Byla 2-1320/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mokipay Europe“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4275-823/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mokipay Europe“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.

4Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „ERP“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ERP“ ir UAB „Mokipay Europe“ 2011 m. liepos 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo pagal sutartį perleistus objektus, t. y. techninę ir programinę įrangą Mokipay mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, Mokipay mokėjimų sistemą, mobiliąsias Mokipay aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Mokipay Europe“ perleisti techninę ir programinę įrangą Mokipay mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, Mokipay mokėjimų sistemą, mobiliąsias Mokipay aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas. Ieškovas nurodė, kad ieškinio turinys ir prie jo pridėti įrodymai tikėtinai patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas, nesąžiningai siekdamas paslėpti iš ieškovo įgytą turtą, gali parduoti jį tretiesiems asmenims.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos perleisti techninę ir programinę įrangą Mokipay mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, Mokipay mokėjimų sistemą, mobiliąsias Mokipay aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas, kurias atsakovas įsigijo iš ieškovo.

8Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo taikyti restituciją, priteisiant pagal ginčijamą sutartį perleistus objektus. Restituciją taikyti gali tapti neįmanoma, jei atsakovas perleistų ginčo objektus tretiesiems asmenims, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Mokipay Europe“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Neegzistuoja reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismo teiginiai, kad jei atsakovas perleistų ginčo objektu esantį turtą tretiesiems asmenims, restitucijos taikymas gali būti nebeįmanomas, nepagrįsti jokiais ieškovo į bylą pateiktais įrodymais ir yra paremti tik prielaidomis. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad atsakovas gali slėpti ginčo objektu esantį turtą ar gali perleisti jį tretiesiems asmenims. Remdamasis deklaratyviais teiginiais ir nepagrįstomis prielaidomis, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64/2013; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1836/2013)
  2. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi teismas nepateikė jokių argumentų ir / ar vertinimų, susijusių su ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu.
  3. Teismas nepagrįstai ieškovo prašymą išnagrinėjo išimtine skubos tvarka, nesuteikdamas atsakovui galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą būtinai turi būti sudaryta galimybė atsakovui ginti savo interesus.
  4. Nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas pirmosios instancijos teismui pasinaudoti CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir panaikinti nutartį pačiam.

11Ieškovas BUAB „ERP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Aplinkybė, kad atsakovas skundžia Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesukėlusios realių apsunkinimų atsakovui, patvirtina, kad atsakovas gali siekti perleisti turimą turtą bei taip sudaryti kliūtis taikyti restituciją natūra. Teismas neprivalo turėti duomenų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, kad tokia grėsmė yra galima ir egzistuoja jos atsiradimo tikimybė. Be to, atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad neketina perleisti ginčo objektu esančio turto ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
  2. Atsakovo teiginiai, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsti. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos byloje esančių įrodymų visetu.
  3. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą atsakovui pranešama tik tuo atveju, jei manoma, kad toks pranešimas yra būtinas. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kiekvienu atveju pats sprendžia, ar informuoti atsakovą apie paduotą prašymą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

15Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su tuo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, nes teismas nepateikė argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „ERP“ ir UAB „Mokipay Europe“ sudarytą pirkimo–pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį nuo sudarymo momento, siekia, kad jam būtų grąžinti pagal sutartį perleisti objektai, t. y. siekia restitucijos natūra. Taigi ieškovas reikalauja konkrečių objektų grąžinimo, nes būtent šių objektų grąžinimas užtikrintų tinkamą ieškovo teisių gynimą. Ieškovo prašymu pritaikytos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, kurios kartu yra ir prevencinio pobūdžio priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

18Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti status quo atsakovo padėtį, kuri patenkinus ieškinį leistų ieškovui tikėtis realaus teismo sprendimo įvykdymo. Išvada, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, gali būti tiek faktinė (pvz., jei atsakovas paskelbtų apie ginčo turto perleidimą), tiek ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2014).

19Taigi teismui nuspręsti, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakanka to, kad atsakovui nėra jokių objektyvių kliūčių perleisti ginčijamos pirkimo–pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutarties dalyku esančius objektus tretiesiems asmenims, o ieškovas, kaip jau minėta, prašo taikyti restituciją natūra. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, kad ieškovas nepagrindė, jog atsakovas gali slėpti ginčo objektu esantį turtą ar gali perleisti jį tretiesiems asmenims, savaime nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą, nes būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nulemia pagrįsta prielaida, kad neuždraudus atsakovui perleisti sutarties dalyku esančius objektus, būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad realios grėsmės egzistavimas nereiškia, jog atsakovas jau turi būti ėmęsis realių veiksmų turtui realizuoti arba kad tokių jis neišvengiamai imsis. Kaip jau minėta, šiuo atveju užtenka tos aplinkybės, kad atsakovas niekaip nėra suvaržytas parduoti ar kitokiu būdu perleisti ginčijamos sutarties dalyku esantį turtą, ir tai jam padarius, ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas, t. y. restitucijos natūra taikymas, gali būti nebeįmanomas. Be to, perleidus turtą tretiesiems asmenims, atsiras neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, t. y. jiems bus reiškiami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, kurios uždraudžia disponuoti atsakovui technine ir programine įranga Mokipay mokėjimų sistemai, portalu mokipay.com, Mokipay mokėjimų sistema, mobiliosiomis Mokipay aplikacijomis, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programomis, taip gali paveikti atsakovo teises, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei verslo veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.

20Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

21Nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

22Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus bei jį pagrindžiančius įrodymus, be kita ko argumentus ir įrodymus dėl ieškovo faktinės finansinės būklės ginčijamos sutarties sudarymo metu, dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo bei sutarties dalyku esančio turto tikrosios vertės, daro išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir todėl pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

23Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentą, kad teismas nepagrįstai ieškovo prašymą išnagrinėjo išimtine skubos tvarka, nesuteikdamas atsakovui galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Tai reiškia, kad teismui nusprendus, jog nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovo informavimas nėra privalomas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nėra nurodęs jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo ar turėtų nustatyti būtinumą informuoti atsakovą. Taigi pirmosios instancijos teismas, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešęs atsakovui, atsakovo procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam atsakovui suteikiama vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Tokią savo teisę atsakovas realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota.

24Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir... 4. Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą dėl... 8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo taikyti... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Mokipay Europe“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 11. Ieškovas BUAB „ERP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su tuo, kad nagrinėjamoje byloje... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB... 18. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pats savaime teismo... 19. Taigi teismui nuspręsti, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas,... 21. Nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino... 22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio... 23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentą, kad teismas... 24. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti...