Byla 2A-1127/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, atsakovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Festina“, R. M., D. B. ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir hipotekos lakšto dalies panaikinimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė R. I., Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymą ir du sprendimus, kuriais atsakovams R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis, kuriuose buvo valstybinės reikšmės miškų; pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovai R. M. ir D. B. pardavė atsakovui UAB „Festina“ žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė Nordea Bank Finland Plc. žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas ir panaikinti šios hipotekos registraciją; taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimais Nr. 7244 ir Nr. 7243 D. B. ir R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų senelio J. M. žemės sklypo dalis, o Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 02-01-4661 jiems buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha žemės sklypo turėtoje ( - ), dalis – 0,2791 ha ir atitinkamai dalis – 0,2792 ha. Į grąžintą žemės sklypo dalį pateko 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas. 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi R. M. ir D. B. nuosavybės teise jiems priklausantį žemės sklypą pardavė UAB „Festina“. Žemės sklypas parduotas už 1 339 920 Lt. UAB „Festina“ 2007 m. gegužės 23 d. žemės sklypą sutartine hipoteka įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. Kauno apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką bei grąžindamas juos natūra, pažeidė LR Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, todėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimų Nr. 7243 ir Nr. 7244 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ dalys, kurių pagrindu R. M. ir D. B. privačion nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas, kurio 0,11 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus, yra neteisėti bei naikintini.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 02-01-4661 dalių, kuriomis R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5583 ha žemės sklypą, dalis, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklype esantį 0,11 ha valstybinės reikšmės mišką; panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimų Nr. 7243 dalis, kuriais R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5583 ha žemės sklypo dalį, kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; pripažino negaliojančia 2007 m. gegužės 11d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 tarp R. M. ir D. B. ir UAB „Festina“ dalį, kuria UAB „Festina“ buvo parduota 0,5583 ha žemės sklypo dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; pripažino negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. 0,5583 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas, ir panaikino šios hipotekos registraciją. Taikė restituciją: valstybei grąžino žemės sklypo, 0,5583 ha dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; nurodė, kad R. M. ir D. B. grąžina UAB „Festina“ po 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį; UAB „Festina“ grąžina AB Nordea Bank Finland Plc 0,11 ha dalies sklypo vertę – 242 342,83 Lt. Priteisė iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Festina“, R. M., D. B., AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus valstybei po 1 292 Lt žyminio mokesčio bei po 19,39 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas sprendė, kad prokuroras ieškinio senaties termino nepraleido. Pažymėjo, kad duomenys būtini nustatyti viešojo intereso pažeidimą prokuratūroje buvo gauti 2011 m. kovo 25 d., į teismą prokuroras kreipėsi nedelsiant – 2011 m. balandžio 18 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko sprendimas, kuriuo atsakovams R. M. ir D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimui Nr. 765, kuriuo tam tikros žemės sklypų dalys priskirtos valstybinės reikšmės miškams. Teismas sprendė, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, jog ginčo žemės sklype yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Teismas pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, 3 punktą privalėjo vadovautis valstybinės reikšmės miškų plotų schemomis, o to nepadariusi ir priėmusi prieštaringus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidė ieškovo nurodytus teisės norminius aktus bei jų reikalavimus. Ginčijamus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, teismas pripažintino negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000, pateiktais išaiškinimais, kad panaikinus neteisėto potvarkio dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalį turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl sprendė, kad atsakovo Nordea Bank Finland Plc argumentai dėl restitucijos netaikymo turėtų būti atmesti. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas, po to žemės dalies perleidimas buvo vykdomas pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad pardavėjai nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kad atsakovas nežinojo ar netinkamai suprato Miškų įstatymo 4 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nereiškia, kad jis neturėjo ir negalėjo žinoti, kad pardavėjai nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad neturėtų būti taikomos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Teismas vadovavosi visuotinai pripažįstamu teisės principu, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi, ir sprendė, kad pardavėjai pirkimo - pardavimo sutartimi pardavę atsakovui UAB „Festina“ ginčo žemės sklypą elgėsi neteisėtai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. Sprendė, kad atsakovas UAB „Festina“ privalo grąžinti žemės sklypą, įgytą be teisinio pagrindo. Teismas tenkino ir reikalavimą pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį, kuria UAB „Festina“ buvo parduota žemės sklypo 0,5583 ha dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas, pripažino negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. 0,5583 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas ir panaikino šios hipotekos registraciją. Dėl atsakovo Nordea Bank Finland PLC argumento, kad ginčo žemės sklypas turėtų būti padalintas į du atskirus nekilnojamuosius daiktus ir hipoteka privalo būti palikta galioti abiems po padalijimo suformuotiems žemės sklypams, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško plotai tik iš dalies patenka į ginčo sklypą, todėl pagal teisės aktus nuosavybės teisės į žemę galėjo būti atkurtos tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotiems žemės sklypams. Šiuo atveju tik ginčo žemės sklypų padalijimas turėtų įtakos klausimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo sprendimui. Sprendė, kad valstybei grąžinus 0,5583 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas, laikytina, jog valstybė šiuo turtu nėra užtikrinusi jokios prievolės atsakovui. Pripažinęs sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas taikė restituciją – valstybei grąžino žemės sklypo 0,5583 ha dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; R. M. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties dalį; D. B. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties dalį; UAB „Festina“ grąžina AB Nordea Bank Finland Plc 0 0,11 ha sklypo dalies vertę – 242 342,83 Lt.

8Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui LR aplinkos ministerijai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Festina“, R. M., D. B. ir AB Nordea Bank Finland Plc po 31,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo byloje palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, laiku pateikė įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovų priteisti jo patirtas išlaidas.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo

11Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas nevertino argumentų, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė pareigos apskričių viršininkams, derinant žemės sklypų planus, papildomai aiškintis, ar į žemės sklypo, kuris yra teisės aktų nustatyta tvarka paženklintas, ribas patenka miško žemė, taip pat pakartotinai nustatinėti laisvos, valstybės išperkamai nepriskirtinos žemės ribų ir tuo abejoti savivaldybės administracijos direktoriaus pažymėtomis laisvos žemės sklypo ribomis bei numatytomis specialiosiomis sąlygomis bei kitais kadastro duomenimis. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsniuose, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

132. Teismas be teisinio pagrindo teigia, kad ieškinio senaties institutas turėtų būti taikomas nuo tada, kai Centrinės hipotekos įstaiga pateikė prokuratūrai duomenis apie įkeitimo duomenis, susijusius su ginčo žemės sklypu. Pagal pateiktus VĮ Registrų centro duomenis, ieškovui jau ankščiau turėjo būti žinoma apie visus juridinius faktus, įregistruotus ginčo žemės sklypui, todėl darytina išvada, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, praleido teisės aktuose numatytą terminą atsakovo priimtiems administraciniams aktams ginčyti.

143. Teismas be pagrindo valstybei priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 1 292 Lt žyminio mokesčio ir 19,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

15Atsakovai D. B. ir R. M. su apeliaciniu skundu sutinka, prašo skundą tenkinti, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą senaties terminą administracinių aktų teisėtumui ginčyti. Šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama su Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. rašto „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. (16-l)-D8-2088 gavimo Kauno apygardos prokuratūroje momentu. Nustatant, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, prokurorui nereikėjo surinkti visų įmanomų rašytinių įrodymų, o reikėjo įvertinti tik tuos, kurie šiuo tikslu laikytini būtinais ir pakankamais. Iš Centrinės hipotekos įstaigos gauti duomenys apie ginčo žemės sklypo įkeitimą yra nesusiję su tikėtino viešojo intereso pažeidimo nustatymu, nes remiantis šiais duomenimis neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti galimo pažeidimo fakto. Teismas neteisingai ieškinio senaties pradžią susiejo su nurodytų duomenų gavimu ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

16Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su pareikštu apeliaciniu skundu sutinka dėl žemiau išvardintų motyvų.

17Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nėra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino administraciniams aktams ginčyti. Sutinka su apelianto nuomone, kad teismas be teisinio pagrindo teigia, jog ieškinio senaties institutas turėtų būti taikomas nuo tada, kai Centrinės hipotekos įstaiga pateikė prokuratūrai su ginčo žemės sklypu susijusius įkeitimo duomenis. Pažymėjimas apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį nėra dokumentas, patvirtinantis viešojo intereso pažeidimą, todėl minėtos informacijos gavimo datos negalima laikyti senaties termino pradžia. Ieškinio senaties eigos pradžia laikytina 2011 m. kovo 4 d., ieškinys teisme gautas tik 2011 m. balandžio 18 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, reikalavimo ginčyti administracinius aktus terminas šioje byloje yra praleistas. Senaties termino skųsti administracinius aktus praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl teismas turėjo taikyti senatį ir ieškinį atmesti.

18Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, su apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

191. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista ir nepagrįstai senaties termino momentą skaičiavo nuo 2011 m. kovo 25 d., o ne nuo 2011 m. kovo 4 d.

202. Teismas netinkamai aiškino hipoteką reglamentuojančias imperatyvias teisės normas. Prokuroro reikalavimą pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto dalį teismas privalėjo atmesti. Teismui patenkinus kitus prokuroro reikalavimus, ginčo žemės sklypas turėtų būti padalintas į du atskirus nekilnojamuosius daiktus. Hipoteka privalo būti palikta galioti abiems po padalijimo suformuotiems žemės sklypams, nepažeidžiant imperatyvaus CK 4.172 straipsnio 1 dalies reikalavimo.

213. Teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas – prokuroro reikalavimas dėl restitucijos taikymo turėjo būti atmestas, nes šio civilinių teisių gynybos būdo taikymas prieštarauja CK 6.153 straipsnio 1 daliai, nepagrįstai pažeidžia sąžiningo banko teises ir interesus.

224. Teismas privalėjo vadovautis teisingumo ir teisėtų lūkesčių principu, užtikrinti civilinių santykių ir civilinės apyvartos stabilumą. Patenkinus prokuroro reikalavimus valstybei gali būti padaryta didesnė žala nei ieškinį atmetus.

23Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2012 m. liepos 31 d. pareiškimu prisidėjo prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo (3 t., 90-91 b. l.).

24Atsakovas UAB „Festina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti dėl senaties, priešingu atveju – pakeisti sprendimo dalį ir panaikinti dalį dėl restitucijos tarp R. M. ir UAB „Festina“, D. B. ir UAB „Festina“, tarp UAB „Festina“ ir AB Nordea banko taikymo natūra, nurodant, jog restitucija taikytina tik tarp valstybės ir UAB Festina“, įpareigojant valstybę atlyginti UAB „Festina“ patirtas turto įsigijimo išlaidas – 264 000 Lt. Panaikinus arba iš dalies sprendimą apkeitus, turėtų būti panaikintas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

251. Prokuroras, 2011 m. kovo 8 d. iš Registrų centro atsispausdinęs duomenis apie ginčo sklypą, turėjo visus duomenis, reikalingus kreiptis į teismą. Į teismą jis kreipėsi 2011 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po to, kai buvo gauta pakankamai duomenų, būtinų nustatyti viešojo intereso pažeidimą. Senaties termino pradžia ginčijamiems sprendimams prasidėjo 2007 m. gegužės 8 d., nes valstybės įgaliota institucija, veikdama tinkamai ir atidžiai, galėjo sužinoti apie neteisėtai perduotą turtą. Aplinkos ministerijai apie šį sprendimą turėjo tapti žinoma ne vėliau kaip 2007 m. gegužės 9 d., kuomet Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės atsakovams. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjekto delsimas informuoti prokurorą apie viešojo intereso pažeidimus lėmė, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo praėjus ilgam laikui po atitinkamų administracinių aktų priėmimo, todėl ieškinio senaties terminas praleistas be svarbios priežasties, o ieškovas net neprašė šio termino atnaujinti.

262. Teismas netinkamai taikė CK 6.145, 6.146, 6.152, 6.153 straipsnius, nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012) šio pobūdžio bylose. Nors apeliaciniame skunde šių argumentų nėra, atsakovas prašo peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas, o neperžengus skundo ribų bus pažeistos atsakovų, visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai.

273. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, pateiktais išaiškinimais, kad visiškos restitucijos taikymas, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pripažinimas nebaigta ir asmenų, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinimas į neapibrėžtą padėtį iki šis klausimas bus išspręstas iš naujo, yra neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti asmenų, kurie laikėsi įstatymų reikalavimų, teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Restituciją teismas turėjo taikyti tik tarp UAB „Festina“ ir valstybės, įpareigodamas valstybę atlyginti UAB „Festina“ jos patirtas turto įsigijimo 264 000 Lt išlaidas.

28Ieškovas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir dėl to atmestini. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

291. Apeliantų argumentai, kad Kauno apskrities viršininkas nėra atsakingas už teisės aktų pažeidimus, padarytus priimant ginčijamus administracinius aktus, atmestini kaip nepagrįsti. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu už nuosavybės teisių atkūrimą buvo atsakingi apskričių viršininkai. R. M. ir D. B. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko sprendimais ir įsakymais, todėl būtent Kauno apskrities viršininko administracija bei viršininkas privalėjo patikrinti, ar nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Apeliantas neginčija sprendime konstatuotų aplinkybių, kad dalis ginčo žemės sklypo patenka į valstybinės reikšmės miesto miškų plotus ir, kad į juos nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos.

302. Teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė ieškinio senaties ir konstatavo, kad termino administraciniams aktams ginčyti pradžia laikytina 2011 m. kovo 25 d. Pradinė, labai nekonkreti informacija iš Aplinkos ministerijos buvo gauta 2011 m. kovo 4 d., tačiau iš pateiktos informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad buvo pažeistas viešasis interesas, todėl teismas pagrįstai termino pradžią administraciniams aktams ginčyti skaičiavo nuo 2011 m. kovo 25 d. ir ieškinio senaties netaikė.

313. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio l dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantas yra savarankiškas juridinis asmuo, perėmęs apskrities viršininko teises ir pareigas, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai valstybei iš šio atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

32Trečiasis asmuo LR aplinkos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad teismas priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra rašymo apsirikimas, kadangi nurodyta „panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 7243“ „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste D. B.“, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šio sprendimo numeris turėtų būti 7244.

33Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo

34Trečiasis asmuo LR aplinkos ministerija prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą pakeisti ir LR aplinkos ministerijai priteisti visas patirtas 182 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvada, kad Aplinkos ministerija pagrindė tik 158,48 Lt išlaidas, yra nepagrįsta, nes byloje pateikti visų 182 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai.

35Ieškovas su apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo pakeitimo sutinka, prašo jį tenkinti.

36Atsakovas AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręsti teismo nuožiūra.

37Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo pakeitimo patenkinti.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

40Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 7244 D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio J. M. Naujasodžio k. Pažaislio vlsč. turėto 4,0100 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies – 1,3360 ha dalį – 0,2791 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 183 b. l.). Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 02-01-4661 D. B. buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha žemės sklypo turėtoje ( - ), dalis – 0,2791 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 190 b. l.). Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 7243 R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio J. M. Naujasodžio k. Pažaislio vlsč. turėto 4,0100 ha žemės sklypo jam priklausančios dalies – 1,2180 ha dalį – 0,2792 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 184 b. l.). Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 02-01-4661 R. M. buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha. žemės sklypo turėtoje ( - ), dalis – 0,2792 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 189 b. l.). 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi R. M. ir D. B. nuosavybės teise jiems priklausantį žemės sklypą už 1 339 920 Lt pardavė UAB „Festina“ (1 t., 18-23 b. l.). UAB „Festina“ 2007 m. gegužės 23 d. įsigytą žemės sklypą sutartine hipoteka įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (1 t., 15-17 b. l.).

41Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 8 d. pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. P-1102-24266, žemės sklypo 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Kauno m. sav., Kauno m. ( - )) dalis, pažymėta indeksu 24a, patenka į valstybinės reikšmės miškus (1 t., 11 b. l.). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 10 d. pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius nurodyta, kad žemės sklype kadastriniu Nr. ( - )Lietuvos Respublikos valstybės kadastre yra registruotas 0,11 ha valstybinės reikšmės miškų plotas (1 t., 12 b. l.).

42Kauno apygardos prokuratūroje 2011 m. kovo 4 d. gautas Aplinkos ministerijos raštas dėl viešojo intereso gynimo (1 t., 24-25 b. l.). Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos ir medžiagos pateikimo (1 t., 26 b. l.). Reikalauta papildoma medžiaga prokuratūroje gauta 2011 m. kovo 18 d. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl administracinių aktų ir sandorių nuginčijimo į teismą kreipėsi 2011 m. balandžio 18 d. (1 t., 4 b. l.). Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu prokuroro ieškinį patenkino visiškai. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, prie kurio prisidėjo atsakovas Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, ieškinio senaties netaikymu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

43Dėl įrodymų vertinimo

44Teismo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, apelianto argumentų, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė pareigos apskričių viršininkams, derinant žemės sklypų planus, papildomai aiškintis, ar į žemės sklypo, kuris yra teisės aktų nustatyta tvarka paženklintas, ribas patenka miško žemė, tai pat pakartotinai nustatinėti laisvos, valstybės išperkamai nepriskirtinos žemės ribų ir tuo abejoti savivaldybės administracijos direktoriaus pažymėtomis laisvos žemės sklypo ribomis, neįvertinimu. Sutikti su tokia apelianto pozicija kolegija nemato pagrindo. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymus įvertino laikydamasis CPK 185 straipsnio reikalavimų ir ginčijamus administracinius aktus pagrįstai pripažino negaliojančiais. LR Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių apelianto argumentai, kad teisės aktai apskričių viršininkams nenustatė pareigos tikrinti savivaldybės administracijos direktoriaus pažymėtas laisvos žemės sklypo ribas, neturi teisinės reikšmės.

45Dėl senaties termino

46Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, prokuroras praleido teisės aktuose nustatytą terminą atsakovo priimtiems administraciniams aktams ginčyti. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

47Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje buvo ginčijami administraciniai aktai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino, kai į teismą (bendrosios kompetencijos ar administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, yra pažymėję, kad ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai ieškovas (pareiškėjas) gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis.

49Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 4 d. gavo Aplinkos ministerijos raštą, kuriame prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl atkurtų nuosavybės teisių į vienuolika sklypų, kurie patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą (1 t. 24-25 b. l.). Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos ir medžiagos pateikimo (1 t., 26 b. l.). Reikalauta papildoma medžiaga prokuratūroje gauta 2011 m. kovo 18 d. Taigi ši diena laikytina ieškinio senaties pradžios momentu, kadangi ieškovas gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas viešasis interesas. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu dėl administracinių aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo į teismą kreipėsi 2011 m. balandžio 18 d. (1 t., 4 b. l.), todėl pagrįstai spręsta, kad ieškovas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ieškiniui pateikti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties termino pradžią teismas turėjo skaičiuoti ne nuo 2011 m. kovo 25 d., kuomet iš Centrinės hipotekos įstaigos prokuratūra gavo papildomus duomenis. Centrinės hipotekos įstaigos disponuojami duomenys prokuratūrai prieinami be papildomo jų pareikalavimo. Nustatyta teismo klaida neturi įtakos išvados dėl senaties termino nepraleidimo teisingumui. Senaties termino eigos pradžią skaičiuoti, kaip nurodo apeliantas, nuo Aplinkos ministerijos rašto prokuratūroje gavimo 2011 m. kovo 4 d. nėra pagrindo, nes nurodytą dieną ieškovas neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių jam daryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą.

50Dėl apeliacinės instancijos tvarka nagrinėjamos bylos ribų

51Šioje byloje pateikti du apeliaciniai skundai – Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo Nordea Bank Finland Plc, dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo ir Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo.

52Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, nepagrįstu ieškinio senaties netaikymu ir netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą nurodo ir kitus argumentus, dėl kurių turėtų būti panaikintas kito atsakovo skundžiamas teismo sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstoma nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 str.). Taigi atsakovo Nordea Bank Finland Plc atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti pateikiama papildomų, apeliaciniame skunde nenurodytų, apeliacijos pagrindų. Nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu ir manydamas, kad sprendimas naikintinas ir dėl kitų nei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti apeliacijos teise, tačiau šios teisės neįgyvendino. Atsakovo Nordea Bank Finland Plc prisidėjimas prie Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo nesuteikia jam teisės atsiliepime dėstyti naujus sprendimo nepagrįstumo pagrindus. CPK 309 straipsnyje nurodyta, kad pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nepasisako dėl banko argumentų, susijusių su ta teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinta dalis bankui įkeisto turto hipotekos. Bankas yra privatus juridinis asmuo, kuris gali tinkamai ginti savo pažeistas teises. Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir pasisakyti dėl neapskųstos sprendimo dalies, kuria panaikinta hipotekos dalis, pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tai susiję su privataus juridinio asmens interesais ir viešojo intereso šiuo atžvilgiu nėra. Šiame kontekste tik pažymėtina, jog kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl hipotekos ginčo žemės sklypui panaikinimo.

53Dėl restitucijos būdo

54Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos CK 6.145 str. 1 d.). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas restitucijos taikymo tinkamumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pripažinęs sandorį negaliojančiu teismas ex officio sprendžia dėl sandorio negaliojimo pasekmių, teisėjų kolegijos nuomone, yra būtina revizuoti pirmosios instancijos teismo pasirinktą restitucijos būdą.

55Nagrinėjamu atveju teismas taikė restituciją natūra ir valstybei grąžino žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; įpareigojo atsakovus R. M. ir D. B. grąžinti atsakovui UAB „Festina“ po 132 000 Lt, gautus pagal nuginčyto pirkimo – pardavimo sandorio dalį; įpareigojo atsakovą UAB „Festina“ grąžinti atsakovui AB Nordea Bank Finland Plc 0,5583 ha ginčo sklypo 0,11 ha dalies vertę – 242 342,83 Lt.

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos analogiškose bylose restitucijos taikymo klausimais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Byloje nebuvo ginčijamas atsakovų kaip nuosavybės teisių atkūrimo subjektų – R. M. ir D. B., statusas, nenustatyta, kad jie būtų darę kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintinos žemės plotus; valstybinės reikšmės miško dalies perdavimą jų nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o šie asmenys pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grąžintinos žemės plotus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Byloje nustačius, kad turtą, į kurį neteisėtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės, atsakovai R. M. ir D. B. pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturėjo intereso juo disponuoti, jiems restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atsižvelgdama į šią aktualią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra būtina keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos, panaikinant jo dalį, kuria R. M. ir D. B. įpareigoti grąžinti UAB „Festina“ po 132 000 Lt, o UAB „Festina“ įpareigota grąžinti bankui ginčo sklypo 0,11 ha dalies vertę – 242 342,83 Lt. Sprendimo dalimi, kuria UAB „Festina“ įpareigota grąžinti hipotekos kreditoriui žemės sklypo ginčo dalies vertę, išspręstas su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijęs klausimas. Kokių teisinių priemonių atsakovo UAB „Festina“ atžvilgiu imsis bankas, sumažėjus prievolės užtikrinimui įkeisto turto masei, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamo ginčo atveju restitucija taikytina tarp valstybės ir paskutiniojo valstybei grąžintino turto įgijėjo UAB „Festina“, t. y. valstybė įpareigotina sumokėti paskutiniam turto įgijėjui valstybei grąžinto turto sandorio sudarymo metu rinkos kainą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

57Spręsdamas dėl grąžintino turto vertės teismas vadovavosi šalių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta turto verte ir atitinkamai grąžintino turto dalies verte. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, valstybė atlygina išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Žemės sklypą R. M. ir D. B. pardavė UAB „Festina“ už 1 339 920 Lt (1 t., 18-23 b. l.). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, sandorio metu buvo 326 225 Lt (1 t., 13-14 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl ginčo turto vidutinės rinkos vertės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (2007 metų gegužės mėn.) reikėtų vadovautis individualiu turto vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2013).

58Ginčo žemės sklypo perleidimo sandoris sudarytas 2007 m. gegužės 11 d. Įsigytą turtą atsakovas UAB „Festina“ 2007 gegužės 22 d. įkeitė Nordea Bank Finland Plc (1 t., 178-181 b. l.). Prieš įkeitimą buvo atliktas individualus minėto turto vertinimas. Hipotekos lakšte nurodyta, kad UAB „Lituka“ ir Ko 2007 m. gegužės 14 d. atlikto vertinimo metu įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 1 230 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad individualus turto vertinimas atliktas 2007 metų gegužės mėnesį, t. y. tuo pat metu, kaip ir ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris, teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys yra pakankami spręsti dėl individualios ginčo turto vertės. Tokiu atveju valstybei grąžintinos turto dalies vertė nuo 1 230 000 Lt sudarytų 242 343 Lt (0,11 x 1 230 000:0,5583), kurie priteistini atsakovui UAB „Festina“ iš valstybės.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš valstybės atstovo priteisė žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos priteistas 1 292 Lt žyminis mokestis bei 19,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, išaiškinimu, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

61CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai materialinis teisinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas, kadangi ji yra valstybės atstovė, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme Nacionalinės žemės tarnyba nesutiko su prokuroro, kuris kreipėsi į teismą gindamas valstybės interesus, pozicija ir prokuroro ieškiniui reikalavo taikyti senatį, kurios praleidimo Nacionalinės žemės tarnybos skundžiamu sprendimu teismas nekonstatavo, o prokuroro ieškinį pripažino pagrįstu. Įvertinus būtent tokią atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos poziciją byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos valstybei bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

62Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmestus, prie šio skundo prisidėjusio atsakovo Nordea Bank Finland Plc apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

63Dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo

64Trečiasis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą nurodė, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra klaida, nurodytas ne tas panaikinto Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste D. B.“ numeris – vietoje numerio 7244, nurodytas 7243 numeris.

65Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. M. valdytą nekilnojamąjį turtą, numeris yra 7244 (atkūrimo bylos 183 b. l.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje - vietoj Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste D. B.“ nurodyto numerio 7243 įrašyti numerį 7244.

66Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo

67CPK 88 straipsnio 1 dalyje išvardintas pavyzdinis sąrašas išlaidų, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu. Šis sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 9 punktą, su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis gali būti pripažįstamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. protokoline nutartimi trečiojo asmens Aplinkos ministerijos dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu. Trečiasis asmuo prašė priteisti 182 Lt ministerijos atstovo kelionės išlaidų. Teismas papildomu sprendimu šį prašymą tenkino iš dalies, nes sprendė, kad trečiasis asmuo pagrindė 158,48 Lt turėtų išlaidų, todėl jas proporcingai priteisė iš atsakovų.

68Apeliantas LR aplinkos ministerija teisus, kad byloje pateikti įrodymai ir detalus išlaidų paskaičiavimas patvirtina pirmosios instancijos teisme jo patirtas 182 Lt atstovo vykimo į teismą išlaidas (2 t., 113-115, 146-148 b. l.). Todėl yra pagrindas tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą pakeisti, trečiajam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 182 Lt, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 36,40 Lt.

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

71„Grąžinti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Festina“, į. k. 133752591, žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio Kauno m. sav., Kauno m. ( - ), dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas.

72Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Festina“, į. k. 133752591, iš valstybės 242 343 (du šimtus keturiasdešimt du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt tris) Lt.“

73Panaikinti sprendimo dalį, kuria R. M. ir D. B. įpareigoti grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Festina“ po 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal nuginčytą 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį, o uždaroji akcinė bendrovė „Festina“ įpareigota grąžinti akcinei bendrovei Nordea Bank Finland Plc sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Kauno m. sav., Kauno m. ( - )) (įkeisto hipotekos lakštu Nr. 02120070007894, įkainuotas 1 230 000 Lt), ginčo 0,11 ha dalies vertę – 242 342,82 Lt.

74Kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

75Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje - vietoj Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste D. B.“ nurodyto numerio 7243 įrašyti numerį 7244.

76Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą pakeisti – priteisti trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, į. k. 188602370, iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, uždarosios akcinės bendrovės „Festina“, į. k. 133752591, R. M., a. k. ( - ) D. B., a. k. ( - ) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į. k. 112025592, po 36 (trisdešimt šešis) Lt 40 ct bylinėjimosi išlaidų.