Byla 2A-56-123/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. ir atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei AB „Baltijos“ laivų statyklai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas E. K. ieškiniu prašė iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos priteisti 11 764 Lt turtinės žalos ir 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 96 764 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-03-29 laivo bloko 225S patalpoje M12, priskiriamai prie sunkiai prieinamų patalpų, vykdant darbines funkcijas, t. y. atliekant dažymo darbus degiais dažais HEMPEL'S SHOPPRIMER ZS 15899, skiestais skiedikliu KEMPEL'S GALVOSIL LIQUID 99751, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu apdegė apie 20 proc. kūno: veidą, kaklą, liemenį, rankas, kojas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu kibirėlis su degiais dažais nukrito ant denio, aplaistė rūbus, nuo naudojamo netvarkingo kilnojamojo 24V šviestuvo kilo gaisras, rūbai degė ant kūno, buvo apsunkintas išėjimas iš sunkiai prieinamos patalpos, pagalbos suteikimo galimybės apribotos. Priežastis – darbdavio kaltė – netinkamas aprūpinimas saugiomis darbo priemonėmis, nedegia apranga, saugiais šviestuvais, neskirtas darbų saugą užtikrinantis stebėtojas. Faktai dėl kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų ir kaltės, dėl padarytos žalos, dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių yra prejudiciniai, nes patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad patyrė turtinę 11 764 Lt žalą, kurią sudaro turėtos išlaidos ir negautos pajamos, t. y. 8 379,44 Lt negautų pajamų už šešis nedarbingumo mėnesius (atlyginimo vidurkis buvo 1 739 Lt), 575 Lt išlaidų degalams, vykstant į gydymo įstaigas, 1 220 Lt medikamentų, slaugos priemonių pirkimui, 1 590 Lt už medicinines procedūras. Neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo vertina 85 000 Lt. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu patyrė ypatingą išgąstį, skausmą ir stresą, suvokė, kad dėl apribotos pagalbos suteikimo galimybės, pagalbos nesulauks, rūbai sudegė ant ieškovo kūno, apdegė kūnas, iškentėjo didelius fizinius skausmus, po nudegimo žaizdos buvo skaudžios, gijo lėtai, ypatingai skaudūs buvo žaizdų perrišimai. Patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl savo išvaizdos ir fizinės būklės.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (92 proc.). Priteisė iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos 4 160,78 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 85 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 89 160,78 Lt sumos nuo 2012-01-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 920 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. K. Priteisė iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos 2 674,82 Lt žyminį mokestį ir 25,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitą dalį ieškinio atmetė. Nustatė, kad dėl atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. kilus gaisrui, ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl negautų pajamų priteisimo nurodė, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas realiai kiekvieną mėnesį būtų gavęs 1 739 Lt mėnesio atlyginimą, todėl laikė, kad reali suma, kurią jis būtų tikrai gavęs yra 800 Lt, kaip ir nurodyta darbo sutartyje. Teismas įvertino, kad ieškovas ligos metu iš Valstybinio socialinio draudimo gavo ligos pašalpą, todėl realiai negautos pajamos skaičiuojant nuo 2010-04-01 iki 2010-09-24 sudaro 4 678,24 Lt neatskaičius mokesčių (800 x 5 mėn. (4 000 Lt) + 18 darbo dienų – 678,24 Lt), iš kurių atskaičius 9 proc. Sodrai bei pajamų mokestį (įvertinus neapmokestinamą minimumą), gaunama 3 978,46 Lt, iš nurodytos sumos atimant gautą ligos pašalpą – 2 055,97 Lt – sudaro 1 922,49 Lt, kuri turi būti ieškovui atlyginta. Taip pat priteisė ieškovui dalį jo reikalaujamos priteisti sumos už medikamentus – 863,29 Lt ir 800 Lt už žaizdų perrišimą, visiškai tenkino reikalavimą dėl išlaidų už kurą (575 Lt) priteisimo. Iš viso priteisė ieškovui iš atsakovės 4 160,78 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas konstatavo, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris sukėlė didelį skausmą, stresą, psichologines problemas, iki šiol liko randai ir tęsiamas gydymas. Teismas nenustatė nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovui 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Laikė, kad ieškovas yra nukentėjęs, t. y. silpnesnioji pusė, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

5Ieškovas E. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad negautos pajamos per šešis nedarbingumo mėnesius sudarė

68 379,44 Lt, padidinti ieškovui priteistą turtinę žalą 6 456,95 Lt, ir iš viso priteisti ieškovui 10 617,73 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors darbo sutartyje nurodyta mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau ieškovas gaudavo ne sutartyje nurodytą, bet žymiai didesnį atlyginimą. Paaiškino, kad ieškovo draudžiamosios pajamos nuo 2009-09-09 iki 2009-12-31 sudarė

79 694,10 Lt, o nuo 2010-01-01 iki nelaimingo atsitikimo 2010-03-31 – 6 844,10 Lt. Todėl teismo išvada, jog ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis tik 800 Lt atlyginimo, atskaičius ligos pašalpą, yra nepagrįsta. Prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodytos ieškovo draudžiamosios pajamos ir ligos pašalpos dydis, nes šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau.

8Atsakovė AB „Baltijos“ laivų statykla apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimą pakeisti – sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir priteisti iš atsakovės ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš ieškovo E. K. atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jo patirtas išlaidas proporcingai tenkinto ieškinio dydžiui. Mano, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymą, neatsižvelgė į analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo priteisimo kriterijus ir procesą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti, neįvertino ir kitų aplinkybių (ieškovo neblaivumo, instrukcijų nesilaikymo), kurios nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendyje. Teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo ar atsisakymo ją atlyginti, nes ieškovas ne tik naudojo ne visiškai tvarkingą šviestuvą, bet ir dažus nešėsi kibire be dangčio, o tai griežtai draudžiama. Reikalavimų pažeidimas laikytinas dideliu ieškovo neatsargumu, jis galėjo numatyti galimas pažeidimų pasekmes, be to, turėjo pranešti darbdaviui ar jo atstovui apie nesaugias darbo sąlygas, jei tokias pastebėjo, pakeisti šviestuvą, jei jis buvo netvarkingas, pareikalauti iš darbdavio saugių įrankių ir sąlygų. Mano, kad teismo ieškovui iš atsakovės priteistas neturtinės žalos dydis viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas. Ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl sužalojimo pasekmės jam netrukdo, jis tik žodžiu deklaravo savo finansinę padėtį. Nurodo, kad sprendimą priėmė šališka ieškovui teisėja. Nesutinka, kad iš atsakovės būtų priteistos visos bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos.

9Atsiliepimu į ieškovo E. K. apeliacinį skundą atsakovė AB „Baltijos“ laivų statykla prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimo dalį dėl negautų pajamų palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie gaunamus priedus, byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo mokamas skirtingų dydžių atlyginimas. Neįrodyta, kad ieškovas realiai kiekvieną mėnesį būtų gavęs 1 739 Lt dydžio mėnesio atlyginimą, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad reali suma, kurią jis būtų gavęs yra 800 Lt, t. y. teisingai įvertino ieškovo negautų pajamų dydį.

10Atsiliepimu į atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos apeliacinį skundą ieškovas E. K. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas kilo dėl ieškovo neatsargių ar neteisėtų veiksmų. Paaiškino, kad aukštesnės instancijos teismuose buvo nustatyta, jog tvarkingų ir saugos reikalavimus atitinkančių ne didesnės nei 12 V įtampos šviestuvų, kuriais privalu naudotis pagal darbų saugos reikalavimus, įmonės padalinyje iš viso nebuvo. Nurodo, kad jis nebuvo vartojęs alkoholio ir 0,10 promilė alkoholio nebuvo tiesiogiai susijusi su nelaimingu įvykiu ir nesąlygojo gaisro kilimo. Nurodo, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose nenustatyta nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti (prejudiciniai faktai), todėl darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Mano, kad atsakovės apeliaciniame nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neatitinka nagrinėjamoje byloje nurodytų aplinkybių, todėl jomis negali būti remiamasi šioje byloje. Paaiškino, kad tolimųjų reisų vairuotoju nebedirba dėl savo sveikatos būklės, šiuo metu dirba vairuotoju-ekspeditoriumi UAB ( - ) Klaipėdos mieste ar važinėja netolimais maršrutais. Nesutinka, kad byla išnagrinėta šališkos ieškovui teisėjos, teise nušalinti teisėją atsakovė nepasinaudojo.

11Apeliaciniai skundai atmestini.

12Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisė ieškovo prašomą neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje

14Klaipėdos apygardos teismas 2011-12-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-462/2011 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

152011-04-11 nuosprendžio, kuriuo V. K. (AB „Baltijos“ laivų statyklos pamainos meistras) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, atmetė. Nurodė, kad nukentėjęs asmuo šiuo atveju turi teisę pareikšti ieškinį civiliniam atsakovui AB „Baltijos“ laivų statykla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (baudž. b. t. 5, b. l. 24–32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmetė (baudž. b. t. 5, b. l. 73–78).

16Nukentėjusysis (šioje byloje ieškovas) E. K. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-11 nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismas 2011-12-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu ir išaiškino E. K. teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis byloje Nr. 3K-7-245/2010). Tokio pobūdžio teismų praktika vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593/2011).

17Nustačius, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje kaltinamuoju buvo patrauktas

18V. K., kaltinamasis V. K. išteisintas, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad šioje civilinėje byloje turtinę ir neturtinę žalą reikalaujama priteisti iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos ir vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos atskiroje civilinėje byloje.

19Dėl negautų pajamų priteisimo

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo E. K. negautas pajamas už penkis mėnesius ir 18 darbo dienų sudaro 1 922,49 Lt suma. Apeliantas E. K. apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad jo negautos pajamos per šešis nedarbingumo mėnesius sudarė 8 379,44 Lt, padidinti ieškovui priteistą turtinę žalą 6 456,95 Lt, ir iš viso priteisti ieškovui 10 617,73 Lt turtinės žalos atlyginimo.

21Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto E. K. reikalavimu.

22Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

232012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr.

243K-3-351/2011, kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

25Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012-08-07 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad ieškovo E. K. draudžiamosios pajamos nuo 2009-09-09 iki 2009-12-31 sudarė 9 694,10 Lt, o nuo 2010-01-01 iki nelaimingo atsitikimo 2010-03-31 – 6 844,88 Lt (t. 2, b. l. 5–6). Tačiau nurodyta aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad ieškovas realiai kiekvieną mėnesį būtų gavęs didesnį nei 2009-09-08 sudarytoje terminuotoje darbo sutartyje Nr. 6715 su ją lydinčiais 2009-11-11 įsakymu Nr. 1443 ir 2010-02-25 įsakymu Nr. 109 dėl darbo sutarties pakeitimo nustatytą darbo užmokestį, t. y. 800 Lt (t. 1, b. l. 84–85). Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nesant duomenų, pagrindžiančių ieškovui mokamų papildomų išmokų pastovumą, jų mokėjimo pagrindus, t. y. apeliantui neįrodžius, kad jis turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti didesnes nei darbo sutartyje nustatytas pajamas iš darbinės veiklos, pagrįstai nustatė, jog ieškovo negautos pajamos nurodytu laikotarpiu sudaro 1 922,49 Lt sumą, kuri turi būti ieškovui atlyginta (CPK 185 str.).

26Dėl neturtinės žalos priteisimo

27Apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui

28E. K. priteista 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sutinka ieškovui atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos.

29Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti, neįvertino ir kitų aplinkybių (ieškovo neblaivumo, instrukcijų nesilaikymo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 2K-292/2012 kasacine tvarka 2012-05-29 nutartimi konstatavo, kad „nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susiformavo ir E. K. sužalojimas įvyko dėl viso komplekso organizacinių aplinkybių netinkamai vykdant darbų saugos reikalavimus ne tik AB „Baltijos“ laivų statyklos VDG antrojoje pamainoje, bet ir visame gamybiniame vienete, už kurio saugių darbo sąlygų sudarymą pagal lokalinius teisės aktus atsakingi VDK vadovas, pavaduotojas, pirkimų direktorius bei kiti pareigūnai, atsakingi už darbuotojų aprūpinimą individualiomis apsaugos priemonėmis. <...> Bylos medžiagoje ir bylos proceso metu teisme nebuvo gauta jokių duomenų, jog įmonėje buvo naudojami ar galimybė naudotis saugesnės konstrukcijos nešiojamaisiais šviestuvais. <...> Nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos ne tik V. K. vadovaujamoje VDK pamainoje ar pamainoje, kurios vyresniuoju buvo paskirtas S. Č., bet ir visame bendrovės valymo-dažymo gamybiniame padalinyje, už kurio saugių darbo ir priešgaisrinės apsaugos sąlygų sudarymą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei Priešgaisrines saugos taisykles ir AB „Baltijos“ laivų statyklos kolektyvinės sutarties nuostatas atsakingi įgaliotieji įmonės asmenys. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. K. šiai užduočiai atlikti naudojo dažus HEMPEL'S SHOPPRIMER ZS 15899, skiestais skiedikliu KEMPEL’S GALVOSIL LIQUID 99751, kurie dėl savo konsistencijos yra labai degūs ir priskiriami darbui su pavojingomis medžiagomis. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad minima patalpa ją dažant privalėjo būti vėdinama nepertraukiamai. <...> Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ar kitokių duomenų, kad patalpa M12 buvo aktyviai vėdinama. Šios aplinkybės vėlgi patvirtina išvadą, kad dėl saugių darbo sąlygų įrengimo bei aprūpinimo nepavojingomis darbo priemonėmis yra atsakinga įmonės administracija pagal jai suteiktus atitinkamus įgaliojimus“. Nurodyti faktai laikytini prejudiciniais, todėl nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjami (CPK 182 str. 2 p.). CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės AB „Baltijos“ laivų statyklos nurodytu argumentu dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovo neblaivumo (VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2010-04-01 pažymoje apie traumos sunkumą nurodoma, kad ieškovui E. K. nustatyta 0,10 promilių etanolio koncentracija kraujo serume arba (alkoholio kiekis) kraujyje, baudž. b. t. 1, b. l. 39) ar instrukcijų nesilaikymo. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad dėl įvairių įmonės vidaus norminių teisės aktų nesilaikymo (pažeidimų), už kurių tinkamą vykdymą atsakingi įvairių grandžių įmonės darbuotojai, 2010-03-29 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusiajam E. K. buvo sutrikdyta sveikata (Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-462/2011). Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovo veiksmuose didelio neatsargumo, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, nebuvo, todėl pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra.

30Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių analogiškose bylose. Šie teiginiai yra klaidingi, nes atsakovė AB „Baltijos“ laivų statykla nenurodo kitų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų, kuriose analogiškomis aplinkybėmis nukentėjusiems asmenims būtų priteisti mažesni neturtinės žalos atlyginimai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010-10-12 papildomos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai E. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 p. (baudž. b. t. 2, b. l. 191–193), todėl manytina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, jo pasekmes ir kitas aplinkybes pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 85 000 Lt neturtinės žalos, ir ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

31Apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla nurodo, kad ieškovas E. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl sužalojimo pasekmės jam netrukdo, be to, jis tik žodžiu deklaravo savo finansinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).

32Dėl teismo šališkumo

33Apeliaciniame skunde apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla kelia nagrinėjusio bylą teisėjo šališkumo klausimus. Nušalinimo institutas yra reglamentuotas CPK VI skyriaus normų, todėl esant pagrindų teisėjui nušalinti, nušalinimas turėjo būti reiškiamas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 64, 65, 66,

3468 str.). Atsakovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo šališkumą patvirtina ieškovui

35E. K. priteistos sumos dydis ir sprendimo motyvacija, be to, teisėja yra E. K. sutuoktinės (ar sugyventinės) motinos pažįstama. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-09 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo buvo perduotas nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nes ieškovo E. K. sugyventinė V. B. yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo, kuriam teismingas ieškinys, teisėjos R. B. dukra. Siekiant, kad civilinė byla būtų išnagrinėta nešališkai, buvo išspręstas civilinės bylos perdavimo klausimas, teismas, kuriam buvo perduota nagrinėti civilinė byla, buvo parinktas Klaipėdos apygardos teismo, atsakovė nebuvo pareiškusi nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai, todėl nėra pagrindo manyti, jog priėmusi sprendimą teisėja bylą išnagrinėjo šališkai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Taigi iš apeliantės AB „Baltijos“ laivų statyklos nurodytų argumentų dėl teisėjos šališkumo konstatuotina, kad apeliantė iš esmės ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliktą įrodymų vertinimą, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta šališkai.

36Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (920 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas valstybei, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas (darbuotojas) yra silpnesnioji ginčo pusė. Papildomai pažymėtina, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta atliekant darbines funkcijas, ir dėl šios priežasties ieškovas buvo priverstas ginti savo pažeistas teises teisme, be to, atsakovė iš dalies pripažino ieškinį, ir tai yra pakankamas pagrindas apeliantės AB „Baltijos“ laivų statyklos apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo atmesti.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

39Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas E. K. ieškiniu prašė iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų... 4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Ieškovas E. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 6. 8 379,44 Lt, padidinti ieškovui priteistą turtinę žalą 6 456,95 Lt, ir iš... 7. 9 694,10 Lt, o nuo 2010-01-01 iki nelaimingo atsitikimo 2010-03-31 – 6 844,10... 8. Atsakovė AB „Baltijos“ laivų statykla apeliaciniu skundu prašo... 9. Atsiliepimu į ieškovo E. K. apeliacinį skundą atsakovė AB „Baltijos“... 10. Atsiliepimu į atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos apeliacinį... 11. Apeliaciniai skundai atmestini.... 12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo... 13. Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2011-12-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.... 15. 2011-04-11 nuosprendžio, kuriuo V. K. (AB „Baltijos“ laivų statyklos... 16. Nukentėjusysis (šioje byloje ieškovas) E. K. baudžiamojoje byloje buvo... 17. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje kaltinamuoju buvo... 18. V. K., kaltinamasis V. K. išteisintas, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę,... 19. Dėl negautų pajamų priteisimo... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo E. K. negautas pajamas už... 21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto E. K. reikalavimu.... 22. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio... 23. 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2011-09-20 nutartis... 24. 3K-3-351/2011, kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti... 25. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus... 26. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 27. Apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla nesutinka su teismo sprendimo... 28. E. K. priteista 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sutinka ieškovui... 29. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio... 30. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė... 31. Apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla nurodo, kad ieškovas E. K. dirba... 32. Dėl teismo šališkumo... 33. Apeliaciniame skunde apeliantė AB „Baltijos“ laivų statykla kelia... 34. 68 str.). Atsakovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo... 35. E. K. priteistos sumos dydis ir sprendimo motyvacija, be to, teisėja yra E. K.... 36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 38. Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 39. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti...