Byla 2-1237-467/2016
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo išmoką, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. K. U., ieškovo atstovui adv. A. B., atsakovo BAB banko SNORAS įgaliotam asmeniui A. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. U. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo išmoką, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas A. K. U. 2013 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui SNORAS, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110728V990063 kaip sudarytą dėl esminio suklydimo; taikyti restituciją ir pripažinti, kad 41 999,29 Lt yra BAB banko SNORAS sąskaitoje Nr. BS110727V994489500; pripažinti ieškovo teisę į 41 999,29 Lt indėlių draudimo išmoką iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 260 Lt žyminis mokestis.

5Ieškinyje ieškovas nurodo, jog iki 2011 m. liepos 27 d. jis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo sukaupęs 42 000 Lt santaupų. 2011 metų vasarą internete jis pamatė AB banko SNORAS reklamą, kurioje bankas siūlė apie 5 proc. palūkanų už banke įsigytas obligacijas. Kadangi tuo metu sąskaitoje laikomi pinigai nenešė jokios naudos, ieškovas neplanavo jokių pirkinių, o kiti bankai už bet kokias finansines priemones siūlė labai mažas palūkanas, ieškovas nusprendė labiau pasidomėti pasiūlymu. 2011 m. liepos 27 d. ieškovas nuvyko į AB banko SNORAS būstinę, esančią Vivulskio g. 7, Vilniuje, kur banko darbuotoja jam patvirtino, kad bankas moka 5 proc. palūkanas už banke įsigytas obligacijas ir kad šis sandoris bus draustas ir, jeigu kas atsitiks su pinigais, tai draudimas viską kompensuos. Banko darbuotoja paaiškino, kad reikia atsidaryti sąskaitą, pervesti pinigus į ją ir tada atvykti pasirašyti obligacijų pirkimo sutartį. Ieškovas tą pačią dieną atidarė sąskaitą banke (2011-07-27 mokėjimo sąskaitos sutartis Nr. BS11 0727V994489500) ir, nuvykęs į AB „Swedbank“, pervedė į AB banke SNORAS naujai atidarytą sąskaitą 42 000 Lt. Kitą dieną ieškovas vėl nuvyko į AB banką SNORAS, kur pasirašė kliento aptarnavimo sutartį, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir obligacijų pasirašymo sutartį. Šiuo veiksmu už 41 999,29 Lt ieškovas įsigijo 420 vnt. obligacijų, kurių vieneto vertė buvo 100 Lt, o obligacijų metinė palūkanų norma - 5 proc. Obligacijų išpirkimo data buvo nustatyta 2012 m. rugpjūčio 1 d. AB banko SNORAS vardu sutartis pasirašė klientų vadybininkė E. Š.. Ieškovas nurodo, jog atsakovas ne tik kad neatskleidė ir neišaiškino ieškovui esminių sutarties sąlygų, bet priešingai - reklamuodamas savo produktą ir konsultuodamas jį pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko ieškovas suklydo sudarydamas ginčijamą sandorį, nors, pasirašius neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsakovas prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą informaciją. Ginčo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo sutarties pagrindu, kuri pagal savo pobūdį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl paslaugų teikėjas turėjo pareigą, prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Tuo tarpu 2011 m. liepos 27 d., ieškovui konsultuojantis AB banke SNORAS ir 2011 m. liepos 28 d. pasirašant sutartis, atsakovo klientų vadybininkė E. Š. ieškovui nepaaiškino siūlomų finansinių priemonių rizikos, nekonsultavo ir neįspėjo dėl rizikos, būdingos investuojant į obligacijas. Visas konsultavimas ir sutarčių pasirašymas truko labai trumpai. Tiek iš reklamos, kurios vedamas ieškovas atėjo į banką, tiek iš konsultacijų jis suprato, kad siūloma finansinė priemonė yra tam tikros rūšies indėlis. Indėlis buvo vienintelė ieškovui žinoma taupymo priemonė ir jis žinojo, kad indėliai iki 100 000 EUR yra privalomai drausti. Iš konsultacijos metu atsakovo darbuotojos suteiktos informacijos ieškovas susidarė nuomonę, kad obligacijų pirkimo sutartis yra tapati indėlio sutarčiai ir kad jo piniginės lėšos bus apdraustos, o bankui, negalint grąžinti pinigų, jie bus kompensuoti draudimo. Aptarnavimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, priešingai, joje nurodyta, jog „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Todėl ieškovas galvojo, kad pagal obligacijų pasirašymo sutartį bankui patikėti pinigai yra apdrausti kaip ir indėliai. Žinodamas, kad paties draudėjo išleisti vertybiniai popieriai pagal įstatymą negali būti draudžiami, be to draudimo įmokų bankas nemoka, tačiau tuo pat metu siūlydamas gerokai aukštesnes palūkanas nei už indėlius, bankas sąmoningai siekė suklaidinti investuotojus, kurių didžioji dalis yra senyvo amžiaus žmonės, nesiorientuojantys vertybinių popierių rinkoje, ir tokiu būdu pritraukti daugiau klientų. Ginčo sutarties nuostatose nėra nurodyta obligacijų įsigijimo rizika bei obligacijų draudimas, o obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punkte nurodyti prospektas ir galutinės sąlygos ieškovui įteiktos nebuvo nei prieš pasirašant sutartį, nei vėliau, nepaisant to, kad pasirašytose sutartyse nurodyta, jog klientas yra su jais susipažinęs. Be to ieškovui nebuvo įteiktas ir atsakovo apibendrintas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas, kuriame turėjo būti nurodyta obligacijų rizika bei pelningumas. Todėl, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, tyčinius nesąžiningus atsakovo veiksmus, senyvą ieškovo amžių, jo išsilavinimą, nesusijusį su finansų rinkomis, ieškovui susidarė įspūdis, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir, kaip ir indėlis, apdraustas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. O tai buvo viena iš esminių sąlygų, apsprendusi ieškovo valią sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Pripažinus obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija ir ieškovui grąžinti jo sumokėti pinigai.

6Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. Nors ieškovas, bandydamas įrodyti savo reikalavimą, teigia, kad atsakovas nesupažindino jo su ginčijamo sandorio sudarymo rizikomis, nepateikė ginčijamą sandorį lydinčių dokumentų ir pan., tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu ginčijamo sandorio 1.22 punkte, prieš pat šalies parašą, aiškiai matomoje vietoje yra nurodyta, jog, pasirašydamas šią sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos, prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Papildomai, vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 punktu, atsakovas iš anksto pateikė ieškovui, kaip neprofesionaliam klientui, šių taisyklių 30-45 punktuose nurodytą informaciją (tame tarpe „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką“), o ieškovas savo parašu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Aprašymo 7-8 punktuose nurodoma, kad obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų. Atsakovo ieškovui pateiktos „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santraukos“ 20.1 punktas aiškiai nustato, jog investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Taip pat šiame dokumente yra nurodyta visa informacija apie įsipareigojimų investuotojui taikomus apribojimus, draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką bei sąlygas. Be to ši informacija ginčijamo sandorio sudarymo bei galiojimo metu buvo viešai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje, ką nurodo ir pats ieškovas. Papildomai apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, išsamiai buvo informuojama obligacijų bazinio prospekto 1.3.1 punkte, įskaitant ir riziką, kad atsakovas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, kas iš esmės atitinka atsakovo nemokumo riziką. Baziniame prospekte yra pastaba, kad investuotojas, prieš priimdamas sprendimą dėl investavimo, turi susipažinti su jo sąlygomis. Prospektas buvo viešai skelbiamas banko interneto puslapyje. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija įteikiama klientui, jeigu jis to prašo. Iškilus neaiškumams dėl ginčijamo sandorio ar su jo sudarymu susijusiomis rizikomis, ieškovas visada galėjo konsultuotis su atsakovo darbuotojais tiek telefonu, tiek atvykus į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienas atidus, rūpestingas asmuo, pasirašęs sutartį ir negavęs joje nurodytų dokumentų, dėl to turėtų nedelsiant kreiptis į kontrahentą, šiuo atveju, akivaizdu, kad ieškovas to nepadarė dėl to, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ne tik buvo supažindintas su visomis ginčijamo sandorio ir jį lydinčių dokumentų sąlygomis, bet ir juos gavo. Todėl ieškovas buvo tinkamai informuotas ne tik apie obligacijos kaip finansinės priemonės esmę, bet ir apie egzistuojančias rizikas. Aptarnavimo sutartyje esanti nuoroda, kad atsakovo įsipareigojimai ieškovui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra klaidinanti, nes ieškovas bet kada galėjo pasidomėti, kokią indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudime tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Ieškinyje taip pat nenurodyta kokių nors ieškovo asmeninių savybių, kurios galėjo nulemti jo deklaruojamą suklydimą, sudarant ginčijamą sandorį. Ieškovo amžius, išsilavinimas negali būti laikomos aplinkybėmis, dėl kurių ieškovas galėjo suklysti. Be to ieškovas savo parašu duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui FPRI 22 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją, ir kartu patvirtino, kad supranta, jog jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jam tinkamos. Ieškovo teiginys, kad, jeigu jis būtų žinojęs, jog obligacijos nėra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka, šio sandorio nebūtų sudaręs, iš esmės reiškia, kad joks neprofesionalus investuotojas (kaip normaliai atidus ir protingas asmuo) niekada nepirktų banko obligacijų, nes šiai finansinei priemonei nėra taikomas indėlių draudimas. Akivaizdu, kad toks aiškinimas yra spekuliatyvus ir nesąžiningas, nes ieškovas vertina sudarytą sutartį iš įvykusio po jos sudarymo banko bankroto pozicijų, bet ne iš jos sudarymo dienos pozicijų. Labiau tikėtina, kad ieškovas sąmoningai sudarė ginčijamą sandorį, kadangi norėjo gauti didesnę piniginę grąžą ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2011 m. liepos 28 d., jokių pretenzijų ar reikalavimo dėl ginčijamo sandorio sudarymo iki banko veiklos apribojimo (2011-11-16) ieškovas atsakovui pareiškęs nebuvo, o ieškinį pateikė praėjus daugiau nei dviem metams po ginčijamo sandorio sudarymo ir tik po to, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Be to ieškovas galėjo pasinaudoti ginčijamame sandoryje numatyta galimybe perleisti obligacijas kitiems investuotojams arba bankui „Finasta“ anksčiau išpirkimo datos ir taip apginti „tariamai“ jo pažeistas teises, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Ieškovas taip pat pateikė atsakovui savo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, kuriame nurodė, kad yra sudaręs obligacijų pasirašymo sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas išpirktų obligacijas bei sumokėtų palūkanas, t.y. pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų ginčijamą sandorį. Pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 2 punktą preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį. Papildomai faktą, kad ieškovas patvirtino ginčijamą sandorį, liudija ir tai, kad atsakovo bankroto byloje, teismui patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą, į kurį buvo įtrauktos ir palūkanos už įsigytas obligacijas, ieškovas šios nutarties neskundė.

7Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu yra nepagrįstas, be to ieškovo prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Laikydamas indėlių draudimo taikymą esmine sandorio sąlyga, ieškovas, kaip protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas su banku sudaryti tik tokį sandorį, turėjo žinoti apie indėlių draudimą ir kam jis taikomas ar netaikomas. Jei ieškovas nesuprato indėlių draudimo esmės ir jo taikymo išimčių, vadinasi, jis klydo ne dėl sutarties esmės, o dėl to, ką jis pats laiko esmine sandorio sąlyga, t.y. klydo dėl paties indėlių draudimo esmės, o ne ginčo sutarties esmės. Vertinant ginčo sutarties sudarymo aplinkybes iš šios dienos perspektyvų, su atsakovu niekas nebūtų sudaręs investicinio pobūdžio sandorių ar banke laikęs lėšas, kurių suma viršija 100 000 EUR. Sprendžiant ginčą dėl asmens suklydimo, tai, kad asmuo klydo dėl sandorio perspektyvų, nereiškia, kad jis suklydo sandorio sudarymo metu dėl esminių sąlygų. Tai, kad banko išleidžiamos obligacijos nėra draudimo objektas, yra expressis verbis įtvirtinta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovo valios trūkumą, sudarant ginčo sutartį. CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis sutarties šalies suklydimas nėra siejamas su kitos sandorio šalies elgesiu, ypač jos kalte, kuri gali pasireikšti reikšmingų aplinkybių nutylėjimu arba aktyviais veiksmais, kuriais siekiama suklaidinti kitą šalį. Asmens suklydimas yra siejamas su teigiančiu, kad suklydo, asmeniu ir priklauso būtent nuo jo subjektyvaus sudaromo sandorio suvokimo ir jo valios. Atsakovo (kaip kredito įstaigos) veiksmai, sprendžiant dėl ieškovo suklydimo, yra nereikšmingi arba mažiau svarbūs nei teigiančio, kad sąžiningai ir iš esmės suklydo asmens veiksmai. Kliento aptarnavimo sutartyje esanti nuostata nėra klaidinanti ir nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo valios trūkumo sudarant ginčo sutartį. Minėta sutartis buvo visiškai atskiras (savarankiškas) banko ir ieškovo sandoris, skirtas ne tik obligacijų įsigijimo sandoriui, bet ir ieškovo bei banko galimiems investiciniams sandoriams ateityje. Byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovą. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovo atsakingi darbuotojai (vadybininkai) privalėjo kelti savo kvalifikaciją, tuo pačiu ir išklausyti mokymus apie atsakovo finansines priemones, kurias jie ketino siūlyti atsakovo klientams. Atsakovo atsakingų darbuotojų mokymo medžiagoje buvo aiškiai išdėstyta, jog obligacijos nėra draudžiamos indėlių draudimu. Kadangi atsakovas mokė savo darbuotojus, kvalifikacijos kėlimo metu aiškiai ir išsamiai atskleidė informaciją apie obligacijas ir su jų įsigijimu susijusią riziką, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmuose būta tyčios elemento. Ieškinyje prašomas taikyti restitucijos būdas nėra tinkamas, kadangi Įmonių bankroto įstatymo ir Bankų įstatymo normos įtvirtina absoliutų draudimą bankui, kuriam iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo bankui. Net ir patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucija nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma. Ieškovo lėšų grąžinimas į banko sąskaitą reikštų ne tik piniginių lėšų statuso pakeitimą, bet ir sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo modifikavimą. Toks restitucijos būdas pažeistų ne tik įstatymą, bet ir visų banko kreditorių interesus.

8Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė visus ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, taip pat nurodė, kad informaciją apie banko siūlomas obligacijas ieškovas rado internete ir ginčo sandorį sudarė tik dėl to, jog buvo numatytos didesnės palūkanos. Be to banko darbuotoja įtikino, kad taip bus naudingiau ir niekas neįspėjo apie riziką. Ieškovas neturėjo finansinės patirties, nors jo išsilavinimas yra aukštasis, tačiau žinojo, kad indėliai yra apdrausti, todėl galvojo, kad obligacijos yra adekvačios indėliui. Banko darbuotoja neįvardijo esminio skirtumo tarp indėlių ir obligacijų. Pasirašydamas ginčo sandorį, ieškovas neskaitė jokių dokumentų, nes neturėjo akinių. Ieškovą apgavo reklama ir jis suklydo, įtakotas banko darbuotojų.

9Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė atsakovo ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia iš esmės tik savo paaiškinimais, kuriuos atsakovas prašo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į paties ieškovo elgesį. Pats ieškovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, jeigu neskaitė pasirašomų dokumentų, nors buvo tinkamai supažindintas su visomis sąlygomis.

10Trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. U. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011 m. liepos 27 d. pasirašė Mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. BS11 0727V994489500 (b.l. 5), 2011 m. liepos 28 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9944675 (b.l. 6-7, 81), Kliento aptarnavimo sutarties bendrąją dalį (b.l. 10-12) bei Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110728V990063 (b.l. 8), pagal kurią ieškovas už 41 999,29 Lt įsigijo 420 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų, kurių metinė palūkanų norma 5 proc. Obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.

132011 m. liepos 28 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovą, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punkte įvirtinta, jog ieškovas, pasirašydamas sutartį patvirtina, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe Apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – Aprašymas) bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – Santrauka). Aprašymo 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovas patvirtino, kad jis susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos).

14AB banko SNORAS veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186; nemokiu jis pripažintas Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu; Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškėlė bankroto bylą. To paties teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Ieškovas 2012 m. sausio 13 d. pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą bankroto byloje (b.l. 57-58), kuriame nurodė, kad yra sudaręs obligacijų pasirašymo sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas išpirktų obligacijas bei sumokėtų palūkanas.

15Pareikštu ieškiniu A. K. U. siekia nuginčyti Obligacijų pasirašymo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu – sudarytą dėl esminio suklydimo. Ieškovas įrodinėja, jog, pasirašydamas ginčijamą sutartį, jis suprato ir pagrįstai tikėjosi, kad obligacijoms taikomas toks pat draudimas, kaip indėliams. Ieškovas tikėjosi, jog pinigai bus tinkamai tvarkomi, investuojami, o pareikalavus bus grąžinti, už naudojimąsi pinigais gaunant iš atsakovo papildomą naudą. Tačiau atsakovo darbuotojai, reklamuodami savo produktą ir konsultuodami, neatskleidė ieškovui esminių sutarties sąlygų, priešingai, pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją. Nei atsakovas BAB bankas SNORAS, nei trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutinka.

16CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Indėlių direktyva) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovo išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Be to nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų grąžinti ieškovui vertybinių popierių – jie tebėra ieškovo sąskaitoje ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas finansinis ieškovo reikalavimas (ieškovas šių aplinkybių nepaneigė).

17Ieškovas tvirtina, kad atsakovas jį esminiai suklaidino aktyviais veiksmais, teikdamas klaidingą informaciją, kad obligacijos yra draudimo objektas. Ieškovas teigia, kad, jei atsakovas nebūtų garantavęs ir jis nebūtų įsitikinęs, jog investuotos lėšos bus saugios, jis niekada nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio. Ieškovo tvirtinimu, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, yra klaidinančios ir dviprasmiškos, nes sukuria įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas nustatyta tvarka. Taigi ieškovas prašo pripažinti jo sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu – sudarytą dėl esminio suklydimo.

18Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

19Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; kt.).

20Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t.y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

21Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

22Ieškovas A. K. U. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad jis neturėjo finansinės patirties, tačiau turėjo indėlius kituose bankuose. Jo išsilavinimas yra aukštasis, tačiau jis „visą gyvenimą“ dirbo švietimo ir mokslo sistemoje, ginčo sutarties sudarymo metu jam buvo 68 metai amžiaus. Duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovas nurodė, kad atsisako pateikti informaciją, kuri leistų bankui, vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis, įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui. Šios aplinkybės leidžia ieškovą vertinti kaip vidutinį vartotoją, suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovo nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Nepaisant to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotoją, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

24Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartį sudarė, būdamas įsitikinęs, kad įsigyjamas banko produktas yra saugus ir, kaip ir indėlis, apdraustas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, priešingu atveju, ieškovas tvirtina, kad ginčo sutarties jis nebūtų sudaręs. Tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo tokius ieškovo argumentus pripažinti pagrįstais, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės ieškovo pozicijos nepatvirtina. Priešingai, kaip matyti iš paties ieškovo paaiškinimų, jis apie atsakovo obligacijas sužinojo iš interneto, t.y. reklamos apie galimai didesnes palūkanas, dėl ko ir nuvyko į atsakovo padalinį. Ieškovas teigia, kad atsakovo vadybininkė E. Š., jam nepaaiškino siūlomų finansinių priemonių rizikos, nekonsultavo ir neįspėjo dėl rizikos, būdingos investuojant į obligacijas, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas ir atsakovo darbuotoja bendravo ne vieną kartą, t.y. 2011 m. liepos 27 d., kuomet po pokalbio su vadybininke, ieškovas atsidarė banke asmeninę sąskaitą, ir 2011 m. liepos 28 d., kai pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį bei Obligacijų pasirašymo sutartį. Be to ieškovas neneigia, kad jam buvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte išvardinti dokumentai (dokumentų gavimas yra patvirtintas ieškovo parašu). Tai rodo, kad iš esmės ieškovas turėjo pakankamai laiko pasidomėti obligacijų, kaip vertybinių popierių, reikšme, galimomis rizikomis ir tikimybėmis, tačiau pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (ieškovas pats nurodo, kad banke jis neskaitė jokių dokumentų, nes neturėjo akinių). Aplinkybės, jog atsakovo darbuotoja pateikė jam iš esmės klaidingą informaciją, ieškovas neįrodė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau jo apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos – ieškovas siekė investuoti lėšas į atsakovo vertybinius popierius (obligacijas), nes norėjo gauti didesnę piniginę grąžą (palūkanas), todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudaryta iš esmės suklydus.

25Taip pat reikšminga aplinkybė, kad ieškovas dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą bei veiklos sustabdymą (kas yra visuotinai žinoma aplinkybė), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Be to ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje ir pareikalavo, kad atsakovas išpirktų obligacijas bei sumokėtų palūkanas, kas vertintina, kad tokiu būdu pareikalavo, jog atsakovas įvykdytų ginčijamą sandorį, t.y. taip pripažino buvus sudaryta ir galiojančia obligacijų pasirašymo sutartį. Dėl šios aplinkybės ieškovas neteko teisės šį sandorį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.).

26Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5 str.), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo ginčijamą obligacijų įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, todėl ieškinys atmetamas.

27Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paduodamas ieškinį A. K. U. sumokėjo 1 260 Lt (b.l. 14), kas atitinka 364,92 EUR žyminio mokesčio, o pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

28Atmetus ieškinį, iš ieškovo galėtų būti priteistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), tačiau atsakovas BAB bankas SNORAS tokių išlaidų priteisti neprašo, o trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors atsiliepime į ieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl tokios išlaidos trečiajam asmeniui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

30Ieškovo A. K. U. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo išmoką, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atmesti.

31Grąžinti ieškovui A. K. U. 364,92 EUR (1 260 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-11-26 mokėjimo kvitu per Swedbank AB.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Agnei... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas A. K. U. 2013 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog iki 2011 m. liepos 27 d. jis AB „Swedbank“... 6. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka, prašo... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime su... 8. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį... 9. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo... 10. Trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas į... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. U. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011 m.... 13. 2011 m. liepos 28 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytos Neprofesionalaus kliento... 14. AB banko SNORAS veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16... 15. Pareikštu ieškiniu A. K. U. siekia nuginčyti Obligacijų pasirašymo... 16. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 17. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas jį esminiai suklaidino aktyviais veiksmais,... 18. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas... 19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas... 20. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 21. Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ)... 22. Ieškovas A. K. U. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 24. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad... 25. Taip pat reikšminga aplinkybė, kad ieškovas dėl obligacijų pasirašymo... 26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5... 27. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam... 28. Atmetus ieškinį, iš ieškovo galėtų būti priteistos kitų byloje... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 30. Ieškovo A. K. U. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sutarties... 31. Grąžinti ieškovui A. K. U. 364,92 EUR (1 260 Lt) žyminio mokesčio,... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...