Byla e3K-3-16-1075/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui „AAS BTA Baltic Insurance Company“ dėl išmokos priteisimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis švietimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „SS Solutions“, uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Idamas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomą bylos sustabdymą tuo pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktas), aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 12 289,97 Eur draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ (toliau – ir NŠC) teismui pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus priimtas ir įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 pagal NŠC ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutarties (toliau – Paslaugų sutartis) tinkamo įvykdymo. Trečiojo asmens įsitikinimu, ši civilinė byla dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje patikslintu ieškiniu ieškovė ginčija Paslaugų sutarties tinkamą įvykdymą, nagrinėtina išsprendus civilinę bylą Nr. e2-700-460/2019. Nurodytas bylas sieja tiesioginis teisinis ryšys, civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nustatyti faktai (ar Paslaugų sutartis buvo (ne)tinkamai įvykdyta) turės įrodomąją ar prejudicinę reikšmę šiai bylai.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi trečiojo asmens NŠC prašymą patenkino.

145.

15Teismas rėmėsi CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017.

166.

17Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo draudimo išmoką grindžia 2015 m. liepos 20 d. ieškovės ir viešą konkursą laimėjusio paslaugų teikėjo – NŠC (veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu) – sudaryta Paslaugų sutartimi, 2015 m. liepos 27 d. sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimu (polisu) Nr. SĮLD 099197 (toliau ir – Draudimo polisas) ir 2015 m. liepos 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštu (toliau – ir Draudimo raštas).

187.

19Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-700-460/2019 pagal NŠC ieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, Paslaugų sutarties tinkamo įvykdymo.

208.

21Teismas pažymėjo, kad abiejose bylose yra analizuojamas Techninės specifikacijos 52 punktas (susijęs su Neformaliojo vaikų švietimo įstaigų lankomumo sistema), aiškinamas Techninės specifikacijos VI skyriaus 38 punktas (dėl elektroninio mokinio pažymėjimo (toliau – EMP) naudojimo kaip skaitytojo pažymėjimo viešosiose bibliotekose), analizuojami Techninės specifikacijos 82 ir 83 punktai (2017 m. rugsėjo 4 d. raštas patvirtina, jog šalių buvo sutarta išbraukti Techninės specifikacijos 38 punktą ir papildyti Techninės specifikacijos 82 ir 83 punktus); taip pat nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.83.)-R2-2136, kuriame pažymėta, kad 2016 m. gruodžio 13 d. I etapo darbų perdavimo–priėmimo baigiamojo akto Nr. 46 7 punkte nurodyta, jog perduodama įranga ir informacinės sistemos atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, išskyrus tai, kad tiekėjas nėra sudaręs galimybės Klaipėdos miesto viešosiose bibliotekose EMP naudoti kaip skaitytojo pažymėjimą. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 NŠC įrodinėja, kad pirmiau nurodyti Techninės specifikacijos punktai nepažeisti, jie tinkamai įvykdyti. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nustatytos aplinkybės turės įtakos vertinant, ar egzistuoja sąlygos išmokėti draudimo išmoką, t. y. šios sąlygos yra esminės vertinant šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą.

229.

23Padaręs išvadą, kad šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nagrinėjamos aplinkybės iš esmės sutampa, todėl pastarojoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią šioje byloje, teismas sprendė, kad, nors šioje byloje ir yra galimybė tokius faktus nustatyti, kiek jie tapatūs, tačiau prioritetas teiktinas įstatymų leidėjo siekiui privalomu bylos sustabdymu išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose, tų pačių faktų nustatymo kelis kartus, todėl ši byla stabdytina, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-700-460/2019. Bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, sudarys sąlygas išvengti vienas kitam prieštaraujančių sprendimų, kuriais tos pačios aplinkybės būtų aiškinamos skirtingai.

2410.

25Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

2611.

27Teismas rėmėsi CPK 163 straipsnio 3 punktu, kasacinio teismo išaiškinimais 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, nurodė, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

2812.

29Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje yra galimybė nustatyti bylai išnagrinėti reikalingus faktus, tačiau didelė dalis šioje byloje ir byloje Nr. e2-700-460/2019 nurodomų aplinkybių sutampa, abiejose bylose iš esmės įrodinėjamas (ne)tinkamas Paslaugų sutarties vykdymas. Šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę abiem byloms išnagrinėti.

3013.

31Teismas laikė teisiškai nepagrįstu ieškovės argumentą, kad vienintelės sąlygos mokėti draudimo išmoką yra naudos gavėjo reikalavimas ir nevykdomų sutartinių įsipareigojimų nurodymas. Draudimo rašte nustatytos laidavimo sąlygos, viena jų – jei draudėjas (NŠC) nevykdo (netinkamai vykdo) sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė, teismo vertinimu, nepagrįstai akcentuoja savo, kaip naudos gavėjos, reikalavimo pateikimą, teigdama, kad sutarties (ne)tinkamo vykdymo faktas nesvarbus.

3214.

33Teismas sprendė, kad, abiejose bylose iš esmės įrodinėjant (ne)tinkamą Paslaugų sutarties vykdymą, civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 priimtas sprendimas turės prejudicinę galią šiai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019.

34III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3515.

36Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir prašymą stabdyti bylą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3715.1.

38Teismai padarė esminį proceso teisės normos – CPK 163 straipsnio 3 punkto – pažeidimą, nepagrįstai ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisę pasinaudoti (pagal EMP diegimo ir naudojimo užtikrinimo bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir sporto įstaigose paslaugų pirkimo Konkurso sąlygas (101.1 punktas) ir Paslaugų sutarties sąlygas (10.1 punktas)) besąlyginiu pirmo pareikalavimo sutarties įvykdymo užtikrinimu (įprastu viešuosiuose pirkimuose) susiejo su jos pareiga įrodyti tiekėjo padarytą viešųjų pirkimų sutarties pažeidimą. Netinkamai aiškinta viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo besąlyginio pirmo pareikalavimo draudimo laidavimo instituto esmė.

3915.2.

40Teismai nepagrįstai sprendė, kad šią civilinę bylą ir bylą Nr. e2-700-460/2019 sieja tiesioginis teisinis priežastinis ryšys, kad pastarojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turės įrodomąją ar prejudicinę reikšmę stabdomai bylai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Remiantis Draudimo raštu, prašant išmokėti draudimo išmoką pakanka nurodyti, kuris sutarties punktas buvo pažeistas, tačiau nebūtina to įrodyti. Kitų sąlygų draudimo išmokai išmokėti nėra. Ieškovė pretenzijoje aiškiai nurodė, kurie draudėjo įsipareigojimai neįvykdyti. Neįvykdymo priežastys, ieškovės manymu, – ne šios bylos dalykas. Šios bylos dalykas – ar Draudimo raštas yra galiojantis ir ar egzistuoja jame nurodytos draudimo išmokos išmokėjimo sąlygos.

4115.3.

42Tarp šalių susiklostę laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra artimi besąlyginei garantijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-403/2019). Draudimo išmoka, kaip ir besąlyginės banko garantijos atveju, Draudimo rašto atveju mokama nepriklausomai nuo pagrindinės prievolės (būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės). Draudimo raštas yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalis), savo esme identiška besąlyginei (nepriklausomai) banko garantijai.

4316.

44Trečiasis asmuo NŠC atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4516.1.

46Teismai nepažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų, civilinė byla sustabdyta esant įstatyme nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, kurios kliudo išnagrinėti šią civilinę bylą.

4716.2.

48Didžioji šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-700-460/2019 aplinkybių dalis sutampa ir tai nėra deklaratyvus trečiojo asmens teiginys. Jis pagrįstas trečiojo asmens detaliai nurodytais faktais (bylose analizuojamomis Techninės specifikacijos nuostatomis, jų (ne)tinkamo įvykdymo aplinkybėmis, 2017 m. liepos 17 d. ieškovės rašte nurodytomis aplinkybėmis ir kt.).

4916.3.

50Neužtenka nurodyti sutarties punkto (kaip nurodo ieškovė), o sutartinių įsipareigojimų nevykdymą reikia motyvuotai pagrįsti. Įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo aplinkybės reikšmingos (nustatytinos) abiejose (šios nutarties 16.2 punkte nurodytose) bylose. Paaiškėjus, kad NŠC Paslaugų sutarties nepažeidė, išmoka nebūtų išmokėta net esant besąlyginiam laidavimo draudimo raštui.

5116.4.

52Besąlyginis laidavimo draudimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, netapatus banko garantijai. Pirkimo dokumentuose nurodytos galimos užtikrinimo priemonės – banko garantija ir laidavimo draudimo raštas – nedaro šių dokumentų tapačių, skiriasi jų išdavimo, atsakomybės sąlygos. Besąlyginis laidavimo draudimas atleidžia ieškovę nuo pareigos įrodinėti nuostolių dydį, tačiau nereiškia, kad išmoka turi būti mokama paaiškėjus trečiojo asmens sutarties nepažeidimo faktui.

5317.

54Atsakovas atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5517.1.

56Ieškovė nurodo, kad NŠC pažeidė Paslaugų sutartį, tačiau ši aplinkybė nenustatyta, ji nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019. Kol nurodyta byla neišnagrinėta, negalima nagrinėti šios bylos (galėtų būti priimti prieštaraujantys vienas kitam sprendimai, užvilkintas procesas, atsirastų papildomų teismo procesų (pvz., dėl nuostolių NŠC atlyginimo)). Paaiškėjus, kad NŠC nepažeidė Paslaugų sutarties, draudimo išmoka nebūtų išmokėta. Taigi ši byla buvo pagrįstai sustabdyta.

5717.2.

58Besąlyginis laidavimo draudimas – netapatus prievolių užtikrinimo būdas banko garantijai. Pirkimo dokumentuose nurodytos galimos užtikrinimo priemonės – banko garantija ir laidavimo draudimo raštas – nedaro jų tapačių. Besąlyginis laidavimo draudimas atleidžia ieškovę nuo pareigos įrodinėti nuostolių dydį, tačiau nereiškia, kad išmoka turi būti mokama paaiškėjus trečiojo asmens sutarties nepažeidimo faktui.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

61Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo, nustatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte

6218.

63CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

6419.

65Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).

6620.

67Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

6821.

69CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą.

7022.

71Šalių nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsikirtimų pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai), bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio ir atsikirtimų pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio ir atsikirtimų faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus civilinio proceso normų nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

7223.

73Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad yra pagrindas ją sustabdyti, atsižvelgiant į tai, kad didžioji nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-700-460/2019 aplinkybių dalis sutampa, nes abiejose bylose iš esmės įrodinėjamas (ne)tinkamas Paslaugų sutarties vykdymas (žr. šios nutarties 8, 9, 12 punktus).

7424.

75Ieškovė, ieškiniu reikšdama reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, savo reikalavimą grindžia Konkurso ir Paslaugų sutarties sąlygomis, pagal kurias tiekėjas privalėjo pateikti sutarties vykdymo užtikrinimą, Draudimo polisu ir Draudimo raštu, šio rašto turiniu – besąlygišku ir neatšaukiamu draudiko įsipareigojimu pagal pirmąjį naudos gavėjo pareikalavimą, naudos gavėjo teise nepagrįsti savo reikalavimo (žr. šios nutarties 6 punktą). Taigi, ieškovė savo reikalavimą kildina iš laidavimo draudimo sutarties, įrodinėdama, kad draudimo išmoka šios sutarties pagrindu turi būti mokama pagal pirmąjį naudos gavėjo pareikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovė savo ieškiniu neįrodinėja aplinkybių, pagrindžiančių Paslaugų sutarties netinkamą įvykdymą, t. y. neįrodinėja pareigų pagal šią sutartį pažeidimo fakto (tai, be kita ko, ieškovė patvirtina ir kasacinio skundo argumentais). Tuo tarpu atsakovas įrodinėja, kad Draudimo polisas ir Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklės Nr. 024 (toliau ir – Taisyklės) yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, todėl jam kyla pareiga mokėti tik tuo atveju, jei yra tenkinamos Taisyklių specialiųjų sąlygų 4.3 punkte nustatytos draudžiamąjį įvykį apibrėžiančios sąlygos, t. y. draudžiamuoju įvykiu pagal atlikimui išduotą draudimo liudijimą (polisą) ir prie draudimo liudijimo (poliso) išduodamą įsipareigojimų dokumentą laikomas įvykis, jeigu draudėjo atlikti darbai, suteiktos paslaugos, pateiktos prekės neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų; draudėjas pažeidė sutartyje nustatytus prievolių įvykdymo terminus; draudėjas neteisėtai atsisako toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį. Draudiko teigimu, nė viena iš šių aplinkybių administruojant draudžiamąjį įvykį nebuvo nustatyta, todėl draudžiamasis įvykis neįvyko.

7625.

77Šios nutarties 24 punkte nurodytas bylos faktinis pagrindas būtent ir apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas. Nagrinėjamos bylos faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su laidavimo draudimo sutarties turinio nustatymu, t. y. sąlygų, apibrėžiančių draudžiamąjį įvykį ir draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, turinio nustatymu, siekiant atsakyti į klausimą dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui egzistavimo pagal besąlyginį pirmo pareikalavimo sutarties įvykdymo draudimo raštą. Ieškovės šiuo atveju suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas lemia, kad aplinkybės, susijusios su draudėjo pareigų pagal Paslaugų sutartį (ne)pažeidimo faktu, nenustatytinos nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu teismai nagrinėjamos bylos sustabdymą grindė būtent tuo, kad ši aplinkybė bus nustatoma civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 ir ji yra reikšminga nagrinėjamai bylai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų padaryta išvada, jog tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-700-460/2019 yra tiesioginis teisinis ryšys ir nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nustatyti faktai turės įrodomąją ar prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, yra nepagrįsta.

7826.

79Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad laidavimo draudimo sutartimi šalys gali susitarti, kad draudžiamuoju įvykiu laikytinas, pvz., pirmasis naudos gavėjo pareikalavimas sumokėti draudimo išmoką dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Toks susitarimas, atsižvelgiant į laidavimo draudimo sutarties specifiką, neprieštarauja draudimo instituto esmei. Draudimo sąlygų, apibrėžiančių draudžiamąjį įvykį ir draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, 36 punktas).

8027.

81Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus dėl prejudicinių faktų. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 26 punktą).

8228.

83Ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 27 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-38/2012).

8429.

85Kaip nurodė ieškovė kasaciniame skunde (ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra), atsakovas nėra įtrauktas į civilinę bylą Nr. e2-700-460/2019 ir joje nedalyvauja jokiu procesiniu statusu. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į šios nutarties 27–28 punktuose pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, nebus pagrindo civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nustatytų faktų nagrinėjamoje byloje laikyti prejudiciniais. Atsakovas atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą nurodo, kad tas faktas, jog draudikas nėra įtrauktas į procesą civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, nereiškia, kad draudikas negali būti įtrauktas teismo ar šalių iniciatyva ir kad, patenkinus ieškovės ieškinį, o vėliau patenkinus ieškinį pagal NŠC reikalavimus, nesusidarytų prielaidos ir sąlygos naujam teisiniam ginčui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie trečiojo asmens argumentai yra tik hipotetiniai ir nevertinti kaip turintys reikšmės sprendžiant prašymą dėl bylos sustabdymo.

8630.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Taigi, nagrinėjamos bylos sustabdymas, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-700-460/2019, kurioje atsakovas nedalyvauja jokiu procesiniu statusu, remiantis hipotetiniu argumentu, kad draudikas dar gali būti įtrauktas teismo ar šalių iniciatyva ir kad, patenkinus ieškovės ieškinį, o vėliau patenkinus ieškinį pagal NŠC reikalavimus, susidarytų prielaidos ir sąlygos naujam teisiniam ginčui, neatitinka Konvencijos 6 straipsnio imperatyvų.

8831.

89Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-700-460/2019. Prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą šioje proceso stadijoje teismai negalėjo tenkinti, esant nenustatytoms teisiškai reikšmingoms šiai bylai išspręsti aplinkybėms. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys panaikintinos ir prašymas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9032.

91Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo galės būti teikiamas, tačiau vėlesnėje – civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje – proceso stadijoje, kai bus ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą, taip pat ir aplinkybė dėl atsakovo dalyvavimo civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, taigi kai šalis ar trečiasis asmuo turės teisinį pagrindą savo prašymą grįsti teisme ištirtais įrodymais ir teikti teisinius argumentus, reikšmingus taikant CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, o teismas – vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje reikšmę nagrinėjamai bylai.

92Dėl bylinėjimosi išlaidų

9333.

94Kasacinis teismas patyrė 12,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš trečiojo asmens UAB „Nacionalinis švietimo centras“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

96Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir trečiojo asmens UAB „Nacionalinis švietimo centras“ prašymą sustabdyti šią civilinę bylą atmesti.

97Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „Nacionalinis švietimo centras“ (j. a. k. 300652639) 12,12 Eur (dvylika Eur 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

98Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 12 289,97 Eur draudimo... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ (toliau – ir NŠC)... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi trečiojo... 14. 5.... 15. Teismas rėmėsi CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatomis, Lietuvos... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė reikalavimą priteisti iš... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo, kad abiejose bylose yra analizuojamas Techninės... 22. 9.... 23. Padaręs išvadą, kad šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019... 24. 10.... 25. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą,... 26. 11.... 27. Teismas rėmėsi CPK 163 straipsnio 3 punktu, kasacinio teismo išaiškinimais... 28. 12.... 29. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje yra... 30. 13.... 31. Teismas laikė teisiškai nepagrįstu ieškovės argumentą, kad vienintelės... 32. 14.... 33. Teismas sprendė, kad, abiejose bylose iš esmės įrodinėjant (ne)tinkamą... 34. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 35. 15.... 36. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 37. 15.1.... 38. Teismai padarė esminį proceso teisės normos – CPK 163 straipsnio 3 punkto... 39. 15.2.... 40. Teismai nepagrįstai sprendė, kad šią civilinę bylą ir bylą Nr.... 41. 15.3.... 42. Tarp šalių susiklostę laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra artimi... 43. 16.... 44. Trečiasis asmuo NŠC atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį... 45. 16.1.... 46. Teismai nepažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų, civilinė byla... 47. 16.2.... 48. Didžioji šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-700-460/2019 aplinkybių dalis... 49. 16.3.... 50. Neužtenka nurodyti sutarties punkto (kaip nurodo ieškovė), o sutartinių... 51. 16.4.... 52. Besąlyginis laidavimo draudimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo... 53. 17.... 54. Atsakovas atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 55. 17.1.... 56. Ieškovė nurodo, kad NŠC pažeidė Paslaugų sutartį, tačiau ši aplinkybė... 57. 17.2.... 58. Besąlyginis laidavimo draudimas – netapatus prievolių užtikrinimo būdas... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 61. Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo, nustatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte... 62. 18.... 63. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo... 64. 19.... 65. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo... 66. 20.... 67. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte... 68. 21.... 69. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti... 70. 22.... 71. Šalių nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsikirtimų pagrindas... 72. 23.... 73. Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad yra pagrindas ją sustabdyti,... 74. 24.... 75. Ieškovė, ieškiniu reikšdama reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, savo... 76. 25.... 77. Šios nutarties 24 punkte nurodytas bylos faktinis pagrindas būtent ir... 78. 26.... 79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimo draudimo teisiniai... 80. 27.... 81. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus... 82. 28.... 83. Ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės... 84. 29.... 85. Kaip nurodė ieškovė kasaciniame skunde (ir dėl šios aplinkybės ginčo... 86. 30.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog... 88. 31.... 89. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai... 90. 32.... 91. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 93. 33.... 94. Kasacinis teismas patyrė 12,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį,... 97. Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „Nacionalinis švietimo... 98. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...