Byla 2-1153-524/2015
Dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą UAB „JAUMINA“ bankroto byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant pareiškėjos Delemont Holding S.A atstovui advokatui V. Z., atsakovės UAB „JAUMINA“ atstovei bankroto administratorei S. S. K., trečiojo asmens UAB „Resota“ atstovui advokatui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kreditorės Delemont Holding S.A prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą UAB „JAUMINA“ bankroto byloje,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-24 nutartimi UAB „JAUMINA“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta S. S. K.

3Pareiškėja Delemont Holding S. A. kreipėsi į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JAUMINA“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti jį į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą su 800 000 Lt kreditiniu reikalavimu. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „RESOTA“, BUAB „JAUMINA“, BUAB „Metva“ ir Delemont Holding S. A. Taikos sutarties 8.3 punktu UAB „JAUMINA“ įsipareigojo sumokėti Delemont Holding S. A. 800 000 Lt kompensaciją, kai 1) už ne mažesnę nei 7 010 000 Lt kainą bus parduoti UAB „JAUMINA“ priklausantys nekilnojamieji daiktai, esantys Kretingos g. 100, Klaipėdoje, ir po to, kai UAB „RESOTA“ grąžins bankui ir/ar kitiems kreditoriams visą paimtą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti; 2) jei nurodytas nekilnojamasis turtas nebūtų parduotas už nurodytą kainą ir/ar UAB „RESOTA“ grąžintų visą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti iki minėto turto pardavimo, kompensacija turėjo būti išmokėta per 10 mėnesių nuo viso kredito grąžinimo bankui ir/ar kitiems kreditoriams dienos. Pagal taikos sutarties 8.4 punktą kompensacija turėjo būti mokama į sąlyginio depozito neutralią banko, antstolio ar notaro sąskaitą ir išmokama Delemont Holding S. A. įvykus ne tik minėtoms sąlygoms, bet ir suėjus 8.4.2 ir 8.4.3 punktuose nustatytiems terminams – 18 mėnesių nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jei tokia byla būtų iškelta, arba pasibaigus ginčams dėl UAB ‚Metsva“, UAB „Naftos grupė“, E&G Trading Ltd ir Delemont Holding S. A. sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, jei tokie ginčai būtų buvę nagrinėjami teisme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, įskaitant ir terminus, apibrėžtus įvykiais. Taigi nepaisant to, kad taikos sutartyje numatyti įvykiai neįvyko, darytina išvada, jog iškėlus UAB „JAUMINA“ bankroto bylą, 800 000 Lt kompensacijos mokėjimo Delemont Holding S. A. terminas yra suėjęs. Nepaisant to, kad bankroto administratorius pareiškėjui nepranešė, kad BUAB „JAUMINA“ taikos sutarties nebevykdys, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo taikos sutarties vykdymas tapo nebeįmanomas. BUAB „JAUMINA“ nekilnojamojo turto pardavimas nebepriklauso nuo BUAB „JAUMINA“ valios, klausimą dėl jo pardavimo spręs bendrovės kreditoriai. Pareiškėjas nurodė, kad terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nebuvo asmeniškai informuotas apie nustatytą terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti, o apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo atsitiktinai 2014 metų liepos mėnesio pradžioje ir nedelsdamas kreipėsi į BUAB „JAUMINA“ administratorių.

42015-03-24 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-20 nutartį panaikino ir Delemont Holding S.A. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

52015-04-16 nutartimi UAB ,,Resota‘‘ į bylos nagrinėjimą įtraukta suinteresuotu asmeniu.

6Suinteresuotas asmuo UAB „Resota“ pateikė atsiliepimą dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, juo nesutinka su pareiškėjo reikalavimu ir prašo teismo jį atmesti bei spręsti klausimą dėl 2015-04-16 nutartimi duoto pareiškėjui įpareigojimo nevykdymo. Apeliantė nurodo, jog yra būtina išsiaiškinti, ar taikos sutartis, patvirtina Klaipėdos miesto apygardos teismo 2011-04-13 nutartimi, yra įvykdyta, šios nutarties rezoliucinėje dalyje numatytas pareiškėjos reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal minėtą taikos sutartį, jei nebus atsiskaityta su banku ir UAB „Resota“, pareiškėjai kompensacija nebus mokama. Taikos sutartyje yra numatytos sąlygos, kurias visiškai įvykdžius UAB „JAUMINA“ atsirastų prievolė sumokėti pareiškėjai 231 696,01 Eur dydžio kompensaciją. Taip pat apeliantė pažymi, kad reikalavimai pareiškėjai pagal taikos sutartį neatsiranda, kol UAB „Resota“ negrąžino bankui ir kitiems kreditoriams viso paimto kredito, skirto jungtinei veiklai finansuoti.

72015-05-29 pareiškėja pateikė prašymą dėl dokumentų pridėjimo ir aktualių faktinių aplinkybių, juo prašo pridėti šiuo dokumentus: Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, 2010-01-20, Nr. 10/004; 2010-10-20 Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį. Taip pat pareiškėja prašo įtraukti Delemont Holding S. A. į bankrutuojančios UAB „JAUMINA‘‘ kreditorių sąrašą su 231 696,01 Eur dydžio kreditiniu reikalavimu.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas adv. V. Z. paaiškino, kad BUAB ,,JAUMINA‘‘ vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris įgytas finansuojant UAB ,,Metva‘‘ ir UAB ,,Resota‘‘ pagal jungtinės veiklos sutartį. Pareiškėjai buvo perleistos UAB ,,Metva‘‘ teisės ir pareigos. Taikos sutartimi buvo susitarta, kad vietoje 3 211 843 Lt jai turi būti išmokama 800 000 Lt su tam tikromis sąlygomis, pareiškėja sudarant taikos sutartį buvo pripažinta kaip šalis. Savo reikalavimą kildina iš taikos sutarties, tačiau joje nurodytos sąlygos jau nebegali būti įvykdytos, nes UAB ,,Jaumina‘‘ iškelta bankroto byla, o su UAB ,,Resota‘‘ yra nutraukta kredito sutartis.

9BUAB ,,Jaumina‘‘ atstovė administratorė paaiškino, kad UAB ,,Metva‘‘ nevykdė savo įsipareigojimų, todėl įmonei buvo iškelta bankroto byla. UAB ,, Metva‘‘ į šį projektą įnešė apie 170 000 EUR, tačiau nutraukė finansavimą. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Jaumina‘‘ pardavinėjo turtą, tačiau to padaryti nepavyko.

10UAB ,,Resota‘‘ atstovas adv. S. T. paaiškino, kad pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš jungtinės veiklos ir taikos sutarčių, tačiau nutraukus jungtinę veiklą yra dalijamas pelnas. Taikos sutarties 6 p. buvo nurodyta, kad bus pardavinėjamas turtas ir bus dalijamas pelnas.

112010-10-20 reikalavimo sutartis yra niekinis sandoris, nes jis neatlygintinis, todėl teismas turi šį sandorį panaikinti ex officio. UAB ,,Metva‘‘ turėjo investicijas, tačiau jos nėra dalijamos pasibaigus jungtinei veiklai. Jei turtas būtų parduotas už 7 010 000 Lt, pagal taikos sutartį ji sutiktų, kad pareiškėja būtų įtraukta į kreditorių sąrašą.

12Pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo į BUAB ,,JAUMINA‘‘ kreditorių sąrašą tenkintinas (t.1, b. l. 85, t. 2, b. l. 84–87 ).

13Dėl pareiškėjos reikalavimo teisės ir UAB ,,Resota‘‘ atstovo prašymo panaikinti 2010-10-20 reikalavimo perleidimo sutartį pareiškėjai ex officio (t. 2, b. l. 90 ).

14Byloje nustatyta, kad UAB ,,Metva‘‘ savo 3211 843, 36 Lt reikalavimo teisę į BUAB ,,JAUMINA‘‘ 2010-09-17 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB ,,Naftos grupė‘‘(pridėta civ. byla Nr. 2-812-123/2011, t.1, b. l.105), kuri 2010-10-20 šį reikalavimą perleido E&G Trading Ltd, o pastaroji 2010-10-20 šį reikalavimą perleido pareiškėjai (pridėta civilinė byla, t. 2, b. l. 56–60, t. 2, b. l. 90). Pareiškėja paminėtoje civilinėje byloje, kuri buvo iškelta pagal UAB ,,JAUMINA‘‘ ir UAB ,,Resota‘‘ ieškinį buvo įtraukta atsakove ir jos atstovas pasirašė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2011-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (pridėta byla t. 2, b. l. 53, 82). Reikalavimų perleidimo sutartimi pagal CK 6.101 str. kreditoriai turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. UAB ,,Resota‘‘ neįrodė, kad sutartis, kuria buvo perleistas UAB ,,Metva‘‘ kreditinis reikalavimas UAB ,,JAUMINA‘‘, pažeidžia jos teises ar ji buvo sudaryta pažeidžiant CK 6.101 str. reikalavimus. Taip UAB ,,Resota‘‘ nenurodė pagrindų, išvardytų CK 6.102 str., kuris reglamentuoja draudimus reikalavimų perleidimui, nes tokio sandorio neatlygintinumas nesudaro pagrindo ex officio šį sandorį pripažinti niekiniu. Šiuo atveju įvyko tik asmenų pasikeitimas prievolėje ir vietoje BUAB ,,JAUMINA‘‘ kreditorės UAB ,,Metva‘‘ tapo pareiškėja. Paminėtos įstatymo normos imperatyviai nenustato, jog reikalavimo perleidimo sandorio negaliojimo pagrindas yra jo neatlygintinumas. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš šių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų, todėl vertinant pareiškėjos teisių įsigijimo sandorio teisėtumą teisiškai reikšminga yra ta aplinkybė, jog pridėtoje civilinėje byloje jos teisės nebuvo ginčijamos, priešingai, ji buvo įtraukta UAB ,,Resota‘‘ sutikimu į bylos nagrinėjimą atsakove, pasirašė taikos sutartį, todėl šioje byloje ex officio pripažinti, jog 2010-10-20 reikalavimo teisių perleidimo sandoris yra niekinis, nėra teisinio pagrindo. UAB ,,Resota‘‘ nenurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoris pažeidžia jos teises, nes byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog pareiškėja įgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinė kreditorė UAB ,,Metva‘‘, kurios teisės perleisti savo reikalavimą buvo pripažinti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir pareiškėjos įstojimas į procesą nebuvo ginčijamas. Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, t. y. pripažinti iš tokio sandorio atsiradusias civilines teises ir pareigas negaliojančiomis, kai nustato, jog yra pakankamas pagrindas sandorį pripažinti niekiniu. Teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant įrodymams dėl tokio sandorio pagrindo. Tokių įrodymų UAB ,,Resota‘‘ nepateikė, o atstovo paaiškinimas dėl sandorio sudarymo aplinkybių nėra pakankamas įrodymas sandorį pripažinti niekiniu. Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pareiškėja yra tinkama UAB ,,Metva‘‘ teisių ir pareigų perėmėja, todėl byloje analizuotina UAB ,,Metva‘‘ turėtų teisių ir pareigų apimtis ginčo jungtinės veiklos sandoryje ir vėliau teisme sudarytoje taikos sutartyje.

15Dėl 231 696, 01 EUR (800 000 Lt)pareiškėjos kreditinio reikalavimo.

16Pareiškėja savo kreditinį reikalavimą grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-13 nutartimi patvirtintos taiko sutarties 8.3 p. ir 8.3.1 p. Byloje nustatyta, jog dėl šios taikos sutarties vykdymo pareiškėja nesikreipė su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

17CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiama taikos sutarties samprata. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutarties esmė – jos šalių kompromisas, abipusės nuolaidos dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Paminėtose kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią. Byloje nustatyta, jog dėl šios taikos sutarties vykdymo pareiškėja nesikreipė su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, todėl darytina išvada, jog nerealizavo savo Civilinio proceso kodekse nustatytos teisės. Tačiau šioje byloje nenuginčytos pareiškėjos teisės, įgytos paminėta taikos sutartimi, t. y. materialiniai teisiniai padariniai.

18Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar pareiškėja turi teisę būti įtraukta į kreditorių sąrašą dėl taikos sutarties 8.3.1 p. nurodytos formuluotės, kuri teisės doktrinoje aiškinama terminu, apibrėžtu įvykiu ar atidedamąja sąlyga. Toks aiškinimas teisiškai reikšmingas, nes tokiu būdu nustatoma, kada pagal taikos sutartį šalims atsirado teisės ir pareigos. Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 str. 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 str. 3 dalis). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: atsiranda ateityje (CK 1.68 str. 1 dalis; 6.30 str. 1, 4 dalys); šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 str. 2, 3 dalys; 1.68str. 2–4 dalys); yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 str. 4 dalis; 6.31 str. 1 ir 3 dalys); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31str. 2 dalis); nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 str. 4 dalis). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimą, taip pat jo teisinį kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012). Kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą padaro priklausomus nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimo ar neatsiradimo ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar sąlyga įvyks, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Įvertinus šios taikos sutarties 8.3.1–8.4.3 punktus darytina išvada, jos taikos sutarties šalys 8.3.1 punkte susitarė dėl atidedamojo termino, nes nustatydamos konkrečią kompensacijos sumą, išmokamą pareiškėjai, UAB ,,JAUMINA‘‘ prisiėmė pareigą – parduoti nekilnojamąjį turtą, o UAB ,,Resota‘‘ – grąžinti kreditą, t. y. atlikti konkrečius veiksmus ateityje ir šie veiksmai privalėjo būti įvykdyti.

19Terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu.

20Teisės doktrinoje suformuluoti sutarties termino ir sąlygos atskyrimo kriterijai, teismai praktikoje, be jų, taiko ir bendruosius sutarčių aiškinimo principus, ypač tais atvejais, kai sutarties sąlygos nepakankamai aiškios, ką jas sudarydamos sutarties šalys turėjo omenyje. Aiškinant šalių susitarimą tik UAB ,,Resota‘‘ ir BUAB ,,JAUMINA‘‘ nurodytu būdu reikštų, kad ši sutarties sąlyga, kuri gali niekada neįvykti, paneigtų taikos sutarties šalių priešpriešinių teisių ir pareigų buvimą ir iš to atsirandančią kiekvieno buvusios jungtinės veiklos dalyvio prisiimtą atsakomybę pagal taikos sutartį. Taigi, atsižvelgdama į sutarties prigimtį, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad šalys taikos sutartyje pripažino pradinės kreditorės UAB ,,Metva‘‘ 3 211 843, 36 Lt indėlį į nutrauktą jungtinę veiklą, įsipareigojo jai sumokėti ginčo sumą realizavus bendrai įgytą turtą į padengus įsiskolinimą bankui, t. y. atlikus konkrečius veiksmus ateityje, teismas pripažįsta tinkamu ginčijamos sutarties nuostatos kvalifikavimu terminu, o ne sąlyga. Atidedamojo termino atveju kreditorius – šios bylos pareiškėja – turi reikalavimo teisę, o UAB ,,JAUMINA‘‘ – pareigą įvykdyti reikalavimą, bet tik suėjus atidedamajam terminui, t. y. pardavus bankroto procese nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atidedamasis terminas tik suspenduoja prievolės įvykdymą, o atidedamoji sąlyga suspenduoja prievolės atsiradimą. Šiai taikos sutarčiai buvo būdingas atlygintinumas tarp buvusių jungtinės veiklos dalyvių, kurie susitarė nutraukti bendrą jungtinę veiklą, todėl UAB ,,JAUMINA‘‘ prisiėmė prievolę atsiskaityti su pareiškėja pardavusi nekilnojamąją turtą, kurį pagal nutrauktas jungtinės veiklos sutartis planavo rekonstruoti, t. y. sukurti kitos apimties. Taikos sutartimis šalys paprastai susitaria dėl prievolės įvykdymo termino, o ne dėl prievolės atsiradimo. Šalių taikos sutarties 8.4.2 p. nustatė atsiskaitymo su pareiškėja 18 mėnesių terminą nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl darytina išvada, jog aiškus terminuotos prievolės atsiskaityti suformulavimas sutartyje. Šio punkto aiškinimas įrodo, jog buvę jungtinės veiklos sutarties dalyviai numatė atsiskaitymą su pareiškėja ir bankroto iškėlimo jiems atveju, tik sutartyje smulkiau nedetalizavo šio proceso, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Nustačius šios prievolės atsiradimą priklausomą tik nuo sutarties sąlygos, suformuluotos taikos sutarties 8.3.1 p., kad turtas bus parduotas ne už mažesnę kaip 7010 000 Lt kainą ir tik po to, kai UAB ,,Resota‘‘ grąžins bankui visą paimtą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti, paneigiama atsiskaitymo su pareiškėja prievolė, nes tokios abi sąlygos kartu paėmus jau realiai nebeįvyks, nes bankas su UAB ,,Resota‘‘ nutraukė sutartį ir šią aplinkybę šalys pripažino, o UAB ,,JAUMINA‘‘ turtas bankroto byloje dar nėra parduotas ir jis yra pardavinėjamas, todėl neįtraukus pareiškėjos į BUAB ,,JAUMINA‘‘ kreditorių sąrašą jos teisės ateityje gauti taikos sutartyje numatytą kompensaciją iš esmės bus pažeistos ir tai reiškia, kad nebus vykdoma taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi. Tai prieštarautų teismo sprendimų privalomumo vykdyti principui ir CK 1.5 str. nustatytiems principams, nes kitoks ginčo sutarties punkto aiškinimas žymiai pablogintų pareiškėjos padėtį ir ji prarastų net teisę tikėtis bankroto procese gauti savo reikalavimo, įgyto taikos sutartimi, patenkinimo. Iš UAB ,,Resota‘‘ atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, jo jis neprieštarautų, kad pareiškėja būtų įtraukta į kreditorių sąrašą, jei BUAB ,,JAUMINA‘‘ turtas bus parduotas už 7010 000 Lt kainą, todėl analizuojant šalių teisinį santykį, įvertinus aplinkybę, jog BUAB ,,JAUMINA‘‘ yra iškelta bankroto byla ir prisiimtą pareigą parduoti nekilnojamąjį turtą ji vykdys tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareiškėja kitu būdu nebegali ginti savo teisių.

21Pareiškėjos įtraukimas į kreditorių sąrašą reiškia, kad su ja atsiskaitoma bus tik pardavus BUAB ,,JAUMINA‘‘ nekilnojamąjį turtą, o iš esmės tai atitinka ir taikos sutarties 8.3.1 p. teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad kitos šiame punkte numatytos sąlygos – UAB ,,Resota‘‘ įsipareigojimo grąžinti kreditą neįvykdymas turės įtakos BUAB ,,JAUMINA‘‘ trečios eilės kreditorių, iš jų ir pareiškėjos, finansinių reikalavimų patenkinimo dydžiui. BUAB ,,JAUMINA‘‘ iškelta bankroto byla 2014-03-24 nutartimi, todėl jos įtraukimas į kreditorių sąrašą 2015-08-15 iš esmės atitinka taikos sutarties 8.4.2 p. nustatytą terminą, įvertinus šios nutarties įsiteisėjimo datą ir tą aplinkybę, jog šis taikos sutarties punktas numatė 18 mėnesių atsiskaitymo su pareiškėja terminą, o įtraukimas į kreditorių sąrašą nereiškia, kad su pareiškėja bus atsiskaityta. BUAB ,,JAUMINA‘‘ iškėlus bankroto bylą pagal CK 1.123 str. 1d., 3 d.1 p. laikytina, kad visų bankrutuojančios įmonės prisiimtų prievolių įvykdymo terminai suėjo.

22Šią bylą nagrinėjant iš naujo dalyvaujantys byloje asmenys nekėlė kitų aplinkybių, nes buvo konstatuotos 2005-01-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl pareiškėjos praleisto termino kreditiniam reikalavimui pareikšti, todėl nustačius, jog yra pagrindas įtraukti pareiškėją į BUAB ,,JAUMINA‘‘ kreditorių sąrašą, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą CPK 78 str. 1 d. nustatytais pagrindais, nes administratorė savo atsiliepime (t.1, b. l. 121–122) pripažino, jog pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą Delemont Holding S. A. nesiuntė, nors teismo 2014-03-24 nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įpareigota atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus veiksmus, t. y. per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apie iškeltą bankroto bylą raštu pranešti kreditoriams. Delemont Holding S. A. yra užsienio juridinis asmuo – įmonė registruota Panamos Respublikoje. Manytina, jog informacija apie bankroto bylos iškėlimą vietinėje spaudoje ir šio fakto išviešinimas Juridinių asmenų registre nėra pakankamas ir tinkamas pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą užsienyje registruotam juridiniam asmeniui.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniu, teismas

Nutarė

24Delemont Holding S. A. prašymą tenkinti.

25Atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti Delemont Holding S. A. į

26BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 231696,01 Eur (800000 Lt) dydžio Delemont Holding S. A. kreditinį reikalavimą.

27Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-24 nutartimi UAB „JAUMINA“ iškelta... 3. Pareiškėja Delemont Holding S. A. kreipėsi į bankrutavusios uždarosios... 4. 2015-03-24 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo... 5. 2015-04-16 nutartimi UAB ,,Resota‘‘ į bylos nagrinėjimą įtraukta... 6. Suinteresuotas asmuo UAB „Resota“ pateikė atsiliepimą dėl pareiškėjos... 7. 2015-05-29 pareiškėja pateikė prašymą dėl dokumentų pridėjimo ir... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas adv. V. Z. paaiškino, kad BUAB... 9. BUAB ,,Jaumina‘‘ atstovė administratorė paaiškino, kad UAB ,,Metva‘‘... 10. UAB ,,Resota‘‘ atstovas adv. S. T. paaiškino, kad pareiškėjas savo... 11. 2010-10-20 reikalavimo sutartis yra niekinis sandoris, nes jis neatlygintinis,... 12. Pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo į BUAB ,,JAUMINA‘‘ kreditorių... 13. Dėl pareiškėjos reikalavimo teisės ir UAB ,,Resota‘‘ atstovo prašymo... 14. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Metva‘‘ savo 3211 843, 36 Lt reikalavimo teisę... 15. Dėl 231 696, 01 EUR (800 000 Lt)pareiškėjos kreditinio reikalavimo.... 16. Pareiškėja savo kreditinį reikalavimą grindžia Klaipėdos apygardos teismo... 17. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiama taikos sutarties... 18. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar pareiškėja turi teisę būti... 19. Terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar... 20. Teisės doktrinoje suformuluoti sutarties termino ir sąlygos atskyrimo... 21. Pareiškėjos įtraukimas į kreditorių sąrašą reiškia, kad su ja... 22. Šią bylą nagrinėjant iš naujo dalyvaujantys byloje asmenys nekėlė kitų... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291... 24. Delemont Holding S. A. prašymą tenkinti.... 25. Atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti Delemont... 26. BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 231696,01 Eur (800000... 27. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti...