Byla 2A-1194-603/2012

Dėl kapitalinės sienos atstatymo, trečiasis asmuo Jonas A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U.-Kazlauskienės ir atsakovų J. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U.-Kazlauskienės ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl kapitalinės sienos atstatymo, trečiasis asmuo Jonas A. K..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. U.-Kazlauskienė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus A. B. ir J. B. pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. rekonstrukcijos projektą Nr. R01-537 atstatyti ( - ) esančio gyvenamojo namo pažeistą, plane pažymėtą indeksu 2-2, kapitalinę sieną iki 51 cm storio iš atsakovų garažo vidaus pusės. Nurodė, kad pažeisdamas 2001 m. rugsėjo 26 d. rekonstrukcijos projektą Nr. R01-537, atsakovas A. B. pradėjo rekonstruoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, taip pat ir kapitalinę sieną, kuri skiria ieškovei ir atsakovams priklausančias namo dalis. Ieškovės teigimu, kapitalinė garažo siena iš vidaus buvo išploninta išimant sienos dalį, kas sukėlė konstrukcijų deformaciją, kadangi yra įtrūkimų sienoje. Teigė, kad tai gali sukelti kapitalinės sienos ir kitų konstrukcijų griuvimą. Be to, suploninus sieną, tapo neįmanoma tinkamai apšildyti šalia garažo esančią ir ieškovei priklausančią gyvenamąją patalpą. Be to, atsakovai, pažeisdami minėtą rekonstrukcijos projektą, antrajame aukšte be ieškovės sutikimo kapitalinėje sienoje iškirto langą. Rėmėsi antstolio 2009 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir techninės priežiūros vadovo V. R. surašytais 2009 m. spalio 9 d. ir 2011 m. gegužės 9 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktais.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad įsigiję dalį gyvenamojo namo, iš buvusio savininko J. A. K. negavo jokių dokumentų, patvirtinančių namo rekonstrukcijos projekto buvimą. Teigė, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, kur ir kaip yra paploninta siena. Pažymėjo, kad techninės priežiūros vadovas V. R. atsakovų namo dalyje nebuvo, todėl sienos pakeitimą galėjo matyti tik iš ieškovei priklausančios namo dalies. Nurodė, kad atsakovai kapitalinės sienos negriovė, o priešingai tik pastorino, nes ją apšiltino.

6Trečiasis asmuo J. A. K. prašė ieškinį patenkinti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. U.-K. atsakovų A. B. ir J. B. naudai 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Vertindamas tiek antstolio V. Č. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek V. R. namo apžiūros aktus, teismas laikė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad siena susiaurinta iš atsakovų pusės ir ar ji nebuvo susiaurinta statant namą. Liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. dėl savavališkos priestato statybos ieškovei buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovui A. B. yra pareiškusi ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – demontuoti naujai įstatytus langus, grąžinti pastato fasadą į pirminę padėtį, nugriauti priestate naujai išmūrytą koloną, nugriauti malkinę bei tvorą. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovai turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, užbaigti namo statybos darbus ir pateikti leidimus statybai bei projektinę dokumentaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų atstovų sudarytai komisijai, kuri gali ir privalo patikrinti, ar namas pastatytas pagal projektą ir spręsti klausimą dėl jo tinkamumo gyventi. Ši komisija patikrintų ir įvertintų, ar kapitalinė siena atitinka namo rekonstrukcijos projektą.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Ieškovė A. U.-K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovus A. B. ir J. B. atstatyti pažeistą gyvenamojo namo, esančio ( - ) kapitalinę sieną, 2001 m. rugsėjo 26 d. rekonstrukcijos projekto Nr. R01-537 pirmojo aukšto plane pažymėtą indeksu 2-2 ir taškais 12, 13, 22, 23, į buvusią padėtį – atstatant šios sienos plotį ne mažiau kaip iki 51 cm iš atsakovų A. ir J. B. namo pusės, tačiau nustačius, kad yra neatskleista bylos esmė, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantė nurodo, jog teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad šalys su atstovais (advokatais) važiavo į vietą, gręžė ginčo sieną ir su viela matavo faktinį sienos plotį, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovų atstovas advokatas S. G., todėl mano, kad yra nustatyta ir įrodyta, kad sienos plotis ginčo vietoje yra beveik du kartus plonesnis nei nustatyta projektinėje dokumentacijoje. Teigia, jog yra nustatyta, kad siena suploninta iš atsakovų pusės, todėl net jeigu ieškovė pati norėtų pašalinti problemą ir namo sienų trūkinėjimo grėsmę, ji to negalėtų padaryti, nes nepateks į atsakovams priklausančią patalpą. Įrodinėja, kad sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas, kadangi teismas tinkamai neįvertino ir apskritai nevertino atestuoto techninės priežiūros vadovo V. R. 2009 m. spalio 9 d. surašyto Gyvenamojo namo apžiūros akto, kuriame nurodyta, kad nešanti siena vietomis yra susiaurinta, ir tai gali sudaryti namo avarinę situaciją. Teismas visapusiškai nevertino antstolio V. Č. surašyto 2009 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyti sienų pločiai bei pridėtos nuotraukos. Liudytojai P. B. ir V. M. patvirtino, kad matė po sienos dalies išardymo atsiradusius blokelius prie atsakovų garažo bei liudytoja V. M. patvirtino, kad tai matė ir jos vyras. Teigia, kad yra akivaizdu, jog būtent atsakovai, o ne ieškovė ar trečiasis asmuo susiaurino nešamą namo sieną. Tai, jog liudytojai nurodė ne 2002 m., o 2003 m., painiojosi šiuose metuose (liudytoja V. M. pradžioje nurodė 2002 m., po to 2003 m.), negali paneigti fakto, ką būtent matė liudytojai. Kadangi tai vyko prieš nemažai metų iki teismo posėdžio ir liudytojų apklausos, yra suprantama, kad liudytojai galėjo supainioti įvykius vienerių metų paklaida. Nurodo, jog sprendime išdėstyta pozicija, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovams yra priešlaikinis ir dėl to netenkintinas yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi savavališkas sienos suploninimas, kuris yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, kelia pavojų namo eksploatacijai, kadangi nešamoji siena laiko visą namo struktūrą, ir jai neatitinkant rekonstrukcijos plano ir nesant tinkamo storio, gali susidaryti avarinė situacija, kaip nurodė atestuotas techninės priežiūros vadovas V. R. apklaustas teismo posėdyje.

11Atsakovai J. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo – prašo priteisti iš ieškovės 2 000 Lt išlaidų, susijusių advokato pagalba. Atkreipia dėmesį į tai, kad motyvų, kodėl advokato pagalbai apmokėti išlaidos priteistinos tik iš dalies, teismas nenurodė. Prašo atsižvelgti į tai, kad įvyko keletas teismo posėdžių, taigi apeliantams priteistas atstovavimo dydis – 1 000 Lt yra aiškiai per mažas. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad buvo pareikštas visiškai nepagrįstas ieškinys ir apeliantai turėjo gintis nuo reikalavimų, su kuriais jie absoliučiai nėra susiję.

12Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti. Nurodo, kad kai atsakovai įsigijo namą, pardavėjas jiems pateikė VĮ Registrų centre registruotą gyvenamojo namo patalpų planą, tačiau rekonstrukcijos projekto nepateikė. Šį planą registruotu laišku atsiuntė tik 2010 metų sausio mėnesį. Teigia, jog apie tai, kokio storio turi būti atsakovų gyvenamojo namo dalis skirianti siena, nieko nežinojo iki ieškovės ir jos sutuoktinio pretenzijų nustatyti ašinę skiriančios sienos liniją. Nurodo, kad trečiasis asmuo J. A. K. dar iki namo dalies atsakovams pardavimo atliko dalinę rekonstrukciją, tačiau rekonstrukciją atliko ne pagal projektą. Pagrindinę namo dalis skiriančią sieną išmūrijo ne 51 cm storio, kokia ji turi būti pagal projektą, bet per pusę plonesnę, o ašinę liniją ieškovė ir trečiasis asmuo nustatė taip, kad ji eitų ne per sienos vidurį, o už sienos atsakovų namo dalies pusėje, t. y. kad atrodytų, jog atsakovai išardė pusę namo kapitalinės laikančiosios sienos. Pažymėjo, kad norint išgriauti pusę visos pagrindinės namo laikančiosios sienos, reikėtų nugriauti visą namą, nes išardžius pusę sienos visos laikančiosios perdengimo per tris aukštus konstrukcijos griūtų. Ieškovės specialistas teisme negalėjo nieko paaiškinti dėl pusės sienos nugriovimo, teigė, kad jis nustatė sienos išploninimą pagal ieškovės ir jos sutuoktinio paaiškinimus. Ieškovės pakviesti liudytojai negalėjo pasakyti, ar atsakovai sieną ardė, ar ne. Pažymi, jog ieškovės teiginys, kad vienoje vietoje buvo išgręžta siena ir jos storis buvo tik 24 cm, nieko neįrodo. Atsakovai siūlė skirti ekspertizę, kurios metu būtų atsakyta į visus klausimus: ar rekonstrukcija atlikta pagal projektą, ar sienų storis atitinka projektinius matmenis, ar pagrindinė skirianti siena ištisai yra lygi (rekonstrukcijos projekte lygi), ar ji yra tokia pati, kaip pirminiame projekte, t. y. vienos sienos dalys yra išsikišusios, o kitos pasislinkusios į ieškovės pusę, tačiau ieškovė skirti ekspertizę atsisakė.

13Atsiliepimais į apeliacinius skundus trečiasis asmuo J. A. K. prašė ieškovės skundą tenkinti, atsakovų – atmesti. Pažymi, kad visas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir sprendimo nepagrįstumo motyvus palaiko. Teigia, kad teismas, tinkamai ir visapusiškai įvertinęs advokato pagalbos aspektus, bylos sudėtingumą ir kitas svarbias aplinkybes, teisingai nustatė priteistiną atsakovams sumą advokato pagalbai apmokėti – 1 000 Lt.

14Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų skundą atmesti. Pažymi, kad prašoma priteisti suma – 2 000 Lt advokato išlaidoms apmokėti yra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliaciniai skundai netenkintini.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

18Dėl ieškovės apeliacinio skundo

19CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

20Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, pripažindamas, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo daryti išvadai, jog siena susiaurinta iš atsakovų pusės ir ar ji nebuvo susiaurinta statant namą.

21Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens J. A. K. įsigijo 461/1199 dalį sklypo ir 52/100 dalis nebaigto rekonstruoti (baigtumas – 81 proc.) gyvenamojo namo, esančio ( - ) (b. l. 35-38). 2003 m. sausio 28 d. ieškovė ir atsakovai pasirašė pasidalinimo aktą, kuriuo pasidalino namą taip, kad namo pasidalijimas nuo rūsio iki stogo praeitų per pastato su žemės padalijimais bei geodezinius taškus 23, 22, 13 ir 12 ištisine siena per visą namą, atitinkamai sutaptų su sklypo žemės riba (b. l. 10). Nurodyti taškai matomi pateiktame Sodo namo su pagalbiniais statiniais rekonstrukcijos projekte (b. l. 11). Šiame projekte nurodyta, kad visos sienos, skiriančios ieškovės ir atsakovų namo dalis, storis – 51 cm, 25 cm iš atsakovų, o 26 cm iš ieškovės pusės.

22Ieškovė įrodinėja, kad atsakovai, vykdydami pastato rekonstrukciją, nesilaikydami 2001 m. rugsėjo 26 d. rekonstrukcijos projekto Nr. R01-537, garažo pusėje ir antrajame aukšte virš garažo susiaurino sieną, projekte pažymėtą taškais 12, 13, 22, 23, taip sukeldami konstrukcijų deformaciją, kuri gali sukelti kapitalinės sienos ir kitų konstrukcijų griuvimą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo visų įrodymų ir aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą . Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“) v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

23Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo antstolio V. Č. 2009 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio, anot ieškovės, akivaizdu, kad kapitalinė pastato siena pakeista, t. y. suploninta, o sienos plotis neatitinka projektinės dokumentacijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą dokumentą ir jo priedus (b. l. 12-13, 116-123), pažymi, jog nurodytas faktinių aplinkybių protokolas neįrodo, jog siena buvo susiaurinta, o šį susiaurinimą atliko atsakovai. Antstolis, įėjęs į atsakovams priklausančias patalpas, tik išmatavo atstumą tarp abiejų vidinių (išilginių) garažo sienų (8 m 42 cm) ir garažo plotį tarp vidinių sienų (3 m 62 cm), konstatavo, kad garažo sienos yra apšiltinamos (b. l. 119-120). Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, faktinių aplinkybių protokole nėra užfiksuota, kad ginčo sienos plotis yra 27 cm, o tuo labiau neužfiksuota tai, kad sienos siaurinimas atliktas iš atsakovams priklausančios pastato pusės. Esant nustatytoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad siena susiaurinta apskritai, ir tai padaryta iš atsakovų pusės.

24Ieškovė, įrodinėdama neteisėtus atsakovų veiksmus ploninant ginčo sieną, rėmėsi ir dviem techninės priežiūros vadovo V. R. Gyvenamojo namo apžiūros aktais. 2009 m. spalio 9 d. apžiūros akte (b. l. 14) konstatuota, kad apžiūrint atliktus statybos-rekonstrukcijos darbus gyvenamajame name, adresu ( - ), pastebėta, kad nešanti siena ašyje 2-2 alt. 0.6-4.9 yra vietomis susiaurinta, pagal brėžinius ji turi būti 0,51 m storio, šios sienos galimo susiaurinimo darbo brėžinių nėra. 2011 m. gegužės 9 d. apžiūros akte (b. l. 133) padaryta tokia pati išvada, nurodyta, kad sienos ašyje atsirado įtrūkimų nuo pirmo aukšto iki palėpės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad sieną vertino vizualiai, ją apžiūrėjo tik iš ieškovės pusės, pripažino, kad sienos storį matavo tik antros apžiūros metu į skylutę įkišęs vielutę su užlenktu galu, nurodė, kad storis buvo 32 cm, tačiau teigė, kad yra galima paklaida, nes jo matavimas nėra konstatuojamojo pobūdžio. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi minėtus duomenis, konstatuoja, jog namo apžiūros aktai neįrodo, kad siena buvo susiaurinta iš atsakovų pusės, kadangi, kaip minėta, matavimus specialistas atliko tik iš ieškovės patalpos pusės. Be to, aktuose nėra užfiksuotas liudytojo nurodytas sienos storis – 32 cm, nėra pateikta matavimo metodikos, nuotraukų ir kitų duomenų, pagrindžiančių liudytojo teiginius, todėl surašyti namo apžiūros aktai vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo iškeltas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovė ekspertizės skirti neprašė. Akivaizdu, kad net pripažinus, jog sienos storis neatitinka rekonstrukcijos projekte nurodyto išmatavimo, nepaskyrus ekspertizės, kurios metu galėtų būti atsakyta į klausimus, ar rekonstrukcija atlikta pagal projektą, ar pagrindinė siena yra ištisai lygi, ar sienos dalys yra išsikišusios į kurią nors pusę, ar yra kokių nors žymių, jog siena buvo siaurinta iš atsakovų pusės, prieš kiek laiko galėjo būti atlikti tokie darbai, jei jie buvo atlikti ir pan., byloje esančių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negali būti daroma išvada, kad siena buvo susiaurinta iš atsakovų gyvenamojo pastato pusės.

25Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad 2002 m. ar 2003 m. liudytoja V. M. matė blokelius prie atsakovų namo pusės, negali būti laikoma neginčijamu įrodymu, jog atsakovai siaurino namo sieną. Konkrečių liudytojų, tiesiogiai mačiusių šiuos galimus atsakovų veiksmus, byloje nebuvo apklausta, todėl darytina išvada, kad neteisėti atsakovų statybos veiksmai nagrinėjamu atveju yra neįrodyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų veiksmai, kuomet būtų siekiama prasiplatinti garažo ir kitų patalpų plotą viso labo apytiksliai 25 cm, prieštarautų logikos dėsniams, todėl nesant neginčijamų įrodymų, jog sieną siaurino atsakovai, nesant tikslių duomenų apie sienos storį prieš įsikeliant į pastatą atsakovams, darytina išvada, kad ieškinys atmestas pagrįstai.

26Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytam pasiūlymui, jog išnagrinėjus visus dėl ieškovės ir atsakovų gyvenamajame name ir sklype atliktų statybų teisminius ginčus, būtų užbaigti namo statybos darbai ir pateikti leidimai statybai bei projektinė dokumentacija iš valstybės ir savivaldybės institucijų atstovų sudarytai komisijai, kuri privalo patikrinti, ar namas pastatytas pagal projektą ir spręsti klausimą dėl jo tinkamumo gyventi.

27Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Dėl atsakovų apeliacinio skundo

29Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimo. Teigia, kad turi būti priteista visa išlaidų suma – 2 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl priteisė tik pusę atsakovų prašomos sumos advokato pagalbai apmokėti, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą sumą priteisė nepagrįstai.

30CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, nustatydamas priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat priteisdamas šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, teismas atsižvelgia į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas. Tuo tarpu teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jis yra neprotingai didelis.

31Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, dauguma įrodymų byloje buvo renkama ieškovės, o ne atsakovų, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad priteistos 1 000 Lt dydžio atstovavimo išlaidos sumažintos pagrįstai, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

32Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato, kad už skundžiamus teismo sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra mokamas žyminis mokestis, kadangi šie sprendimai yra ne materialaus, o procesinio pobūdžio, todėl spręstina, kad atsakovams grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnis).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Grąžinti atsakovams A. B. (a. k. ( - ) ir J. B. (a. k. ( - ) 69,55 Lt (šešiasdešimt devynis litus 55 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.