Byla e2-1687-798/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje, vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabrica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Fabrica“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4789-866/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabrica“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Fabrica“. Nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2016 m. kovo 17 d. sudarė 13 512,79 Eur, skolų išieškoti nepavyksta. Atsakovė nuo 2015 m. nemoka einamųjų įmokų, lėšų atsakovės sąskaitoje nėra.

4Trečiasis asmuo Valstybės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 15 069,46 Eur.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu įmonė yra moki.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Fabrica“ ir administratoriumi paskyrė A. Š..

8Teismas pagal pateiktą 2015 m. balansą nustatė, kad įmonė deklaravo turto už 252 684 Eur, jo didžiąją dalį – 242 350 Eur, sudarė trumpalaikis turtas, materialaus turto deklaravo už 10 091 Eur sumą. Pagal pateiktą 2016 birželio 1 d. ilgalaikio turto sąrašą matyti, kad atsakovė ilgalaikio turto turi už 31 222,91 Eur, o debitoriniai įsipareigojimai sudaro 72 331,41 Eur, todėl laikytina, kad atsakovė realiai valdo turto už 103 554,32 Eur (31 222,91+72 331,41). Byloje nustatyta, kad atsakovė neturi registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

9Nors atsakovė nurodo, kad kreditoriniai įsipareigojimai 2016 m. birželio 1 d. sudarė 51 282,28 Eur, tačiau ji į šį sąrašą neįtraukė 25 753,01 Eur įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui bei 19 234 Eur įsiskolinimo valstybės biudžetui. Todėl teismas sprendžia, kad bendra atsakovės įsipareigojimų suma yra ženkliai didesnė, t. y. 96 269,29 Eur, ir viršija pusę realiai valdomo turto vertės. Teismas pažymėjo, kad pagal Turto arešto registro duomenis, yra įregistruoti 2 turto areštai, iš kurių vienas, pinigams kasoje 3 839,43 Eur sumai kreditoriaus UAB „Delmetra“ naudai, tačiau atsakovė teismui šių duomenų neatskleidė.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atsakovė UAB „Fabrica“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo iškelti bankroto bylą netenkinti.

12Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bendrovės nemokumą, kadangi nepagrįstai į turimą turtą neįtraukė trumpalaikio turto, bei nustatydamas kreditorinius įsipareigojimus, neatsižvelgė, kad dalis jų nėra pradelsti. Teismas taip pat nevertino tų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, jog bendrovė realiai vykdo veiklą, atsiskaito su darbuotojais, palaipsniui dengia įsiskolinimus ir turi tik laikinų finansinių sunkumų.

13Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė papildomus įrodymus: 2014 m. ir 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus ir VĮ Registrų centras, 2016 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, debitorių ir kreditorių sąrašus, turto sąrašą, kitus duomenis apie realiai vykdomą veiką, ketinamas gauti pajamas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Dėl naujų įrodymų priėmimo

17Apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus, kuriais ji įrodinėja savo mokumą bei tai, kad šiuo metu toliau vykdo veiklą, gauna pajamas.

18CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 str. išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.

19Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

20Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, į tai, kad teisingam bylos dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui būtini aktualiausi duomenys apie bendrovės finansinę padėtį, teismas priima naujai pateiktus įrodymus.

21Dėl bankroto bylos iškėlimo

22Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso nuostatos. ĮBĮ 9 str. 7 d. nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

23Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Be to, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka visiškų abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t.y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

24Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, iškeldamas apeliantei bankroto bylą, rėmėsi ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., kadangi sprendė, jog apeliantė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

25Apeliantė nesutinka šia su teismo išvada ir teigia, kad teismas netinkamai skaičiavo turto vertės bei įsipareigojimų santykį, neatsižvelgė į tai, kad bendrovė realiai vykdo veiklą. Savo argumentams pagrįsti apeliantė teismui pateikė bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už 2014 m. ir 2015 m., iš kurių matyti, kad minėtais metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau bendrovė generavo pelną, kuris atitinkamai augo. Iš 2016 m. birželio 30 d. balanso duomenų matyti, kad bendrovė turto turi už 257 819 Eur, tuo tarpu per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 114 301 Eur, t. y. mažiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, 2016 m. birželio 30 d. bendrovė jau buvo gavusi 16 905 Eur pelno. Taigi, vertinant formaliai, bendrovė neatitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. pateiktos nemokumo sąvokos. Tačiau teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo būtina įvertinti ne tik balanso duomenis, tačiau ir visus kitus rašytinius įrodymus. Nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).

26Apeliantė pateikė teismui duomenis apie turimą ilgalaikį turtą, nematerialų turtą ir kt., kurie sutampa su 2016 m. birželio 30 d. balanse nurodyto turto verte. Taip pat apeliantė pateikė 2016 m. kovo 23 d. sutartį dėl paslaugų – europarlamentaro veiklos viešinimo darbų, atlikimo bei PVM sąskaitas faktūras už pagal kitas sutartis suteiktas paslaugas, tačiau nei vienas iš šių dokumentų nėra pasirašytas kitos šalies, todėl nėra pagrindo jais vadovautis, kaip įrodančiais garantuotas apeliantės pajamas. Tačiau byloje esančios abiejų šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutartys Nr. 20160323-1, Nr. 02-02/16, Nr. FAB-000074, 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. kovo 9 d., PVM sąskaitos faktūros, mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei 2016 m. rugpjūčio 30 d. VMI el. laiškas, kuriuo VMI siūlo užpildyti anketą dėl mokėjimų atidėjimo ir VMI siūlo kreiptis į Inspekciją dėl mokėjimų atidėjimo, išdėstant pagal grafiką, iš esmės tik patvirtina apeliantės argumentus apie tai, kad ji veiklą vykdo ir gauna pajamas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, apeliantės skola fondo biudžetui atsirado tik 2015 m. spalio mėnesį, tačiau apeliantės vadovas patvirtino, jog nuolat laiku ir tinkamai atsiskaito su darbuotojais ir neturi įsiskolinimų darbuotojams.

27Kaip jau buvo minėta keliant įmonei bankroto bylą svarbu išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011). Apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą, nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Teismo vertinimu, nors bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ji nėra nemoki, vykdo ūkinę - komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas, dengiamas įsiskolinimas bei atliekami einamieji mokėjimai, todėl spręstina, jog nėra pagrindo apeliantei kelti bankroto bylą. Dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės netenkinant pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Fabrica“ iškėlimo.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabrica“ iškelti bankroto bylą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 4. Trečiasis asmuo Valstybės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto... 8. Teismas pagal pateiktą 2015 m. balansą nustatė, kad įmonė deklaravo turto... 9. Nors atsakovė nurodo, kad kreditoriniai įsipareigojimai 2016 m. birželio 1... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atsakovė UAB „Fabrica“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 12. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bendrovės nemokumą, kadangi... 13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė papildomus įrodymus: 2014 m. ir... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta... 16. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 17. Apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus, kuriais ji įrodinėja savo... 18. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 19. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai... 20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir formuojamą... 21. Dėl bankroto bylos iškėlimo... 22. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau... 23. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien... 24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, iškeldamas apeliantei... 25. Apeliantė nesutinka šia su teismo išvada ir teigia, kad teismas netinkamai... 26. Apeliantė pateikė teismui duomenis apie turimą ilgalaikį turtą,... 27. Kaip jau buvo minėta keliant įmonei bankroto bylą svarbu išsiaiškinti, ar... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2... 29. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir...