Byla e2S-912-881/2018
Dėl iškeldinimo iš patalpos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-26917-967/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antrasis užupis“ ieškinį atsakovui V. J. dėl iškeldinimo iš patalpos.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Antrasis užupis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą V. J. su visu jam priklausančiu turtu iš savavališkai užimtos ieškovei nuosavybės teise priklausančios pastato - gamybinio pastato (unikalus numeris ( - )), esančio ( - ), Vilniuje, patalpos, pažymėtos patalpų plane Nr. 2-22.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl gyvenamosios patalpos (patalpos-buto) (unikalus numeris ( - )), esančios ( - ), Vilniuje, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – taikė įrašą viešajame registre dėl gyvenamosios patalpos (patalpos-buto) (unikalus numeris ( - )), esančios ( - ), Vilniuje, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
  2. Teismas atsižvelgė į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, ieškovė įsigijo 2017 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3-1376, tačiau jai perėmus iš pardavėjo valdyti šį nekilnojamąjį turtą po kurio laiko paaiškėjo, kad vieną iš pastato patalpų, kurios savavališkai atskirtos mūro siena, yra užimtos atsakovo, be to, internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt yra paskelbta apie buto pardavimą, nors iš dalies su butu susijusių patalpų ieškovė prašo iškeldinti atsakovą.
  3. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimo atveju atsakovas būtų iškeldinamas iš minėtų patalpų, be to, yra grėsmė jog šios patalpos gali būti parduotos tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovės reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Iš teismo nutarties turinio lieka neaišku, kuo konkrečiai remdamasis teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismo nutarties argumentacija (jos nebuvimas) leidžia daryti išvadą, kad teismas iš tikrųjų neįvykdė jam pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį tenkančios pareigos preliminariai įvertinti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes nutartyje neatskleistas teismo atlikto vertinimo turinys, nenurodyti jokie faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu būtų galima teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Nutartyje teismas neaptarė pateiktų įrodymų (dokumentų), neįvertino jų turinio bei įrodomosios reikšmės, taip pat neįvertino pačių reikalavimų turinio pagrįstumo.
    2. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris bent preliminariai galėtų įrodyti jos reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.
    3. Atsakovas patalpas, esančias ( - ), Vilniuje, įsigijo 2010 m. lapkričio 10 d. pagal prikimo-pardavimo sutartį. Visos atsakovo nuosavybės teise valdomos ir naudojamos patalpos yra aiškiai identifikuotos tiek sutartyje, tiek Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylose. Jokiomis kitomis, juo labiau ieškovės, patalpomis atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie galėtų leisti teigti priešingai.
    4. Ieškovė piktnaudžiauja teise, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodomąją reikšmę turinčių duomenų dėl ieškinio pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi ieškovė, reikalaudama pritaikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones, siekė ne užtikrinti galimai naudingą teismo sprendimo operatyvų įvykdymą, tačiau nesąžiningai siekė apsunkinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą bei apriboti galimybes jį perleisti, nors puikiai žinojo, kad atsakovas jau yra radęs turto pirkėją. Tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti ginti ieškovės teisę.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Antrasis užupis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pats atsakovas savo pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindžia savavališką patalpų užėmimo faktą.
  3. Ieškovė nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o siekia sąžiningai jomis pasinaudoti apgindama turtinius interesus. Ieškovės įsitikinimu, būtent atsakovas šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, neigdamas objektyvias aplinkybes dėl ieškovės patalpos užėmimo. Ieškovė neturi jokių kitų (su šia byla nesusijusių) pretenzijų ar reikalavimų atsakovui; neegzistuoja jokios kitos aplinkybės (interesai), dėl kurių ieškovė turėtų tikslą prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo pasvarstymai apie ieškovės nesąžiningus siekius yra visiškai neatitinkantys tikrovės.
  4. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovė neva žinojo apie tai, kad atsakovas ginčo patalpoms turėjo pirkėją.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Taigi viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistavo, todėl teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  5. Teismų praktikoje preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo klausimu ne kartą yra pasisakyta, kad teismas, tikrindamas ieškinio tikėtiną pagrįstumą, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Be to, tai, kad teismas nutartyje nenurodo detalių motyvų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo arba netgi apskritai nenurodo, kad preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014; 2017 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2-924-516/2017). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl to, jog joje neatskleistas teismo atlikto ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo turinys, kad teismas joje neaptarė pateiktų įrodymų, neįvertino jų turinio bei įrodomosios reikšmės, atmetami kaip nepagrįsti.
  6. Vis dėlto preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ir nors atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimo metu šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, vis dėlto jis patvirtina tai, ką įrodinėja apeliantas, t. y. kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012).
  7. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Antrasis užupis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

13Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro padaliniui.

14Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai