Byla 2A-298-117/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, teisių perėmėjas), prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau – Ieškovas), ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), uždarajai akcinei bendrovei „Festina“, R. M., D. B. ir Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir hipotekos lakšto dalies panaikinimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė R. I., Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas grąžino apeliacinės instancijos teismui dalį bylos nagrinėti iš naujo, ginčo esmė, teismų, nagrinėjusių šią bylą, procesiniai sprendimai ir byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos bei argumentai aptariami tiek, kiek jie yra susiję su šioje byloje sprendžiamais klausimais, t. y. sklypo dalies, kuri pritaikius restituciją grąžintina valstybei, vertės nustatymu; valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymą ir du sprendimus, kuriais atsakovams R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis su valstybinės reikšmės mišku; pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovai R. M. ir D. B. pardavė atsakovui UAB „Festina“ žemės sklypo dalį su 0,11 ha valstybinės reikšmės miško; taip pat hipotekos lakšto dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė Bankui 0,11 ha valstybinės reikšmės miško; panaikinti šios hipotekos registraciją ir taikyti restituciją – valstybei grąžinti žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; R. M. ir D. B. grąžina UAB „Festina“ po 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį; UAB „Festina“ grąžina Bankui 0,11 ha dalies sklypo vertę – 242 342,83 Lt.

7Atsakovai ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, trečiasis asmuo Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko iš dalies, kiti tretieji asmenys savo pozicijos neišreiškė.

8II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarčių esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 02-01-4661 dalių, kuriomis R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5583 ha žemės sklypą, dalis, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklype esantį 0,11 ha valstybinės reikšmės mišką; panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimų Nr. 7243 dalis, kuriais R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5583 ha žemės sklypo dalį, kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; pripažino negaliojančia 2007 m. gegužės 11d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 tarp R. M. ir D. B. ir UAB „Festina“ dalį, kuria UAB „Festina“ buvo parduota 0,5583 ha žemės sklypo dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; pripažino negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė kreditoriui AB Nordea Bank Finland Plc 0,5583 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas, ir panaikino šios hipotekos registraciją. Taikė restituciją: valstybei grąžino žemės sklypo, 0,5583 ha dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; nurodė, kad R. M. ir D. B. grąžina UAB „Festina“ po 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį; UAB „Festina“ grąžina AB Nordea Bank Finland Plc 0,11 ha dalies sklypo vertę – 242 342,83 Lt. Priteisė iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „Festina“, R. M., D. B., AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus valstybei po 1 292 Lt žyminio mokesčio bei po 19,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas konstatavo, kad pardavėjai nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad su ginčo žemės sklypu atlikti sandoriai negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, šalims grąžintina tai, ką jos iš tų sandorių gavo. Teismas taikė restituciją, kadangi valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

11Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui Aplinkos ministerijai, palaikiusiam ieškovo ieškinį, priteisė iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „Festina“, R. M., D. B. ir AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus po 31,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, Banko prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo ir trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo (civilinės bylos Nr. 2A-1127/2013), 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, grąžino žemės sklypo su valstybiniu mišku dalį valstybei, o iš valstybės UAB ,,Festina“ priteisė 242 343 Lt; panaikino sprendimo dalį, kuria R. M. ir D. B. įpareigoti grąžinti UAB ,,Festina“ po 132 000 Lt, o šis – 242 343 Lt Bankui. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą – priteisė trečiajam asmeniui Aplinkos ministerijai iš atsakovų po 36,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Nors apeliaciniame skunde nekeliamas restitucijos taikymo klausimas, tačiau atsižvelgusi į tai, kad pripažinęs sandorį negaliojančiu teismas ex officio sprendžia dėl jo negaliojimo padarinių, kolegija peržiūrėjo teismo taikytą restitucijos būdą ir sprendė, kad, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina tik valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams – valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas išlaidas šiam turtui įsigyti, neviršijančias sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Spręsdama dėl grąžintino turto vertės, kolegija atsižvelgė į žemės sklypo pardavimo UAB „Festina“ kainą (1 339 920 Lt) ir sandorio metu buvusią vidutinę žemės sklypo rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registrą (26 225 Lt), bet padarė išvadą, kad reikėtų vadovautis individualiu turto vertinimu (prieš 2007 gegužės 22 d. įkeitimą Nordea Bank AB atliktu individualiu vertinimu, pagal kurį įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė – 1 230 000 Lt). Tokiu atveju valstybei grąžintinos turto dalies vertė yra 242 343 Lt (0,11 x 1 230 000:0,5583).

14Pasak kolegijos, nors atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai materialinis teisinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje nepareikštas, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ji nesutiko su prokuroro ieškiniu, todėl teismas pagrįstai priteisė iš jos valstybei bylinėjimosi išlaidas. Kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai ir detalus išlaidų paskaičiavimas patvirtina pirmosios instancijos teisme Aplinkos ministerijos patirtas 182 Lt atstovo vykimo į teismą išlaidas.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos kasacinį skundą, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos prisidėjimą prie kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties (civilinės bylos Nr. 3K-3-480/2014), 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria iš valstybės UAB „Festina“ naudai priteista 242 343 Lt, taip pat nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomas sprendimas, ir dėl šių dalių perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

16Kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė sumą, kuri taikant restituciją priteista iš valstybės UAB „Festina“ naudai. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 1 230 000 Lt rinkos kaina nustatyta visam žemės sklypui (0,5583 ha). Teismo sprendimu valstybei grąžinta 0,11 ha miško, kita dalis liko UAB „Festina“ nuosavybė. Taigi grąžintas žemės sklypas taikant restituciją buvo padalytas į du žemės sklypus – 0,11 ha miško žemė ir 0,4483 ha – kitos paskirties žemė. Šiuo atveju valstybei grąžinant miško žemės sklypą ir paskutiniam įgijėjui UAB „Festina“ atlyginant iš valstybės už paimamą žemę, būtina nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą. Apeliacinės instancijos teismas šio žemės sklypo rinkos kainos nenustatinėjo ir priteisė UAB „Festina“ iš valstybės santykinį vidurkį už 0,11 ha miško nuo bendros sklypo rinkos kainos. UAB ,,Lituka“ ir Ko žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaita nepateikta į bylą, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta šio sklypo vertė. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo, būtina individualiai nustatyti 0,11 ha valstybinės reikšmės miško kainą, kuri priteistina iš valstybės.

17Kolegija, vadovaudamasi išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, pažymėjo, kad kasatorius Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, o ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo nepriteistinos.

18III. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos ir argumentai dėl spręstinų klausimų

19Apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovui ir atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai bei UAB „Festina“ buvo pasiūlyta susitarti dėl 0,11 ha valstybinės reikšmės miško sklypo kainos, o nepasiekus taikaus susitarimo – pateikti teismui klausimus ekspertams, kurie atliktų minėto valstybinės reikšmės miško sklypo rinkos vertės ekspertizę, pateikti ekspertų kandidatūras, o taip pat išreikšti savo poziciją dėl apmokėjimo už ekspertizę.

20Ieškovo nuomone, 0,11 ha valstybinės reikšmės miško vertė yra labiausiai susijusi su Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Festina“ turtiniais interesais, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl ekspertizės skyrimo, ekspertų parinkimo bei klausimų jiems formuluočių, turėtų remtis šių atsakovų pareikštomis pozicijomis minėtais klausimais.

21Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir BUAB „Festina“ (2014 m. balandžio 3 d. bendrovei iškelta bankroto byla) taikaus susitarimo nesudarė ir sutiko, kad byloje būtų paskirta teismo ekspertizė dėl 0,11 ha valstybinės reikšmės miško sklypo dalies rinkos vertės nustatymo.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014 panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria iš valstybės UAB „Festina“ naudai priteista 242 343 Lt, taip pat nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomas sprendimas, ir bylą dėl šių dalių perdavus Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei neperžengdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje nubrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, sprendžia kompensacijos atsakovui BUAB „Festina“ už valstybei grąžintiną sklypo dalį pritaikius restituciją priteisimo klausimą.

24Atsižvelgdama į nagrinėjamo klausimo išsprendimu suinteresuotų šalių išreikštas pozicijas, teisėjų kolegija, siekdama nustatyti 0,11 ha valstybinės reikšmės miško sklypo dalies rinkos kainą, byloje paskyrė ekspertizę (CPK 212 str.). Formuluodama klausimą ekspertui, kolegija atsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos nurodytą aplinkybę, kad valstybei grąžintinoje žemės sklypo dalyje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas, kuris iš esmės negalėjo ir negali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas, todėl šios sklypo dalies kaina turi būti nustatoma nesiejant jos su likusia 0,4483 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalimi ir jos naudingosiomis savybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad būtina individualiai nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą.

25Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemės dalies, esančios 0,5583 ha žemės sklype, Ateities pl. 32F, Kaunas, nesiejant valstybinės reikšmės miško ploto su likusia 0,4483 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalimi bei jos naudingosiomis savybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ekspertizės objektas buvo ir yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškams, rinkos vertė 2007 m. gegužės 11 dieną buvo 43,10 Eur (148,82 Lt).

26Remiantis teismų praktika eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kadangi CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nustatydama iš valstybės atsakovui priteistiną sumą, remiasi minėta eksperto išvada, nes jokių kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ginčo objektu esančios 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško sklypo dalies rinkos vertę 2007 m. gegužės 11 dieną, byloje nėra. Šalys nepateikė jokių pagrįstų prieštaravimų dėl byloje atliktos ekspertizės išvados. Nesant duomenų ir įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadą, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikant restituciją ir grąžinant valstybei 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,5583 ha žemės sklype, Ateities pl. 32F, Kaune, atsakovui BUAB „Festina“ iš valstybės priteistina 43,10 Eur dydžio kompensacija, kuri atitinka šios sklypo dalies rinkos vertę 2007 m. gegužės 11 dieną.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus apeliacinės instancijos teismui spręsti kompensacijos už valstybei grąžinamą sklypo dalį dydžio nustatymo ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus byloje, bylinėjimosi išlaidos tarp bylos šalių nebuvo paskirstytos, todėl apeliacinės instancijos teismui išsprendus ginčą, sprendžiamas bylos šalių patirtų išlaidų paskirstymo tarpusavyje klausimas.

29Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalys, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomas sprendimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikintos, konstatavus, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo, t. y. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, nepriteistinos. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir papildomas sprendimas pakeistini, priteisiant iš atsakovų BUAB „Festina“, R. M., D. B., Nordea Bank AB valstybei po 374 Eur (1 292 Lt) žyminio mokesčio bei po 5,61 Eur (19,39 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisiant trečiajam asmeniui Aplinkos ministerijai iš atsakovų BUAB „Festina“, R. M., D. B., Nordea Bank AB po 10,54 Eur (36,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

30Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 27,64 Eur (95,46 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad pirmąjį kartą nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė, o kasacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas Nacionalinės žemės tarnybos kasacinį skundą, grąžino bylą nagrinėti dėl tos dalies, kurią apeliacinės instancijos teismas išsprendė ex officio, kas iš esmės reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas lieka atmestas, šių išlaidų priteisti iš kitų atsakovų, nors ir turinčių priešingą suinteresuotumą, nėra pagrindo, o kaip minėta, valstybei iš jos pačios atstovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo taikant restituciją ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šias sprendimo rezoliucines dalis išdėstyti taip:

33„Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Festina“ (į. k. 133752591) iš valstybės 43,10 Eur (keturiasdešimt tris eurus 10 ct) kompensacijos.

34Priteisti iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Festina“ (į. k. 133752591), R. M. (a. k. ( - ) D. B. (a. k. ( - ) Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (į. k. 303252632), valstybei po 374 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio bei po 5,61 Eur (penkis eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

35Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą pakeisti – priteisti trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai (į. k. 188602370) iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Festina“ (į. k. 133752591), R. M. (a. k. ( - ) D. B. (a. k. ( - ) Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (į. k. 303252632), po 10,54 Eur (dešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.