Byla 2A-317-430/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inspectum“ (toliau – UAB „Inspectum“) dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur skolą, 30,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. šalys sudarė autorinę paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei sukurti kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020:2012)“, konsultuoti ir padėti sukurti kokybės vadybos sistemos dokumentus, skaityti paskaitas, padėti nustatyti procesus, atlikti kokybės vadybos sistemos vertinamąją analizę, konsultuoti ir padėti pašalinti akreditacijos proceso metu nustatytas neatitiktis bei atlikti kitus darbus, nustatytus sutarties priede „Kūrinio įgyvendinimo darbų planas“. Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieškovei sumokėti 4 000 Eur. Ieškovė įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus laiku, 2016 m. birželio 23 d. perdavė atsakovei paslaugų rezultatus, kad pastaroji galėtų inicijuoti akreditacijos procesus Nacionaliniame akreditacijos biure, tačiau atsakovė su ieškove iki galo neatsiskaitė, liko skolinga 1 000 Eur. 2017 m. birželio 14 d. atsakovei suteiktas akreditacijos pažymėjimas. 2017 m. birželio 22 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų jai likusią nesumokėtą skolos sumą už suteiktas paslaugas, bet atsakovė atsisakė tai padaryti, nurodžiusi, jog Nacionalinis akreditacijos biuras nepripažino ieškovės kompetencijos ir sertifikatų. 2017 m. liepos 7 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės akreditacijos biurą ir prašė paaiškinti atsakovės nurodytas aplinkybes. Nacionalinis akreditacijos biuras 2017 m. liepos 13 d. rašytiniame atsakyme nurodė, kad nevertino ir nevertina ieškovės kompetencijos. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. birželio 14 d. atsakovė nesikreipė į ieškovę ir neprašė ištaisyti akreditacijos proceso metu nustatytas neatitiktis ar klaidas, dėl to turi pilnai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 3.

8Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus atsakovei vykdė netinkamai, paslaugas suteikė nekokybiškai arba iš viso nesuteikė. Dėl šių priežasčių užtruko akreditacijos suteikimo atsakovei procesas Nacionaliniame akreditacijos biure ir atsakovė patyrė papildomų išlaidų. Atsakovė už ieškovės atliktą darbą sumokėjo ieškovei ne visą sutartą atlygį, nes Nacionalinis akreditacijos biuras patvirtino atsakovės akreditaciją dėl pačios atsakovės pastangų (savarankiško darbo) ir padėjus kitam konsultantui (ne ieškovei). Pažymėjo, kad Nacionalinio akreditacijos biuro ekspertai tris kartus vertino atsakovės pateiktus dokumentus, kuriuos ieškovė buvo patikrinusi ir patvirtinusi atsakovei, jog jie geri, ir visus tris kartus nustatė trūkumus (t. y. neigiamai įvertino atsakovės pateiktus dokumentus, kuriuos atsakovė paruošė kartu su ieškove). Atsakovė teigė, kad ieškovė neturėjo patirties konsultuoti kontrolės įstaigas ir rengti joms dokumentus, tačiau nepaisant to sutiko tokias paslaugas ieškovei teikti. Teigė, kad dėl ieškovės nekokybiškai suteiktų paslaugų, atsakovė patyrė papildomų išlaidų, nes kiekvienas Nacionalinio akreditacijos biuro paraiškos vertinimas kainavo mažiausiai 1 200 Eur. Atsakovė kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurą tris kartus, dėl to privalėjo sumokėti Nacionaliniam akreditacijos biurui iš viso 5 400 Eur. Dėl šių priežasčių, atsakovė nusprendė nebesinaudoti ieškovės pagalba ir pasamdyti kitą konsultantą ir su jo pagalba pabaigti akreditacijos gavimo procedūras. Po naujo konsultanto atliktų mokymų, atsakovė savarankiškai pataisė dokumentus pagal Nacionalinio akreditacijos biuro pastabas, pateikė juos pakartotiniam vertinimui. Nacionalinis akreditacijos biuras dokumentus įvertino teigiamai, neturėjo pastabų ir 2017 m. birželio 14 d. išdavė atsakovei akreditacijos pažymėjimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 300 Eur skolos, 9,21 Eur palūkanų ir 156,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. 5.

12Teismas nustatė, kad bylos šalys 2016 m. vasario mėn. sudarė autorinę paslaugų sutartį. Atsakovė sumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį 3 000 Eur, tačiau atsisakė sumokėti likusią 1 000 Eur dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų. Pažymėjo, kad atsakovė rengė su ieškovės pagalba dokumentus ir formas, kuriuos vėliau teikė vertinimui Nacionaliniam akreditacijos biurui dėl akreditacijos gavimo. Nacionalinis akreditacijos biuras tris kartus nustatė pateiktų paraiškų trūkumus. 2017 m. balandžio 14 d. atsakovė sudarė autorinę paslaugų sutartį su kita specialiste, su kurios pagalba, po pakartotinių mokymų ir pataisytų ankstesnių dokumentų, 2017 m. birželio 14 d. atsakovei buvo išduotas akreditavimo pažymėjimas. 6.

13Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai įvykdė bylos šalių sudarytą 2016 m. vasario mėn. sutartį. Atsakovės darbuotojai neįgijo tinkamų kompetencijų pagal tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020:2012)“ reikalavimus, dėl to kelis kartus parengė ir teikė Nacionaliniam akreditacijos biurui paraišką dėl akreditacijos gavimo su trūkumais. 7.

14Teismas pažymėjo, kad dalis Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytų paraiškos trūkumų – atsakovės darbuotojų patirties, atliekant vidinį auditą, stoka ir tai, kad per 12 mėn. neatlikti auditai, yra sritys, dėl kurių šalys 2016 m. vasario mėn. sutartyje nesusitarė, dėl to ieškovė neatsakinga už šiuos, akreditacijos proceso metu, nustatytus atsakovės dokumentų ir veiklos trūkumus. Kitus atsakovės rengtų dokumentų trūkumus nustatė Nacionalinis akreditacijos biuras ir atsakovės pasamdyta specialistė 2017 m. balandžio 22 d. vidaus audito klausimyne–ataskaitoje ir vertikalaus audito klausimyne. 8.

15Teismas, įvertinęs atsakovės dokumentų trūkumus, jų pobūdį ir apimtį, įtaką tam, jog atsakovė ilgą laiką negavo akreditacijos pažymėjimo, padarė išvadą, kad jų vertė yra 700 Eur. Dėl to priteisė iš atsakovės ieškovei 300 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis) (šalių sutarties 3.7 punktas).

16III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

179.

18Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. 10.

19Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, sprendime nepasisakė dėl šalių sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų. Akcentavo, kad teisinių motyvų nebuvimas sprendime yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 11.

20Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.208 straipsnio 1 dalies ir nevertino aplinkybių, kad atsakovė, gavusi Nacionalinės akreditacijos biuro išvadas dėl patikrinimo vietoje nustatytų trūkumų, nesikreipė į apeliantę dėl trūkumų ištaisymo, apie minėtas išvadas apeliantės neinformavo. Tokiu elgesiu ieškovė pažeidė imperatyvų CK 6.208 straipsnio reikalavimą, kadangi nesuteikė apeliantei įstatymo garantuotos teisės ištaisyti galimus sutarties vykdymo trūkumus. 12.

21Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių, kad pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apeliantė įsipareigojo ne pateikti pilnai išbaigtas dokumentacijas, o teikti konsultacijas ir pagalbą atsakovui siekiant gauti sertifikatą. Akreditacijos proceso metu buvo vertinamas atsakovės, kaip sertifikuojamo subjekto, ir jos darbuotojų pasirengimas teikti priežiūros paslaugas, todėl galutinis sertifikavimui reikalingų dokumentų parengimas buvo tiesiogiai priklausomas tiek nuo apeliantės, tiek nuo atsakovės bendro darbo ir pastangų. Šiuo atveju atsakovė su ieškove nebendradarbiavo ir nesuteikė apeliantei įstatymo garantuotos teisės tinkamai užbaigti sutarties vykdymą. Nors pagal CK 6.208 straipsnio 5 dalį, sutarties šalis privalėjo bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį. 13.

22Apeliantės manymu, atsakovė pirmoji pažeidė sutartį ir šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės tolesniam sutarties vykdymui. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.206 straipsnį, nustatantį, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. 14.

23Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su ieškovės skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. 15.

24Atsakovė nurodė, kad apeliantė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 1.1 ir 2.2 punktuose) įvykdė ne pilna apimtimi, paslaugos suteiktos nekokybiškai, dėl to buvo apsunkintas ir uždelstas atsakovės akreditacijos gavimo procesas. 16.

25Pažymėjo, kad atsakovė laikosi tų pačių savo atsikirtimų motyvų, kuriuos nurodė atsiliepime į ieškovės ieškinį, ir, nenorėdama vilkinti bylinėjimosi proceso, sutinka ieškovei sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimu priteistas sumas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17.

26Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 18.

27CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 19.

28Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo pagal atlygintinę autorinę paslaugų sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 20.

29Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario mėn. tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis (įvardinta kaip autorinė sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei profesionaliai, kokybiškai padėti sukurti kokybės vadybos sistemos dokumentus, padėti praktiškai juos pritaikyti ir padėti sukurti ir įdiegti kokybės vadybos sistemą pagal tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Sukurti paskaitų medžiagą ir kokybiškai išdėstyti įmonės darbuotojams ir atlikti kitus darbus, kurie nurodyti „Kūrinio įgyvendinimo plane“. Atsakovė (kaip užsakovė) įsipareigojo už autorinį darbą sumokėti ieškovei 4 000 Eur pagal sutarties 3.4–3.7 punktuose nustatytą tvarką (t. 1, b. l. 3–4). Atsakovei 2017 m. birželio 14 d. išduotas Nacionalinės akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos Akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.06.068, jog atsakovė atitinka reikalavimus ir akredituota kaip A tipo kontrolės įstaiga, galinti atlikti vaikų žaidimo aikštelių įrangos ir dangos kontrolę (t. 1, b. l. 34). 2018 m. birželio 22 d. ieškovė elektroniniu paštu siuntė atsakovei Kūrinio perdavimo–priėmimo aktą, prašydama atsiskaityti pagal sutarties 3.7 punktą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama, kad paslaugos pagal šalių sutartį suteiktos nekokybiškai ir pareikalavo grąžinti anksčiau sumokėtus 1 000 Eur (t. 1, b. l. 35–40). 21.

30Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). 22.

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims, taikyti sutarčių aiškinimo taisykles įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, tačiau svarbi yra ir sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). 23.

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatskleidė bylos esmės (t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo patį akreditacijos procesą Nacionaliniame akreditacijos biure (akreditacijos proceso metu atsakovės (su ieškovės pagalba) teiktas paraiškas Nacionaliniam akreditacijos biurui, šio proceso metu nustatytus paraiškų ir kitų akreditacijai rengtų dokumentų trūkumus), tačiau nevertino šalių sudarytos sutarties, jos sąlygų, joje nurodytų teikiamų paslaugų pobūdžio, nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir faktinio atsiskaitymo, nesiaiškino tikrosios šalių valios, nekvalifikavo šalių teisinių santykių, nevertino sutartyje nurodytos kūrinio (paslaugų) perdavimo–priėmimo pagal aktus tvarkos. Teismas nevertinto sutarties priedo „Kūrinio įgyvendinimo planas“, kuriame nurodyti šalių sutartų paslaugų (darbų) etapai, nurodytos konkrečiai kiekvienu etapu suteikiamos (planuojamos suteikti) paslaugos, siekiamas rezultatas ir kiekvieno atlikto darbo (paslaugos) kaina. Nevertintas šalių bendradarbiavimas ir atsakovės susitarimas su kitu specialistu dėl tų pačių paslaugų suteikimo, nenutraukus sutarties su ieškove, ir iš to atsirandančios teisinės pasekmės. Taip pat nevertinta, ar likusi nesumokėta sutartyje numatyta 1 000 Eur suma buvo skirta tik už akreditacijos procese numatytų veiksmų ar už kitų konkrečių veiksmų atlikimą (t. y. ar ieškovė buvo atsakinga už konkretaus rezultato pasiekimą ir įsipareigojimą pateikti pilnai išbaigtas dokumentacijas, ar tik už konsultacijas ir pagalbą, ar ir už kitas sutartyje numatytas paslaugas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Akreditacijos procesas ir ieškovės sutartos teikti paslaugos (konsultavimas, praktinė pagalba dėl korekcinių veiksmų plano sudarymo akreditacijos procese) pagal lingvistines sutarties priedo formuluotes yra tik galutinis darbo etapas, kuris šalių sutarties priede „Kūrinio įgyvendinimo plane“ nurodytas kaip „dovana“ (neatlygintinas paslaugų teikimas)), tačiau sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad galutinis atsiskaitymas įvyksta tik po akreditacijos patvirtinimo Lietuvos Akreditacijos biure ir pažymėjimo gavimo dienos. Tuo tarpu visos kitos ieškovės teikiamos paslaugos įvertintos konkrečiomis kainomis (pvz., 1) 300 Eur už surengtą paskaitą darbuotojams ir aptarimą įmonės veiklos atitikties tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimams; 2) 2 700 Eur už kokybės vadybos sistemos diegimo planavimą, Įmonėje turimų ir taikomų kokybės vadybos sistemos dokumentų analizę ir kitų veiksmų (nurodytų įgyvendinimo plano 2 punkte) atlikimą; 3) 200 Eur už rizikų įmonėje nustatymą ir įvertinimą; 4) 300 Eur už paskaitą įmonės darbuotojams atliekantiems vidinius auditus; 5) 350 Eur už parengtą vidinių auditų programą ir kitų veiksmų (nurodytų įgyvendinimo plano 5 punkte) atlikimą; 6) 150 Eur už parengtą vadovybės vertinamąją analizės programą. Visų šių konkrečiai sutartų darbų (paslaugų) atlikimo (jų kokybės) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir dalį prašomos priteisti skolos priteisė tik dėl akreditacijos proceso metu nustatytų trūkumų (nors pagal lingvistines sutarties priedo formuluotes, šio akreditacijos proceso teikiamos paslaugos turėjo būti nemokamos). Įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė svarbiausių (esminių) teisinių ir faktinių bylos aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. 24.

33Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. šiuo atveju yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos. 25.

34Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl priteisiamo skolos dydžio pagal šalių autorinę sutartį, neišsiaiškinęs esminių (svarbiausių teisinių ir faktinių) bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl ji perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 26.

35Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. 27.

36Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

37Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

38Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. šalys sudarė autorinę... 8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad bylos šalys 2016 m. vasario mėn. sudarė autorinę... 13. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad... 14. Teismas pažymėjo, kad dalis Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytų... 15. Teismas, įvertinęs atsakovės dokumentų trūkumus, jų pobūdį ir apimtį,... 16. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. 9.... 18. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto... 19. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes... 20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK... 21. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių... 22. Apeliantės manymu, atsakovė pirmoji pažeidė sutartį ir šis pažeidimas... 23. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su ieškovės skundu,... 24. Atsakovė nurodė, kad apeliantė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 1.1... 25. Pažymėjo, kad atsakovė laikosi tų pačių savo atsikirtimų motyvų,... 26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario mėn. tarp šalių buvo... 30. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis yra vienas iš... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 33. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos... 34. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 35. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro... 36. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas... 37. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 38. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir...