Byla 3K-3-327/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės pareiškimą ieškovui K. P. dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei UAB Respublikinei mokomajai sportinei bazei dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami teisės klausimai dėl sprendimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką įvykdymo atgręžimo.

5Atsakovė UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė prašė atgręžti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalių įvykdymą ir priteisti iš ieškovo 23 218,12Lt.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės pareiškimą tenkino, atgręžė Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalių įvykdymą, priteisė iš ieškovo K. P. atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės naudai 23 218,12 Lt bei 1204,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo K. P. atskirąjį skundą, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį pakeitė: sumažino iš ieškovo K. P. atsakovei UAB Respublikinei mokomajai sportinei bazei priteistą sumą iki 5171 Lt; kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties dalį panaikinto. Teisėjų kolegija nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisė 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką bei 1377 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi šią Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą bei priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė 2012 m. gegužės 22 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu sumokėjo ieškovui 20 424,12 Lt skolą bei patyrė 2794 Lt vykdymo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalis dėl 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 12 d. nutartyje išaiškino byloje ginčijamo šalių susitarimo sąlygas dėl atsiskaitymo ir konstatavo, kad, atsakovei tinkamai įvykdžius šalių susitarimą, ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti įstatyme nustatytą reglamentavimą ir sankciją už jo nesilaikymą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ši kasacinio teismo išvada nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas veikė nesąžiningai. Asmens pasinaudojimas teise kreiptis į teismą dėl, asmens manymu, pažeistų jo teisių gynybos, teismui nenustačius tokio pažeidimo, nereiškia asmens nesąžiningumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų, todėl įvykdytas teismo sprendimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką negali būti atgręžtas (CPK 762 straipsnio 4 dalis). Atgręžiant sprendimo įvykdymą iš ieškovo prašomą priteisti sumą sudaro ne tik darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, tačiau ir bylinėjimosi išlaidos (1377 Lt pirmosios instancijos teisme, 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme) bei vykdymo išlaidos (2794 Lt). Teisėjų kolegija nurodė, kad šioms lėšoms netaikomi sprendimo įvykdymo atgręžimo apribojimai, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 5171 Lt. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra sumokėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutartimi iš ieškovo atsakovei priteistas 1204,64 Lt bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos įsiteisėjusiu kasacinio teismo sprendimu atsakovei priteistos iš ieškovo, todėl, sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šių išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad nutarties dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 1204,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, naikintina.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11Kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu darbdavys siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas, turi būti vertinama, ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų gavėjas – darbuotojas veikė sąžiningai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 762 straipsnio 4 dalį atgręžti teismo sprendimo įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas veikė nesąžiningai ir toks veikimas lėmė teismo sprendimo, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-219/2013). Taigi nustatant darbuotojo nesąžiningumą vertinami teismų priimti sprendimai ir jų motyvai. Nagrinėjamu atveju ieškovo nesąžiningumas reiškiant atsakovei reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už tariamai uždelstą atsiskaityti laiką buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutartyje, nurodant, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo susitarimą dėl visiško atsiskaitymo termino atidėjimo, DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dispozityviosios normos pagrindu pasirinko sutartinį visiško atsiskaitymo reglamentavimą, kartu atsisakydamas įstatyme nustatytojo. Atsakovei tinkamai įvykdžius šalių susitarimą, ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti įstatyme nustatytą reglamentavimą ir sankciją už jo nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti priešingos išvados, t. y. konstatuoti ieškovą veikus sąžiningai. Ieškovo nesąžiningumas ginčo situacijoje yra akivaizdus: ieškovas atsakovei pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes, šalims teisėtai ir pagrįstai susitarus dėl kitokios nei DK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, ieškovas jos nesilaikė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu nepagrįstai prašydamas atsakovei taikyti sankciją už tariamai netinkamą tarpusavio atsiskaitymą. Nė vienas iš ieškovo teiginių ir reikalavimų nepasitvirtino, todėl nepagrįstą ieškinį pareiškęs asmuo negali būti laikomas sąžiningu (visi ieškovo reikalavimai buvo atmesti būtent dėl jų nepagrįstumo, o ne dėl ieškinio senaties terminų praleidimo ar kitų priežasčių).

12Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisideda prie atsakovės kasacinio skundo ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartį.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutartyje nurodyta, kad, atsakovei tinkamai įvykdžius šalių susitarimą, ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti įstatyme nustatytą reglamentavimą ir sankciją už jo nesilaikymą, tačiau apie jokį ieškovo nesąžiningumą neužsimenama. Remiantis kasatoriaus aiškinimu nesąžiningais reikėtų laikyti visus ieškovus, kurių ieškiniai buvo atmesti. Tokiu atveju CPK 762 straipsnio 4 dalis iš viso nebūtų taikoma. Pažymėtina, kad jokių įrodymų apie ieškovo nesąžiningumą kasatorius nepateikė. Aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų, privalo įrodyti atgręžti sprendimo įvykdymą siekiantis pareiškėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-662/2013).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimo

18Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovo S. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-204/2010).

19DK 301 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), reglamentuojančiame sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimą, buvo nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcijos DK 304 straipsnyje, galiojančiame nuo 2013 m. sausio 1 d. Šių DK straipsnių blanketinės dispozicijos nukreipia į CPK VI dalies LVI skyrių „Sprendimo įvykdymo atgręžimas“. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. CPK 762 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

20CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimas taikomas esant tokios sąlygoms: 1) teismų sprendimu, kuris vėliau panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka, buvo priteistas ir išieškotas ieškovo naudai darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos ir 2) neįrodoma, kad gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. CPK 762 straipsnio 4 dalies nebus pagrindo taikyti ir sprendimų įvykdymo atgręžimas bus galimas tais atvejais, kai darbuotojui iš darbdavio buvo priteistos išmokos, kurios nepriskirtinos nei darbo užmokesčiui, nei jam prilygtinoms išmokoms, taip pat tais atvejais, kai nors priteistos išmokos bus darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, tačiau darbdavys įrodys, kad darbuotojas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

21Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje gali būti atliktas sprendimų įvykdymo atgręžimas, visų pirma būtina nustatyti kokio pobūdžio išmokos buvo priteistos teismo sprendimu, kuris vėliau panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi šią Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsakovė 2012 m. gegužės 22 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu sumokėjo ieškovui priteistas sumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalis dėl 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo.

22Taigi, teismų sprendimais, kurių įvykdymą prašoma atgręžti, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, ieškovui iš atsakovės buvo priteista 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensavimo mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Pagal DK 186 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, pagal 2 dalį – darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo.

23Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų sprendimais, kurių įvykdymą atsakovė prašė atgręžti, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką negali būti prilyginamas darbo užmokesčiui, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyto sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimo, dėl ko apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteista 23 218,12 Lt suma sumažinta 5171 Lt, naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 23 218,12 Lt.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasaciniu skundu prašoma panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau kasaciniame skunde nenurodyti kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis priteisti atsakovei iš ieškovo 1204,64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios išlaidos buvo priteistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutartimi ir yra ieškovo sumokėtos, todėl dar kartą jas priteisti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasacinio teismo nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos, negali būti dar kartą priteisiamos, kai sprendžiamas teismų sprendimų, kurie panaikinti šia kasacinio teismo nutartimi, įvykdymo atgręžimo klausimas. Teisėjų kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, sprendžia, kad ji paliktina galioti.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26Tenkinus kasacinį skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kasaciniame teisme patirta 49,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos valstybei iš ieškovo. Atsakovė patyrė 1452 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, kurios priteistinos atsakovei iš ieškovo.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo K. P. ( - ) atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės (j. a. k. 152446670) naudai priteista 23 218,12 Lt; kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kurią priteista iš ieškovo K. P. ( - ) atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės (j. a. k. 152446670) naudai 1204,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

29Priteisti iš ieškovo K. P. ( - ) atsakovės UAB Respublikinės mokomosios sportinės bazės (j. a. k. 152446670) naudai 1452 (vieną tūkstantį penkiasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti

30Priteisti iš ieškovo K. P. ( - ) 49,45 Lt (keturiasdešimt devynis Lt 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami teisės klausimai dėl sprendimo priteisti vidutinį darbo... 5. Atsakovė UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė prašė atgręžti... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 7. Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovės... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė prašo... 11. Kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu darbdavys siekia susigrąžinti... 12. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kūno... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. P. prašo Klaipėdos apygardos... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sprendimų įvykdymo atgręžimo... 18. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę... 19. DK 301 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija,... 20. CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimų įvykdymo atgręžimo... 21. Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje gali būti atliktas sprendimų... 22. Taigi, teismų sprendimais, kurių įvykdymą prašoma atgręžti,... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasaciniu skundu prašoma panaikinti visą... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 26. Tenkinus kasacinį skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 29. Priteisti iš ieškovo K. P. ( - ) atsakovės UAB Respublikinės mokomosios... 30. Priteisti iš ieškovo K. P. ( - ) 49,45 Lt (keturiasdešimt devynis Lt 45 ct)... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...