Byla e2-895-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabrica“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabrica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabrica“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fabrica“ iškėlimo.
  1. Ieškovas nurodė, kad UAB „Fabrica“ nuo 2015 m. gruodžio mėn. nesilaiko Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – VSDF biudžetas) terminų ir tvarkos. Įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2016 m. sausio 1 d. buvo 9 416,92 Eur (9 381 Eur VSD įmokų ir 35,77 Eur delspinigių), 2016 m. balandžio 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 19 239,47 Eur (18754,37 Eur VSD įmokų ir 485,10 Eur delspinigių, 2016 m. liepos 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 29 323,93 Eur (28 301,99 Eur VSD įmokų ir 1 021,94 Eur delspinigių), 2016 m. spalio 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 34 910,67 Eur (33 367,07 Eur VSD įmokų ir 1 543,00 Eur delspinigių). Draudėjas 2016 m. spalio mėnesį priskaičiavo 3 224,68 Eur VSD įmokų. 2016 m. gruodžio 12 d. duomenimis UAB „Fabrica“ įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 37 638,93 Eur (36 095,33 Eur VSD įmokų ir 1 543,60 Eur delspinigių.
  1. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. gruodžio 8 d. siuntė bendrovei raginimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. 2016 m. sausio 28 d. ieškovė banko įstaigoms, kuriose bendrovė turėjo sąskaitas, teikė 16 mokėjimo nurodymų dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įsiskolinimui sumokėti, tačiau iš kredito įstaigos pagal ieškovės pateiktus mokėjimo nurodymus 2016 m. gruodžio 9 d. buvo nurašyta tik 496,42 Eur. 2016 m. rugsėjo 15 d. atsakovės vadovas A. I. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė įsipareigojimą įsiskolinimą sumokėti dalimis pagal grafiką, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė sprendė, jog atsakovė lėšų sumokėti nurodytą įsiskolinimą neturi, todėl pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.2) 7-10-143 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka 2016 m. spalio 11 d. jį perdavė vykdyti antstoliui, tačiau ieškovas lėšų negavo.
  1. 2016 m. gruodžio 9 d. Valstybės įmonės (toliau –VĮ) „Registrų centras“ duomenimis bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės nuosavybės teise transporto priemonės neįregistruotos.
  1. Paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovės 2015 metų balanso duomenimis, UAB „Fabrica“ turtas sudaro 252 683,00 Eur, materialus ilgalaikis turtas – 10 334,00 Eur, trumpalaikis turtas – 242 349,00 Eur. Trumpalaikį turtą sudaro: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 4 869,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 152 229,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 85 251,00 Eur. Per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 137 000,00 Eur. Balanso duomenys patvirtina, kad per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  1. Ieškovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą, 2016 m. spalio 27 d. raštu informavo skolininkę apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo, jei nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė.
  1. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškovo pareiškimą palaikė ir atsiliepime į jį nurodė, kad UAB „Fabrica“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 57 902,65 Eur (gyventojų pajamų mokesčio 8 741,91 Eur skolos ir 604,67 Eur delspinigių, pelno mokesčio 1 409,00 Eur skolos ir 56,28 Eur delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio 44 250,73 Eur skolos ir 2 840,06 Eur delspinigių).
  1. VMI 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Fabrica“, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 18 d. paskolos sutartį dalyje dėl 56 024,21 Eur, sudarytą tarp įmonės ir jos vadovo A. I., nuo sutarties sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš A. I. kreditorės VMI naudai 56 024,21 Eur.
  1. Antstolių informacinės duomenų bazės duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos šešios vykdomosios bylos, išieškoma 105 695,51 Eur suma.
  1. Atsakovė UAB „Fabrica“ atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius jau buvo pateikęs analogišką prašymą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas (civilinės bylos Nr. e2-1687-798/2016) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir pareiškėjos prašymo netenkino.
  1. Atsakovės teismui teikiamos 2014 m. ir 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad įmonė vykdo veiklą, ilgą laiką dirba pelningai, nors turi laikinų finansinių sunkumų.
  1. Teismui teikiamo 2016 m. balanso duomenimis atsakovė yra moki: bendrovė turi turto už 355 474,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 176 585,00 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 368,59 Eur. Pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. įrašyto turto vertės.
  1. Atsakovės ilgalaikį turtą 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro: nematerialus turtas – 127,00 Eur (programinė įranga ir licencijos); materialus turtas – 5 891,00 Eur. Trumpalaikį atsakovės turtą 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro: atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 6 827,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 331 543,00 Eur (153 412,00 Eur debitorių įsipareigojimai ir 130 650,00 Eur paskola, suteikta įmonės vadovui A. I.). Pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudaro 11 086,00 Eur, lėšos pas atskaitingą asmenį – 311,72 Eur.
  1. Atsakovė neatitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytos nemokumo būsenos, vykdo veiklą. Įmonės veiklos nutraukimas, atliekamų darbų sustabdymas būtų nuostolingas bei neproporcingai suvaržytų ir pažeistų ne tik įmonės, kaip verslo subjekto, bet ir jos darbuotojų interesus.
  1. VSDFV Vilniaus skyrius pritarė UAB „Fabrica“ pateiktam skolos mokėjimo grafikui, kurio terminas yra iki 2017 m. balandžio 30 d.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Fabrica“ iškėlė bankroto bylą.
  1. Teismas, remdamasis atsakovės 2015 m. balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė iš viso deklaravo turto už 252 683,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 137 000,00 Eur, t. y. įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  1. Remdamasis ieškovo ir trečiojo asmens pateiktais dokumentais, teismas nustatė, kad įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Pagal VSDFV viešuosius duomenis įmonėje dirba trys apdrausti darbuotojai, skola VSDF biudžetui sudaro 45 901,59 Eur (ir nuolat didėja).
  1. Atsakovė nevykdo įsipareigojimo VSDFV Vilniaus skyriui mokėti skolą dalimis pagal grafiką, be to, nepateikė jokių įrodymų, kad bent iš dalies mokėjo skolą pagal nustatytą grafiką.
  1. Įmonė turi 57 889,79 Eur mokestinės nepriemokos VMI (kuri nuolat didėja), atsakovės atžvilgiu vykdomos devynios vykdomosios bylos dėl didesnės nei 108 000 Eur dydžio skolos priteisimo. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Fabrica“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos naujus įrodymus.
  1. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė 2017 m. kovo 13 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir naujausius įmonės finansinius dokumentus iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jais nesivadovavo, kas ir lėmė skundžiamos nutarties neteisėtumą, viešojo intereso pažeidimą.
    2. Atsakovė realiai vykdo veiklą, atsiskaito su darbuotojais, dengia įsiskolinimus ir turi tam tikrų finansinių sunkumų, kurie negali būti pagrindas nutraukti įmonės veiklą ir iškelti jai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė formaliu pagrindu, neištyręs finansinių dokumentų, neįvertinęs aplinkybių dėl atsakovės vykdomos veiklos ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir 9 straipsnio 7 dalį, nevertino naujausių įmonės finansinių dokumentų, nepagrįstai įmonės valdomą turtą lygino su visais atsakovės kreditorių reikalavimais.
    1. 2014 m. ir 2015 m. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis atsakovė ženkliai sumažino savo įsipareigojimų ir padidino nuosavą kapitalą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, nors ir turi finansinių sunkumų, tačiau vykdo ūkinę – komercinę veiklą (atlieka įvairaus pobūdžio marketingo, reklamos darbus, organizuoja reklamines koncepcijas, atlieka maketavimo, dizaino darbus ir kita), turi aštuonis darbuotojus ir gauna pelną, taip pat yra susitaręs dėl didelės apimties tęstinių darbų.
    1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016 įsiteisėjusioje nutartyje jau yra įvertintas šioje byloje pakartotinai vertintas atsakovės ataskaitinis laikotarpis.
    1. Iškėlus atsakovei bankroto bylą ir nutraukus jos veiklą, praktiškai nebus atsiskaityta su trečios eilės kreditoriais, nes bendrovė daug turto neturi, o veiklos pobūdis lemia, kad pajamas ji gauna tik vykdydama veiklą, teikdama paslaugas klientams. Ieškovas, būdamas aukštesnės eilės kreditorius, elgiasi neatsakingai, tikėdamasis bankroto procese atgauti tik jam priklausančias lėšas. Pakartotinis ieškovo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei turi piktnaudžiavimo procesu požymių.
    1. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių, neįvertino jos pateiktų 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų – balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovės debitorių sąrašo, pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašo, ilgalaikio turto sąrašo, prašo šiuos dokumentus įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo.
    1. Įmonė nėra nemoki, nes jos pradelsi įsipareigojimai (140 368,59 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (355 474,00 Eur).
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad iš atsakovės vykdomų išieškojimų suma antstolių informacinės sistemos duomenimis yra daugiau nei 108 000,00 Eur. Pateikto Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis ieškojimą vykdo tik VSDFV Vilniaus skyrius, kurio skola yra įtraukta į pradelstus mokėjimus.
    1. UAB „Magic“ ir UAB „Alpha baltic“ išieškoma 11 050,67 Eur suma, UAB „Okto – 5 610,51 Eur, VSDFV – 33 571,80 Eur, VMI – 16 188.99 Eur. Visa išieškoma suma sudaro 66 421,97 Eur ir yra įtraukta į pradelstus bendrovės mokėjimus.
  1. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
  1. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal preliminarią 2017 m. kovo 30 d. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų finansinę ataskaitą F4, UAB „Fabrica“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui padidėjo iki 46 911,84 Eur (45 111,90 Eur VSD įmokų ir 1 799,94 Eur delspinigių).
    2. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos per vienerius metus gautinas sumas (331 543,00 Eur.
    3. Nors atsakovės minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi UAB „Fabrica“ teismui pateiktu 2016 m. birželio 30 d. balansu, tačiau atsakovė ir toliau nemoka privalomųjų VSD įmokų, įsiskolinimas VSDF biudžetui didėja.
    4. Apeliantė, prieštaraudama bankroto bylos iškėlimui, turėjo pateikti teismui įrodymus, detalizuoti gautinas pajamas, turimas reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, aktualią turimo turto vertę ir turto sąrašus bei kitus duomenis, atskleidžiančius ne tik vykdomos komercinės veiklos aplinkybes, bet ir atspindinčias realią bendrovės finansinę būklę, kurie paneigtų įsiskolinimų kreditoriams aplinkybes bei patvirtintų UAB „Fabrica“ mokumą.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos kortelės kopiją, 2017 m. kovo 22 d. Turto arešto registro išrašo kopiją, 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. vasario 20 d. sutarčių tarp atsakovės ir jos klientų kopijas, bylinėjimosi išlaidų kopijas. Šiuos naujai pateiktus dokumentus atsakovė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. 2017 m. balandžio 26 d. atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – 2015 m. spalio 5 d., 2016 m. gegužės 3 d. sutarčių tarp atsakovės ir jos klientų sutartis, 2016 m. spalio 31 d. – 2017 m. balandžio 4 d. laikotarpiu atsakovės išrašytų dvylikos PVM sąskaitų faktūrų kopijas, AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., atsakovės vadovo A. I. 2016 m. spalio 4 d. – 2017 m. sausio 2 d. septynis mokėjimo nurodymus, kuriais įrodinėjama atsakovės vykdoma veikla.
  4. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui UAB „Fabrica“ I ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą, kuria grindžia atsakovės įsiskolinimą VSDF biudžetui.
  5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės ir ieškovo naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės ir ieškovo pateikti nauji dokumentai šalims buvo išsiųsti susipažinti, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.
  6. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieškovo pareiškimas iškelti atsakovei UAB „Fabrica“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumu.
  7. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  1. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis įmonės 2015 m. balanso bei viešaisiais duomenimis. Teismas nustatė, kad bendrovė iš viso deklaravo turto už 252 683,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 137 000,00 Eur. Kadangi įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, registruotų transporto priemonių taip pat nėra, skola VSDF biudžetui sudaro 45 901,59 Eur (ir nuolat didėja), teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  1. Atsakovė UAB „Fabrica“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos nemokumo. Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neaktualiais 2015 m. balanso duomenimis, nors ji iki skundžiamos nutarties priėmimo pateikė aktualius bendrovės finansinius duomenis, kurie patvirtina, kad įmonė yra moki ir vykdo ūkinę – komercinę veiklą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų atsakovės argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Fabrica“ yra moki bei turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės į bylą pateiktais aktualiais 2016 m. bendrovės finansiniais duomenimis. Remiantis 2016 m. atsakovės balanso duomenimis 2016 m. gruodžio 31 dienai nurodyto atsakovės turto balansinė vertė yra 355 474,00 Eur, iš jo: 6 018,00 Eur ilgalaikis turtas (127,00 Eur – nematerialus turtas, 5 891,00 Eur – materialus turtas) ir 349 456,00 Eur trumpalaikis turtas (6 827,00 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 331 543,00 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 11 086,00 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai). Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 176 585,00 Eur. 2016 m. įmonės pelno nuostolių ataskaitos duomenimis grynasis pelnas 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 44 435,00 Eur. Minėta, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos. UAB „Fabrica“ pradelstų kreditorinių reikalavimų sąraše nurodyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 368,59 Eur. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Byloje remiantis viešais duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Atsakovės ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, kad įmonė turi 6 017,44 Eur vertės materialų turtą (kompiuteriai, baldai, planšetės, fotoaparatai ir pan.). 2016 m. balanso duomenimis nustatyta, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžiausia dalis yra 331 543,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovė nurodė, kad šią sumą sudaro 153 412,00 Eur debitorių įsipareigojimai ir 130 650,00 Eur paskola įmonės vadovui A. I., tačiau jokiais finansiniais dokumentais šių argumentų nepagrindė.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, pripažįstama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Įrodymų, kuriais remiantis, būtų galima nustatyti atsakovės debitorių skaičių, debitorinių įsiskolinimų realų dydį, įskaitant ir paties įmonės vadovo įsipareigojimus įmonei bei jų dydį, galimybę realiai išsiieškoti debitorines skolas, atsakovė nepateikė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė 331 543,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kurią laiko savo trumpalaikiu turtu.
  2. Minėta, kad atsakovė nurodė, jog 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 368,59 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė nurodo, kad jos pradelstas įsipareigojimas VSDFV 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 44 082,78 Eur, tačiau ieškovo į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita F4 pagal 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis patvirtina, kad atsakovės pradelstas įsiskolinimas sudaro 38 135,35 Eur (36 591,75 Eur skolos ir 1 543,60 Eur). VMI į bylą pateiktais duomenimis atsakovės pradelstas įsipareigojimas sudaro 57 902,65 Eur, o ne atsakovės nurodomas 58 391,00 Eur pradelsimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės pradelsti įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų būti sumažinti 6 435,78 Eur.
  1. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Įmonės pradelsti įsipareigojimai (133 632,81 Eur) (skolos, neatlikti darbai ir kt.), įmonės valdomo turto vertę sumažinus gautinų sumų, kurių atsakovė niekaip nepagrindė, dydžiu (331 543,00 Eur) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (23 931,00 Eur). Be to, viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovės įmonėje šiuo metu yra ne aštuoni, kaip teigia apeliantė, bet tik keturi darbuotojai, skola VSDF biudžetui sudaro jau ne 38 135,35 Eur, bet 49 911,72 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams šiuo metu yra 145 409,18 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo bent dalį įsiskolinimo pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp jos ir VSDFV Vilniaus skyriaus sudarytą skolos mokėjimų grafiką. Byloje esančio 2017 m. vasario 17 d. išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomos 9 vykdomosios bylos, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimus iš UAB „Fabrica 108 305,38 Eur sumai, tame tarpe darbo užmokesčio sumas.
  1. Atsakovė akcentuoja, jog vykdo ūkinę – komercinę veiklą, kaip savo veiklos įrodymą pateikė 2015 m. spalio 5 d., 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. gruodžio 5 d., 2017 m. vasario 20 d. paslaugų užsakymo sutartis, 2016 m. spalio 31 d. – 2017 m. balandžio 4 d. laikotarpiu atsakovės išrašytas dvylika PVM sąskaitų faktūrų kopijas, AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad, deklaruodama savo veiklą ir gaudama tam tikras pajamas, atsakovė neturi galimybės sumokėti mokesčių valstybės biudžetams, atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. nepaneigia įmonės nemokumo statuso.
  1. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, rėmėsi 2015 m. atsakovės balanso duomenimis, tai nepaneigia teisėtos teismo išvados dėl atsakovė nemokumo. Įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sąvoką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

5Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai