Byla 2-5/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui D. V. , atsakovo atstovams adv. Valdemarui Bužinskui, Z. V. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Oruva“ ir Ko, uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“, trečiųjų asmenų A. K. D. , uždarosios akcinės bendrovės ,,RRD“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens A. K. D. prašymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, atnaujinus procesą byloje, civilinėje byloje Nr. 2-198-194/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams likviduotai akcinei bendrovei ,,Oruva“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Oruva“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei ,,FF lizingas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,RRD“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Bankrotera“, A. K. D. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto bankas, 2003 m. sausio 14 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams – bankrutuojančiai AB „Oruva“, UAB „ Oruva ir Ko“, UAB „ Parex lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „FF lizingas“) ir vėliau į bylą patrauktam trečiajam asmeniui – UAB „RRD“, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 2002 m. lapkričio 15 d. bankrutuojančios AB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kurio dydis 311 789,28 Lt; 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimu Nr. 205 atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tarp bankrutuojančios AB „ Oruva“ ir UAB „ Oruva ir Ko“ 645 421,73 Lt sumai; 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimu Nr. 203 atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 8 049 838,94 Lt sumai; 2002 m. gruodžio 6 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 6 911 101,06 Lt sumai, tarp bankrutuojančios AB „Oruva“ ir UAB ,,Parex lizingas“, kuris buvo įformintas pareiškimu Nr. 01-1429. Ieškovas nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla AB „Oruva“. AB Turto bankas kreditorinis reikalavimas patvirtintas teismo nutartimi ir yra 89 272 879,56 Lt. Be to, ieškovo finansiniai reikalavimai yra užtikrinti 1996 m. spalio 2 d. ir 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutartimis. Bankroto procedūros bankrutuojančioje AB „Oruva“ buvo vykdomos pagal 1997 metų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Administruoti šią bankrutuojančią įmonę AB „Oruva“ buvo paskirtas juridinis asmuo – UAB „Bankrotera“. Nuo 2001 m. sausio 30 d. iki 2002 m. balandžio 23 d. ir po to nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. iki 2003 m. vasario 27 d. UAB „Bankrotera“ įgaliotu asmeniu buvo paskirtas A. K. D. . Ieškovas ieškinius grindė tuo, kad iki ginčijamų įskaitymų ir UAB „Oruva ir Ko“ ir UAB „Parex lizingas“ ir bankrutuojanti AB „Oruva“ buvo ir kreditoriai ir skolininkai vieni kitiems, tačiau visi atsakovai buvo trečios eilės kreditoriai. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš esmės buvo atliktas skolų mokėjimas ne ginčo tvarka, pažeidžiant ĮBĮ nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir tvarką.

5Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo LR Finansų ministerijos ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 24 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą

6Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartis pakeitė: sprendimo ir nutarties dalis, kuria ieškovo Finansų ministerijos ieškinys atmestas, panaikino; priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą; BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ reikalavimų, kurių dydis 645 421,73 Lt. įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva ir Ko“ pareiškimą Nr. 205; BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ reikalavimų, kurių dydis 8 049 838,94 Lt įskaitymą pagal 2002 gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva ir Ko“ pareiškimą Nr. 203; BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą Nr. 01-1429; panaikino sprendimo ir nutarties dalis, kuria iš ieškovo Finansų ministerijos priteista 14 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 4 713,24 Lt ekspertizės išlaidų atsakovui UAB „Parex lizingas“ bei 1 500 Lt trečiajam asmeniui UAB „RRD“; likusią sprendimo ir nutarties dalis paliko nepakeistas.

7Suinteresuotas asmuo A. K. D. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-529/2006 procesą, įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto bankas, ieškinį.

8Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens A. K. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikino: klausimą dėl A. K. D. prašymo atnaujinti procesą išsprendė iš esmės; iš dalies patenkino suinteresuoto asmens A. K. D. prašymą; atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto bankas, ieškinį atsakovams likviduojamai AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB ,,FF lizingas“ (buvusi – UAB „Parex lizingas“), trečiajam asmeniui UAB „RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir perdavė civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

10Šiaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi A. K. D. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi AB „Oruva“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotera“, o jos įgaliotas asmuo A. K. D. . Šis įgaliotas asmuo realiai ėjo bankroto administratoriaus funkcijas laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 30 d. iki 2002 m. balandžio 23 d., ir nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. iki 2003 m. vasario 27 d. Kai A. K. D. dėl ligos nedirbo administratoriumi bankrutavusioje AB „Oruva“, administravimo darbą šioje įmonėje atliko to paties administratoriaus UAB „Bankrotera“ įgalioti kiti asmenys, tai yra teismo paskirtas administratorius juridinis asmuo UAB „Bankrotera“ viso AB „Oruva“ bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo keičiamas. Teismo teigimu, nagrinėjant civilinę bylą dėl minėtų keturių sandorių – įskaitymų pripažinimo negaliojančiais pagal Finansų ministerijos atstovo AB Turto bankas ieškinį, bankroto administratorius UAB „Bankrotera“ visą laiką dalyvavo bylos nagrinėjime ir buvo bylos šalimi priimant teismo procesinius sprendimus pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje. Tik įgaliotu UAB „ Bankrotera“ asmeniu byloje dalyvavo ne A. K. D. , bet kitas UAB „Bankrotera“ paskirtas įgaliotas asmuo. Todėl teismas sprendė, kad negalima teigti, jog byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nedalyvavo ir nebuvo patrauktas bylos šalimi AB „Oruva“ bankroto administratorius, nes kaip teismo paskirtasis bankroto administratorius – juridinis asmuo –UAB „Bankrotera“ šioje byloje dalyvavo ir apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta. A. K. D. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo savo, kaip fizinio asmens teisių pažeidimą, neįtraukus jo kaip fizinio asmens į šios civilinės bylos nagrinėjimą, ir tuo ribojant jo teisę naudotis kaip šalies procesinėmis teisėmis pasisakant dėl ieškinio argumentų, dėl ieškinio pagrįstumo, teikiant įrodymus ir nesuteikus jam, kaip fiziniam asmeniui galimybės naudotis kitomis CPK 42 straipsnyje nustatytomis teisėmis procese. Teismui pateiktais dokumentais bei duomenimis pareiškėjas A. K. D. įrodinėja, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartyje pasisakęs apie jo kaip fizinio asmens galimai nesąžiningą darbą vykdant administratoriaus įgaliotinio pareigas bankrutuojančioje AB „Oruva“, ir galimai nusikalstamą veiką, kai buvo vertinami visi ginčijami 4 įskaitymai, jų prieštaravimo įstatymui aspektu, pažeidė jo teises ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo atliekamo administravimo darbo tinkamumo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, jog pagal savo išsilavinimą bei turimą kvalifikaciją, administratoriaus įgaliotas asmuo turėjo ir galėjo objektyviai suvokti, jog jo administruojama įmonė yra bankrutuojanti, todėl specialus įstatymas tokiai įmonei draudžia vykdyti ir išieškojimus ne ginčo tvarka, ir skolų dengimą įskaitymu, o tai turi būti atliekama pagal specialaus ĮBĮ (1997 m. redakcijos) 37-41 straipsnių nustatytą tvarką. Teismo teigimu, nesvarbu, kad ant 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimų Nr. 203, Nr. 01-1429 ir Nr. 205 nėra A. K. D. parašų, įstatymo nesilaikymas gali būti padaromas ne tik aktyviais veiksmais, tačiau ir neveikimu, neteisėto veiksmo, neteisėto pinigų nemokėjimo leidimu, toleravimu pranešimo apie užskaitymo atlikimą ir dalies piniginių lėšų nereikalavimu, kas realiai ir buvo padaryta, o tai draudžiama ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktu, tai pažeidžia kitų kreditorių teises, nes su kai kuriais kreditoriais pagal tas užskaitas buvo atsiskaityta pirmiau, nei numatyta įstatymu pagal bankrutuojančios įmonės atsiskaitymo eiles (ĮBĮ 37-41 str.). Teismas sprendė, kad tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kas ir buvo nustatyta bei konstatuota Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi. Teismo teigimu, objektyvaus administravimo darbo atlikimo vertinimo aspektu, A. K. D. kaip administratoriaus įgalioto asmens darbas toleruojant kitų ūkio subjektų nepilną atsiskaitymą už paslaugas, leidimas atlikti įskaitymus, kai tai draudžia specialus bankroto įstatymas, negali būti vertinamas tinkamu, protingu ir sąžiningu (CK 1.5 str.), A. K. D. pagal savo kvalifikaciją bei turimą specialų bankroto administravimo darbo paruošimą bei turimus pažymėjimus galėjo ir privalėjo tinkamai suprasti bei vertinti tokių sandorių teisines pasekmes, ir tinkamai taikyti specialaus ĮBĮ (1997m. redakcijos) nuostatas atliekant administravimo darbą bankrutuojančioje AB „Oruva“. Teismo leidimo vykdyti ūkinę veiklą suabsoliutinimas ir šio leidimo supratimas kaip viską daryti be jokių apribojimų, teismo manymu, netoleruotinas ir nereiškia, jog nebeegzistuoja specialaus ĮBĮ reikalavimai ir draudimai, tam tikri apribojimai, kad ir vykdomai po bankrotinei veiklai tačiau bankroto statusą turinčioje įmonėje. Taip pat teismas nurodė, kad byloje yra ir kitų įrodymų, be minėtų vienašalių prašymų: tai 2002 m. spalio 31 d. susitarimas, pasirašytas tarp UAB „Oruva“ ir Ko ir AB „Oruva“ atstovo A. K. D. dėl rangos sutarties nutraukimo (t. 3, b. l. 83), galutinis atsiskaitymas už dyzelinių variklių cechą (t. 3, b. l. 84), kuriuo nurodyta, kad galutinai sumokėta tik 710 667,72 Lt ir lieka nepriemoka virš 311 tūkst. Lt; tarpusavio atsiskaitymų aktas 2002 m. lapkričio 15 d. (t. 3. b. l. 85), kur jau su A. K. D. parašu patvirtinamas nesumokėjimas už dyzelinių variklių cechą 311 789,28 Lt; 2002 m. lapkričio 26 d. A. K. D. parašu ir antspaudu patvirtinta pažyma apie fakto konstatavimą apie visišką atsiskaitymą pasirašius užskaitas 2002 m. lapkričio 15 d. (t. 3, b. l. 100). Teismo teigimu, pateiktasis kreditorių komiteto protokolas ir negyvenamų patalpų nuomos sutartys yra žinomos, ir nėra nauji faktai. Yra žinoma, jog UAB „Oruva“ ir Ko nuomos sutarties pagrindu teikė finansavimą bankrutuojančiai įmonei ir ūkinei veiklai vykdyti bankrutuojančioje AB „Oruva“ buvo leidimas. Tačiau teismo manymu, leidimas ūkinei veiklai vykdyti dar nereiškia atlikti įskaitymus, nereiškia leidimo nemokėti dalies pinigų. UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko, prisiimdami įsipareigojimus su bankrutuojančia įmone, prisiima ir tos veiklos riziką ir privalo laikytis tai bankrutuojančiai įmonei taikomo specialaus įstatymo- LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Teismas sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi padarytos išvados apie administravimo darbą toleruojant ir leidžiant atlikti minėtus keturis įskaitymus, kurie draudžiami specialiuoju įstatymu, yra įvertintas tinkamai. Teismas nurodė, kad A. K. D. pateikti prie patikslinto prašymo teismo 2005 metų įsakymai nėra jokia nauja aplinkybė, jie buvo žinomi ir prijungti prie visos bylos, kuri buvo nagrinėta priimant minėtą 2006 m. spalio 24 d. nutartį. Taip pat teismas nurodė, kad rangos sutartis, faktoringo sutartys buvo žinomos, jos buvo įvertintos, ir įsiskolinimai pagal šias sutartis būtent skolininko – bankrutuojančios AB „Oruva“ atžvilgiu, buvo žinomi ir be jų konstatavimo minėtais 2005 metų teismo įsakymais. Bankrutuojančios įmonės kaip skolininko įsiskolinimai pagal kitus sandorius kitiems ūkio subjektams, tvirtinami kreditoriniais reikalavimais ir jų nereikia apskaityti atskirai pagal teismo įsakymus, tai numato ĮBĮ (1997 m. redakcijos) 15 straipsnio 4 dalies 9 punktas. Tačiau šios įstatymo nuostatos A.K. D. atliekant administravimo darbą bankrutuojančioje AB „Oruva“, buvo nesilaikyta. Teismas atmetė UAB „ Parex lizingas“ atstovo argumentus, kad ieškovas nebeturi reikalavimo teisės, nes bankrutavusi AB „Oruva“ išregistruota iš įmonių rejestro, o ginčo sandoriai susiję tik su išregistruota iš rejestro AB „Oruva“, motyvuodamas tuo, jog pagal keturis ginčijamus įskaitymus, teisės ir pareigos kilo ir liko kitiems atsakovams – UAB „Oruva“ ir Ko ir UAB „Parex lizingas“. UAB „RRD“ šiuo metu yra dyzelinių variklių cecho savininkė. Bendrovėms liko pareigos, pagal ginčo sandorius atsiskaityti, vykdyti piniginius mokėjimus, perduoti turtą, už kurį ne pilnai atsiskaityta, todėl šių sandorių teisėtumo įrodinėjimo teisinės pasekmės išlieka ir po vieno juridinio asmens likvidavimo, lieka kitoms sandorio šalims. A. K. D. pateiktas VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog dyzelinių variklių cechui nėra įregistruota hipoteka, teismo manymu, nereiškia, jog Finansų ministerijos įkeitimo teisė į dyzelinių variklių cechą yra pasibaigusi arba jos nėra. Dyzelinių variklių cecho įkeitimas buvo atliktas, kai dar nebuvo įgyvendinta įkaito turėtojo hipotekinė privaloma registracija, įkaito turėtojo sutikimas parduoti įkeistą turtą dar nereiškia įkeitimo pabaigos. Teismine tvarka yra išnagrinėtas prašymas hipoteką pripažinti pasibaigusia ir teismo nutartimi atmestas. Todėl teismas nurodė, kad faktas apie ieškovo kaip įkaito turėtojo teisinį statusą nėra nuginčytas. Teismo teigimu, A. K. D. , būdamas rūpestingas ir pareigingas bankrutuojančios įmonės vadovas, esant neaiškumams, privalėjo įsitikinti įkeitimo teisės egzistavimo faktu, išsiaiškinti, ar įkeitimo teisė gali būti laikoma pasibaigusia, bet ne ignoruoti dyzelinių variklių cecho įkeitimą, toleruoti dėl jo įskaitymą 311 789,28 Lt sumai, tuo ignoruojant įkaito turėtojo įstatyme garantuotą prioritetą gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Teismas nurodė, kad nebeatlieka išsamios analizės bei aprašymo dėl ginčijamų visų keturių įskaitymais įformintų sandorių sudarymo fakto ir kokių sutarčių pagrindu jos buvo atliktos, nes tai jau yra atlikta priimant procesinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi, o peržiūri bei vertina tai, ar pagal pateiktus A. K. D. dokumentus, jo pateiktus argumentus, tos padarytos teismo išvados gali būti laikomos nepagrįstomis ir naikintinos, ar pagal pateiktus argumentus ir duomenis galima padaryti kitokias teismo išvadas. Teismo teigimu, šiuo aspektu teismą riboja proceso atnaujinimo pagrindas bei proceso atnaujinimo procedūroje įstatymo nustatytos ribos (CPK 370 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus pareiškėjo A. K. D. argumentus bei pateiktus jo dokumentus bei duomenis, Lietuvos Aukščiausio Teismo padarytos išvados dėl visų keturių įskaitymų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra pagrįstos (CK 1.80 str. 1 d.) tiek vertinant faktines aplinkybes, tiek taikant materialinės teisės normas. Teismas nurodė, kad administratoriaus įgalioto asmens A. K. D. realiai atliktą administravimo darbą 2002 m. lapkričio – 2002 m. gruodžio mėnesį, toleruojant, leidžiant atlikti įskaitymus itin didelėmis sumomis, negali būti vertinamas tinkamu rūpestingo, atsakingo, apdairaus vadovo darbu bankrutuojančioje įmonėje, o ignoruojant draudžiamas įstatymo nuostatas, nesilaikant specialaus įstatymo nuostatų, pagrįstai įvertintas nesąžiningu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2006 m. spalio 26 d. procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, nepažeidė A. K. D. , kaip fizinio asmens, teisių, todėl jo prašymas panaikinti minėtą teismo nutartį yra nepagrįstas ir atmestinas.

11Atsakovas UAB ,,Oruva“ ir Ko atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi iš dalies tenkindamas A. K. D. prašymą, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo iš esmės. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Ši apeliacinės instancijos teismo nuostata privaloma žemesnės instancijos teismui nagrinėjant bylą. Tokiu būdu atnaujinus bylą, pirmosios instancijos teismas ją turėjo nagrinėti iš esmės pagal CPK 249 straipsnio reikalavimus. A. K. D. turėjo būti įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu CPK 47 straipsnio pagrindais, t. y. su visomis CPK 42 straipsnyje nurodytomis teisėmis ir pareigomis, o byla pagal Finansų ministerijos 2003 m. sausio 14 d. ieškinį turėjo būti nagrinėjama iš naujo pagal proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. Tuo pačiu teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo patikrinti tiek ieškovo, tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ištirti bei įvertinti byloje esančius bei naujai pateiktus įrodymus ir įvertinti juos nesiremiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi. Tačiau teismas bylą nagrinėjo tik A. K. D. , kaip administratoriaus, darbo vertinimo aspektu. Be to, A. K. D. , kaip administratoriaus veiksmus teismas vertino remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi, laikydamas šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes įrodytomis ir jų iš naujo nenagrinėjo. Todėl skundžiama nutartis naikintina esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, nes teismas atnaujinus bylos nagrinėjimą, privalėjo nagrinėti ne A. K. D. prašymą dėl bylos atnaujinimo ir spręsti jo tenkinimo ar netenkinimo klausimą, o nagrinėti bylą iš esmės. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties reikalavimus nagrinėti visą bylą iš naujo neperžengiant minėtoje teisės normoje nurodytų nagrinėjimo ribų, t. y. nagrinėti visą bylą A. K. D. teisių ir pareigų kontekste.

132. Teismas nagrinėdamas bylą padarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, AB ,,Oruva“ liko atsakovu. Tačiau šiam atsakovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, kadangi nuo 2005 m. kovo 31 d. AB ,,Oruva“ yra likviduota ir nuo 2005 m. balandžio 1 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Jos teisių ir pareigų niekas neperėmė, o UAB ,,Bankrotera“ byloje patraukta trečiuoju asmeniu be jokių teisių atstovauti atsakovą AB ,,Oruva“. Joks civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės trečiajam asmeniui byloje atstovauti atsakovą. Teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti A. K. D. priešieškinį dėl AB ,,Oruva“ skolų nurašymo ir byloje ginčijamų įskaitymų pripažinimo galiojančiais. Atsakovas UAB ,,FF lizingas“ teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5124-141/2008, nagrinėjamoje Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, dėl reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka nurašyti likviduotos ir išregistruotos AB ,,Oruva“ skolas. Minėtos bylos rezultatas turi tiesioginį prejudicinį ryšį su šia byla, nes gali paaiškėti, kad ieškovas šioje byloje neturi teisės palaikyti šios bylos ieškinio reikalavimų, kadangi ieškinys pareikštas nebeegzistuojančios AB ,,Oruva“ kreditoriaus. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

14Atsakovas UAB ,,FF lizingas“ ir trečiasis asmuo A. K. D. atskiraisiais skundais prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundus grindžia atsakovo UAB ,,Oruva“ ir Ko atskirajame skunde nurodytais motyvais, tai pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai A. K. D. pateiktus naujus įrodymus bei argumentus priskyrė prie įrodymų, kurie buvo pateikti į bylą dar iki bylos atnaujinimo. Neteisingas teismo argumentas, kad A. K. D. į bylą po jos atnaujinimo pateikti Šiaulių apygardos teismo įsakymai jau buvo byloje. Teismas nepasisakė dėl argumento, kad kilnojamojo turto įkeitimų ieškovui iš viso nėra – UAB ,,Oruva“ ir Ko pirko įrengimus, kurių įkeitimo ieškovas neįregistravo ir dėl to prarado įkeitimo teisę, o UAB ,,FF lizingas“ pirktos atsargos niekada ir niekam nebuvo įkeistos. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs į bylą ginčijamos 2002 m. lapkričio 15 d. dvišalės užskaitos dokumento. Be to, visi ieškovo ieškinio priedai nėra patvirtinti. Teismas nesvarstė ir nesiaiškino ar Finansų ministerija tikrai yra AB ,,Oruva“ paskolų administravimą perdavusi AB Turto bankui. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad po bankroto bylos AB ,,Oruva“ iškėlimo įmonės veiklos finansinės problemos atsirado ne dėl bankroto administratoriaus veiklos, o dėl to, kad ieškovo balsų dauguma priimtais BAB ,,Oruva“ kreditorių komiteto nutarimais BAB ,,Oruva“ turtas be jokio pagrindo buvo nukainuotas daugiau kaip 30 mln. Lt, negu jo buvo apskaityta įmonės balanse bankroto bylos iškėlimo metu. Tai patvirtina byloje esančios teismo paskirtos ekspertizės išvados. Taip pat teismas nesiaiškino, ar yra likviduotos ir išregistruotos AB ,,Oruva“ teisių ir pareigų perėmėjai. Teismas nesiaiškino kitų A. K. D. pateiktų įrodymų ir argumentų, neišreikalavo A. K. D. negaunamų įrodymų dėl BAB ,,Oruva“ teismo leistos vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, dėl teismui pateikto 2003 m. sausio 6 d. BAB ,,Oruva“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 14 versijos aplinkybių ir faktų, kad iškėlus AB ,,Oruva“ bankroto bylą, įmonės ūkinei-komercinei veiklai pritarė ir BAB ,,Oruva“ kreditorių komitetas ir teismas, priėmęs atitinkamus nutarimus ir nutartis. Trečiasis asmuo A. K. D. taip pat nurodė, kad teismas pažeisdamas CPK reikalavimus 2008 m. rugsėjo 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, nors šalys tam prieštaravo, perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Tokiu būdu buvo pažeistos trečiojo asmens A. K. D. teisės, nes advokatas R. P. nepratęsė su A. K. D. sudarytos atstovavimo sutarties, o trečiajam asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo, teisinė pagalba buvo būtina.

15Trečiasis asmuo UAB ,,RRD“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl proceso atnaujinimo, kadangi neįvykdė pagrindinės proceso atnaujinimo funkcijos – užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumą. Tam, kad tokių teismų sprendimų teisėtumas būtų pilnai užtikrintas, bylą nagrinėjantis teismas privalo peržiūrėti, analizuoti ir vertinti visas aplinkybes iš naujo tiek teisniu, tiek faktiniu aspektu. Iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomos nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismų anksčiau toje byloje padarytos išvados, kadangi jos tikėtinai buvo padarytos esant tam tikriems teisės pažeidimams, dėl kurių byla yra nagrinėjama atnaujinus procesą. Tačiau šioje byloje teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ir vadovavosi anksčiau ginčą sprendusių teismų padarytomis išvadomis. Ginčo teisiniam santykiui taikytino 1997 m. redakcijos ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktas numatė, kad įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamų iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidų, susijusių su ūkine veikla. Taigi įstatymo norma leido bankrutavusiai įmonei daryti išlaidas, susijusias su įmonės veikla po bankroto bylos iškėlimo. Šios išlaidos turėjo ir galėjo būti daromos tiesiogiai tam asmeniui, kuriam jos ir priklauso, apeinant ĮBĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir eilę. Teismas privalėjo iš naujo nustatinėti trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, ar ginčijami įskaitymai buvo atlikti dėl prievolių, atsiradusių iš po bankroto bylos AB ,,Oruva“ iškėlimo įmonės ūkinės-komercinės veiklos. Pasitvirtinus šiems trečiojo asmens A. K. D. teiginiams, teismui nebūtų pagrindo pripažinti ginčijamų įskaitymų neteisėtais, tuo pačiu neliktų pagrindo konstatuoti A. K. D. veiksmų neteisėtumo.

172. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi įkeitimo teisę į dyzelinių variklių gamybos cechą. UAB ,,RRD“ priklausantis nekilnojamasis turtas – dyzelinių variklių gamybos cechas, pagal VĮ Registrų centras duomenis yra neįkeistas. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad hipoteka dyzelinių variklių gamybos cechui, kurio unikalus Nr. 6119-5003-7014 buvo išregistruota. Todėl darytina išvada, kad hipotekai nesant registruotai viešame registre, hipoteka negali būto laikoma galiojančia (CK 4.187 str.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas neteisingai konstatavo aplinkybes, susijusias su ginčo turto, t. y. dyzelinių variklių cecho įkeitimu, o nesant paties įkeitimo, tretysis asmuo A. K. D. , atlikęs profesines pareigas, pripažintinas buvęs pakankamai atidžiu ir rūpestingu ir nepažeidęs įkaito turėtojo teisių ir pareigų.

183. Teismas nepagrįstai bylą atnaujintame procese nagrinėjo nedalyvaujant atsakovui – t. y. bankrutavusiai ir iš juridinių asmenų registro išregistruotai – AB ,,Oruva“. Pradėtas teismo procesas turėjo būti nutrauktas, kadangi atsakovas buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjo. Dėl nurodytų aplinkybių seka kitos teismo padarytos išvados neteisėtumas, t. y. teismas nesant jokio pagrindo pripažino, jog tretiesiems asmenims UAB ,,Oruva“ ir Ko, UAB ,,Parex lizingas“ ir UAB ,,RRD“ liko pareigos pagal ginčo sandorius. Teismas nenurodė kokiomis teisės normomis pagrindė šią išvadą.

19Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto bankas, atsiliepimu į atskiruosius skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:

201. Tretysis asmuo A. K. D. 2006 m. gruodžio 1 d. patikslintame prašyme bei 2007 m. gegužės 21 d. gautame atsiliepime nurodo du 2005 m. sausio 3 d. ir vieną 2005 m. sausio 13 d. teismo įsakymus, kuriais UAB ,,Oruva“ ir Ko, UAB ,,Parex lizingas“ prisiteisė iš BAB ,,Oruva“ skolas pagal šioje byloje ginčijamus įskaitymus. Nurodyti teismų įskaitymai neturi esminės reikšmės sprendžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties pagrįstumą. Minėti įsakymai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, o tik įrodo atsakovų UAB ,,FF lizingas“, UAB ,,Oruva“ ir Ko nesąžiningumą, kurie šios civilinės bylos, kurioje buvo ginčijami įskaitymai, nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu įrodinėdami, kad įskaitymai BAB ,,Oruva“ bankroto byloje atlikti pagrįstai ir teisėtai, tuo pačiu metu prisiteisė iš bankrutuojančios įmonės tas pačias skolas, kurios jau buvo įskaitytos ginčijamais įskaitymais, t. y. siekė antrą kartą patenkinti tuos pačius jau įskaitytus reikalavimus teismine tvarka. BAB ,,Oruva“ administratorius taip pat elgėsi nesąžiningai ieškovo ir kitų kreditorių atžvilgiu, kadangi žinodamas, jog tuo pačiu metu pirmojoje instancijoje nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nereiškė nei prieštaravimų, kad tokie reikalavimai nagrinėjami ne bankroto byloje (CPK 436 str. 7 d.), nei informavo apie tokias bylas ieškovą.

212. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis dyzelinių variklių gamybos cecho, įkeisto ieškovui, hipoteka išregistruota 2002 m. gruodžio 2 d. hipotekos teisėjo nutartimi. Civilinė byla Mažeikių rajono apylinkės teisme pagal UAB ,,Oruva“ ir Ko prašymą pripažinti pasibaigusia ieškovo įkeitimo teisę buvo sustabdyta kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir minėtas teismas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą dėl įskaitymų, atnaujino bylos nagrinėjimą bei 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-246-215/2006 netenkino UAB ,,Oruva“ ir Ko prašymo pripažinti pasibaigusia įkeitimo teisę pagal 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutartį Nr. 9-46 tarp AB ,,Oruva“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įkeisto turto dalyje – dyzelinių variklių gamybos cechas, unikalus Nr. 6199-5003-7014. Taigi ieškovo įkeitimo teisė pagal 1998 m. sausio 15 d. įkeitimo sutartį nėra pasibaigusi.

223. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad įskaityti po bankroto bylos iškėlimo įmonės veikloje atsiradę reikalavimai, o to nedraudžia įstatymai, po bankroto bylos iškėlimo įmonės ūkinei-komercinei veiklai pritarė teismas ir kreditorių komitetas, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Apeliantai nenurodo jokių naujų motyvų, o tik kartoja iki bylos atnaujinimo teismui išdėstytus argumentus su kuriais visų instancijų teismai jau buvo susipažinę ir juos įvertinę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartyje pasisakė, kad negali būti įskaityti ne tik ikibankrotiniai, bet ir pobankrotiniai, iš ūkinės-komercinės veiklos atsiradę reikalavimai.

234. AB Turto bankas, administruodamas paskolas ir garantijas, atstovauja Finansų ministerijai visuose teismuose, kai nagrinėjamos susijusios su paskolomis ar garantijomis bylos (Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 811 patvirtintų paskolų ir valstybės garantijų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti AB Turto bankui, administravimo taisyklių 10.7 punktas) ir tai neprieštarauja CPK 51, 55 straipsnių nuostatoms, todėl atmestini apeliantų argumentai, jog AB Turto bankas nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Apeliantų nurodomas ginčijamas 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas nagrinėjamoje byloje yra pateiktas (t. 3. b. l. 85). Ginčo byloje dėl šio tarpusavio atsikaitymo akto, taip pat dėl kartu su ieškiniu pateiktų priedų atitikimo originalams nėra, todėl atmestini apeliantų argumentai dėl tariamai netinkamų ieškovo pateiktų procesinių dokumentų.

245. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties, kuria nuspręsta atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmojoje instancijoje įvyko 7 teismo posėdžiai, tačiau dėl apeliantų atstovų užimtumo kitose bylose, ligų ir prašymų bylos nagrinėjimas daugiau kaip metus nebuvo pradedamas iš esmės, be to, 2007 m. lapkričio 29 d. įvykusiame teismo posėdyje viena iš bylos atidėjimo priežasčių buvo trečiojo asmens atstovo advokato R. P. liga. Trečiasis asmuo A. K. D. iki 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdžio turėjo daugiau kaip 10 mėnesių susirasti kitą atstovą, todėl vertintini kaip nepagrįsti apelianto A. K. D. teiginiai, kad buvo pažeistos jo teisės.

25Atsakovai BUAB ,,Oruva“ ir Ko ir UAB ,,FF lizingas“ bei trečiasis asmuo A. K. D. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus tenkinti.

26Atskirieji skundai netenkintini.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

28Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Serfas“ v. BAB „Dara“; bylos Nr. 3K-3-451/2007).

29Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartimi pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą – kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, t. y. dėl BAB ,,Oruva“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens A. K. D. teisių ir pareigų. Pagal nurodytą teismo nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje atliktas neįtraukto į bylos nagrinėjimą fizinio asmens A. K. D. veiksmų teisinis įvertinimas, kuris, šio asmens subjektyvia nuomone, pažeidžia jo teises ir interesus, todėl ar iš tikrųjų buvo pasisakyta ir nuspręsta dėl suinteresuoto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš naujo.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

31Bylos duomenimis, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas įrodymais – AB „Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 1 (t. 1, b. l. 17-23); negyvenamų patalpų ir kilnojamojo turto nuomos 2001 m. gegužės 31 d. sutartimi, sudaryta tarp bankrutuojančios AB „ Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ (t. 14, b. l. 24-26); VĮ Registrų centro duomenų banko išrašu apie dyzelinių variklių gamybos cechą (t. 14, b. l. 27-31); Šiaulių apygardos teismo dvejais 2005 m. sausio 3 d. ir 2005 m. sausio 13 d. įsakymais dėl skolų priteisimo iš bankrutuojančios AB „Oruva“ kreditoriams (t. 14, b. l. 32-37); UAB „Parex lizingas“ 2006 m. lapkričio 30 d. raštu A. K. D. , kuriame pateikiama informacija apie UAB „ Parex lizingas“ akcijų perleidimo sutartį užsienio firmai (t. 14, b. l. 38-43). A. K. D. teismui taip pat pateikė duomenimis apie jo darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikaciją, jo sveikatos būklę (t. 15, b. l. 134-39).

32Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, išanalizavo bei įvertino A. K. D. nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, kuriais A. K. D. įrodinėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartyje pasisakęs apie jo kaip fizinio asmens nesąžiningus veiksmus vykdant administratoriaus įgaliotinio pareigas bankrutuojančioje AB „Oruva“ pažeidė jo teises ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo atliekamo administravimo darbo tinkamumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal A. K. D. pateiktus įrodymus bei argumentus visų byloje esančių įrodymų kontekste nėra pagrindo konstatuoti byloje priimto galutinio teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagal proceso atnaujinimo pagrindą.

33Kaip minėta, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau tai – netapatus savo apimtimi nagrinėjimas kaip bendrąja tvarka. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokia tvarka vyksta nagrinėjimas – pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Dėl nurodyto atmestinas apeliantų argumentas, kad atnaujinus bylą, pirmosios instancijos teismas ją turėjo nagrinėti iš esmės pagal CPK 249 straipsnio reikalavimus.

34Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 811 patvirtintų ,,Paskolų ir valstybės garantijų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti AB Turto bankui, administravimo taisyklių|“ 10.7 punkte nustatyta, kad AB Turto bankas, administruodamas paskolas, atstovauja Finansų ministerijai visuose teismuose, kai nagrinėjamos susijusios su paskolomis bylos, kuriose vienas iš dalyvaujančių asmenų yra Finansų ministerija. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas neišsiaiškino ar Finansų ministerija yra perdavusi AB ,,Oruva“ paskolų administravimą AB Turto bankui.

35Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas nesiaiškino ar yra likviduotos ir išregistruotos AB ,,Oruva“ teisių ir pareigų perėmėjai. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nors AB ,,Oruva“ išregistruota iš įmonių rejestro ir nėra jos teisių perėmėjo, tačiau dėl to bylos procesas netampa negalimu, nes byloje civilinė teisinė atsakomybė išlieka kitiems atsakovams.

36Apeliantų nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų, kadangi nepagrįstai atsisakė priimti A. K. D. priešieškinį, sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, parengiamojo posėdžio metu perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

37Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė A. K. D. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

39Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto... 5. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo LR Finansų... 6. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi Šiaulių... 7. Suinteresuotas asmuo A. K. D. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti... 8. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi suinteresuoto... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi Šiaulių... 10. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi A. K. D. prašymą... 11. Atsakovas UAB ,,Oruva“ ir Ko atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos... 12. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi iš dalies... 13. 2. Teismas nagrinėdamas bylą padarė procesinės teisės normų pažeidimų,... 14. Atsakovas UAB ,,FF lizingas“ ir trečiasis asmuo A. K. D. atskiraisiais... 15. Trečiasis asmuo UAB ,,RRD“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos... 16. 1. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 17. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi įkeitimo teisę į... 18. 3. Teismas nepagrįstai bylą atnaujintame procese nagrinėjo nedalyvaujant... 19. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto... 20. 1. Tretysis asmuo A. K. D. 2006 m. gruodžio 1 d. patikslintame prašyme bei... 21. 2. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad Nekilnojamojo turto... 22. 3. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad įskaityti po bankroto bylos... 23. 4. AB Turto bankas, administruodamas paskolas ir garantijas, atstovauja... 24. 5. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties, kuria... 25. Atsakovai BUAB ,,Oruva“ ir Ko ir UAB ,,FF lizingas“ bei trečiasis asmuo A.... 26. Atskirieji skundai netenkintini.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 28. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal... 29. Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad pagrindas... 31. Bylos duomenimis, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas... 32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė,... 33. Kaip minėta, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja... 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 811... 35. Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas nesiaiškino ar yra... 36. Apeliantų nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 39. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....