Byla 2-408-871/2016
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

2sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

3dalyvaujant ieškovės advokatui Laimonui Judickui,

4atsakovei A.G., atsakovės atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

5teismo ekspertui L.U.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z.Š. patikslintą ieškinį atsakovei A.G. dėl servituto nustatymo, ir

Nustatė

7Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-04-08 gautas ieškovės Z.Š. patikslintas ieškinys (2 t., b.l. 112-118) atsakovei A.G. dėl servituto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, viešpataujančiojo daikto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, servitutą centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui pagal žemės sklypo planą servituto nustatymui M 1:500, kurį 2015-01-29 parengė UAB „Geodezininkų biuras“ (2 t., b.l. 9), pažymėtomis servituto koordinatėmis ir kitais duomenimis bei toliau nurodytomis sąlygomis: 1.1. 92 - Kiti servitutai (tarnaujantis) – servitutas įrengti, aptarnauti ir naudotis inžinieriniais tinklais – (servituto plotas 169 kv. m.), žemės sklypo plane pažymėto ploto S ribose (servitutas atribotas taškais 15-16-17-18-19-11-12-12-15) tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu, kuriame nurodė, jog nori įsivesti vandentiekio bei buitinių atliekų tinklus, o kadangi patekimas į rekonstruojamą vienbutį gyvenamąjį namą yra galimas tik per atsakovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo atsakovės sutikimo tiesti vandentiekio bei buitinių atliekų tinklus per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Vandentiekio ir buitinių atliekų tinklai būtų tiesiami uždaru be tranšėjiniu būdu, todėl atsakovei priklausančio žemės sklypo dangos nebūtų pažeistos ar sugadintos. Atsakovė 2014 m. vasario 24 d. atsakymu nesutiko su pasiūlymu. 2014 m. kovo 25 d. atsakovė pateikė papildomą atsakymą. Kadangi šalims nepavyko susitarti taikiai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Egzistuoja abi sąlygos, reikalingos servituto nustatymui teismo tvarka. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas ir bandė tartis su atsakove. Atsakovės nurodyti galimi prisijungimo prie centralizuotų tinklų variantai yra neekonomiški ir neproporcingi. Atsakovė siūlo suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą, prisijungiant nuo esamo vandentiekio d 300 mm prie (duomenys neskelbtini). Ieškovės manymu, šis būdas itin neekonomiškas, kadangi pakloti vandentiekio įvadą reikėtų net per tris tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kurie yra nutolę nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo. Atsakovė siūlo suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo statomų privačių vandentiekio tinklų d 110 m (duomenys neskelbtini), gavus raštišką projekto užsakovo R. R. sutikimą prisijungimui. Ieškovė nurodė, kad rekonstrukcijos projektas yra rengiamas vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ nustatytomis prisijungimo sąlygomis Nr. 13/1357, kurios numato „suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo statomų privačių vandentiekio tinklų d 110 mm (duomenys neskelbtini)./ A. O. paruoštas Projektas, gavus raštišką notaro patvirtintą projekto užsakovo/statytojo R. R. sutikimą prisijungimui. Kaip ir yra siūloma antrajame atsakovės variante, projektas yra rengimas numatant vandentiekio prisijungimą nuo statomu privačiu vandentiekio tinklu. R. R. raštiškas, notaro patvirtintas sutikimas yra gautas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atvestas d32 mm vandentiekio tinklo diametras, taip pat prisijungimas prie statomų privačių vandentiekio tinklų privalo būti numatytas už sklypo ribos, gatvės ribose, kad būtų užtikrintas UAB „Vilniaus vandenys" darbuotojų laisvas patekimas prie įvadinės sklendės, kuria, vartotojui nemokant už UAB „Vilniaus vandenys" suteiktas paslaugas, būtų galimybė užsukti vandens tiekimą. Todėl projektuojamas prisijungimas prie statomu privačių vandentiekio tinklų iki (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo pastato yra galimas tik per sklypus (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Tiesiant tinklus per (duomenys neskelbtini)esantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)esantys vandentiekio įvadiniai tinklai d32 mm būtu dubliuojami, t.y. greta statomo vandentiekio tinklo d32mm būtu statomas antras vandentiekio tinklas į esamą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kas, vėlgi, yra neekonomiška ir neproporcinga, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Atsakovė siūlo įsirengti vietinius tinklus. Ieškovė pabrėžia, jog esamas gyvenamasis namas nuo privačių statomų vandentiekio tinklų yra nutolęs apie 30 m, o nuo esamų buitinės nuotekynės tinklų yra nutolęs apie 35 m. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai nuo esamo pastato, kuriam yra reikalingas vandens aprūpinimas ir nuotekų šalinimas yra nutolęs iki 50 m., rekomenduojama jungtis prie centralizuotu vandentiekio ir nuotekų tinklų. R. R. vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) paklojo savo lėšomis, jos sklypo aprūpinimui geriamuoju vandeniu būtu užtekę vandentiekio tinklo apie d32 mm, tačiau ji buvo įpareigota numatyti perspektyvius vartotojus ir vandentiekio tinklo diametrą padidinti iki d l10 mm. Jeigu gyventojai projektuosis ir įsirenginės vandens gręžinius bei biologinius valymo įrenginius, šiai gyventojai neatsipirks vandentiekio tinklo d 110 mm statyba. Taip pat nėra užtikrintas transporto priemonių patekimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsirenginėjant gręžinį ir biologinius valymo įrenginius, į sklypą turi patekti statybinis transportas, kuriam yra reikalinga pakankamai vietos, taip pat biologiniu valymo įrenginiu aptarnavimui turi būti užtikrintas privažiavimas prie šių įrenginių. Šioje situacijoje nenustačius servituto, suteikiančio teisę atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti ieškovės vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, iškovei būtu neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu vienbučiu gyvenamuoju namu pagal paskirtį. Iš pridedamo 2013 m. UAB „Lita Balticum" specialistų A. D. ir P. U. parengto rekonstrukcijos projekto yra aišku, jog patekimas į rekonstruojamą vienbutį gyvenamąjį namą, priklausantį ieškovei, yra galimas tik per atsakovės žemės sklypą. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju yra įgyvendinta ir kita CK 4.126 straipsnio 1 dalyje tvirtinta sąlyga, t.y. nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis atlikti rekonstrukcijos darbų ieškovei priklausančiame gyvenamajame name. Atsakovės pateikti galimi sprendimo būdai neekonomiški, neproporcingi ir dar labiau apsunkinantys ieškovės situaciją. Taigi išspręsti taikiai byloje nepavyko. Remiantis parengtu rekonstrukcijos projektu, darbų atlikimas per atsakovei priklausantį žemės sklypą yra vienintelis ekonomiškas bei proporcingas būdas.

8Atsakovė A.G. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2 t., b.l. 18-32) ir atsiliepimu į ieškovės ieškinio reikalavimo patikslinimą (2 t., b.l. 141-144) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tam, kad ieškovė savo turtą galėtų naudoti pagal paskirtį ir įsivesti norimus tinklus nėra būtina atsakovės sklypui nustatyti servituto, kadangi tinklus galima tiesti ir kitais būdais, o ne per atsakovės sklypą. Tinklai gali būti tiesiami per sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog tinklų tiesimas per atsakovės sklypą akivaizdžiai nėra vienintelis būdas ieškovei nusitiesti tinklus į jai priklausantį sklypą todėl nėra jokio pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio ir nustatyti atsakovės sklypui ieškovės prašomą servitutą. Antra, yra galimybė suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą prisijungiant nuo esamo vandentiekio d 300mm prie (duomenys neskelbtini) (pl. Nr. 152-A-4). Suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklus, prijungiant juos prie esamo nuotekų tinklo d 400mm. Trečia, įsirengiant vietinius tinklus. Ieškovė neišnaudojo visų objektyvių galimybių ir alternatyvų savo nuosavybės teisėms įgyvendinti, kad nereikėtų nustatyti servituto per atsakovės žemės sklypą. Jokių galimų tinklų tiesimo alternatyvųjį nebandė aiškintis net po to, kai atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tinklus galima į ieškovės sklypą nutiesti ir pro kitur ir net pateikė konkrečius kompetentingų institucijų nurodytus variantus kaip tai būtų galima padaryti. Tinklus ji atkakliai siekia tiesti per atsakovės sklypą ir jos pasirinktoje vietoje - per patį sklypo centrą net neatsižvelgiant į tai, kad tinklų tiesimas toje vietoje pažeistų imperatyvius teisės aktų reikalavimus, jau nekalbant apie tai, kad aiškiai neproporcingai ribotų atsakovės kaip žemės sklypo savininkės teises. Pagrindinė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė (kuri užfiksuota ir į bylą pateiktame antstolio M.D. 2014 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), kad tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus aukščiau nurodytais būdais, pvz. prisijungiant prie esamo vandentiekio ir buitinės nuotekų sistemos, esančių (duomenys neskelbtini), atstumas nuo ieškovės gyvenamojo namo iki vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemų būtų didesnis nei tiesiant šiuos tinklus per atsakovės sklypą nepatvirtina ir neįrodo, kad toks tinklų tiesimo būdas yra visiškai neekonomiškas ir neproporcingas. Tai tik parodo, kad atstumas galimai būtų didesnis, tačiau ne vien atstumas lemia tinklų tiesimo kainą. Ji priklauso nuo tokių aplinkybių kaip pasirinktas tiesimo būdas (tranšėjiniu ar be tranšėjiniu būdu), už naudojimąsi servitutu žemės sklypo savininkui (atsakovei ar kitam asmeniui, per kurio sklypą būtų tiesiami tinklai) mokėtinos kompensacijos dydžio ir kt. Visiškai neaišku kuo remiantis ieškovė daro išvadą kad ilgalaikėje perspektyvoje, vandentiekio ir nuotekų komunikacijų tiesimas būtent per atsakovės sklypą geriausiai atitiks ieškovės ir atsakovės interesus, kad tai yra pats ekonomiškiausias ir proporcingiausias variantas. Atsakovė pareiškia, kad tai neatitinka jos interesų, o nustačius ieškovės prašomą servitutą būtų be pakankamo pagrindo varžoma atsakovės nuosavybės teisė į jos turimą nedidelį žemės sklypą, kuriam jau ir taip ieškovės naudai yra nustatytas vienas servitutas: „Kelio servitutas: teisė naudotis pėsčiųjų taku" . Ieškovės pateiktas planas, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" reikalavimų, nes nuotekų tinklai turi būti tiesiami ne arčiau kaip 10 m nuo šachtinio šulinio, todėl tiesti tinklų plane nurodytoje vietoje negalima. Ieškovė prašo nustatyti servitutą, kuris pagal planą, eitų per patį atsakovės sklypo vidurį, t.y. atsakovės sklypo, kurio plotas yra viso labo 0,0714 ha, vidurį, bet nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių tinklus reikėtų tiesti būtent per patį sklypo centrą, o ne per kokią nors kitą sklypo dalį. Ieškovė teigia, kad jos prašomo servituto nustatymas yra vienintelis ieškovės bei atsakovės interesų pusiausvyrą atitinkantis variantas. Tačiau prašomas nustatyti servitutas neatitinka ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros ir nesant būtinybės ribotų atsakovės nuosavybės teisę į jai priklausantį žemės sklypą. Vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonose negalima statyti pastatų ir įrenginių; sodinti medžių ir krūmų, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis; melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; kasti ir lyginti gruntą. Šioje apsaugos zonoje atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, bus apribotos: atsakovė negalės atlikti aukščiau nurodytų veiksmų be atskiro -suderinimo, o be to, eksploatuojančios įmonės bet kada galės privažiuoti į atsakovės sklypo tą dalį, o jame yra atsakovės daržas, augalai ir pan. Jei atsakovė sugalvotų rekonstruotis jai priklausantį pastatą ar pasistatyti bet kokį kitą kad ir garažą, aikštelę ar pan. savo sklype, ji susidurtų su eile sunkumų ir apribojimų, nes jau ji butų priklausoma nuo nustatyto servituto, ir tokiu būdu net ir norėdama įgyvendinti savo teises, ji turėtų derinti ir atlikti tinklų iškėlimą savo lėšomis. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 9 priedu, kuriame nurodyta, kad „nuo 400 m2 iki 10000 m2 sklypuose, tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankumo reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu ", maksimalus leistinas pastatų užimamas plotas atsakovei priklausančiame žemės sklype sudarytų: 33,1 % x 714 m2 (sklypo plotas) = 236 kv .m. Tačiau nustačius ieškovės prašomą servitutą atsakovė nei iki aukščiau nurodyto 236 m2, nei iki šiek tiek mažesnio dydžio savo gyvenamojo namo rekonstruoti negalėtų, kadangi tam trukdytų pačiame sklypo centre nustatytas servitutas. Kitoje sklypo dalyje didesnio nei dabar esamas gyvenamojo namo ji taip pat pastatyti negalėtų, nes nustačius prašomą servitutą sklype jis paprasčiausiai „netilptų". Taigi, patenkinus patikslintą ieškinį ir nustačius servitutą su patikslintu ieškiniu pateiktame plane nurodytoje vietoje, būtų net nesuvaržyta, o iš esmės paneigta atsakovės teisė pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir rekonstruoti gyvenamąjį namą. O tai neabejotinai yra neproporcingo dydžio atsakovės teisių ribojimas. Tuo labiau, kad ieškovė ne tik neįrodė, kad tinklų į savo sklypą negali nutiesti kitais būdais ne per atsakovės sklypą tačiau ir nepagrindę kodėl tiesiant tinklus per atsakovės sklypą juos būtina tiesti per patį sklypo centrą. Be to, jei ieškovė ketintų parduoti jai priklausantį žemės sklypą su jame esančiu pastatu, tai negalėtų prašyti rinkoje esančios rinkos kainos, nes jos sklypo didelė dalis ir dar per patį sklypo vidurį būtų apribota nustatytu servitutu. Dėl servituto nustatymo padarant neįmanomą jokią ūkinę veiklą ir statybą per visą sklypą žemės sklypo vertė iš esmės kris. Nepaisant to, ieškovė ne tik nekelia kompensacijos už servituto nustatymą klausimo, tačiau patikslintame ieškinyje apskritai net nenurodo ar prašo nustatyti atlygintiną servitutą ar ne. O tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir siekia nustatyti servitutą jai patogiausiu ir pigiausiu (ir tuo pačiu labiausiai atsakovės teises pažeidžiančiu) būdu visiškai neatsižvelgdama į atsakovės teises bei interesus. Atsakovė pabrėžia, kad jos nuomone nėra jokių pagrindų ieškovės pateikto patikslinto ieškinio tenkinimui ir ieškovė inžinerinius tinklus į savo sklypą gali tiesti kitais aukščiau šiame atsiliepime nurodytais būdais. Tačiau jei teismas išnagrinėjęs bylą padarytų išvadą kad tinklus į ieškovės sklypą yra įmanoma nutiesti tik per atsakovės sklypą pažymime, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog iš patikslinto ieškinio ir kitų į bylą pateiktų dokumentų visumos matyti, kad ieškovė siekia labai plataus turinio servituto, suteiksiančio teisę ne tik atsakovės sklype įrengti ir neterminuotai naudoti bei prižiūrėti įrengtus inžinerinius tinklus, tačiau apimančio ir nustatymą atsakovei neterminuotos pareigos sudaryti sąlygas bet kuriuo metų ir paros metu specialiajai technikai patekti į atsakovės sklypą ir net tikėtina iš atsakovės sklypo į ieškovės sklypą (kas realiai reiškia atsakovės pareigą įrengti, ar sudaryti sąlygas ieškovei atsakovės sklype įrengti pravažiavimą kuriuo galėtų naudotis tiek ieškovė, tiek ir tinklų priežiūrą vykdančių tarybų atstovai), manytina, kad patikslinto ieškinio tenkinimo pilnai ar iš dalis atveju, nustatant atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

10Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

11Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas Leonas Ustinovičius patvirtino duotas ekspertizės išvadas.

122016-02-01 dalyvaujant proceso dalyviams atlikta vietos apžiūra.

13Ieškinys atmestinas.

14Byloje nustatyta, kad ieškovei Z.Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b.l. 10, 11), bei vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė vienbučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), siekia įsivesti centralizuotus vandentiekio bei nuotekų tinklus. Patekimas į vienbutį gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), yra numatytas per kaimyninį sklypą, t.y. atsakovei A.G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 1994-11-24 įregistruotas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plane apribotas taškais 3-4-5-6-7-12-13-14-15-3, naudosis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (1 t., b.l. 13-14).

15Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 112-118) prašo nustatyti atsakovės žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, viešpataujančiojo daikto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, servitutą centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui pagal žemės sklypo planą servituto nustatymui M 1:500, kurį 2015-01-29 parengė UAB „Geodezininkų biuras“ (2 t., b.l. 9).

16Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį suteikimo (2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008). Servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo.

17Byloje nustatyta, kad šalys (žemės sklypų savininkai) nesusitaria dėl servituto. Ieškovė 2014-02-10 pasiūlymu kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą atsakovės sklype tiesti vandentiekio bei nuotekų tinklus (1 t., b.l. 12). Tačiau atsakovė 2014-02-24 ir 2014-03-25 motyvuotais atsakymais nesutiko, kad ieškovės projektuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų tiesiami per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (1 t., b.l.14, 15). Byloje pateikti šalių procesiniai dokumentai ir paaiškinimai per teismo posėdžius patvirtina, kad šalių požiūris į susidariusią situaciją ir jos sprendimo būdus esmingai skiriasi. Darytina išvada, kad šis tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme, taigi egzistuoja pirma sąlyga, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – savininkų nesutarimas. Toliau vertinamos ir analizuojamos visos sąlygos būtinos servituto nustatymui.

18Ieškovė nurodo, kad darbų atlikimas per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra vienintelis šioje situacijoje ekonomiškas bei proporcingas būdas, nes patekimas į rekonstruojamą vienbutį gyvenamąjį namą, priklausantį ieškovei, yra galimas tik per atsakovės žemės sklypą, o nenustačius servituto, suteikiančio teisę atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti ieškovės vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, ieškovei būtų neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis jai priklausančiu gyvenamuoju namu pagal paskirtį. Atsakovė su ieškiniu nesutinka nurodydama, jog tam kad ieškovė savo turtą galėtų naudoti pagal paskirtį ir įsivesti norimus tinklus nėra būtina atsakovės sklypui nustatyti servitutą, kadangi tinklus galima tiesti ir kitais būdais, o ne per atsakovės sklypą.

192015-04-29 teismo nutartimi ieškovės prašymu byloje buvo paskirta inžinierinių tinklų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) įvedimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būdų vertinimo teismo ekspertizė, pavedant ekspertizę atlikti teismo ekspertui L.U. (2 t., b.l. 169-170). 2015-12-10 teisme gautas ekspertizės aktas (3 t., b.l. 8).

20Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti neterminuotą, neatlygintinį 169 kv. m. dydžio servitutą atsakovės žemės sklype, kurio bendras plotas 714 kv. m., įrengti, aptarnauti ir naudotis inžinieriniais tinklais, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o pagal ieškovės pateiktą planą projektuojamas servitutas yra numatytas per atsakovės sklypo vidurį (2 t., b.l. 9).

21Pažymėtina, vien tai, kad ieškovei numatytas patekimas į jai priklausantį žemės sklypą per atsakovės žemės sklype nustatytą kelio servitutą - teisė naudotis pėsčiųjų taku, nepaneigia aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja kiti galimi tinklų tiesimo būdai į ieškovės žemės sklypą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB „Vilniaus vandenys“ 2014-03-05 raštas (1 t., b.l. 68), M.S. 2015-03-10 išvada (2 t., b.l. 35-42)), ekspertizės aktas (3 t., b.l. 8) patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklus galima tiesti ir kitais būdais, o ne per atsakovės sklypą. Pirmas būdas, prašant sutikimo tiesti vandentiekį ir nuotekas per Lietuvos Respublikos žemę nuo Drujos gatvės (ekspertizės aktas l. 31, 7.3 pav.). Šią galimybę nurodė ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2014-03-05 rašte „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų“, nurodydama, jog namui (duomenys neskelbtini), prisijungti prie centralizuotų tinklų yra keli galimi variantai, pirmas variantas - „suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą, prisijungiant nuo esamo vandentiekio d 300 mm prie (duomenys neskelbtini). Suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklus, prijungiant juos prie esamo nuotekų tinklo d 400 mm“. Tai, kad šiuo būdu suprojektuoti ir pakloti tinklus į ieškovės sklypą techniškai įmanoma patvirtina ir M.S. 2015-03-10 išvada „Dėl techninių ir teisinių galimybių suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus į sklypą (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 36). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015-03-10 išvadą pateikęs M.S. turi aplinkos inžinierijos bakalauro laipsnį, vandens inžinierijos magistro laipsnį, jam suteikti kvalifikacijos atestatai eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas (2 t., b.l. 39, 40, 41, 42). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nurodytą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčio asmens M.S. kompetencija ir išvados, kaip rašytinio įrodymo, patikimumu. Teismo ekspertas L.U. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas, suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas (2 t., b.l. 136-139), kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodytas asmuo pagal turimą kvalifikaciją gali įvertinti galimybes suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus į sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nurodytą kvalifikaciją turinčio teismo eksperto L.U. kompetencija, jo išvadomis ir ekspertizės akto patikimumu. Tuo tarpu teisė teikti savo įrodymus, patvirtinančius 2015-03-10 išvados ar teismo paskirtos teismo ekspertizės akto klaidingumą, iš ieškovės nebuvo atimta (CPK 178 str.). Antras būdas, prašant sutikimo tiesti vandentiekį ir nuotekas per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dalis šio sklypo priklauso Lietuvos Respublikai) (ekspertizės akto 7.2 pav., 31 l.). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad netgi sutiktų ieškovei duoti leidimą panaudoti šalia esantį atsakovės ūkinį pastatą, už jį teisingai kompensuojant atsakovei, jei šiuo būdu ieškovė pasirinktų įvesti tinklus į ieškovės sklypą. Trečias būdas, galimybė tiesti vandentiekį ir nuotekų tinklus per sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (ekspertizės akto l. 30, 7.1 pav.). Šią galimybę nurodė ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2014-03-05 rašte „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų“: 2 variantas „suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo /statomų/ privačių vandentiekio tinklų d110 mm (duomenys neskelbtini) /A. O. paruoštas projektas „Vienbutis gyv. namas, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“/, gavus raštišką, notaro patvirtintą projekto užsakovo/ statytojo/ R. Rakovskaja sutikimą prisijungimui. Suprojektuoti ir pakloti nuotekynę, prijungiant ją prie / statomų / nuotekų tinklų sklype (duomenys neskelbtini). Šiam variantui būtinas sklypo savininko (duomenys neskelbtini)sutikimas“ (1 t., b.l. 68, 123). 2015-03-10 išvadoje „Dėl techninių ir teisinių galimybių suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus į sklypą (duomenys neskelbtini)“ M.S. taip pat nurodė, kad techniškai yra įmanoma tinklus į ieškovės sklypą suprojektuoti ir pakloti per sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 36-37). Ekspertizės akte ekspertas L.U. nurodė, kad egzistuoja ir kiti variantai užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų valymą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tokie kaip vietinis vandens gręžinys ir vietinis nuotekų valymo įrenginys (ekspertizės akto 32 l.). UAB „Vilniaus vandenys“ 2014-03-05 rašte „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų“ taip pat nurodė, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžinieriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti; dėl vietinių vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įrenginių siūloma kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (1 t., b.l. 68).

22Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

23Nagrinėjamu atveju aukščiau minėti rašytiniai įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie atsakovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, atsakovės pateiktą M.S. 2015-03-10 išvadą patvirtino byloje atlikta teismo ekspertizė. Ieškovė taip pat turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti šiuos pateiktus įrodymus (CPK 177 str., 178 str.), tačiau ieškovė nepateikė jokių patikimų rašytinių įrodymų, paneigiančių šiuos rašytinius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti (CPK 178 str., 185 str.). Tuo tarpu ieškovės pateikti L.P. rašytiniai paaiškinimai (2 t., b.l. 51-58) yra grįsti labiau prielaidomis, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b.l. 68, 119-128, 2 t., b.l. 35-42, 140, 173-175, 3 t., b.l. 8). Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, 2016-02-01 atlikus vietos apžiūrą, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas ieškovei nutiesti tinklus į jai priklausantį sklypą. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad yra kiti būdai prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, o ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti nepagrįstai neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes žemės sklypų savininkų interesai gali būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais.

24Ieškovė nurodė, kad aukščiau nurodyti tinklų tiesimo variantai atsižvelgiant į faktinę situaciją yra visiškai neekonomiški ir neproporcingi. Tačiau šių teiginių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais ar paskaičiavimais (CPK 178 str.).

25Pagrindinė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kuri taip pat buvo užfiksuota antstolio M.D. 2014-12-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b.l. 151-154), kad tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo (duomenys neskelbtini) atstumas nuo ieškovės gyvenamojo namo iki tinklų būtų didesnis (ieškovės teigimu 60 m) nei tiesiant per atsakovės sklypą neįrodo, kad toks tinklų tiesimo būdas yra visiškai neekonomiškas ir neproporcingas ir nepaneigia fakto, jog įsivesti tinklus į ieškovės žemės sklypą yra galimybė kitu būdu. Tai tik parodo, kad atstumas galimai būtų didesnis, tačiau ne vien atstumas lemia tinklų tiesimo kainą. Ji priklauso nuo tokių aplinkybių kaip pasirinktas tiesimo būdas (tranšėjiniu ar be tranšėjiniu būdu), už naudojimąsi servitutu mokėtinos kompensacijos dydžio ir kt. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl tinklų įvedimo kainos. Tačiau akivaizdu, kad vienkartinės išlaidos įsirengiant tinklus negali būti pripažintos neadekvačiomis sąnaudomis palyginus su ieškovės reikalaujamu nustatyti atsakovės teisių ribojimo į jos sklypo dalį mastu (atsakovės sklypo plotas yra 714 kv. m., jame jau yra nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, o nauju servitutu būtų apribotos atsakovės teisės į dar 169 kv. m jos sklypo; servitutas padalintų atsakovės sklypą į tris dalis, kur per sklypo vidurį numatomas servitutas įrengti, aptarnauti ir naudotis inžinieriniais tinklais). Taip pat pažymėtina, kad tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo (duomenys neskelbtini), tinklus tektų tiesti tik per valstybinę žemę, o ne per tris tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kaip klaidingai nurodoma ieškinyje. Tai matyti iš žemėlapio ( 1 t., b.l. 66, 2 t., b.l. 174). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad tokiu būdu tiesiant tinklus būtų pažeista Vilnelės upės apsaugos zona (CPK 178 str.). Priešingai nei teigia ieškovė, teismo ekspertas, atsakydamas į suformuluotą klausimą, ar įmanoma būtų suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus už Vilnelės upės apsaugos zonos ribų?, ar tokiu atveju įmanoma išvengti norminių aktų, susijusių su upės apsaugos zona, pažeidimu? ekspertizės akto 9 išvadoje nurodė, kad už Vilnelės upės apsaugos zonos ribų (miestuose upių apsaugos zonos plotis yra lygus pakrantės apsaugos juostos pločiui, kuri yra 10 metrų) yra įmanoma suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Šias aplinkybes patvirtino ir M.S. 2015-03-10 išvadoje (2 t., b.l. 36). Be to, teismo ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvedus papildomas apsaugas, zonos gali būti net mažinamos. Ieškovės pateikti L.P. paaiškinimai (2 t., b.l. 51-58), kad „Nacionalinė žemės tarnyba pritarimo tiesti tinklus per valstybinę žemę, juolab upės apsaugos juostoje tikrai neleistų“ yra niekuo nepagrįstos prielaidos, spėjimai. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad nėra galimybės nutiesti jos pageidaujamus tinklus per valstybinę žemę. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė net jokių įrodymų, kad būtų dėjusi kokias nors pastangas kitais būdais atvesti komunikacijas į savo sklypą, kreipusis į kompetentingas institucijas, siekdama išsiaiškinti, ar yra galimybė tiesti tinklus per valstybinę žemę į ieškovės sklypą. Dėl galimybės tiesti komunikacijas valstybine žeme, užuot kreipusis dar iki teismo, ieškovė tik 2015-12-28, t.y. praėjus 1,5 metų nuo bylos iškėlimo teisme, pateikė Vilniaus miesto savivaldybei paklausimą (3 t., b.l. 21).

26Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tiesiant tinklus per (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)esantys vandentiekio įvadiniai tinklai d32 mm būtų dubliuojami, t.y greta statomo vandentiekio tinklo d32mm būtų statomas antras vandentiekio tinklas į esamą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kas yra neekonomiška ir neproporcinga. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. M. S. 2015-03-10 išvadoje nurodoma, kad kloti du vandentiekio vamzdžius vieną šalia kito yra techniškai ir teisiškai leidžiama, be to tai būtų racionalesnis ir ekonomiškesnis variantas, kadangi būtų suformuota bendra tinklų apsaugos zona (2 t., b.l. 36-37). Tiek iš prisijungimo sąlygų, tiek iš UAB „Vilniaus vandenys“ rašto taip pat matyti, kad tinklus per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galima tiesti. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto (7.1 pav. akto l. 30), šiuo būdu tiesiant tinklus, jie būtų tiesiami sklypo pakraščiu, o ne per sklypo vidurį, kaip yra prašoma šioje byloje pagal ieškovės parengtą servituto nustatymo planą (2 t., b.l. 9). Ieškovės ieškinio teiginiai, kad R. R. vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) paklojo savo lėšomis, jos sklypo aprūpinimui geriamuoju vandeniu būtu užtekę vandentiekio tinklo apie d32 mm, tačiau ji buvo įpareigota numatyti perspektyvius vartotojus ir vandentiekio tinklo diametrą padidinti iki d110 mm, todėl jeigu gyventojai projektuosis ir įsirenginės vandens gręžinius bei biologinius valymo įrenginius, šiai gyventojai neatsipirks vandentiekio tinklo d 110 mm statyba, neįrodo, jog ieškovės prašomas būdas įvesti vandentiekio ir nuotekų tinklus per atsakovei priklausantį žemės sklypą yra vienintelis ekonomiškas bei proporcingas būdas, nes trečiųjų asmenų kaštų atsipirkimo galimybės negali būti dengiamos atsakovės sąskaita, suvaržant jos nuosavybės teisę į 169 kv. m. žemės sklypo, einančio per patį žemės sklypo vidurį.

27Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai nuo esamo pastato, kuriam yra reikalingas vandens aprūpinimas ir nuotekų šalinimas yra nutolęs iki 50 m., rekomenduojama jungtis prie centralizuotu vandentiekio ir nuotekų tinklų, pati savaime nepatvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimas per atsakovei priklausantį žemės sklypą yra vienintelis ekonomiškas bei proporcingas būdas. Tai yra tik rekomendacija, o statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžinieriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju vietinių inžinierinių tinklų negalima pasirinkti pagal teritorijų planavimo dokumentus (CPK 178 str.). Ieškovė niekuo nepagrindė savo teiginių, kad įsirengti, aptarnauti vietinį gręžinį ir biologinius valymo įrenginius ieškovės sklype galima tik statybinio transporto pagalba, kuriam yra reikalinga pakankamai vietos. Tuo tarpu visuotinai žinoma, kad egzistuoja šiuolaikinių technologijų galimybės, kurių sistemos priežiūros iš vis nereikia kviesti. Dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji neturi įvažiavimo į savo žemės sklypą, teismas pritaria atsakovės teiginiams, kad suformavus sklypą (duomenys neskelbtini), atsirado galimybė ieškovei kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į kompetentingas valstybės institucijas su prašymu, kad būtų suformuotas patekimas į ieškovės žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) per valstybinę žemę (2 t., b.l. 155-156, 174), todėl ieškovė pati turi rūpintis dėl tinkamo savo teisių įgyvendinimo. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokia situacija, kad ieškovė neturi įvažiavimo į savo žemės sklypą, yra dėl valstybės institucijų netinkamų veiksmų projektuojant ieškovės sklypą, todėl valstybės institucijos turėtų ištaisyti šią situaciją.

28Kaip minėta, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pagal teismų praktiką servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005). Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas, ar ieškovė, siekianti, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti atsakovės teisių, konstatuoja, jog ieškovė tokių galimybių turi ir jų neišnaudojo, bet siekia servitutą nustatyti patogiausiu būtent ieškovei būdu per patį atsakovės sklypo centrą atsakovės teisių sąskaita, o toks siekis nėra teisėtas pagrindas servitutui nustatyti.

29Ieškovė teigia, kad jos prašomo servituto nustatymas yra vienintelis ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą atitinkantis variantas. Teismas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais ir vertina, kad prašomas nustatyti servitutas neatitinka ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros. Ieškovei jos siūlomas būdas patogus, nes tiesiant tinklus pagal ieškovės siūlomą planą įvadų ilgis yra minimalus, taigi minimalūs įrengimo kaštai bei darbo sąnaudos. Pažymėtina, kad ieškovė net nesvarsto papildomų kaštų kompensuojant atsakovei nuostolius už 169 kv. m. servituto, o atkakliai viso bylos nagrinėjimo metu siekė nustatyti neatlygintinį servitutą, teigdama, kad nuo to atsakovės sklypo vertė tik padidėtų. O tai suponuoja, kad ieškovė siekia nustatyti servitutą jai patogiausiu ir pigiausiu būdu. Tačiau atsakovės atžvilgiu ieškovės siūlomas variantas tiesiant tinklus per sklypo centrą yra aiškiai vienas labiausiai atsakovės teises varžančių tinklų tiesimo atsakovės sklype variantų.

30Pagal galiojantį teisinį reguliavimą vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonose negalima statyti pastatų ir įrenginių; sodinti medžių ir krūmų, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis; melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; kasti ir lyginti gruntą.

31Kaip minėta, ieškovė prašo nustatyti neterminuotą, neatlygintinį servitutą atsakovės žemės sklype, kurio plotas 714 kv. m., jame jau yra nustatytas kelio servitutas teisė naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini) savininkams, ir tas servitutas yra prie pat ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato, o nauju servitutu būtų apribotos atsakovės teisės į dar 169 kv. m. jos sklypo; servitutas padalintų atsakovės sklypą į tris dalis, kur per patį atsakovės sklypo vidurį eitų servitutas įrengti, aptarnauti ir naudotis inžinieriniais tinklais. Iš pateikto plano matyti, kad taikytinas servitutas apims 169 kv. m., t.y. 23,67 proc. viso atsakovei priklausančio sklypo. Tinklų apsaugos zona bus beveik 9 m. pločio bei eis per patį sklypo vidurį. Taigi šioje apsaugos zonoje atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės bus apribotos. Pirma, atsakovė negalės naudoti žemės sklypo dalies pagal paskirtį, sodinti medžių ir krūmų, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis; atlikti kitų minėtų veiksmų. Antra, atsakovė negalės vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonoje statyti pastatų ir įrenginių. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priede nurodyta, kad sklypuose, kurių plotas nuo 400 kv. m. iki 1 000 kv. m., tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankio reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu, todėl nagrinėjamu atveju maksimalus leistinas pastatų užimamas plotas atsakovei priklausančiame sklype sudarytų 236 kv. m. (33,1 proc. x 714 kv. m.). Iš atsakovės paaiškinimų ir Registrų centro pažymos nustatyta, kad šiuo metu atsakovės faktiškai užimamas užstatymo plotas sudaro 160,81 kv. m. (2 t., b.l. 158-159). Nustačius ieškovės prašomą servitutą, akivaizdu, kad atsakovė nei iki aukščiau nurodyto 236 kv. m., nei iki šiek tiek mažesnio dydžio savo gyvenamojo namo rekonstruoti negalėtų, kadangi tam trukdytų pačiame sklypo centre nustatytas servitutas. Kitoje sklypo dalyje didesnio nei dabar esamas naujo gyvenamojo namo atsakovė taip pat pastatyti negalėtų, nes nustačius prašomą servitutą sklype, jis paprasčiausiai netilptų. O esant poreikiui, atsakovė negalėtų statyti naujo leistino gyvenamojo namo per patį sklypo vidurį. Liudytojo P.U. teiginiai, kad servitutas per atsakovės sklypo vidurį niekam netrukdo, nes atsakovės sklype ir taip nieko daugiau negalima statyti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Šiuos teiginius paneigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2015-04-15 raštas, kuriame nurodoma, kad pastatas (duomenys neskelbtini), nebus siūlomas registruoti Kultūros vertybių registre, pastato griovimo ir naujo pastato statybos projektus galima rengti įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b.l. 140). 2015-05-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini)pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į funkcinę zoną PR2 rajonų centrų ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas. Atsižvelgiant į šiuo metu greta esamą mažaaukščių gyvenamųjų namų užstatymą, žemės sklype (duomenys neskelbtini) tikslingas kontekstualus aplinkai užstatymas, t.y. mažaaukštis gyvenamasis namas. Užstatymo tankis sklypui (duomenys neskelbtini), rengiant techninį projektą, galėtų būti nustatytas vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2 t., b.l. 173, 174, 175). Todėl nustačius servitutą pagal ieškovės prašomą planą nurodytoje vietoje, būtų net nesuvaržyta, o iš esmės paneigta atsakovės teisė pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir rekonstruoti gyvenamąjį namą, kurio statybos pabaigos metai viešame registre nurodyti 1965, o esant poreikiui, nugriauti seną namą ir statyti naują leistiną gyvenamąjį namą. O tai neabejotinai yra neproporcingo dydžio atsakovės teisių ribojimas. Tuo labiau, kad ieškovė ne tik neįrodė, kad tinklų į savo sklypą negali nutiesti kitais būdais, ne per atsakovės sklypą, tačiau ir nepagrindė, kodėl tiesiant tinklus per atsakovės sklypą juos būtina tiesti per patį sklypo centrą.

32Trečia, pagal galiojantį teisinį reguliavimą vandentiekio, nuotekų tinklus eksploatuojančioms įmonėms numatyta teisė prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais, kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją. Ši teisė galioja nepaisant to kokiu būdu įvesti tinklai, ar atviru, ar be tranšėjiniu. Todėl atsakovė turėtų vandentiekio, nuotekų tinklus eksploatuojančioms įmonėms užtikrinti galimybę prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais, kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, kas taip pat akivaizdu varžytų atsakovės teises.

33Ieškovė argumentuoja, kad tinklai bus klojami uždaru be tranšėjiniu būdu, todėl visi atliekami darbai nedarys žalos atsakovei. Iš bylos duomenų spręstina, kad nagrinėjamame objekte įrengiant tinklus reikėtų iškasti dvi duobes – vieną (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia įrengtų tinklų, kitą duobę – (duomenys neskelbtini) esančiame kieme. Tiesiant inžinierinius tinklus per atsakovei priklausantį žemės sklypą nepriklausomai nuo inžinierinių tinklų įrengimo būdo (atviras ar be tranšėjinis) sklype būtų nustatytas servitutas, kuriame sklypo savininkei bus taikomi apribojimai. Taigi pabrėžtina, kad ne darbai, o tinklų apsaugos zona ir servitutas tinklams kloti darytų žalą atsakovei, nes tokiu atveju dėl servituto nustatymo per patį sklypo vidurį būtų apribota galimybė naudoti dalį žemės sklypo pagal paskirtį bei suvaržyta galimybė pasinaudoti leidžiamu užstatymo plotu. O tai ne tik sudarytų atsakovei nepatogumų, tačiau ir mažintų jos sklypo vertę. Pagal eksperto išvadas sklypas prarastų savo vertę statybos atveju. Ieškovės ieškinio teiginiai, kad įrengus inžinierinius tinklus, atsakovės žemės sklypo vertė tik didėja, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Galimybė prisijungti prie inžinierinių tinklų nepakeičia fakto, kad nustačius ieškovės prašomą servitutą, atsakovė dėl vandentiekio ir nuotekų tinklams taikomos apsaugos zonos negalėtų pagal paskirtį naudotis dalimi savo žemės sklypo – sodinti medžių, statyti statinių ir kt., o tai ne tik sudarytų atsakovei nepatogumų, tačiau ir pagal eksperto išvadas sumažintų jos sklypo vertę.

34Teismo vertinimu, šis neproporcingas atsakovės teisių ribojimas turi reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes galimi atsakovei daromi nuostoliai dėl suvaržymų būtų tokio pobūdžio, kad verčia ieškoti kitų susidariusios situacijos sprendimų.

35Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės sklypo plotas yra 714 kv. m., jame jau yra nustatytas kelio servitutas- teisė naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini) savininkams, o nauju servitutu būtų apribotos atsakovės teisės į dar 169 kv. m. jos sklypo; servitutas padalintų atsakovės sklypą į tris dalis, kur per patį atsakovės sklypo vidurį eitų servitutas įrengti, aptarnauti ir naudotis inžinieriniais tinklais, servituto turinys labai platus, į atsakovės statinių išdėstymą sklype, bei jos poziciją dėl statinių ir žemės sklypo naudojimo ateityje, sprendžia, kad servituto nustatymas tokiomis aplinkybėmis per patį atsakovės sklypo vidurį prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisingumo principams. Ieškovė nepagrindė, kad šiuo atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas užtikrinant ieškovės daiktinių teisių įgyvendinimą, bei neįrodė, kad pagal jos planą prašomas nustatyti būdas yra optimaliausias būdas, užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumą.

36Be to, pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuotekų tinklai turi būti tiesiami ne arčiau kaip 10 m nuo šachtinio šulinio. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovės žemės sklype yra įrengtas šulinys. Nuotekų tinklai nuo šachtinio šulinio yra nutolę apie 4,65 m., ką dublike pripažino ieškovė (1 t., b.l. 77). Todėl teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo teiginiais, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, todėl tiesti tinklų plane nurodytoje vietoje negalima.

37Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, remdamasis CPK 178 straipsniu, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 5564,99 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., 137-146, b.l., 2 t., b.l. 60-84), 1000 EUR išlaidų teismo ekspertizei bei 100 EUR išlaidų užstatui teismo eksperto atvykimui į teismą apmokėti (2 t., b.l. 178, 3 t. 31). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 t., 137-146, b.l., 2 t., b.l. 60-84, 178, 3 t. 31) jai iš kitos šalies nepriteisiamos. Pažymėtina, kad ieškovė už eksperto atvykimą į teismą sumokėjo 100 EUR užstatą į teismo depozitinę sąskaitą (3 t., b.l. 31). Ekspertas iki sprendimo priėmimo nepateikė teismui PVM sąskaitos-faktūros už atvykimą į 2016-02-01 teismo posėdį, nors 2016-02-01 teismo posėdžio metu buvo įpareigotas pateikti sąskaitą per 14 dienų. Ieškovei išaiškintina, kad ekspertui nepateikus sąskaitos už atvykimą į 2016-02-01 teismo posėdį, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė turi teisę pateikti teismui prašymą dėl sumokėto 100 EUR užstato grąžinimo ieškovei.

40Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3695,34 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 159-162, 2 t., b.l. 90-102, 3 t., b.l. 38-50) ir 115,85 EUR (400 Lt) išlaidų už IĮ „Aplantas“ paslaugas (2 t., b.l. 90). Teismas vertina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir realiai patirtos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant posėdžiuose, yra pagrindas iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 3695,34 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 88 str. 6 p.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei apimtį, teismas nevertina, kad šių išlaidų dydis konkrečiu nagrinėjamu atveju yra per didelis. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 115,85 EUR (400 Lt) išlaidų už IĮ „Aplantas“ paslaugas (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 9 p.).

41Byloje susidarė 17,79 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 93 str. 1 d.).

42Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

Nutarė

43Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

44Priteisti iš ieškovės Z.Š. 3811,19 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės A.G. naudai.

45Priteisti iš ieškovės Z.Š. į valstybės biudžetą 17,79 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

46Ieškovei išaiškintina, kad ekspertui nepateikus sąskaitos už atvykimą į 2016-02-01 teismo posėdį, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė turi teisę pateikti teismui prašymą dėl sumokėto 100 EUR užstato grąžinimo ieškovei.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,... 2. sekretoriaujant Robertai Mikonytei,... 3. dalyvaujant ieškovės advokatui Laimonui Judickui,... 4. atsakovei A.G., atsakovės atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,... 5. teismo ekspertui L.U.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-04-08 gautas ieškovės Z.Š.... 8. Atsakovė A.G. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2 t., b.l. 18-32) ir... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas ieškinį palaikė ir... 10. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas su ieškiniu... 11. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas Leonas Ustinovičius... 12. 2016-02-01 dalyvaujant proceso dalyviams atlikta vietos apžiūra.... 13. Ieškinys atmestinas. ... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovei Z.Š. nuosavybės teise priklauso žemės... 15. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 112-118) prašo... 16. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis... 17. Byloje nustatyta, kad šalys (žemės sklypų savininkai) nesusitaria dėl... 18. Ieškovė nurodo, kad darbų atlikimas per atsakovei nuosavybės teise... 19. 2015-04-29 teismo nutartimi ieškovės prašymu byloje buvo paskirta... 20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti neterminuotą,... 21. Pažymėtina, vien tai, kad ieškovei numatytas patekimas į jai priklausantį... 22. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 23. Nagrinėjamu atveju aukščiau minėti rašytiniai įrodymai tarpusavyje... 24. Ieškovė nurodė, kad aukščiau nurodyti tinklų tiesimo variantai... 25. Pagrindinė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kuri... 26. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tiesiant tinklus per... 27. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad vadovaujantis... 28. Kaip minėta, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės... 29. Ieškovė teigia, kad jos prašomo servituto nustatymas yra vienintelis... 30. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą vandentiekio ir nuotekų tinklų... 31. Kaip minėta, ieškovė prašo nustatyti neterminuotą, neatlygintinį... 32. Trečia, pagal galiojantį teisinį reguliavimą vandentiekio, nuotekų tinklus... 33. Ieškovė argumentuoja, kad tinklai bus klojami uždaru be tranšėjiniu būdu,... 34. Teismo vertinimu, šis neproporcingas atsakovės teisių ribojimas turi... 35. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės sklypo plotas yra 714 kv. m.,... 36. Be to, pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji... 37. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, remdamasis... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 5564,99 EUR išlaidų advokato... 40. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3695,34 EUR išlaidų advokato... 41. Byloje susidarė 17,79 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 42. Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas... 43. Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovės Z.Š. 3811,19 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės... 45. Priteisti iš ieškovės Z.Š. į valstybės biudžetą 17,79 EUR bylinėjimosi... 46. Ieškovei išaiškintina, kad ekspertui nepateikus sąskaitos už atvykimą į... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...