Byla 2A-61/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant: ieškovo atstovams J. Š. ir advokatui Rolandui Jakoniui, atsakovo atstovams E. V. ir advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-183-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“ dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delmasta“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „AKS projektai“ (buvusi UAB „Autokaustos statyba“) 218 819 Lt sandėlio (statinio indeksas 6F1/p) stogo remonto būsimų išlaidų, 295 636 Lt sandėlio (statinio indeksas 15F1/g) stogo remonto būsimų išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodyta, kad 2004 m. vasario 14 d. rangos sutartimi Nr. 4/02/14 atsakovas įsipareigojo pastatyti sandėliavimo pastatą, plane pažymėtą indeksu 15F1/g, esantį Pievų g. 1, Karmėlavoje, Kauno rajone. 2004 m. spalio 21 d. rangos sutartimi Nr. 10/21 atsakovas įsipareigojo rekonstruoti sandėliavimo pastatą, plane pažymėtą indeksu 6F1/p, esantį Pievų g. 1, Karmėlavoje, Kauno rajone. Šie statiniai 2004 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktais buvo perduoti ieškovui ir jo priimti, tačiau vėliau išryškėjo rangos darbų defektai. Atsakovui buvo pareikštos pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės, tačiau į jas nereaguota. 2006 m. gegužės 15 d. ginčo šalių administracijos vadovai, dalyvaujant antstoliui, apžiūrėjo statinius. Atsakovas pripažino dalį defektų, tačiau veiksmų juos pašalinti nesiėmė. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. Statinių techninės ekspertizės aktuose Nr. 06-70 ir Nr. 06-78 konstatavo, kad sandėlių 6F1/p ir 15F1/g stogų fizinė būklė, išorinės atitvaros stogai, besiribojantys su išorine aplinka, neatitinka statybos reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatų ir kitų techninių reikalavimų.

7Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovo nurodytų darbų tariamų defektų laikytini akivaizdžiais trūkumais, kurie turėjo būti aiškiai matomi dar darbų priėmimo metu. Ieškovas prarado galimybę remtis faktu trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus, o paslėptų trūkumų nėra.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad tarp šalių 2004 m. vasario 14 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios objektas - ieškovo sandėlio statyba. Šalys 2004 m. spalio 21 d. sudarė dar vieną statybos rangos sutartį, kurios objektas – ieškovo sandėliavimo pastato rekonstrukcija. Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui. 2004 m. rugsėjo mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 09/07 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 09/07, kurių pagrindu ieškovas pastate 15F1/g priėmė iš rangovo stogo ir švieslangių įrengimo darbus, įvertintus 313 559,32 Lt suma. 2005 m. birželio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 06/03 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 06/03, iš kurių matyti, jog ieškovas pastate 6F1/p priėmė iš rangovo stogo ir švieslangių įrengimo darbus, įvertintus 172 550,20 Lt suma. Aktą pasirašius ieškovo paskirtam techninės priežiūros vadovui Ž. G., pretenzijų rangovui dėl darbų kokybės užsakovas nereiškė. 2004 m. liepos 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo priimtas naudoti sandėlis 15 F1/g, o 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo priimtas naudoti rekonstruotas sandėlis 6F1/p, esantys Pievų g. 1, Karmėlavoje, Kauno rajone. Komisijos aktais konstatuota, kad šie statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Po darbų rezultato priėmimo ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovui pašalinti statyto ir rekonstruoto objektų trūkumus (ištaisyti priešgaisrinės sistemos defektus, pašalinti lubose panaudotą netinkamą betoną, reikštos pretenzijos dėl netinkamo stoglangio įrengimo, dėl laiptinės sienose atsiradusių įtrūkimų, dėl stogo defektų, apibėgusių sienų ir kitų netinkamai atliktų darbų). Ieškinį ieškovas grindė VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2007 m. rugpjūčio 23 d. statinio techninės ekspertizės aktu Nr. 06-70, kuriuo buvo atlikta sandėlio 6F1/p stogo techninė ekspertizė, taip pat 2006 m. liepos 12 d. statinio techninės ekspertizės aktu Nr. 06-78, kuriuo buvo atlikta sandėlio 15F1/g stogo techninė ekspertizė.

11Teismo paskirtos statybinės ekspertizės aktu nustatyta, jog pastato, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 15F1/g, stogo statybos darbai bei pastato, pažymėto indeksu 6F1/p, stogo rekonstrukcijos darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų ir įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus, nesilaikant techninio projekto, projektinės dokumentacijos ir teisės aktų nuostatų: pastato, pažymėto indeksu 6F1/p, stogas neatitiko STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų; pastato, pažymėto indeksu 15F1/g, stogas taip pat neatitiko STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog stogai nebuvo atsparūs atmosferos poveikiui (akto 42 p.), nėra tinkamai apsaugoti nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio (47 p.), neturi pakankamo nuolydžio (48 p., 56 p.), įrengtas nepakankamas kiekis vėdinimo kaminėlių (63.3 p.), pastato 6F1/p stoge akmens vata nėra pritvirtinta prie paklotės smeigėmis (58.8 p.), netinkamai įrengtas parapeto apskardinimas (64.3 p.), yra įrengtas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis, neįrengtas nuolydis prie stoglangių, neįrengti latakai, stogui panaudota netinkama hidroizoliacinė stogo danga. Pateikta eksperto išvada, jog dauguma stogų trūkumų, nurodytų VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės aktuose, egzistuoja. Pažymėta, kad užsakovas galėjo nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo. Netinkamai suformuotus nuolydžius buvo galima nustatyti vizualiai arba gulsčiuku, buvo galima vizualiai nustatyti, kad įrengtas netinkamas kiekis vėdinimo kaminėlių, kad netinkamai apskardintas parapetas, kad neįrengti vandens nutekėjimo latakai, kad akmens vata nepritvirtinta smeigėmis. Matuojant liniuote (rulete) buvo galima nustatyti, kad įrengtas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis. Tiek liudytoju apklaustas V. L., surašęs statinių stogų techninės ekspertizės aktus, tiek ekspertas S. M. teisme patvirtino, kad visi nustatyti stogų darbų trūkumai buvo akivaizdūs, t.y. ieškovas galėjo nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo. Aplinkybę, jog panaudotų medžiagų (smeigių) kiekis yra akivaizdus, buvo ir yra matomas tiek darbų perdavimo metu, tiek ir perdavus darbų rezultatą, patvirtina byloje pateiktas 2009 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 39, surašytas antstolės S. V.. Jame antstolė konstatavo, jog sandėlio 15F1/g stoge matyti smeigės. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojo Ž. G. (ieškovo techninio prižiūrėtojo) parodymus (jis patvirtino, kad įrengiant stogus stebėjo statybos procesą, jam buvo žinoma stogo įrengimui naudojamų medžiagų kokybė bei kiekis, stogo dangos nuolydžiai), teismas sprendė, jog ieškovas turėjo galimybę fiksuoti trūkumus atliktų darbų priėmimo metu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų buvo apsunkinta ieškovo galimybė pastebėti darbų trūkumus, todėl nurodyti trūkumai, kuriais grindžiamas ieškinys, negali būti vertinami kaip buvę neakivaizdūs darbų atlikimo ir priėmimo metu. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti stogų trūkumai nelaikomi trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, kadangi ieškovas, galėdamas nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo, prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu. Nustačius, jog užsakovas neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, atsakovo argumentai, kurių pagrindu nesutinkama su eksperto išvada dėl smeigių kiekio, panaudotos hidroizoliacinės dangos kokybės, stogo nuolydžio ir įlajų atitikimo projektui, nėra reikšmingi. Įvertinus tai, kad 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti ieškovo sandėliai 15F1/g ir 6F1/g, šiais aktais konstatuota, jog statiniai tenkina nustatytus reikalavimus, šių aktų nenuginčijus nėra pagrindo teigti, kad atsakovas privalo atlyginti būsimas ginčo stogų remonto darbų išlaidas.

12III. Apeliacinio skundo argumentai

13Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir nuostolių atlyginimui priteisti iš atsakovo UAB „AKS projektai“ 218 819 Lt sandėlio 6F1/p stogo trūkumų šalinimo išlaidas ir 295 636 Lt sandėlio 15F1/g stogo trūkumų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę dėl garantiniu terminu nustatytų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pagal teismų formuojamą praktiką, teismas turėjo tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį. Rangovas neįvykdė visų savo prievolių, todėl negali remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi.

152. Atlikus statinių statybos darbus ir pripažinus juos tinkamais naudoti, garantinio termino laikotarpiu buvo nustatyti defektai. Pagal 2009 m. vasario 27 d. teismo ekspertizės akto išvadas, kurios iš esmės atitiko ieškovo pateiktuose VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. statinių ekspertizės aktuose padarytas išvadas, defektų atsiradimą lėmė nekokybiškai atlikti abiejų pastatų stogų įrengimo darbai. Dėl statybos reikalavimų pažeidimų stogo eksploatuoti negalima.

163. Teisme buvo apklausti VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro specialistai, kurie patvirtino savo išvadas. Su eksperto nurodytais atliktų darbų trūkumais šalys teismo posėdyje taip pat sutiko, nes atsakovas nepateikė prašymo skirti papildomą ekspertizę.

174. Visas medžiagas stogų įrengimo darbams pirko ir atsigabeno pats rangovas arba jo samdyti subrangovai. Atsakovas, kaip generalinis rangovas, samdė subrangovą - trečiąjį asmenį byloje UAB „Delmasta“. Šis rangovas įrengė stogus ir priėmimo-perdavimo aktu perdavė juos generaliniam rangovui. Esant ekspertų nurodytiems stogų trūkumams, atsakovas, priimdamas stogų įrengimo darbus iš subrangovo, privalėjo pastebėti trūkumus ir apie juos pranešti užsakovui. Tokių reikalavimų laikymasis yra būtina prielaida sutarties šalių bendradarbiavimo principo įgyvendinimui. Šių reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sąlygoja rangovo atsakomybę už darbų netinkamą atlikimą.

185. Atsakovas pats pateikė ginčo statinių projektus, paskyrė statybos darbų vadovą, o pagal statybos reglamentus atsako už statybos darbų tinkamumą. Atsakovas, manydamas, kad techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendiniai, turėjo apie tai įspėti užsakovą ir pareikalauti iš jo papildyti reikiamus dokumentus. To nepadaręs, atsakovas prarado teisę remtis netinkamo stogo rekonstrukcijos projekto faktu ir prisiėmė atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovui, kaip įmonei, užsiimančiai komercine veikla, taikomi griežtesni reikalavimai.

196. Atsakovo atliktų darbų trūkumai priskirtini prie paslėptų trūkumų. Pradėjusi kauptis drėgmė buvo pastebėta, kai ji pradėjo skverbtis į pastato vidų, skylinėti pastato sienos viduje. Ieškovas apie šiuos trūkumus atsakovui pranešė per protingą terminą po jų nustatymo bei per atsakovo suteiktą atliktiems darbams garantinį terminą, todėl atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

207. Ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo atlyginti ginčo stogų trūkumų šalinimo išlaidas nustatyta CK 6.664 straipsnio 3 dalyje. Be to, rangovui per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nuo atliktų darbų trūkumų paaiškėjimo praėjo daugiau kaip dveji metai, todėl rangovui per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Teismo eksperto sąmatomis ieškovas įrodė nuostolių, kaip būsimų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, dydį.

218. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Vien tai, kad ginčo statinių statybos žurnalus atsakovas pateikė ne ieškovui perduodamas naudoti pastatus, o tik į bylą, yra pakankamas atsakovo nebendradarbiavimo fakto įrodymas. Tai įrodo atsakovo kaltę dėl stogų įrengimo defektų.

229. Atsakovas, atlikdamas ginčo stogų įrengimo darbus, pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, priimdamas stogų įrengimo darbus iš subrangovo UAB „Delmasta“ ir priduodamas juos ieškovui nepranešė ir neinformavo apie aplinkybes, sudarančias galimą grėsmę stogų tinkamumui ir tvirtumui. Nustatytų darbų rezultato trūkumų atsiradimą sąlygojo netinkamai bei nekokybiškai atlikti rangos darbai, dėl kurių atlikimo šalys buvo sutarusios rangos sutartimi. Atsakovas veikė kaip nerūpestingas rangovas, nesivadovavo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimais, todėl turi atsakyti už darbų trūkumus.

2310. Ieškovas prašomą priteisti nuostolių dydį grindė teismo eksperto S. M. kartu su ekspertizės aktu pateiktomis sąmatomis. Jose nurodyti išlaidų dydžiai atitinka norminių teisės aktų reikalavimus, paskaičiuoti pagal kainas, buvusias 2008 m. pabaigoje. Remonto darbai nėra faktiškai atlikti, todėl nuostolių dydis gali būti tikslinamas.

2411. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, tačiau neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių priežasčių.

25Rašytinių atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartyje numatytą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t.y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

28CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Esant statybos rangos sutarčiai, darbų rezultato perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 str. 1 d.). Taigi darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.). Pagal abiejų paminėtų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, ir kt.). CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalyse dispozityvia forma suformuluota užsakovo teisinė elgsena vykdant pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai aptartos užsakovo elgsenos teisinės pasekmės. Kasacinio teismo praktikoje reiškiama nuostata, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais būtina analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2009, 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-371/2008, 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-235/2005).

29Dėl darbų rezultato priėmimo ir perdavimo aktų teisinės reikšmės

30Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, ir kt.). Atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų tiek dėl darbų atlikimo laiko, tiek dėl darbų kokybės atitikimo statybos norminių aktų reikalavimams arba sutarties sąlygoms. Taigi, atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akte yra fiksuojamos esminės priėmimo ir perdavimo aplinkybės ir pagal jas daromos išvados, ar perduodami darbai atlikti laiku ir tinkamai. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Vadinasi, atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra tas rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojami rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba priimti be jų. Akto paskirtis yra užsakovui priimti rangovo atliktą darbą, išsiaiškinti, ar nėra nukrypimų nuo rangos sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar nėra kitų darbų trūkumų. Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

31Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisminis ginčas byloje iškilo dėl šalių 2004 m. vasario 14 d. ir 2004 m. spalio 21 d. pasirašytų statybos rangos sutarčių vykdymo metu atliktų statybos ir rekonstrukcijos darbų įrengiant sandėliavimo paskirties pastatų stogus kokybės. Ieškovas savo reikalavimus grindė VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2007 m. rugpjūčio 23 d. statinio techninės ekspertizės aktu Nr. 06-70 dėl sandėlio, kurio indeksas 6F1/p, stogo įrengimo darbų kokybės bei 2006 m. liepos 12 d. statinio techninės ekspertizės aktu Nr. 06-78 dėl sandėlio, kurio indeksas 15F1/g, stogo įrengimo darbų kokybės.

32Kaip jau nurodyta, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atsakovas sudarė 2004 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 09/07 ir 2005 m. birželio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 06/03, kuriuose, be kita ko, fiksuojamas statomo logistikos sandėlio stogo ir švieslangių įrengimo, taip pat rekonstruojamo logistikos sandėlio stogo ir švieslangių įrengimo darbų atlikimas (t. 2, b. l. 68 ir 71). Visus darbus priėmė užsakovo (ieškovo) įdarbintas statybos techninės priežiūros vadovas Ž. G. (t. 2, b. l. 36-37). Iš byloje pateiktų Atliktų darbų priėmimo aktų turinio matyti, kad jais rangovas perduoda įvardytus darbus užsakovui, o užsakovas priima rangovo atliktus darbus - tai atitinka įstatyme vartojamą darbų priėmimo-perdavimo akto sąvoką. Kitokio turinio sandėlio stogų įrengimo darbų priėmimo- perdavimo aktų arba kitokių priėmimo ir perdavimo procedūras fiksuojančių dokumentų byloje nepateikta. Atliktų darbų priėmimas įformintas rangovo ir užsakovo įgaliotų atstovų pasirašytais aktais be jokių užsakovo išlygų, pastabų ar nuorodų apie kokius nors darbų trūkumus, defektus arba kitokius nukrypimus nuo kokybės reikalavimų ir sutarties sąlygų. 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. birželio 21 d. patvirtintuose sandėlių pripažinimo tinkamais naudoti aktuose (t. 1, b. l. 26-30 ir 31-34), kuriuos pasirašė ir užsakovo įgalioti atstovai, nurodyta, kad atlikti statinių statybos ir montavimo darbai tenkina projektų bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir yra tinkami naudoti (aktų 11 ir 12 p.). Pirmąsias pretenzijas dėl sandėlių stogo įrengimo darbų defektų ir kokybės trūkumų ieškovas pradėjo atsakovui oficialiai reikšti nuo 2006 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina, kad darbus priėmęs užsakovą atstovavęs darbų techninės priežiūros vadovas jokių pastabų dėl stogo įrengimo darbų trūkumų ar defektų nežymėjo ir pasirašinėdamas byloje pateiktame statybos darbų žurnale. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų apie stogo įrengimo paslėptų darbų patikrinimo aktų sudarymą statybos darbų žurnale ir kituose į bylą pateiktuose dokumentuose, taip pat nėra. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Faktinės šios bylos aplinkybės patvirtina, kad užsakovas (ieškovas), priimdamas stogų įrengimo darbų rezultatą, darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nefiksavo jokių darbų trūkumų, kuriuos galėjo ir turėjo pastebėti normaliai (tinkamai) priimant tuos darbus. Aukščiau paminėtų teisės normų taikymo pagrindu pažymėtina, kad užsakovas (ieškovas), tinkamai priimdamas pagal 2004 m. vasario 14 d. ir 2004 m. spalio 21 d. statybos rangos sutartis atliktus darbus, galėjo ir turėjo pastebėti bei nurodyti atliktų darbų trūkumus priėmimo-perdavimo aktuose. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą užsakovas nebegalėjo po darbų perdavimo remtis trūkumų, kurie galėjo būti pastebėti normaliai priimant darbus, faktu, nes byloje nėra duomenų, kad rangos sutartyse ar kituose šalių teisinius rangos santykius reguliuojančiuose susitarimuose būtų aptarta ieškovo teisė vėliau reikšti reikalavimus dėl trūkumų, kurie galėjo ir turėjo būti užfiksuoti darbų rezultato priėmimo metu.

33Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas, nagrinėdamas iškilusį ginčą, turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008, 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2009, ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsakovas nepraranda teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitiko visas sutarties ar įstatymų numatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismas turi tai įvertinti ne tik analizuodamas darbų perdavimo-priėmimo aktą, bet ir pasisakydamas, ar darbų priėmimo procedūros atitiko sutarties ir įstatymo numatytas sąlygas.

34Dėl pagrindo pripažinti atsakovą atsakingu už darbų trūkumus pagal statybos rangos sutartis, egzistavusius darbų perdavimo ir priėmimo momentu

35Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį rėmėsi tuo, kad ieškovas galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš stogų įrengimo darbų ir pačių pastatų priėmimą iš rangovo, arba juos nustatyti darbų priėmimo metu, nes stogų įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovo nurodyti stogų įrengimo darbų trūkumai nelaikytini trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, kadangi ieškovas, galėdamas nustatyti trūkumus dar prieš stogo įrengimo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo arba juos priimant, prarado teisę remtis trūkumų faktu. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

36CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nepranešęs rangovui apie trūkumus, kuriuos dėl jų akivaizdumo galėjo ir turėjo pastebėti bei užfiksuoti, užsakovas netenka teisės tais trūkumais remtis ateityje, t.y. nepasinaudojimas laiku šia teise užsakovui sukelia tam tikras teisines pasekmes.

37Iš byloje pateiktų statybos rangos sutarčių sąlygų matyti, kad užsakovas (ieškovas) sutartimi prisiėmė statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros pareigas. Štai pagal šalių 2004 m. vasario 14 d. statybos rangos sutarties 5.3 punktą užsakovas įsipareigojo organizuoti statinio statybos techninę ir statinio projekto vykdymo priežiūrą, pagal 5.5 punktą – nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę arba sukelti kitus trūkumus, o nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas netenka teisės jais remtis ateityje. Organizuoti ir vykdyti statinio statybos darbų techninę priežiūrą ieškovas įsipareigojo ir pagal 2004 m. spalio 21 d. statybos darbų rangos sutartį (sutarties 5.1.2 p.). Atsakovo atliekamų statinių statybos ir rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijų atlikimas buvo pavestas darbo teisinių santykių pagrindu veikusiam ieškovo atstovui Ž. G.. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad užsakovas pagal sutartį prisiėmė pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą bei kokybę, todėl teisės aktų nustatyta tvarka turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui. Tokios užsakovo sutartinės pareigos vykdymas pirmiausia turėjo pasireikšti jo įgaliotų kontroliuoti rangovo atliekamų darbų eigą bei kokybę atstovų teikiamais įspėjimais rangovui apie aiškiai pastebimus, t. y. akivaizdžius darbų kokybės trūkumus.

38Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas byloje teisminę statybos techninę ekspertizę ir pateikdamas klausimus ekspertui, be kita ko, siekė išsiaiškinti ir nustatytų stogo įrengimo darbų trūkumų atsiradimo laiką bei pobūdį – ar darbų trūkumai (defektai) buvo akivaizdūs ar neakivaizdūs. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi ekspertizės akto išvadomis ir byloje apklaustų eksperto bei specialisto paaiškinimais, kaip įrodymais dėl nustatytų trūkumų atsiradimo laiko ir jų pobūdžio, šių išvadų bei paaiškinimų pagrindu skundžiamame sprendime išdėstęs atitinkamus argumentus (CPK 197 str. 1 d., 218 str., 265 str., 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai). Byloje pateiktos ekspertinio tiriamojo pobūdžio išvados apie vizualiai pastebimus pastatų stogų įrengimo defektus, akivaizdžius darbų trūkumus, egzistavusius jau darbų perdavimo ir priėmimo momentu, todėl būtina išsiaiškinti, ar galėjo darbų su akivaizdžiais trūkumais (defektais) faktu remtis darbus su tokiais trūkumais be jokių išlygų priėmęs užsakovas, pagal sutartį vykdęs sandėlių statybos ir rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros pareigas.

39Ekspertinio tyrimo metu konstatuoti visi stogų įrengimo darbų defektai (trūkumai) egzistavo jau darbų priėmimo ir perdavimo momentu, jie buvo akivaizdūs, todėl negalima daryti išvados, kad tie trūkumai laikytini vėliau išryškėjusiais (atsiradusiais) statinius eksploatuojant garantiniu terminu, kada atsiranda rangovo pareiga juos pašalinti, jeigu rangovas neįrodo, jog atsiradusių (išryškėjusių) trūkumų priežastis yra dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo arba užsakovo kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 3 d., šalių 2004 m. vasario 14 d. rangos sutarties 19 p., 2004 m. spalio 21 d. rangos sutarties 5.2.1 p., 14.1 p.). Tokie trūkumai, kaip rangovo ar jo pasitelktų kitų asmenų netinkamo darbų atlikimo rezultatas, galėjo ir turėjo būti užsakovo, prisiėmusio pareigą vykdyti objektų statybos darbų techninę priežiūrą ir specialiai tai funkcijai vykdyti įdarbinusiam atitinkamą specialistą, pastebėti, vertinami ir fiksuojami tiek darbų atlikimo metu, tiek darbų priėmimo momentu, nes byloje konstatuotas tų trūkumų akivaizdumo (aiškumo) faktas dar prieš perduodant užsakovui rangos darbų objektus eksploatuoti. Užsakovas, kuris vykdė ir kontrolines techninio prižiūrėtojo funkcijas, jokio byloje esančiuose dokumentuose nurodyto akivaizdaus darbų defekto, egzistavusio dar prieš statybos objekto perdavimą, nefiksavo bei nevertino nei darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas (užsakovas) negalėjo tokių trūkumų faktu remtis vėliau, t.y. jau po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo atitinkamai aktais. Iš bylos duomenų matyti, kad rangos sutarčių šalys sutartyse neaptarė darbų perdavimo ir priėmimo konkrečių sąlygų ir tvarkos, todėl byloje reikėjo aiškintis, kaip jos praktiškai organizavo ir įvykdė darbų perdavimo ir priėmimo procedūras. Kaip jau pažymėta, CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse dispozityvia forma yra suformuluota užsakovo teisinė elgsena organizuojant bei vykdant pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai aptartos užsakovo elgsenos teisinės pasekmės. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarytas išvadas grindė įsitikinimu, kad ieškovas, priimdamas darbus pagal rangos sutartis, turėjo pastebėti ir nurodyti akivaizdžius atliktų darbų trūkumus priėmimo- perdavimo aktuose, o kadangi nenurodė – negali remtis trūkumų faktu ateityje. Esant tokioms aplinkybėms reikėjo išsamiai ištirti, kaip šalys per savo įgaliotus atstovus faktiškai atliko statybos objektų perdavimo ir priėmimo procedūras, nes tokių aplinkybių išaiškinimas įgalintų objektyviai įvertinti, kodėl darbai buvo perduoti ir priimti su specialistų (ekspertų) nustatytais akivaizdžiais darbų kokybės defektais (trūkumais). Teisėjų kolegija, papildomai ištyrusi ir įvertinusi faktines statinių (atliktų darbų) perdavimo ir priėmimo aplinkybes, daro išvadą, kad užsakovas nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti stogų įrengimo darbų priėmimą, neįspėjo rangovo apie akivaizdžius sandėlių stogų įrengimo trūkumus, kurie sandėlių eksploatavimo metu gulėjo sukelti (ir faktiškai sukėlė) neigiamas pasekmes, todėl negali remtis tokių trūkumų faktu reikalaudamas atlyginti būsimus stogų defektų šalinimo (remonto) kaštus.

40Iš bylos duomenų matyti, kad stogo ir švieslangių įrengimo darbų perdavimo ir priėmimo aktus pasirašė rangovo atstovas direktorius E. V. bei užsakovo atstovas techninės priežiūros vadovas Ž. G. (t. 2, b. l. 68, 71). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (akto 115-118 lapai) nurodoma, kad plokščiųjų stogų priėmimo tvarkos norminiai teisės aktai nereglamentuoja. Metodinėje literatūroje pateikiamos stogų įrengimo darbų kontrolės ir priėmimo rekomendacijos. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių 390.21 papunktyje pateikiama plokščiųjų stogų įrengimo kontrolės lentelė, iš kurios matyti, kad už plokščių stogų įrengimo darbus atsako rangovo darbų vadovas, juos kontroliuoja statinio statybos techninis prižiūrėtojas, o iš esmės visos kontrolės procedūros atliekamos vizualiai. Įrengus stogą statybos vadovas patikrina atliktus darbus, surašo atitinkamą aktą arba tikrinimo rezultatus įrašo statybos darbų žurnale. Be to, užbaigtus darbus perduodant statytojui pateikiami atitinkami dokumentai (ekspertizės akto 116 lapas). Esant tokiam metodinio pobūdžio reglamentavimui byloje buvo tiriama, kaip rangovo statybos darbų vadovai ir užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas faktiškai atliko veiksmus tikrinant ir kontroliuojant stogų įrengimo darbus, kad būtų galima padaryti išvadas, ar ieškovo ir atsakovo įgaliotų atstovų atliktas darbų perdavimas ir priėmimas gali būti laikomas tinkamu (tinkamai atliktu). Šių aplinkybių nustatymas buvo svarbus tuo aspektu, kad eksperto ir specialisto išvadose buvo konstatuota, jog visi ekspertinio tyrimo aktuose aprašyti defektai galėjo būti nustatyti prieš darbų perdavimą ir priėmimą (vizualiai, naudojantis gulsčiuku, matuojant liniuote arba rulete, tikrinant statybos produkto kokybės dokumentus).

41Byloje pateiktas sandėlio, kurio indeksas 6F1/p, statybos (rekonstrukcijos) darbų žurnalas. Jame nurodyta, kad šio statinio rekonstrukcijos darbų vadovas yra rangovo (atsakovo) darbuotojas V. G., techninės priežiūros vadovu paskirtas užsakovo (ieškovo) darbuotojas Ž. G.. Paslėptų darbų, kiek tai susiję su pastato stogo įrengimu, patikrinimo aktai nesudaryti (žurnale neužpildyti), nors buvo nurodyta, kad stogo dangos apatinio vatos sluoksnio paklojimo darbai priskiriami paslėptų darbų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti rangovo statybos darbų vadovas V. G. ir užsakovo paskirtas darbų techninės priežiūros vadovas Ž. G. negalėjo paaiškinti, kodėl statybos darbų žurnale nėra paslėptų darbų, atliktų stogo uždengimo metu, patikrinimo ir priėmimo aktų, nors pripažino, kad tokie aktai turėjo būti sudaryti (statybos darbų žurnalo 4 skyrius). Jie taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl statybos darbų žurnale nėra jokių įrašų dėl stogo įrengimui (uždengimui) naudotų statybos produktų ir įrenginių pasų, kokybės pažymėjimų bei sertifikatų stogo dangai (statybos darbų žurnalo 6 skyrius). Statybos darbų žurnalo skyriuje „Bendrųjų statybos darbų vykdymas“ yra vienintelė statybos darbų techninės priežiūros vadovo pastaba dėl stoglangio nekokybiško aptaisymo polikarbonatu (statybos darbų žurnalo Nr. 2, lapas 22). Jokių įrašų statybos darbų žurnalo skyriaus „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabos“ grafoje „Kontroliuojančiųjų asmenų pastabos, reikalavimai ir defektų šalinimo terminai“ nėra, nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atliekant stogų įrengimo darbus ir juos priimant buvo daug akivaizdžių trūkumų (defektų). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas buvęs ieškovo techninės priežiūros vadovas Ž. G. nurodė, kad pastabų dėl darbų kokybės nefiksavo, nes, jo manymu, viskas buvo padaryta tvarkingai. Tokie šio asmens paaiškinimai paneigti byloje pateiktomis ekspertinį tyrimą atlikusių specialistų išvadomis ir paaiškinimais teisme dėl stogų įrengimo darbų akivaizdžių trūkumų (defektų) buvimo dar prieš darbų rezultato perdavimą užsakovui. Apeliacinės instancijos teisme statybos darbų techninės priežiūros vadovas negalėjo paaiškinti dėl ekspertų išvadų apie netinkamus stogo nuolydžius, nekokybiškai suformuotą stogo dangą, nes pripažino, kad jam neteko užlipti ant stogo ir su liniuote ar gulsčiuku patikrinti nuolydžių. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai paaiškino, o šalių atstovai taip pat neneigė, kad stogų įrengimui (dengimui) naudotas medžiagas pirko rangovas, prieš tai jas suderinęs su užsakovu. Tokiu atveju, nėra pagrindo remtis eksperto konstatuota aplinkybe, kad stogų įrengimo darbų defektams, už kurių atsiradimą turėtų būti atsakingas rangovas, priskirtini per plono sluoksnio mineralinės akmens vatos stogo konstrukcijai izoliuoti panaudojimas (vatos paklojimas priskiriamas prie paslėptų darbų) bei netinkamos (eksperto teigimu) stogo hidroizoliacinės ritininės bituminės dangos panaudojimas.

42Esant aukščiau nurodytoms šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygoms dėl rangovo pareigos šalinti per garantinį laikotarpį atsiradusius darbų trūkumus bei jo atsakomybės už tokių trūkumų nepašalinimą, ir konstatavus aplinkybes, kad ieškovas nesiėmė priemonių tinkamai (normaliai) organizuoti darbų priėmimą ir be išlygų pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, nenurodydamas juose jokių trūkumų, jis laikytinas praradusiu teisę remtis tokių trūkumų faktu, kadangi šie buvo akivaizdūs. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima teigti, kad buvo apsunkintos užsakovo galimybės fiksuoti akivaizdžius rangos sutarčių dalyko sudėtinės dalies – sandėlių stogų įrengimo (uždengimo) darbų trūkumus tų darbų priėmimo metu. Nors ieškovo atstovai teigia, kad stogų įrengimo darbų trūkumai paaiškėjo praėjus maždaug metams nuo pastatų eksploatacijos pradžios, tačiau šie teiginiai nepaneigia kategoriškų ekspertų išvadų, jog visi nustatyti trūkumai egzistavo jau statinių perdavimo ir priėmimo metu. Ieškovo atstovų teiginius dėl trūkumų išryškėjimo (paaiškėjimo) praėjus tam tikram pastatų eksploatacijos laikui, galima vertinti ne kaip pačių trūkumų atsiradimą per garantinį pastatų eksploatacijos terminą, bet jau priėmimo metu egzistavusių trūkumų (defektų) pasekmių atsiradimą arba išryškėjimą (pvz., drėgmės į patalpų vidų prasiskverbimas, vandens nutekėjimai lubose ir sienose, lubų kritimas) veikiant nekokybiškus stogo įrenginius išoriniams aplinkos veiksniams.

43Byloje nustatytas pagal statybos rangos sutartis atliktų darbų trūkumų atsiradimo momentas ir konstatuotas trūkumų pobūdis bei atsiradimo priežastys. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių ir, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, išanalizavo byloje esančius įrodymus – byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas, ją atlikusio eksperto išaiškinimus, taip pat kitų specialistų pateiktas išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus – nurodydamas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieškovo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, o kuriuos atmeta. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad esminių pažeidimų įrodinėjimo procedūrose, nustatant rangos sutarties sąlygų pažeidimą, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai dėl stogų įrengimo trūkumų atsiradimo laiko bei jų pobūdžio, t.y. trūkumų akivaizdumo fakto dar tų darbų perdavimo ir priėmimo metu, ieškovo apeliacinio skundo motyvais ir ieškovo atstovų teisme pateiktais paaiškinimais nepaneigti, o tuo pačiu nepaneigti ir tie teisiniai argumentai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų neturi atlyginti. Atsakovo atstovai prašymo atlyginti išlaidas, kurios galėjo atsirasti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nereiškė ir išlaidas patvirtinančių dokumentų neteikė. Iš ieškovo priteistinos į valstybės biudžetą dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančią pažymą (t. 3, b. l. 51).

47Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovui UAB „AKS projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus atleidžiami asmenys, dalyvaujantys byloje, kurioje dalyvauja restruktūrizuojama įmonė. Tokiu būdu, ieškovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą. Prie paduoto apeliacinio skundo ieškovas pateikė žyminio mokesčio mokėjimo, atlikto dar iki restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „AKS projektai“ iškėlimo, dokumentus (t. 3, b. l. 43-44). Iš datų pateiktuose mokėjimo nurodymuose matyti, kad žyminio mokesčio mokėjimas buvo atliekamas ne tik iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, bet dar ir iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis su skundu pateikia dokumentus mokesčio sumokėjimo, atlikto anksčiau ketinant pareikšti kitą ieškinį, tačiau kito ieškinio nepareiškė, todėl sumokėto žyminio mokesčio nepanaudojo ir prašo mokesčio mokėjimą priimti paduodant skundą šioje byloje (t. 3, b. l. 41). Kadangi ieškovas kartu su apeliaciniu skundu, už kurio padavimą jis neturėjo mokėti žyminio mokesčio, pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad mokestis buvo sumokėtas dar iki restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „AKS projektai“ iškėlimo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti žyminio mokesčio galimo sugrąžinimo ieškovui klausimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo paduodamas apeliacinis skundas neturėjo būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nurodytina, kad jo pateikti mokėjimo nurodymai dėl 3 728 Lt ir 6 912 Lt žyminio mokesčio nelaikytini panaudotais šioje civilinėje byloje.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 134135422) į valstybės biudžetą 13,50 Lt (trylika litų ir 50 centų) dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

51Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ (juridinio asmens kodas 136035755, buveinės adresas 9-ojo Forto g. 60, Kaunas) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lėšų areštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas ieškiniu prašė... 6. Ieškinyje nurodyta, kad 2004 m. vasario 14 d. rangos sutartimi Nr. 4/02/14... 7. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad tarp šalių 2004 m. vasario 14 d. buvo sudaryta statybos... 11. Teismo paskirtos statybinės ekspertizės aktu nustatyta, jog pastato,... 12. III. Apeliacinio skundo argumentai... 13. Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas apeliaciniu skundu... 14. 1. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neteisingai aiškino ir taikė... 15. 2. Atlikus statinių statybos darbus ir pripažinus juos tinkamais naudoti,... 16. 3. Teisme buvo apklausti VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito... 17. 4. Visas medžiagas stogų įrengimo darbams pirko ir atsigabeno pats rangovas... 18. 5. Atsakovas pats pateikė ginčo statinių projektus, paskyrė statybos darbų... 19. 6. Atsakovo atliktų darbų trūkumai priskirtini prie paslėptų trūkumų.... 20. 7. Ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo atlyginti ginčo stogų trūkumų... 21. 8. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Vien tai, kad ginčo statinių... 22. 9. Atsakovas, atlikdamas ginčo stogų įrengimo darbus, pažeidė statybos... 23. 10. Ieškovas prašomą priteisti nuostolių dydį grindė teismo eksperto S.... 24. 11. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos... 25. Rašytinių atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį... 28. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje... 29. Dėl darbų rezultato priėmimo ir perdavimo aktų teisinės reikšmės... 30. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga... 31. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisminis ginčas... 32. Kaip jau nurodyta, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas... 33. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad net ir tinkamo darbų... 34. Dėl pagrindo pripažinti atsakovą atsakingu už darbų trūkumus pagal... 35. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį rėmėsi tuo, kad... 36. CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti... 37. Iš byloje pateiktų statybos rangos sutarčių sąlygų matyti, kad užsakovas... 38. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas byloje teisminę statybos techninę... 39. Ekspertinio tyrimo metu konstatuoti visi stogų įrengimo darbų defektai... 40. Iš bylos duomenų matyti, kad stogo ir švieslangių įrengimo darbų... 41. Byloje pateiktas sandėlio, kurio indeksas 6F1/p, statybos (rekonstrukcijos)... 42. Esant aukščiau nurodytoms šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygoms dėl... 43. Byloje nustatytas pagal statybos rangos sutartis atliktų darbų trūkumų... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai dėl stogų... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas ieškovo turėtų apeliacinės... 47. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovui UAB „AKS... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 50. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų... 51. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas...