įrodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus.
  7. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palaikė patikslintą ieškinį ir jame nurodytus reikalavimus atsakovams.
  8. Atsakovų J. G. ir D. G. atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtų, arba jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, jog Bylą pirmiau nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, nurodydamas ieškovei pateikti patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, o priimtas turėjo būti atmestas iš esmės pažeidus CPK nuostatas bei teismo nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principus. Atsakovų atstovas bylą nagrinėjant iš naujo iš esmės nurodė šiuos su pradiniu ir patikslintu ieškiniu nesutikimo motyvus:
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009). Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 prokurorui ar teismui iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieškinio nepareiškė, ji nebuvo įgijusi civilinio ieškovo statuso, o teismas baudžiamuoju įsakymu nepripažino ieškovei teisės į ieškinio patenkinimą. Taigi ieškinys atsakovui D. G. pareikštas neteisėtai ir turi būti paliktas nenagrinėtas, o jo atžvilgiu iškelta byla nutraukta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
  10. Ikiteisminis tyrimas apelianto D. G. atžvilgiu buvo pradėtas dėl nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. padarytų nusikalstamų veiksmų, t. y. su šia data (2010 m. gruodžio 31 d.) turėjo būti siejamas ieškovės susižinojimo momentas apie jo teisių pažeidimą. Tačiau ieškinį VMI pateikė tik 2015 m. gruodžio 22 d., taigi ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo objektyvios priežastys, kurios realiai sutrukdė jai per nurodytą terminą baudžiamojoje byloje, ar atskirai civilinio proceso tvarka pateikti ieškinį.
  11. Ieškovė negalėjo realiai tikėtis gauti reikalaujamas sumas ir ji pati prisidėjo prie žalos atsiradimo. Spėjimais ir prielaidomis mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiavo pagal jo atliekamą įvertinimą. Mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotos pagal jo atliktą įvertinimą, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnį, 162 276 Lt PVM ir 97 997,00 Lt sumos negalėjo būti pripažintos kaip realiai patirta žala ar realiai tikėta gauti suma CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, ieškovė patvirtino, kad iki UAB „Erelio akis“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Erelio akis“ buvo pradėjusi vykdyti administracinio teismo sprendimus ir dalimis dengti priteistas sumas, o ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė pati VMI. Taigi ieškovė, suvokdama, kad toks jo elgesys iš esmės yra žalingas jai pačiai, prisiėmė žalos, kurią šiuo metu reikalauja priteisti iš apeliantų, atsiradimo riziką. Ieškovė laisva valia pateko į tokią padėtį, kad ji nebegalės atgauti priteistų sumų iš bendrovės, todėl yra pagrindas apeliantus atleisti nuo civilinės atsakomybės.
  12. Atsakovai pateikė įrodymus apie tai, kad kiekvienas atskirai ar kartu jokio turto, išskyrus byloje areštuotą žemės sklypą, neturi. J. G. yra pensijos amžiaus, turi antrą invalidumo grupę, gauna tik senatvės pašalpą, kompensuojamąsias išmokas bei našlių arba našlaičių pensiją ir minimalias darbo užmokesčio pajamas. D. G. nustatytas vos 35 proc. darbingumo lygis. Šios aplinkybės sudaro reikšmingas kliūtis atsakovams susirasti darbus, o tai nulemia jų mažas pajamas. Teismui patenkinus ieškinį visiškai, sprendimo įgyvendinimas sukels apeliantams dar sunkesnius padarinius – negalės skirti pakankamai lėšų gydymui ir kils reali grėsmė jų sveikatai, neturės lėšų susimokėti už komunalinius patarnavimus, dėl ko kils reali grėsmė, jog bus priversti išeiti gyventi „į gatvę“, negalės skirti pakankamai lėšų maistui, taip kils reali grėsmė gyvybei.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Nustatytos faktinės aplinkybės

10

  1. Ieškovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir D. G. 75 264,71 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., būdamas UAB „Erelio akis“ direktoriumi, siekdamas išvengti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokesčio, užpildė ir pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaracijas, įrašydamas į jas neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pajamas ir pelną, be to, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip valstybės biudžetui padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo UAB „Erelio akis“ direktorė ir akcininkė J. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo skirta 1 129,51 Eur dydžio bauda.
  2. Bylą nagrinėjant iš naujo, 2017 m. birželio 5 d. ieškovė patikslino ieškinį (b.t. II., b.l. 49), prašydama priteisti: iš atsakovo D. G. 52 435,12 Eur (iš jų: 23 824,43 Eur PVM ir 28 610,69 Eur pelno mokesčio) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, o iš atsakovės J. G. 22 829,59 Eur (PVM) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą.
  3. Ieškovė paaiškino, jog ji, įvertinusi pirminio patikrinimo metu surinktą informaciją ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, nustatė, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu būdu siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą. Bendrovės neapskaitytų pajamų suma patikrinimo akte apskaičiuota atsižvelgiant į bendrovės 2009–2010 m. kuro sąnaudas, bazines kuro sąnaudų normas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodytų automobilių darbinių variklių tūrių vidurkius, Statistikos departamento skelbiamas vidutines kuro kainas, taksi paslaugas teikiančių bendrovių tarifų vidurkį. 2009 m. kiekvieno mėn. pabaigoje bendrovė kompensuodavo vairuotojams kuro įsigijimo išlaidas. Pagal bendrovės pateiktą darbinės atskaitomybės lentelę už 2009 m. 10–12 mėn. bendrovės įsiskolinimo vairuotojams už kurą 2009-12-31 nenustatyta. Pagal 2010-12-31 balansą skola atskaitingiems asmenims sudarė 12 6649 Lt, iš jų: 115 763 Lt skola vairuotojams už kurą. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2010 m. vairuotojams už kurą pinigų nemokėjo. Iš bendrovės pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, kad 2009–2010 m. įforminti J. G. ir D. G. 247 404 Lt įnašai į bendrovės kasą, iš jų: 2009 m. – 232 424 Lt, 2010 m. – 14 980 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog J. G. mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo 4 228 Lt pajamų už 2008 m., 2 654 Lt už 2009 m.; D. G. pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2007 m. deklaravo 2 981 Lt, 2008 m. – 5 022 Lt, 2009 m. – 6 746 Lt, 2010 m. – 9 574 Lt pajamų, t. y. minėti asmenys deklaravo daug mažiau pajamų nei įnešė į bendrovės kasą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai J. G. ir D. G. nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nebuvo sudarę. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad nei J. G., nei D. G. sutaupyti 247 404 Lt įnašams į bendrovės kasą neturėjo galimybių. Bendrovės darbuotojams buvo mokami labai maži atlyginimai (2009 m. vid. darbo užmokestis sudarė 123 Lt, 2010 m. – 158 Lt). Įvertinus pirminio patikrinimo metu surinktą informaciją ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, patikrinimo akte padaryta išvada, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu būdu siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą.
  4. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014, priimant baudžiamąjį įsakymą D. G. atžvilgiu, 2014 m. gegužės 22 d. nurodyta, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-05-08 raštu Nr. (12.14-30-8)-46-KD-3512 informavo, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-00013-12 nereikš. (II bylos tomo 106 b.l.).
  5. LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015, kurioje buvo kaltinama J. G., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 262174 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Teismas šiame nuosprendyje konstatavo, jog pareikštame ieškinyje yra reikalaujama iš kaltinamosios priteisti visą mokesčių sumą, tai yra 262174 Lt, apskaičiuotą minėtame 2014-07-02 patikrinimo akte už visą tikrinimo laikotarpį, tai yra 2009-2010 m. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. UAB „Erelio akis“ vadove tikrinamuoju laikotarpiu buvo tik iki 2009-09-24. Iš ieškinyje pateikiamų argumentų spręstina, kad reikalavimas atlyginti minėto dydžio žalą yra siejamas tiek su jos kaip įmonės vadovės veikla, tiek su jos kaip įmonės vienintelės akcininkės tikrinamuoju laikotarpiu statusu. Tačiau nagrinėjamoje byloje J. G. baudžiamoji atsakomybė yra kildinama tik iš jos kaip bendrovės vadovės neteisėtos veiklos. Jos kaip akcininkės veiksmų ar neveikimo teisėtumas šioje byloje nebuvo vertintas, nes tai peržengtų reiškiamo kaltinimo ribas, pažeistų asmens teisę į gynybą. Sisteminė BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad baudžiamajame procese gali būti nagrinėjami tik reikalavimai, sietini su byloje nagrinėjama nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.
  6. Ieškovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtoje baudžiamojoje byloje teikė apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuria Vilniaus VMI civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir priteisti iš atsakovės J. G. valstybės naudai 75930,84 EUR. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-451/201 išnagrinėjęs šį apeliacinį skundą atmetė.
  7. Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad atlikus UAB „Erelio akis“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., mokesčių mokėtojui (juridiniam asmeniui) buvo priskaičiuota sumokėti 262 174 Lt mokesčių. Mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais patvirtinti UAB „Erelio akis“ patikrinimo aktai, buvo ginčijami, tačiau galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi mokesčių administratoriaus išvados paliktos nepakeistos. Vilniaus apygardos teismo 2015-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1871-565/2015 patvirtintas ieškovo VMI prie FM kreditorinis reikalavimas 122356,79 Eur sumai, nebuvo tenkintas. BUAB „Erelio akis“ išregistruota iš juridinių asmenų registro ir neturės galimybių patenkinti Ieškovės reikalavimų.

11Teisiniai argumentai

12Dėl D. G. atsakomybės

13

  1. Ieškovės nuomone, yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, nes yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Baudos paskirtos už nusikalstamų veikų padarymą, nereiškia, kad atsakovai, teismui patenkinus reiškiamą ieškinį, bus nubausti pakartotinai už tą patį nusikaltimą, nes nagrinėjamu atveju ieškovė siekia valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
  2. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog D. G. tikrinamuoju laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas nuo 2009-09-25 iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2010-12-31.
  3. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 D. G. atžvilgiu 2014-05-22 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo asmuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., dėl to, kad jis nuo 2009-09-25 būdamas UAB „Erelio akis“ direktoriumi ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnį, siekdamas išvengti 82261 Lt (23824,43 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėn. ir 2010 m. UAB „Erelio akis“ suteiktų taksi paslaugų, užpildė ir elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pajamas, t.y. nurodant mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 82261 Lt (23824,43 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pajamas. D. G., siekdamas išvengti viso 98787 Lt (28610,69 Eur) pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų, gautų už UAB „Erelio akis“ 2009 ir 2010 m. suteiktas taksi paslaugas, užpildė ir elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 ir 2010 metų metines pelno mokesčio deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pelną, nurodant mažesnę bendro mokestinio laikotarpio veiklos rezultatų sumą ir 98787 Lt (28610,69 Eur) mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą, taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pelną.
  4. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011 ir kt.). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).
  5. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tai, jog ieškovas Vilniaus apskr. VMI dublike pripažino faktus, kad 2014-05-08 raštu Nr. (12.14-30-8.)-46-KD-3512 nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00013-12 medžiagoje (kaltinamasis D. G.) civilinio ieškinio nereikš, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei J. K. 2013-04-09 priėmus nutarimą atskirti ikiteisminį tyrimą, 2013-05-13 baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą ieškinį Nr. (12.14-30-8.)-46-KD-2445 262.174,00 Lt sumai, kuriame atsakove nurodė tik J. G..
  6. Nurodyti ieškovo Vilniaus apskr. VMI pripažinti faktai (CPK 182 str. 1d. 5 p. ) visiškai atitinka ir bylos aplinkybes - ieškovas Vilniaus apskr. VMI baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 38-1-00013-12) prokurorui ar teismui iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieškinio D. G. nepareiškė, Vilniaus apskr. VMI baudžiamojoje byloje neįgijo civilinio ieškovo statuso, o tai reiškia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-22 baudžiamuoju įsakymu nepripažino ieškovei teisės į ieškinio patenkinimą.
  7. Atsižvelgiant į tai, byla iškelta atsakovo D. G. atžvilgiu turi būti nutraukta CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p. pagrindais, nes pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę, kaip jau minėta, civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios; priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.), ir tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.).
  8. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualu ir tai, jog ikiteisminis tyrimas D. G. atžvilgiu buvo pradėtas dėl nuo 2009-09-25 iki 2010-12-31 padarytų nusikalstamų veiksmų, o civilinį ieškinį Vilniaus apskr. VMI jam pateikė tik 2015 m. gruodžio 28 d. Todėl ieškovas Vilniaus apskr. VMI taip pat praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą žalai priteisti.
  9. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Minėtas terminas yra praleistas reikšmingai ir ieškovė neprašo jo atnaujinti. Tokiu atveju laikytina, jog ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą atsakovo D. G. atžvilgiu ir ieškinys šioje byloje netenkintinas.

14Dėl J. G. atsakomybės

15

  1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 UAB „Erelio akis“ direktorės J. G. atžvilgiu 2015-03-31 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir skyrė jai 30 MGL, t.y. 1129,51 eur dydžio baudą, o baudžiamąją bylą dalyje, kurioje J. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., nutraukė suėjus senaties terminui. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus AVMI atsakovei J. G. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo 262174 Lt sumai ir pripažinta civiliniu ieškovu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendyje dėl civilinio ieškinio pasisakyta, kad be J. G. likusiu mokestinio tikrinimo laikotarpiu įmonės vadovu buvo D. G.. Teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad minėtas asmuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tuo pačiu tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2009-09-25 būdamas UAB „Erelio akis“ direktoriumi, siekdamas išvengti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokesčio, užpildė ir pateikė Vilniaus AVMI PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, įrašant į jas neteisingus duomenis apie UAB „Erelio akis“ pajamas ir pelną, be to apgaulingai tvarkė UAB „Erelio akis“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad civilinio ieškovo J. G. reiškiamų reikalavimų išsprendimas neabejotinai gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms. Tačiau baudžiamasis procesas nenumato tokių asmenų įtraukimo į procesą trečiųjų asmenų statuse, toks veiksmas apsunkintų procesą, tai prieštarautų LR Baudžiamojo proceso kodekso 1 str. reglamentuotai baudžiamojo proceso paskirčiai, todėl spręstina, kad civilinio ieškovo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo šios baudžiamosios bylos rėmuose negali būti nagrinėjimas. Minėtu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas Vilniaus AVMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, o civiliniam ieškovui - Vilniaus AVMI - išaiškino, kad savo procesines teises gali realizuoti civilinio proceso nustatyta tvarka.
  2. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (Nr. 1A-451/2015) pagal nuteistosios J. G. gynėjo ir Vilniaus AVMI apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžio, 2015-10-16 priėmė nutartį, kuria atmetė J. G. gynėjo ir Vilniaus AVMI apeliacinius skundus. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 J. G. buvo pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str.,
  4. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad nors situacija, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas suėjus senaties terminui, savaime neeliminuoja asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas išaiškino civilinę bylą nagrinėjančio teismo pareigą tokiu atveju tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (CPK II dalis, XIII skyrius) ir nustatinėti visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, inter alia ir neteisėtus veiksmus, nes prejudicinis faktas tokiu atveju neatsirado (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009). Taigi ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad J. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nebuvo išteisinta, o tiesiog baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, savaime neatleidžia ieškovės nuo atsakovės J. G. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir konkrečios žalos sumos įrodinėjimo.
  5. Papildomai pažymėtinas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).
  6. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Byloje esantys duomenys bei LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė dar ikiteisminio tyrimo metu, ieškovas apie nesumokėtas į biudžetą lėšas iš esmės sužinojo po atlikto pakartotinio mokestinio tyrimo 2012 m. sausio 18 d. Taigi teismas mano, kad šiuo atveju ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
  7. Nagrinėjamu atveju J. G. atsakomybė įmonės kreditoriui yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). BUAB „Erelio akis“ bankroto byla užbaigta, o VMI prie FM kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o žala valstybės biudžetui buvo padaryta dėl J. G., kaip UAB „Erelio akis“ vadovės, netinkamo pareigų vykdymo ir neteisėtų veiksmų. Valstybės biudžetui padaryta žala kilo iš J. G. neteisėtų veiksmų, jai, kaip UAB „Erelio akis“ vadovei, priskirtų funkcijų netinkamo vykdymo, nes pagal BAĮ 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „Erelio akis“ buhalterinę apskaitą, tai pat pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame bei kituose teisės aktuose, netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovės pareigas. Šių pareigų netinkamas vykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Žala (23173,95 Eur PVM) valstybės biudžetui nebūtų atsiradusi, jeigu J. G. vadovavimo UAB „Erelio akis“ laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitytos visos įvykusios ūkinės operacijos, gautos pajamos ir apskaita tvarkoma pagal BAĮ nuostatas, o pateiktose PVM deklaracijose būtų įrašyti teisingi duomenys. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad tarp J. G. neteisėtų veiksmų ir valstybės biudžetui padarytos žalos yra priežastinis ryšys ir ji yra atsakinga už jos vadovavimo laikotarpiu valstybės biudžetui padarytą 23173,95 Eur PVM žalą.
  8. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Pažymėtina, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).
  9. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama priteisti žalą remiasi atliktais mokestinių patikrinimų aktais, kuriuose konstatuoti mokestinių pažeidimų faktai. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-05-31 balanso duomenimis, BUAB „Erelio akis“ liko skolinga valstybės biudžetui viso 122356,79 Eur (iš jų: 46654,02 Eur PVM, 4699,95 Eur PVM baudos, 27225,42 Eur PVM delspinigių, 28610,69 Eur pelno mokesčio, 2838,28 Eur pelno mokesčio baudos, 11626,39 Eur pelno mokesčio delspinigių, 401,76 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 16,67 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių).
  10. Iš 122356,79 Eur BUAB „Erelio akis“ įsiskolinimo valstybės biudžetui sumos į civilinio ieškinio sumą yra įtrauktos 46654,02 Eur PVM ir 28610,69 Eur pelno mokesčio sumos, kurios buvo apskaičiuotos Vilniaus AVMI atlikto pakartotinio UAB ”Erelio akis” patikrinimo metu (2012-07-02 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-05-77-10, tikrintas laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31). Pakartotinio patikrinimo akte konstatuota, kad 2012-01-18 patikrinimo akte Nr. (4.65)-05-77-3 nustatyta, jog bendrovėje tikrintu laikotarpiu buhalterinė apskaita tvarkyta pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 16 str. 1 d., 19 str. 1 d. nuostatas bei 2004-04-13 LR Mokesčio administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAĮ) 40 str. nuostatas, todėl mokestinio patikrinimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Erelio akis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir ši išvada nepakeista.
  11. J. G. UAB „Erelio akis“ direktorės pareigose dirbo nuo tikrinto laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2009-01-01 iki 2009-09-24, ir yra atsakinga už nurodytu vadovavimo laikotarpiu padarytą 23173,95 Eur PVM žalą valstybės biudžetui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis patikrinimo aktu už 2009 m. sausio mėn. apskaičiuotos PVM sumos buvo įskaityta iš UAB „Erelio akis“ turėtos mokesčių permokos, J. G. yra atsakinga už padarytą ir likusią neatlygintą 22829,59 Eur PVM žalą valstybės biudžetui.
  12. Byloje atsakovė nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, paneigiančių ieškovės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes.
  13. Teismas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A602-409/2014 Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. kovo 31d. įsiteisėjusio nuosprendžio nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, jog ieškovė įrodė atsakovės J. G. civilinės atsakomybės sąlygas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

17

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko jos ir nepriteistinos.

18Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas

Nutarė

19Ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį patenkinti iš dalies.

20Priteisti iš atsakovės J. G. a.k. 4420570124, 22829,59 Eur (PVM) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai