Byla 2-1558/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymu civilinėje byloje Nr. 2-2368-54/2007 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), J. I., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, viešajai įstaigai „Šėlos parkas“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo (bylos Nr. A2-554-431/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, statybos leidimo, administracinio teisės akto panaikinimu.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su proceso atnaujinimu užbaigtose civilinėse bylose, kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

6Pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ nurodė, kad 1998 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo visą buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės turtą, kuris išsidėstęs dviejuose identifikacinius kodus turinčiuose žemės sklypuose: viename – įvairios paskirties pastatai ir įrenginiai, kitame – vandenvietė. 2002 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga UAB „KRISTIANA“ padovanojo J. I. nekilnojamąjį statinį- siurblinę su sąlyga, kad apdovanotasis, perėmęs siurblinę, savo lėšomis paruoš vandenvietės, esančios Žemaitės g. 1A, Trakuose, rekonstrukcijos projektą ir rekonstruos esamą vandenvietę, tinkamai eksploatuos siurblinę ir gręžinius bei tieks dovanotojui tinkamą geriamą vandenį. Sutartyje buvo nurodyta, kad statinys yra 30 000 kv.m. ploto nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype, kurio detalusis planas patvirtintas 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133. Trakų rajono savivaldybės mero 2001 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 190 buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – vandenvietei ir gręžiniams įrengti bei eksploatuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. nutartimi (administr. byla Nr. A5-1139/2003) buvo nustatyta, kad naudojimo santykiams teisiškai sutvarkyti būtinas šio sklypo įregistravimas nekilnojamojo turto kadastre; konstatuota, jog buvo neįvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai. 2004 m. vasario 17 d. šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre VAVA vardu. 2004 m. balandžio 30 d. VAVA Trakų raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir J. I. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025 dėl 30 000 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 1A, Trakų mieste, nuomos. Sutarties 3 p. numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – ne žemės ūkio, požeminio vandens telkinių eksploatavimui. Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 patvirtinus detaliojo plano sprendinius buvo pakeistas minėto žemės sklypo dalies naudojimo būdas į komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos, o naudojimo pobūdis – teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Trakų raj. savivaldybės administracija 2005 m. kovo 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-38 statytojui J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, suteikiantį teisę žemės sklype Žemaitės g. 1A, Trakuose, statyti apžvalgos aikštelę (regyklą), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines, lieptą ir apėjimo taką.

7Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1A detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“, panaikinti Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38.

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos šį sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. balandžio 6d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino. Apeliacinės instancijos teismas: 1) Panaikino Trakų raj. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1 A, detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“; 2) Panaikino Trakų raj. savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype Žemaitės g. 1 A, Trakuose, statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines - 7 vienetus, lieptą, apėjimo taką; 3) Nutraukė 2004 m. balandžio 30 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo) ir J. I. (nuomininko) sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, kuria nuomininkui J. I. buvo išnuomotas 30 000 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 7977/001:67, esantis Žemaitės g. Nr. 1 A, Trakų mieste. Kasacinis teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. 2010 m. spalio 12 d. atsakovas J. I. apie byloje priimtus teismų sprendimus informavo UAB „Kristiana“.

9Pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1dalies 7 punkto pagrindu civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), J. I., tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, viešajai įstaigai „Šėlos parkas“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad minėtu sprendimu, panaikinus administracinius aktus ir nutraukus sutartį, apdovanotajam J. I. buvo atimta galimybė vykdyti dovanojimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl vandenvietės įrengimo ir geriamojo vandens tiekimo. Ieškovas, neįtraukdamas UAB „KRISTIANA” į bylos nagrinėjimą, pažeidė bendrovės teisę ginti savo teisėtus interesus, apsirūpinant gamtiniais resursais (vandeniu), bei interesus į dovanotą turtą, kai iš apdovanotojo J. I. atimta galimybė vykdyti savo priešpriešinius įsipareigojimus, prisiimtus dovanojimo sutartimi. Teismas, neatsižvelgęs į galiojantį 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintą teritorijos Žemaitės g. 1A, Trakai, detalųjį planą, kuriuo suprojektuoti vandenvietės gręžiniai, ir neišnagrinėjęs galiojančios dovanojimo su sąlyga sutarties, pažeidė UAB „KRISTIANA” turtines teises, t.y. nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmens teisių ir pareigų, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė pareiškėjai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

10Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nesutiko su prašymu, nurodė, jog tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti, ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Dovanojimo su sąlyga sutartimi J. I. įsipareigojo rekonstruoti vandenvietę, esančią žemės sklype Žemaitės g. 1 A, Trakuose ir tiekti UAB „KRISTIANA“ geriamą vandenį. Dovanojimo sutartyje nėra numatyti J. I. įsipareigojimų įgyvendinimo būdai, t.y. šio įsipareigojimo įgyvendinimas paliktas J. I. atsakomybei ir nuožiūrai. 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 buvo patvirtintas sklypo detalusis planas, kuriame buvo numatyta vandenvietės rekonstrukcija ir šis detalusis planas nebuvo ginčijamas, todėl pagal šį planą ir turėjo būti įgyvendintas J. I. įsipareigojimas dovanotojui dėl geriamo vandens tiekimo.

11Atsakovas J. I. palaikė prašymą, nurodė, kad neįtraukiant į bylą bendrovės „KRISTIANA“ ir nenagrinėjant jos teisinę padėtį reglamentuojančių aktų, padarytos fakto klaidos dėl žemės nuomos santykių ir dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinėje dalyje numatytos esančios rekreacinės įstaigos panaikinimo, nulėmusios ydingas teisines išvadas. Nutraukti nuomos sutartį pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį (keičiama žemės paskirtis, būdas ar pobūdis) nebuvo pagrindo, nes žemės nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (kitos paskirties žemė) nebuvo keičiama, o žemės nuomos sutartyje įrašyti žemės naudojimo būdas ir pobūdis neturi aiškaus apibrėžtumo, nes nepatenka į norminiuose aktuose apibrėžtą žemės naudojimo būdą ir pobūdžių klasifikaciją. Todėl jie turi būti tikslinami pagal galiojančių teisės normų reikalavimus ir tik tada vertinami dėl atitikties norminių aktų nuostatoms. Todėl prašymas tenkintinas, byla nagrinėtina visa apimtimi pagal bendrąsias CPK taisykles, neapsiribojant vien naujai įtraukto dalyvauti asmens interesais, nes nepagrįstai pažeisti tiek nedalyvavusio, tiek dalyvavusių byloje asmenų interesai, taip pat ir valstybės interesai, kadangi sustabdytame investicinio projekto objekte negali būti pradėta veikla, iš kurios būtų įplaukų į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

12Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko su prašymu, nurodė, kad ieškovas neginčijo pareiškėjo ir atsakovo J. I. sudarytos dovanojimo sutarties, o buvo ginčijami administraciniai aktai, kurie buvo priimti po minėtos nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sudarymo. Jokie reikalavimai UAB „KRISTIANA“ nebuvo keliami, priimtais teismų sprendimais nebuvo nuspręsta už pareiškėjo teises, nes pareiškėjas neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, o byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms. Pagal UAB „Kristiana“ prašymą atnaujinti procesą galima suprasti, kad savo turtinių teisių pažeidimą bendrovė sieja su tuo, kad J. I., nutraukus minėtą valstybinės žemės sutartį, prarado galimybę teikti šiai bendrovei geriamą vandenį. Manytina, kad 2002-08-23 nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sąlygų nevykdymas siejamas su apdovanotojo neapdairiais veiksmais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. birželio 15 d. raštu informavo J. I., kad pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ar pobūdį, turi būti prieš terminą nutraukta žemės sklypo Žemaitės g. 1A, Trakuose, nuomos sutartis. UAB „KRISTIANA“ savo pažeistas teises dėl dovanojimo sutarties sąlygų nevykdymo gali ginti būtent iš dovanojimo sutarties kylančių teisinių santykių ir pasekmių, o ne prašydama atnaujinti procesą byloje dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais.

13Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija nesutiko su prašymu, nurodė, kad teismo sprendimu panaikintais žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo sprendiniais buvo nustatyta naujo poilsio (rekreacinės) įstaigos pastatų komplekso statyba, o neteisėtų ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo sprendinių pagrindu išduotas neteisėtas statybos leidimas. CPK nėra nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas kvestionuojant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų teisės normų taikymą ir aiškinimą, o ir atnaujinus procesą nebūtų teisinio pagrindo teismams aiškinti teisės normas kitaip, nei jos jau yra išaiškintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Imperatyvių teisės normų pažeidimo negali pašalinti tarp šalių sudaryta jokia sutartis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai nepriėmė jokio sprendimo konkrečiai UAB „KRISTIANA“ atžvilgiu, t.y. neįtakojo jos teisių ir interesų, nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas kaip nors liečia pareiškėjo teises ir interesus.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu civilinėje byloje atmetė. Nustatė, kad sutarties dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga sudarymo metu galiojęs 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 patvirtintas detalusis planas sudarė pagrindą dovanotojui vykdyti vandenvietės rekonstrukciją dėl geriamo vandens tiekimo, atitinkamai apdovanotajam buvo pagrindu įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl vandenvietės rekonstrukcijos. Dėl šio detalaus plano reikalavimai nebuvo pareikšti, jis yra nepanaikintas ir galiojantis bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo momentui, todėl byloje priimtu teismo sprendimu ginčo žemės sklype nėra uždrausta vandenvietės rekonstrukcija ir geriamo vandens tiekimas į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą Žemaitės g. 1, Trakų mieste. Todėl darytina išvada, kad dėl pareiškėjo UAB „KRISTIANA“ teisių, turėtų pagal 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 patvirtintą detalųjį planą, sprendime nėra nuspręsta.

16Teismas taip pat nurodė, kad pareiga rekonstruoti vandenvietę, tinkamai eksploatuoti siurblinę ir tiekti pareiškėjui geriamą vandenį 2002 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga buvo šalių susitarimu nustatyta apdovanotajam J. I.. Tai yra, pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ nedalyvavo vėlesniuose, po minėtos sutarties pasirašymo, teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose dėl byloje ginčytų administracinių sprendimų dėl detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo, statybos leidimo išdavimo bei 30 000 kv.m. ploto valstybinės žemės, esančios Žemaitės g. Nr. 1A, Trakų mieste, nuomos sutarties Nr. 025 sudarymo, todėl jam nebuvo sukurtos ir atitinkamos pareigos. Teismo sprendimu panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, atitinkamai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti pasisakyta dėl pareiškėjo pareigų, nes tų pareigų pareiškėjas nebuvo įgijęs bei neturėjo pagrindo jų įgyti. Teismas taip pat nustatė, jog nustatyta tvarka parengto detaliojo plano korektūros ir statybos leidimo panaikinimas neužkerta kelio J. I. užbaigti vandenvietės rekonstrukciją Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka ir vykdyti objekto eksploataciją, tuo pačiu vykdant dovanojimo sutartimi nustatytą pareigą tiekti pareiškėjui geriamąjį vandenį, nes šie klausimai yra kildintini ne iš byloje nagrinėtų ginčo santykių, o iš Sutarties dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga šalių nustatytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ir kurie negali įtakoti byloje ginčytų administracinių aktų atitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

18Apeliantas J. I. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti nutartį dėl proceso atnaujinimo, patenkinant UAB „KRISTIANA“ 2010 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismo pozicija, kad pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ nedalyvavo vėlesniuose, po Nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga sutarties pasirašymo, teisiniuose santykiuose, todėl jam nebuvo sukurtos ir atitinkamos pareigos, yra nepagrįsta, nes pagal LR CPK normas įstatymų saugomų interesų ir subjekto teisių pažeidimas yra pagrindas bylai atnaujinti, nors jo pareigos ir nėra pažeistos.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi panaikino 2005 m. kovo 8 d. Statybos leidimą Nr. AS1-38. Šiame statybos leidime be kitų objektų nurodytas ir įrengtas gėlo vandens gręžinys, taigi buvo atimta galimybė naudoti technines priemones vandeniui gauti, o kartu ir UAB „KRISTIANA“ teisė į vandens tiekimą, o tai neabejotinai pažeidžia UAB „KRISTIANA“ teises ir teisėtus interesus. Be to, skundžiama nutartimi pažeista UAB „KRISTIANA“ kontrahento J. I. sutartinė prievolė pagal galiojančią sutartį vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o tuo klausimu visiškai nepasisakė. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ko nors byloje nepasisako, nereiškia, kad to nėra.
  4. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog teismo sprendimas užkirto kelią ateityje vykdyti tuos įsipareigojimus pagal galiojantį 2000 m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 patvirtintą detalųjį planą. Tačiau ateitis, kuri neturi apibrėžtumo, reiškia, kad jos gali ir nebūti arba proceso šalys gali fiziškai jos nesulaukti, todėl LR CPK 2 str. apibrėždamas civilinio proceso tikslus, reikalauja‚ „kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių“. Proceso atnaujinimo institutas yra vienas iš instrumentų, padedantis įgyvendinti šiuos tikslus bei užkertantis kelią proceso vilkinimui, taip pat padedantis operatyviau ir ekonomiškiau įgyvendinti teisingumą. Teismas, vilkindamas ginčo sprendimą, nesiekia operatyviai ir kuo ekonomiškiau įgyvendinti teisingumą ir tuo pažeidžia Civilinio proceso kodekso reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 str. normas.

19Tretysis asmuo VŠĮ „Šėlos parkas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl proceso atnaujinimo. Sutinka su atskirojo skundo argumentais ir juos papildo šiais argumentais:

    1. Pirmosios instancijos teismas subjektinės UAB „KRISTIANA“ teisės įgyvendinimo galimybės atėmimą teismo sprendimu pripažino bereikšme įsiteisėjusio teismo sprendimo dalimi, prieštaraujančia UAB „KRISTIANA“ kaip nuosavybės subjekto egzistenciniams pagrindams, todėl priėjo išvados, kad tokių įsiteisėjusio teismo sprendimo nuostatų galima ir nepaisyti. Tretysis asmuo proceso atnaujinimo instituto pagalba siūlo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir toje dalyje, kuri prieštarauja galiojančioms teisės normoms, ydingą teismo sprendimą ar jo dalį panaikinti.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tą aplinkybę, kad UAB „KRISTIANA“ neturi galimybės pasinaudoti restitucijos teise, nes turtas, kurį bendrovė turėjo ir padovanojo su sąlyga, kad šis turtas bus iš esmės pakeistas, pagerinant jo funkcinę paskirtį, jau nebeegzistuoja, nes bendrovei „KRISTIANA“ iki 2002 metų priklausęs geriamo vandens gręžinys, kaip neatitinkantis savo funkcinės paskirties, yra likviduotas.

20Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundo argumentas, kad proceso atnaujinimo pagrindai yra ne tik pažeistos subjekto pareigos, bet ir teisės ar įstatymų saugomi interesai, nėra aiškus, nes teismas nutartyje konstatavo ir tai, kad UAB „KRISTIANA“ teisės nepažeistos.
  2. Dovanojimo su sąlyga sutartyje nėra numatyti J. I. įsipareigojimų įgyvendinimo būdai, t.y. šio įsipareigojimo įgyvendinimas paliktas J. I. atsakomybei ir nuožiūrai. Dovanoto žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 133 dar 2000 m. rugsėjo 28 d. Šiame detaliajame plane buvo numatyta vandenvietės rekonstrukcija ir šio detaliojo plano prokuratūra neginčijo. Būtent šis detalusis planas ir sudaro pagrindą įgyvendinti J. I. įsipareigojimą UAB „KRISTIANA“ dėl geriamo vandens tiekimo. Teismas neuždraudė ginčo žemės sklype vandenvietės rekonstrukcijos ir geriamo vandens tiekimo į UAB „KRISTIANA“ priklausantį žemės sklypą. Taigi J. I. tebeturi pareigą įvykdyti vandenvietės rekonstrukciją ir tiekti vandenį, o UAB „KRISTIANA“ – reikalauti šios pareigos įvykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismui panaikinus administracinius aktus, buvo užkirstas kelias UAB „KRISTIANA“ pasinaudoti savo teise, numatyta turto dovanojimo su sąlyga sutartyje, t.y. negalima teigti, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir įstatymų saugomų interesų.
  3. Teismo panaikinti administraciniai aktai buvo neteisėti, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl niekaip negalėjo sukurti jokių teisių UAB „KRISTIANA“ ar kitiems asmenims, taip pat šių aktų pagrindu negalėjo susiformuoti jokie teisėti, įstatymų saugomi UAB „KRISTIANA“ interesai.
  4. Ieškovas su J. I. argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka visiškai nepasisakė dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kas nereiškia, kad jų šioje byloje nėra, nes jei byloje būtų absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kasacinis teismas bylą nagrinėti iš naujo turėtų ex officio, net nesant byloje dalyvaujančių asmenų prašymo tuo pagrindu. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepanaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, galima pagrįstai daryti išvadą, kad tokio pagrindo jis byloje nenustatė.
  5. Atsakovo J. I. argumentas dėl ateities neapibrėžtumo nėra teisiškai reikšmingas, kadangi, kaip minėta, teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „KRISTIANA“ teisės ir įstatymų saugomi interesai nėra pažeisti.
  6. Vilniaus apygardos teismui atmetus UAB „KRISTIANA“ prašymą atnaujinti procesą dėl neįtraukimo dalyvauti byloje, UAB „KRISTIANA“ šios nutarties apeliacine tvarka neskundė, iš ko darytina išvada, kad teismo nutarties argumentacija jai priimtina ir ji mano, kad teismas pagrįstai neįtraukė jos į nagrinėtą civilinę bylą. Tuo tarpu J. I. neturi jokių įgaliojimų atstovauti UAB „KRISTIANA“ interesus, o jo paties teisėms UAB „KRISTIANA“ neįtraukimas į bylą jokios įtakos turėti negali.

21Neįtrauktas į bylą asmuo UAB „KRISTIANA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukiant UAB „KRISTIANA“. Atsiliepimą grindžia tuo, kad UAB „KRISTIANA“ nuosavybės teise priklauso pastatai, Žemaitės g. 1, Trakuose, kuriems eksploatuoti būtinas geriamasis vanduo. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pilna apimtimi panaikintas 2005 m. kovo 8 d. statybos leidimas Nr. AS1-38, kuriuo J. I. leista įrengti šiuolaikinius standartus atitinkantį vandens gręžinį UAB „KRISTIANA“ poreikių tenkinimui. Teritorijų planavimo dokumentai tokią statybą numatė. Byloje sprendimu panaikinus J. I. teisę statyti gėlo vandens gręžinį iš esmės suvaržyta ir UAB „KRISTIANA“ galimybė gauti geriamąjį vandenį bendrovei priklausantiems pastatams eksploatuoti. Akivaizdu, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pasisakyta, spręsta ir dėl į bylą neįtraukto asmens UAB „KRISTIANA“.

22Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas UAB „KRISTIANA“ prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, vadovavosi CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatomis ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sprendžiant proceso atnaujinimo bylas, t.y. aiškinosi, kokios konkrečios pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti dėl jos neįtraukimo į bylos nagrinėjimą.
  2. Atsakovas J. I. nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartyje pasisakė tik dėl UAB „KRISTIANA“ pareigų, bet ne visa apimtimi, kaip numato CPK 366 str. 1 d. 2 p. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas UAB „KRISTIANA“ argumentus, analizavo dovanojimo sutarties, panaikintų administracinių aktų bei nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties ryšį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ nedalyvavo vėlesniuose, po nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pasirašymo teisiniuose santykiuose, todėl jam nebuvo sukurtos ir atitinkamos pareigos. Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „KRISTIANA“ teisė į vandens tiekimą egzistavo iki sprendimo šioje byloje priėmimo, ši teisė pilna apimtimi yra išlikusi ir po sprendimo įsiteisėjimo.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusius teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Todėl 2002 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo J. I. ir neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens UAB „KRISTIANA“, t. y. sutarties įsipareigojimų šalims privalomumas negali nusverti poreikį panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo imperatyvių teisės normų pažeidimai yra pašalinti, vien tam, kad UAB „KRISTIANA“ būtų išklausyta bylos nagrinėjimo metu.
  4. 2002 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sąlygų nevykdymas siejamas su J. I. neapdairiais veiksmais, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu informavo J. I., kad pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ar pobūdį turės būti prieš terminą nutraukta žemės sklypo Žemaitės g. 1 A, Trakuose, nuomos sutartis.

23Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Faktas, kad pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ Vilniaus apygardos teismo nutarties neskundė, suponuoja išvadą, kad su ja sutiko, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas pateikė atskirąjį skundą motyvuodamas, kad pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti ir priimti sprendimai įtakojo jo teises.
  2. Pareiškėjo argumentas, jog nustatyta tvarka rengto detaliojo plano korektūros ir statybos leidimo panaikinimas užkerta kelią J. I. užbaigti vandenvietės rekonstrukciją Statybos įstatymo 24 str. nustatyta tvarka ir vykdyti objekto eksploataciją, tuo pačiu vykdyti dovanojimo sutartimi nustatytą pareigą tiekti pareiškėjui geriamąjį vandenį, nepagrįįstas, nes šie klausimai yra kildinami ne iš byloje nagrinėtų ginčo santykių, o iš sutarties dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga šalių nustatytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kurie negali įtakoti byloje ginčytų administracinių aktų atitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs, bylą nenustatė absoliučių negaliojimo pagrindų dėl UAB „KRISTIANA“ neįtraukimo į bylos nagrinėjimą, todėl Vilniaus apygardos teismas vertino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, jog šioje byloje būtų nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „KRISTIANA“ teisių ir pareigų. Nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas panaikinti teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ar ne, teismai, nagrinėdami bylas, visada privalo patikrinti ar tokių pagrindų nėra. Dėl šios priežasties tretysis asmuo mano, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad, nors kasatorius kėlė šį klausimą, teismas jį vertino, tačiau tokio pagrindo nenustatė ir bylos negrąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui.
  4. Nei teisė į vandens tiekimą, nei privačių subjektų sudaryti kiti susitarimai (sutartys) negali paneigti, panaikinti fakto, kad ginčijami administraciniai aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl administracinių aktų panaikinimas neturi (ir negali turėti) teisinės reikšmės tarp šalių sudarytoms sutartims ir prisiimtiems dvišaliams susitarimams. UAB „KRISTIANA“ nedalyvavo teisiniuose santykiuose po sutarties pasirašymo, ir vėlesni administraciniai aktai nesukūrė jokių pareigų, t.y. jos teisių ir interesų neįtakojo, todėl teismas teisingai nusprendė, kad nebuvo ir negalėjo objektyviai būti pasisakyta dėl UAB „KRISTIANA“ pareigų, nes ji tokių pareigų ir (ar) teisių nebuvo įgijusi.
  5. Objekto, iš kurio pareiškėjas galėtų kildinti kokį nors savo teisių realų ar tariamą pažeidimą, neliko, nes siurblinę pareiškėjas nugriovė, ir todėl priimti įsiteisėję teismų sprendimai negalėjo ir (negali) įtakoti pareiškėjo teisių, jų sukurti, pakeisti ar panaikinti.
  6. CPK nėra nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas kvestionuojant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisės normų taikymą ir aiškinimą (ką atsakovas vadina „fakto klaida“). Be to, net ir procesą atnaujinus, nebūtų teisinio pagrindo teismams aiškinti teisės normas kitaip nei jau yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
  7. Manytina, kad imperatyvių teisės normų pažeidimo negali pašalinti tarp šalių sudaryta jokia sutartis, todėl atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai nepriėmė jokio sprendimo konkrečiai UAB „KRISTIANA“ atžvilgiu, t.y. neįtakojo jos teisių ir interesų, nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas kaip nors liečia pareiškėjo teises ir (ar) interesus.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Turi būti siekiama atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
  9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylos nagrinėjimui iš naujo.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens nurodymas teismo sprendime kaip tam tikro santykio subjekto, nekeičiant jo padėtis, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu teismo sprendimui naikinti.

24Tretysis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose, todėl Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo jos panaikinimui. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pozicija dėl proceso atnaujinimo šioje byloje yra išdėstyta 2011 m. kovo 10 d. jos atsiliepime Nr. S-(2.1)-111 civilinėje byloje Nr. A2-554-431/2011:

  1. Prašymą atnaujinti procesą UAB „KRISTIANA“ iš esmės grindžia tik proceso teisės normų pažeidimu bei aplinkybėmis, kurios yra neginčytinos, nes jos buvo ištirtos, dėl jų išsamiai pasisakė bylą nagrinėję teismai. Kitos prašyme nurodytos bendro pobūdžio nuostatos negali būti laikomos pakankamais teisiniais argumentais proceso atnaujinimui. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija mano, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame iš esmės nurodytos vien procesinio pobūdžio aplinkybės, o to pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepakanka, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
  2. Kad įsiteisėjęs teismo sprendimas niekaip neįtakoja UAB „KRISTIANA“ teisių ir pareigų patvirtina tai, jog pati UAB „KRISTIANA“ prašyme dėl proceso atnaujinimo negali konkrečiai nurodyti materialiosios teisės normos ar įstatymų saugomo intereso, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jos į procesą, taip pat nepateikia įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  3. Nei 2002 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga, nei Trakų rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintas teritorijos Žemaitės g. 1 A, Trakai, detalusis planas nebuvo ginčo objektas, o pagal 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.025, žemės sklypo Žemaitės g. 1A, Trakų m. nuomininkas buvo J. I., todėl šios nuomos sutarties nutraukimas teisines pasekmes sukėlė tik jam.
  4. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, darytina išvada, jog UAB „KRISTIANA“ prašymas yra nepagrįstas, nes vien fakto, jog UAB „KRISTIANA“ be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka. Be to, priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl bendrovės teisių ar pareigų, juo nesukurta teisių ar pareigų bendrovei, juo nėra pažeisti UAB „KRISTIANA“ teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taip pat, įvertinus kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog nebus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ar pareigos. Galiausiai, UAB „KRISTIANA“ neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, todėl priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jos teisėms.
  5. UAB „KRISTIANA“ savo prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuoja dar ir tuo, jog įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose (sprendime, nutartyje) yra gana daug fakto klaidų. Tačiau pažymėtina, kad tai nesudaro teisinio pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p.
  6. Dovanotojas AB „KRISTIANA“ ir apdovanotasis J. I. savo laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iš jų 2002 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos sutarties dėl nekilnojamojo turto dovanojimo su sąlyga, todėl jei UAB „KRISTIANA“ mano, jog jos teisės yra pažeistos, turėtų jas ginčyti pačioje dovanojimo sutartyje ar CK 6.467 str. 2 d. nustatyta tvarka, o ne piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu ir reikalauti proceso atnaujinimo įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais (sprendimu, nutartimi) užbaigtoje civilinėje byloje.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

26Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas nedalyvavusio byloje asmens prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu, pagrįstumu.

27Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

28Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-500/2011).

29Subjektai, turintys teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, tai dalyvavę byloje asmenys ir viešąjį interesą ginantis Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (CPK 37, 365 str.). Prašymą atnaujinti procesą taip pat turi teisę paduoti ir į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-324/2006), nes tik šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą dėl proceso atnaujinimo. Kai byla turi akivaizdų viešąjį interesą, siekiant pašalinti su viešojo intereso gynimu susijusius pažeidimus, išimtiniais atvejais procesą galima atnaujinti CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu ir pagal dalyvavusio byloje asmens prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje 3K-3-46/2011). Tai reiškia, pirma, jog, nesant viešojo intereso, CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte numatytu pagrindu prašyti atnaujinti procesą gali tik neįtraukti išnagrinėtoje byloje asmenys ir tokios teisės neturi dalyvavę byloje asmenys; antra, neįtraukti dalyvauti byloje asmenys gali pateikti prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte numatytu pagrindu ir negali prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais. Tam, kad atnaujinti procesą byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį: 1) teismas asmens, prašančio atnaujinti procesą, nebuvo įtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu; 2) teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl šio asmens teisių ar pareigų tokiu būdu, kad pažeidė jo materialiąsias subjektines teises ar pareigas; 3) turi būti nustatyta, kad asmuo, prašantis atnaujinti procesą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Taigi procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009).

30Priėmus prašymą atnaujinti procesą, jei jis grindžiamas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu (proceso atnaujinimo pirmojo etapo pabaiga), teismo posėdyje sprendžiama dėl nedalyvavusio byloje asmens (pareiškėjo) prašymo pagrįstumo (antrasis proceso atnaujinimo etapas). Kai proceso atnaujinimo procedūrą pirmosios instancijos teisme inicijuoja nedalyvavęs byloje asmuo ir įrodinėja, kad teismas nepagrįstai jo neįtraukė į bylą bei pažeidė jo subjektines teises ar pareigas, prašymo nagrinėjimo ribos apeliacinės instancijos teisme negali būti išplėstos. Todėl pirmosios instancijos teismui atsisakius atnaujinti procesą pagal nedalyvavusio byloje asmens paduotą prašymą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį turi tik pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris inicijavo proceso atnaujinimo procedūrą ir kurio atžvilgiu teismas priėmė nepalankią nutartį. Tik šis asmuo yra dalyvaujantis byloje asmuo proceso atnaujinimo, remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte numatytu pagrindu, stadijoje, tik jis turi teisinį interesą sprendžiant dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, taigi, tik jis ir yra apeliacijos subjektu CPK 305 straipsnio prasme. Dalyvavę byloje asmenys savo nuomonę dėl prašymo pagrįstumo turi teisę išdėstyti atsiliepimuose į pateiktą nedalyvavusio byloje asmens prašymą atnaujinti procesą. Tačiau, nesant viešojo intereso, jie neturi teisinio intereso nei patys savo vardu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu, nei, pirmosios instancijos teismui atsisakius procesą atnaujinti, pateikti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties (CPK 5 str.). Dalyvavusių byloje asmenų tokius prašymus teismas turėtų atsisakyti priimti kaip pateiktus teisinio intereso neturinčio asmens (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o atskirąjį skundą – kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Dalyvavę byloje asmenys savo teises ir teisėtus interesus gali ginti dalyvaudami nagrinėjant bylą iš esmės įprasta procedūra. Priešinga išvada reikštų ne tik tai, kad nepagrįstai išplečiamos proceso atnaujinimo ribos, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, bet ir pažeidžiami teisinio aiškumo, teisinio stabilumo, teisėtų lūkesčių, dispozityvumo principai, iškreipiama ribotos apeliacijos esmė. Taigi proceso atnaujinimą inicijavusio subjekto (neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens) atžvilgiu priėmus nepalankią nutartį ir jam neinicijuojant apeliacijos procedūros, t. y. sutinkant su teismo priimtu procesiniu sprendimu, kiti subjektai, neturintys proceso įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų, negali būti pareiškėjo atstovais ir už jį ginti subjektinių teisių aukštesnės pakopos teismuose, inicijuodami apeliacinį ar kasacinį procesą. Todėl, jeigu apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal nedalyvavusio byloje asmens prašymą, grindžiamą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu, inicijuoja ne pareiškėjas, o dalyvavęs byloje asmuo, teismas paduotą atskirąjį skundą turėtų atsisakyti priimti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Šiam trūkumui paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).

31Nagrinėjamu atveju užbaigtoje civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, statybos leidimo, administracinio teisės akto panaikinimo procesą atnaujinti ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje prašė į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo UAB „KRISTIANA“ (pareiškėjas). Pareiškėjas nurodė, kad dovanojimo su sąlyga sutartimi perleido atsakovui ant ginčo sklypo esantį turtą, o UAB „KRISTIANA“ neįtraukus į bylos nagrinėjimą, nebuvo ištirti visi teisingam bylos išsprendimui reikalingi įrodymai (b.l. 14-18). Pirmosios instancijos teismui nutartimi atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui nepateikus atskirojo skundo dėl teismo nutarties, proceso atnaujinimo procedūra laikoma užbaigta, kadangi neinicijavę proceso atnaujinimo procedūros kiti subjektai (dalyvavę išnagrinėtoje byloje asmenys) apeliacijos teisės dėl tokios nutarties teisėtumo neturi. Todėl priimti ir iš esmės spręsti dalyvavusio išnagrinėtoje byloje atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri priimta remiantis neįtraukto dalyvauti išnagrinėtoje byloje asmens prašymu atnaujinti procesą, nėra pagrindo. Atsakovas neinicijavo ir negalėjo inicijuoti proceso atnaujinimo procedūros CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė atnaujinti procesą ir jį įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

32Byla neturi viešojo intereso, kuris sudarytų pagrindą teismui peržengti apeliacijos bei proceso atnaujinimo pagrindo ribas ir nagrinėti dalyvavusio byloje asmens atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal nedalyvavusio byloje asmens prašymą, grindžiamą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu. Todėl atsakovo J. I. pradėtas apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KRISTIANA“ prašymą, grįstą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p. ir 5 d.).

33Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į skundą išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu ir šio straipsnio penktąja dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

35Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su proceso atnaujinimu... 6. Pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ nurodė, kad 1998 m. liepos 27 d. pirkimo -... 7. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Pareiškėjas UAB „KRISTIANA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 10. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nesutiko su prašymu,... 11. Atsakovas J. I. palaikė prašymą, nurodė, kad neįtraukiant į bylą... 12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko... 13. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija nesutiko su prašymu, nurodė, kad... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą... 16. Teismas taip pat nurodė, kad pareiga rekonstruoti vandenvietę, tinkamai... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 18. Apeliantas J. I. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo... 19. Tretysis asmuo VŠĮ „Šėlos parkas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 20. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirąjį... 21. Neįtrauktas į bylą asmuo UAB „KRISTIANA“ atsiliepimu į atskirąjį... 22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 23. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į... 24. Tretysis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 26. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties,... 27. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 28. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 29. Subjektai, turintys teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, tai... 30. Priėmus prašymą atnaujinti procesą, jei jis grindžiamas CPK 366 straipsnio... 31. Nagrinėjamu atveju užbaigtoje civilinėje byloje dėl valstybinės žemės... 32. Byla neturi viešojo intereso, kuris sudarytų pagrindą teismui peržengti... 33. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į skundą išdėstyti argumentai... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio... 35. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo J. I. atskirąjį skundą dėl...