Byla 2K-310-699/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam Ž. S., jo gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Ž. S., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį buvo atleistas, perduodant jį pagal laidavimą be užstato V. M. atsakomybei, nustatant trejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir iš Ž. S. priteista nukentėjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, N. K. – 400 Eur.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Ž. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant Ž. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista nukentėjusiajam Z. S. 129,5 Eur turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų); nukentėjusiajai G. S. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš nuteistojo Ž. S. 13 404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur; nukentėjusiajai L. S. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš nuteistojo Ž. S. 13 404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur; nukentėjusiajam Z. S. priteista 7100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš Ž. S. 6036,17 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1063,83 Eur; iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista nukentėjusiajai N. K. 1784,96 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai N. K. priteista 6600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš nuteistojo Ž. S. 5855,31 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 744,69 Eur. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinta civiliniams ieškovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui teisė į ieškinių patenkinimą iš nuteistojo Ž. S., o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš nuteistojo Ž. S. priteista nukentėjusiesiems Z. S. ir N. K. po 1200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš nukentėjusiųjų Z. S. ir N. K. priteista civiliniam atsakovui A. M. atitinkamai 450 Eur ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Ž. S. turtą – butą su rūsiu, esančius ( - ); 3/16 dalis negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio ( - ); 3/16 dalis buto su rūsiu, esančio ( - ), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.

6Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

81. Ž. S. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, būtent: jis 2015 m. sausio 16 d., apie 07.32 val., Klaipėdoje, ( - ) namu, šešių eismo juostų su skiriamąja žaliąja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas Taikos prospekto antra eismo juosta, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, identifikacinis numeris ( - ), su negaliojančiais valstybiniais numeriais ( - ), tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms – lyjant, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės einančią pėsčiąją R. S.. R. S. 2015 m. vasario 17 d. 16.40 val. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms. Šiais neatsargiais veiksmais Ž. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

92. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas V. Sviderskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

103. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. VSDFV tuoj po įvykio išmokėjo nukentėjusiems asmenims išmokas ir tokiu būdu atlygino kaltininko padarytą žalą (taip įgydama ir regresinio reikalavimo teisę, kurią realizavo pareikšdama civilinį ieškinį), tačiau teismas žalos atlyginimo klausimą išsprendė atsietai –nustatydamas ir priteisdamas iš nuteistojo, o iš priteistos sumos neišskaičiuodamas jau išmokėtų sumų, sukūrė situaciją, kai ta pati žala buvo atlyginta du kartus. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į faktinę nuteistojo finansinę padėtį. Pasak kasatoriaus, teismas civilinių ieškovų neturtinę žalą apskaičiavo išvedęs aritmetinius vidurkius panašios kategorijos bylose ir tik deklaratyviai nurodęs, kad atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamojo turtinės padėties neanalizavo, dėl jos nepasisakė ir sukūrė paradoksalią situaciją, kai iš nuteistojo priteisė sumas, kurių šis negalėtų atlyginti per artimiausius 30–40 metų. Kasatorius mano, kad itin svarbu nustatyti kriterijus, kuriais remdamiesi teismai priteistų ne tik realų žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, bet ir ši suma nuteistajam būtų pakeliama ir realiai įvykdoma, nes priešingu atveju būtų iškreipiamas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenurodė jokios pagrįstos motyvacijos, kodėl dalis civilinių ieškinių yra tenkinama baudžiamojoje byloje, o kita dalis paliekama spręsti civilinio proceso tvarka. Vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo tai, kad dalis civilinių ieškovų šioje byloje nepateikė apeliacinių skundų, todėl pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, susijusi su šių asmenų civiliniais ieškiniais, buvo palikta nepakeista. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė proceso ekonomiškumo principo, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad civiliniuose ieškiniuose reiškiami reikalavimai gali dubliuotis, taip sukuriant galimybę atsirasti nepagrįstam praturtėjimui. Pasak kasatoriaus, civilinio proceso metu teismas negalės greitai ir detaliai išspręsti civilinių ieškinių dydžio bei tenkinimo klausimų, nes dalį šių klausimų išsprendė apeliacinės instancijos teismas šioje byloje. Tokia situacija sudaro prielaidą, kad iš vieno epizodo kylantys civiliniai ieškiniai, jų dydžiai, reikšmingos aplinkybės gali būti vertinami skirtingai. Kasatoriaus nuomone, tokia situacija akivaizdžiai pažeidžia ne tik proceso ekonomiškumo principą, tačiau ir pačių nukentėjusiųjų teisę laiku gauti kompensaciją už patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiesiems priteisė 47 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad nukentėjusiesiems G. S., L. S. ir Z. S. išmokėjo po 14 366 Eur vienkartinės kompensacijos, kas bendrai sudaro 43 098 Eur, o bendras pareikšto civilinio ieškinio dydis siekia 47 368,83 Eur. Matyti, kad nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis yra labai panašus į išmokėtą išmoką. Kasatoriaus nuomone, VSDFV išmoka nukentėjusiesiems yra atlyginama ne kokia nors patirta turtinė žala, bet kaip kompensacija, skirta būtent neturtinei žalai kompensuoti, tai yra kompensacija už patirtą skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Taigi, analogišką neturtinę žalą nukentėjusiems asmenims priteisė ir apeliacinės instancijos teismas, tokiu būdu teismas sukūrė situaciją, kai tą pačią žalą atlygino du kartus. Vertinant tai, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems iš esmės galėjo būti iš dalies arba visa apimtimi atlygintas VSDFV vienkartine išmoka, manytina, kad VSDFV ir nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje ir išspręsti vienu metu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiųjų neturtinė žala siekia 47 000 Eur, tokią išmoką nukentėjusieji jau gavo iš VSDFV, todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo analogiškos sumos reikalauti ir iš nuteistojo.

114. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais kriterijais. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo pozicija vertinant nuteistojo finansinę būklę skiriasi priklausomai nuo to, kokiu klausimu teismui reikėjo pasisakyti. Nepaisant to, detalesnė nuteistojo finansinės būklės analizė padaryta nagrinėjant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Sistemiškai žvelgiant į skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas galima konstatuoti, kad nuteistojo finansinė būklė neleistų jam tinkamai atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis. Nuteistojo mėnesinės pajamos siekia apie 800 Eur, skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteista 42 020,98 Eur, o kadangi neturtinė žala priteista dvigubai ir palikta VSDFV galimybė jau atlygintą neturtinę žalą prisiteisti iš Ž. S., bendra priteista ir priteistina suma sudarys 150 773 Eur. Nuteistasis šiuo metu kitiems asmenims yra skolingas 2884,88 Eur. Taip pat yra žinoma, kad kiti civiliniai ieškovai turi reikalavimo teisę į 50 964,12 Eur (kuri gali kisti didėjimo linkme). Bendra civilinių ieškinių suma, kurią turėtų atlyginti nuteistasis, siekia apie 100 000 Eur. Nuteistasis, norėdamas grąžinti tokią sumą ir atiduodamas netgi visas savo mėnesines pajamas (800 Eur), tokią žalą galėtų visiškai kompensuoti per 130 mėnesių, o pridėjus ir priteistinas pensijas (apie 50 000 Eur) – daugiau kaip per 16,5 metų. Kasatoriaus nuomone, pagrįstai galima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nurodoma bendra 200 Eur suma per mėnesį yra reali suma, kurią nuteistasis galėtų skirti žalai kompensuoti; priteistą sumą nuteistasis galėtų grąžinti po 520 mėnesių, todėl akivaizdžiai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nes priimtas nuosprendis iš esmės netenkina nei nukentėjusiųjų interesų, nei nuteistojo galimybių. Kasatorius nurodo, kad turėjo būti atkreiptas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, kurioje teisėjų kolegija pasisakė, kad įstatyme įtvirtinti bendrieji kriterijai – nukentėjusiojo veiksmai, žalą padariusio asmens turtinė padėtis – yra skirti neturtinės žalos dydžiui įvertinti visų konstatuotų aplinkybių kontekste, tai nėra savarankiškas pagrindas mažinti ar didinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti.

125. Nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato V. Sviderskio kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl kasatoriaus argumentų, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir (dėl šios dalies) palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį

146. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. S., padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), o nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. S., G. S., L. S., N. K. įgaliotojo atstovo A. J. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Ž. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieškinius patenkino iš dalies: nukentėjusiajam Z. S. priteisė 129,5 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro; nukentėjusiajai G. S. priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 13 404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur; nukentėjusiajai L. S. priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 13 404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur; nukentėjusiajam Z. S. priteisė 7100 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 6036,17 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1063,83 Eur; nukentėjusiajai N. K. priteisė 1784,96 Eur turtinės žalos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro bei 6600 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant neturtinę žalą iš Ž. S. 5855,31 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 744,69 Eur. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažino civiliniams ieškovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei VSDFV Klaipėdos skyriui teisę į ieškinių patenkinimą iš Ž. S., o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmetė.

156.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

166.2. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011).

176.3. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog jis atlygins dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą, o spręsdamas klausimą dėl civilinių ieškinių – kad, atsižvelgiant į bylos duomenis, ,,lieka neaišku, kokia tiksli neatlygintina žalos suma yra Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei VSDFV Klaipėdos skyriui“, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinių dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje ištirtų duomenų, leidžiančių baudžiamajame procese išspręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. ieškinius pakanka, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jų pareikštus civilinius ieškinius išsprendė iš dalies juos patenkindamas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies ar 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus.

187. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatydamas, jog nukentėjusiųjų neturtinė žala yra 47 000 Eur, o tokią išmoką nukentėjusieji jau gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo analogiškos sumos priteisti dar ir iš nuteistojo; kad VSDFV išmoka nukentėjusiesiems yra atlyginama ne patirta kokia nors turtinė žala, bet kaip kompensacija, skirta būtent neturtinei žalai kompensuoti (t. y. kaip kompensacija už patirtą skausmą ir neigiamus išgyvenimus), o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas sukūrė situaciją, jog nukentėjusiesiems už tą pačią žalą bus atlyginta du kartus. Tokie kasatoriaus teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai atmestini, jais remiantis tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo.

197.1. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakė, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be kita ko), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Šiame nutarime taip pat pasisakyta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sąvoka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

207.2. Taigi visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokamos draudimo išmokos įstatymo leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl kasatoriaus argumentai, kad Z. S., G. S., L. S. išmokėtos draudimo išmokos (vienkartinės, o dukroms ir periodinės bei našlaičių pensijos) yra neturtinės žalos kompensavimas ir turi būti įskaitomas kaip gautas neturtinės žalos atlyginimas, nepagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2012).

218. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, visiškai neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, turi būti panaikinta, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tokie kasatoriaus argumentai taip pat atmestini, jais remiantis tenkinti kasatoriaus prašymą nėra teisinio pagrindo.

228.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pvz., amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-89-139/2016).

238.2. Byloje nustatyta, kad Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Space Star“ (kuris, pagal bylos duomenis, netgi neatitiko techninių reikalavimų, valstybinis numeris buvo negaliojantis, savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustas), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją R. S., ir ji nuo patirtų sunkių sužalojimų po mėnesio mirė Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje. Byloje nenustatyta, kad pėsčioji pažeidė kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus, duomenų, kad nukentėjusioji buvo neatsargi, kad jos kokie nors veiksmai lėmė padarinių atsiradimą ar sudarė sąlygas jiems atsirasti, byloje nėra.

248.3. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji Z. S., G. S., L. S. ir N. K. pareiškė civilinius ieškinius, reikalaudami priteisti neturtinę žalą: 50 000 Eur žuvusiosios vyrui Z. S., po 20 000 Eur žuvusiosios dukroms G. S. ir L. S., 20 000 Eur žuvusiosios motinai N. K.. Apeliacinės instancijos teismas ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. nustatęs G. ir L. S. atlygintinos neturtinės žalos dydį po 15 000 Eur kiekvienai, Z. S. – 10 000 Eur, N. K. – 6600 Eur, iš Ž. S. priteisė atlyginti G. ir L. S. po 13 404,26 Eur, Z. S. – 6036,17 Eur, o N. K. – 5855,31 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atlyginti kitą neturtinės žalos dalį (5000 Eur) teismas priteisė iš LR transporto priemonių draudikų biuro. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nuosprendyje pasisakė, kad, teismo vertinimu, dukterims (G. ir L. S.) dėl motinos netekties sukeltas skausmas nekvestionuotinas, kad „< ... > atsižvelgtina į tai, jog mergaitės eismo įvykio metu buvo jauno amžiaus (9 ir 7 metų), gyveno kartu su mama (nes tėvas dirbdavo užsienyje), todėl artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo jos buvo saistomos stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, be jokios abejonės, stipriai paveikė jų gyvenimus. Mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus, žuvusiosios dukros patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, tėvas jas vedė pas psichologą. Atsižvelgus į motinos ir vaiko ryšio svarbą vaiko raidai, yra pagrindas teigti, kad ši netektis G. ir L. S. turės įtakos ir ateityje. < ... > kad nėra abejonių, jog Z. S. dėl sutuoktinės žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, skausmą; dvasinius išgyvenimus dėl dukters netekties, be abejonės, patyrė ir N. K.. Sumažindamas prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius, šis teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, paprašė iškviesti greitąją pagalbą, savo kaltę pripažino, lankė partrenktą moterį ligoninėje, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį žalos ir gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo.

258.4. Nustatydamas neturtinės žalos dydžius, teismas konstatavo, kad Ž. S. dirba, gauna vidutinei algai artimą atlyginimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis būtų itin sunki. (Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra jauno amžiaus (1984 m. gim.), darbingas, dirbantis, jokių duomenų, kad jis pats turėtų kokių nors sveikatos problemų, byloje nėra.) Apeliacinės instancijos teismas analizavo ir teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžio ir nuo jos iš esmės nenukrypo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai nesivadovavo Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, neturi pagrindo.

268.5. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, negali būti tenkinamas.

279. Kasaciniu skundu prašoma priteisti procesines išlaidas. Šis prašymas nesvarstytinas, nes apskritai neaišku, kokias procesines išlaidas prašoma priteisti.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Ž.... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Ž. S. turtą – butą su rūsiu,... 6. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių... 8. 1. Ž. S. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė... 9. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas V. Sviderskis prašo... 10. 3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo Lietuvos... 11. 4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 12. 5. Nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato V. Sviderskio kasacinis skundas... 13. Dėl kasatoriaus argumentų, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti... 14. 6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. S., padaręs nusikaltimą,... 15. 6.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos... 16. 6.2. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 17. 6.3. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Ž. S. nuo baudžiamosios... 18. 7. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo CK 6.290... 19. 7.1. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 20. 7.2. Taigi visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 21. 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK... 22. 8.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo... 23. 8.2. Byloje nustatyta, kad Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių... 24. 8.3. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji Z. S., G. S., L. S. ir N. K.... 25. 8.4. Nustatydamas neturtinės žalos dydžius, teismas konstatavo, kad Ž. S.... 26. 8.5. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos... 27. 9. Kasaciniu skundu prašoma priteisti procesines išlaidas. Šis prašymas... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Atmesti nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį...