Byla 2-1025-823/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-85-567/2018 dalies, kuria iš BUAB ,,Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidoms skirtų lėšų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai buvo priteista jo turėtų išlaidų suma

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūrus“ ir Ko bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ bei trečiojo asmens I. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-85-567/2018 dalies, kuria iš BUAB ,,Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidoms skirtų lėšų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai buvo priteista jo turėtų išlaidų suma, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2016 m. birželio 9 d.) UAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla. 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau ir – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių sąrašą su 112 129,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  2. Departamentas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu buvo visiškai patenkintas departamento prevencinis ieškinys UAB „Ūrus“ ir Ko. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi uždraudė UAB „Ūrus“ ir Ko laikyti pavojingas atliekas eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje ir pastatuose bei įpareigojo UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas ( - ), saugomas pavojingas atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, patvirtinančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę visas ( - ), saugomas pavojingas atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko.
  3. BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius prašė pareiškėjo 112 129,66 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Ūrus“ ir Ko netvirtinti. Nurodė, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip kontroliuojanti institucija, nuo pirmos dienos žinojo, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla. Be to, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad turėjo atliekų tvarkymo išlaidų 112 129,66 Eur sumai. BUAB „Ūrus“ ir Ko duomenimis, atliekos tvarkomos nebuvo.
  4. 2017 m. gegužės 10 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė patikslintą prašymą – įtraukti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą į BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių sąrašą su 115,99 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. kovo 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį 2017 m. balandžio 20 d. pateikė vykdyti antstolių B. P. ir E. S. kontorai. Pagal antstolių kontoros 2017 m. balandžio 27 d. pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 0171/17/01487/B vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/01487 dėl įpareigojimo vykdymo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. balandžio 28 d. įvykdė mokėjimą ir įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Ūrus“ ir Ko dėl vykdomojoje byloje patirtų 115,99 EUR išlaidų atlyginimo.
  5. BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atsiliepimu į patikslintą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą prašė netvirtinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokio antstolio patvarkymo ir/ar paskaičiavimo, kurio pagrindu būtų galima tvirtinti jo finansinį reikalavimą. Antstolis turi pareigą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Ūrus“ ir Ko.
  6. 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. sausio 8 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė patikslintus prašymus, prašydamas įtraukti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą į BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių sąrašą su 291 431,41 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja, atsižvelgdama į Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. vasario 24 d. vykusio posėdžio metu išsakytą poziciją dėl grėsmės sausuoju periodu kilti gaisrams, surašė privalomąjį nurodymą Nr. (17-KE)-5 dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko. Kadangi privalomasis nurodymas nurodytu terminu įvykdytas nebuvo, siekdamas išvengti grėsmių, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas įvykdė privalomajame nurodyme nurodytus atlikti veiksmus. Atlikus viešąjį pirkimą, 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasirašyta apsaugos paslaugų sutartis Nr. EAP-VS-0225/DP-25 su UAB saugos tarnyba „Argus“. Iki prašymo pateikimo dienos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas už suteiktas paslaugas yra sumokėjęs 1 817,46 Eur. Taip pat, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. lapkričio 21 d. pasirašė paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DP-33. Už sutarties įvykdymą Utenos aplinkos apsaugos departamentas atliko 278 927,55 Eur mokėjimą UAB „AV investicija“. 2016 m. gegužės 25 d., atlikus viešąjį pirkimą, buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DP-13 dėl nežinomos ir žinomos kilmės sudėties atliekų mėginių laboratorinių tyrimų ir tyrimų rezultatų ekspertinio įvertinimo. Už paslaugas iš viso sumokėta 7 686,53 Eur suma. 2017 m. gruodžio 11 d., atlikus viešąjį pirkimą, sudaryta paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis DP-37 su UAB „Grota“, kuriai už sutarties įvykdymą sumokėta 2 883,88 Eur.
  7. Trečiasis asmuo I. Š. pareiškėjo finansinio reikalavimo prašė netvirtinti. Nurodė, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas teigia savo iniciatyva nuo 2017 m. balandžio iki gruodžio mėnesio patyręs išlaidų dėl aikštelės apsaugos, laboratorinių tyrimų paslaugų ir kitų, kurios atsirado ne iki bankroto bylos iškėlimo dienos, o bankroto proceso metu. Tai reiškia, kad šių išlaidų galima reikalauti tik iš UAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų. Tuo tarpu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento patiriamos išlaidos, jų dydis ir reikalingumas nebuvo derinamos nei su bankroto administratoriumi, nei su kreditoriais.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų 291 431,41 Eur sumą; kitus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimus atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikė numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes – leido Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui visas ( - ) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl to patyrė pagrįstas ir teisėtas išlaidas, atsiradusias po BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto bylos iškėlimo ir tiesiogiai susijusias su BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto procedūrų vykdymu dėl veiklavietės teritorijoje saugomų atliekų sutvarkymo.
  3. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, nes atsakovės prievolė sumokėti skolą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir yra susijusi su bankroto procedūrų vykdymu, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko neturi lėšų apmokėti einamuosius mokėjimus, susijusius su bankroto procedūrų atlikimu.
  4. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai įstatymų nustatyta tvarka nesprendė atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų, nepanaikina prievolės sumokėti skolą, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo – neturtinio pobūdžio vykdomojoje byloje Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento patirtas 115,99 Eur išlaidas, už suteiktas apsaugos paslaugas patirtas 1 817,46 Eur išlaidas, 7 686,53 Eur išlaidas už atliekų mėginių laboratorinius tyrimus ir tyrimų rezultatų ekspertinį įvertinimą, 2 883,88 Eur išlaidas už preliminarius ekologinius tyrimus, už pavojingų atliekų pasvėrimo, perpakavimo, vežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams, neaiškios sudėties kietų/birių atliekų perpakavimo, pasvėrimo ir perpakavimo tolimesniam laikinam atliekų laikymui aplinkai saugiu būdu – 278 927,55 Eur išlaidas, susidariusias po bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, nurodytų išlaidų nebuvo galima išvengti, turint nesutvarkytas atliekas, todėl šios išlaidos priskirtinos būtinoms administravimo išlaidoms.

3III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4

  1. Atskiruoju skundu BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties motyvuojamąją dalį ir iš nutarties pašalinti motyvus „<...>bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai nesprendė įstatymų nustatyta tvarka atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų <...>“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

512.1. Teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, todėl apeliacine tvarka gali buti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014). Teismo nutartyje nurodyti motyvai, kad „<...>bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai nesprendė įstatymų nustatyta tvarka atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų <...>“ neteisėti ir nepagrįsti, juos šalys galės ateityje naudoti kaip prejudicinį faktą administratorės atžvilgiu, todėl turėtų būti panaikinti. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl administratorės veiksmų. Byloje yra pareikštas reikalavimas atlyginti atliekų tvarkymo išlaidas, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo pagrindu. Byloje yra pateiktos administratorės ataskaitos, iš kurių matyti, kad bankrutuojančioje bendrovėje nėra lėšų atliekų tvarkymui. Teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kuri būtų leidusi administratorei imtis veiksmų dėl atliekų tvarkymo. Dėl teismo panaikinto kreditorių susirinkimo nutarimo tokių veiksmų administratorė neturėjo galimybės imtis. Administratorės skundas dėl administravimo išlaidų sąmatos dar nėra išnagrinėtas iki šiol. Administratorė atliekų tvarkymo klausimą sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir tiek operatyviai, kiek jai leido įstatymai ir susiklosčiusios aplinkybės. Visos kliūtys atsirado ne dėl administratorės kaltės, bet dėl išorinių faktorių, nepriklausančių nuo administratorės valios.

612.2. Skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo buvo nagrinėjamas net apie devynis mėnesius (dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. vasario 5 d.) ir tai apribojo administratorės veiksmus. Skundžiamoje nutartyje administratorė yra teismo nepagrįstai įvertinta kaip veikusi neoperatyviai, nors pats teismas panaikino patvirtintą administravimo sąmatą, kuriai esant patvirtintai administratorė būtų galėjusi imtis veiksmų atliekų sutvarkymui. Aktyvesnius administratorės veiksmus ribojo ne tik nuolatiniai skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų bei administravimo išlaidų sąmatos panaikinimas, bet ir tai, kad buvo panaikinti UAB „Nektonas“, su kuria buvo sutarta dėl atliekų tvarkymo, įgaliojimai imtis atliekų tvarkymo veiksmų.

712.3. Šioje byloje UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ nėra pirmoji bankroto administratorė, prieš ją buvo pakeisti bent keturi anksčiau paskirti bankroto administratoriai. Skundžiamoje nutarties dalyje nenurodoma, kuris iš bankrutuojančios bendrovės administratorių veikė neoperatyviai. Tai reiškia, kad nutartis šioje dalyje yra klaidinanti ir neišsami.

  1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo bankroto administratorės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

813.1. Bylose dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriaus galimybės juos vykdyti yra nustatyti prejudiciniai faktai – bankroto administratorius yra tinkamas subjektas privalomųjų nurodymų – reikalavimų BUAB „Ūrus“ ir Ko, susijusių su atliekų tvarkymu, vykdymui, administratorius turėjo visas galimybes pradėti atliekų tvarkymo darbus, tačiau jomis nepasinaudojo (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-207-739/2017, 2017 m rugsėjo 1 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartis ATP byloje Nr. 11-23-373/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-170-185/2017).

913.2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3657-567/2016 buvo panaikintas areštas bendrovės turtui pagal kelis turto arešto aktus, kaip trukdantis vykdyti bendrovės bankroto administratoriaus pareigas. Nutartyje konstatuota, kad nuo bankroto bylos iškėlimo teisė valdyti ir naudotis bankrutuojančios įmonės turtu ir lėšomis bei jais disponuoti suteikiama tik administratoriui. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo patvirtinta vieno mėnesio 3 000 Eur BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų sąmata iki bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Taigi, BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriai turėjo visas galimybes pradėti atliekų tvarkymo darbus, tačiau jomis nepasinaudojo. Apeliantė nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų tam, kad pradėtų atliekų tvarkymo darbus – neatliko pavojingų atliekų tvarkymo paslaugos tiekėjų apklausos ir neišsiaiškino tvarkymo išlaidų sąmatos, nepagrindė ir niekur nesikreipė dėl papildomų išlaidų poreikio bei nesikreipė į teismą su prašymu peržiūrėti išlaidų sąmatą, šio klausimo nekėlė ir vėliau kreditorių susirinkimuose. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas iš apeliantės, kaip BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorės, reikalavo vykdyti imperatyviai teisės aktuose numatytas pareigas.

1013.3. Teismai nustatė, kad administratoriai (tarp jų ir apeliantė) neatliko jokių veiksmų, nieko nedarė ir tokį savo neveikimą bando pateisinti piniginių lėšų trūkumu, taip siekdami išvengti pareigos sutvarkyti atliekas. Eilė privalomųjų nurodymų BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriams su teisėtais Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimais paneigia apeliantės argumentą, kad atliekų tvarkymo klausimas buvo sprendžiamas operatyviai. Tai paneigia ir teismų sprendimai, priimti BUAB „Ūrus“ ir Ko teisminiuose procesuose dėl įpareigojimų įvykdyti privalomuosius nurodymus, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8179-141/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-8179-807/2017, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8179-807/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-8179-807/2017, 2017 m. spalio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e25680-808/2017 ir kiti teisminiai procesai, kurių metu BUAB „Ūrus“ ir Ko atstovo administratoriaus D. B. teisių ir pareigų perėmėja paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Taigi, teismo teiginys, kad bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai nesprendė įstatymų nustatyta tvarka atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų, yra pagrįstas teismų sprendimais ir prejudiciniais faktais.

  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo I. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų 291 431,41 Eur sumą, panaikinti ir šį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atmesti kaip nepagrįstą; iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1114.1. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, neturėdamas įgaliojimo veikti BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus vardu, atliko BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus funkcijas. Iš byloje esančių BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus atsikirtimų akivaizdu, jog Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmams po jų atlikimo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius nepritarė. BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui nepritarus Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.136 straipsniu, BUAB „Ūrus“ ir Ko nekyla jokios pasekmės, todėl teismas nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų priteisė 291 431,41 Eur sumą.

1214.2. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas neįrodė, kad jo patirtos išlaidos atitiko rinkos kainą, buvo būtinos ir reikalingos BUAB „Ūrus“ ir Ko. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo suteiktos pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugos; iš pateiktos į bylą 2017 m. lapkričio 21 d. sutarties 1.3. punkto lingvistinio vertinimo darytina išvada, kad UAB „AV investicija“ tik surinko atliekas, pasvėrė ir pervežė į UAB „Toksika“; iš viešos informacijos apie UAB „AV investicija“ matyti, jog UAB „AV investicija“ galimai neturi transporto priemonių, kuriomis galėjo pervežti atliekų lydraščiuose Nr. AV-01, AV-02, AV-03, AV-04, AV-05, AV-06, AV-07, AV-08, AV-09, AV-10, AV-11, A V-12, AV-13, AV-14, AV-15, AV-16, AV-17, AV-18, AV-19, AV-20, AV-21, AV-22, AV-23, AV-24, AV-25 nurodytus atliekų kiekius, nors minėtuose lydraščiuose būtent UAB „AV investicija“ nurodoma vežėja. Į bylą nei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, nei UAB „AV investicija“ nepateikė krovinių pervežimo važtaraščių. Be to, BUAB „Ūrus“ ir Ko priklausančioje aikštelėje UAB „AV investicija“ perkrovė (perkėlė) ir, neturėdama jokio leidimo šiai veiklai, joje toliau laiko perimtas atliekas.

1314.3. Dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos specifiškumo teismo ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nurodomos atliekos, kurias išvežė UAB „AV investicija“, yra BUAB „Ūrus“ ir Ko turtas, kurį realizavus būtų dengiami finansiniai reikalavimai. Taigi, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ne tik nepagrįstai reikalauja 278 927,55 Eur išlaidų padengimo už atliekų išvežimą, tačiau teismas, nepagrįstai tenkinęs Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą, departamentą privilegijavo kitų kreditorių atžvilgiu.

  1. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosiuose skunduose išdėstytus prašymus tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų priteisti 291 431,41 Eur ir šį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atmesti kaip nepagrįstą; iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus „<...> bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai nesprendė įstatymų nustatyta tvarka atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų <...>“; kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo savivaldžiavimo ir piktnaudžiavimo valdžia, neteisėtai realizuojant svetimą turtą, bei dėl valstybės lėšų iššvaistymo. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1415.1. Pareiškėjas nepateikė teismui teisės aktais numatytų išlaidas patvirtinančių dokumentų, o taip pat paslaugų apimtis, ypač tinkamą atliekų sutvarkymą, patvirtinančių dokumentų. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visos pareiškėjo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išlaidos buvo patirtos po UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto bylos iškėlimo, o taip pat kad pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas savavališkai, pažeisdamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio reikalavimus, vykdė išimtinai bankroto administratoriaus funkcijas, kurioms neturėjo nei bankroto administratoriaus, nei BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių įgaliojimų. Be to, pareiškėjas, būdamas savo srities profesionalu ir net savavališkai pirkdamas atliekų sutvarkymo paslaugas, neužtikrino tinkamo ir teisės aktus atitinkančio jų įgyvendinimo. Iš byloje esančių BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus atsikirtimų akivaizdu, kad pareiškėjo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmams po jų atlikimo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius nepritarė.

1515.2. Bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ teiginiai, kad aktyvesnius administratoriaus veiksmus ribojo ne tik nuolatiniai skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų bei administravimo išlaidų sąmatos panaikinimas, bet ir tai, kad buvo panaikinti UAB „Nektonas“, su kuriuo buvo sutarta dėl atliekų tvarkymo, įgaliojimai imtis atliekų tvarkymo veiksmų, yra pagrįsti, kadangi skundus dėl šių nutarimų inicijavo būtent pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Be to, kaip atskirajame skunde pažymėjo trečiasis asmuo I. Š., būtent dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos specifiškumo teismo ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nurodomos atliekos, kurias išvežė UAB „AV investicija“, yra BUAB „Ūrus“ ir Ko turtas, kurį realizavus būtų dengiami bendrovės kreditoriniai reikalavimai. Bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymas yra išimtinai kreditorių susirinkimo funkcija. Nebūdamas BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditoriumi, pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas apskundė kreditorių susirinkimų nutarimus, ginčų nagrinėjimas nepagrįstai ilgai užsitęsė ir iki šiol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. tokiu veikimu ne tik kad kliudė bankroto administratoriui vykdyti įstatymo jam pavestas funkcijas, bet ir neteisėtai, t. y., pažeidžiant teisės aktus, savavališkai realizavo BUAB „Ūrus“ ir Ko turtą, savo neteisėtiems veiksmams panaudojo valstybės lėšas.

1615.3. Bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ bei trečiojo asmens I. Š. atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai ir argumentai patvirtina neteisėtą BUAB „Ūrus“ ir Ko turto realizavimą, valstybės lėšų švaistymą ir žalos BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditoriams padarymą. Teismas, turėdamas objektyvią informaciją dėl galimo nepagrįsto ir neteisėto pareiškėjo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės lėšų švaistymo ir nesiimdamas iniciatyvos kreiptis į teisėsaugos institucijas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 ir 300 straipsnį.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui priteisė pinigų sumą, kurią pareiškėjas išleido už bankrutuojančią bendrovę (skolininkę) atlikdamas veiksmus, susijusius su pavojingų atliekų tvarkymu.
Dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirojo skundo
  1. BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskiruoju skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, konkrečiai – teismo teiginį, kad bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai nesprendė įstatymų nustatyta tvarka atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų.
  2. Pasisakydamas dėl byloje dalyvaujančių asmenų galimybės skųsti teismo sprendimo (nutarties) motyvus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-684/2016, 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
  3. Atskiruoju skundu ginčydama tik pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo operatyviai nesprendė įstatymų nustatyta tvarka atliekų laikymo, apsaugos, perpakavimo ir sutvarkymo klausimų, yra neteisėtas ir galės būti ateityje šalių panaudotas kaip prejudicinis faktas administratorės atžvilgiu. Taigi, savo teisinį suinteresuotumą atitinkamų teismo procesinio sprendimo motyvų panaikinimu bankroto administratorė iš esmės grindžia jų prejudicine galia. Be to, iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ iš esmės neneigia, kad su pavojingų atliekų tvarkymu susiję veiksmai bankrutuojančios bendrovės laiku nebuvo atlikti, tačiau įrodinėja, kad dėl šių veiksmų neatlikimo nėra jos kaltės.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicinę galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir byloje nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  5. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išspręstas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išlaidų, patirtų už bankrutuojančią bendrovę atlikus veiksmus, susijusius su pavojingų atliekų tvarkymu, priteisimo iš bankrutuojančios bendrovės (skolininkės) klausimas. Atsižvelgiant į šio ginčo nagrinėjimo ribas, bankroto administratoriaus, kaip asmens, veikiančio bankrutuojančios bendrovės vardu, neveikimo klausimas teismui buvo aktualus tik tuo aspektu, kiek tai buvo reikalinga konstatuoti egzistavus pareiškėjo teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam skolininkės sąskaita. Kaip jau minėta, apeliantė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ iš esmės neginčija, kad bankrutuojanti bendrovė pati atitinkamų veiksmų neatliko, t. y. iš esmės sutinka su atitinkamomis šiam ginčui aktualiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tuo tarpu konkretaus bankroto administratoriaus kaltė dėl atitinkamų veiksmų neatlikimo nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl jokie prejudiciniai faktai dėl apeliantės kaltų neteisėtų veiksmų, priešingai nei teigia apeliantė, ginčijama nutartimi nebuvo nustatyti. Tai, kad ginčijama nutartimi nedetalizuota, kuris konkrečiai iš skolininkės bankroto administratorių veikė neoperatyviai, priešingai nei teigia apeliantė, nereiškia ginčijamos nutarties neišsamumo ar klaidinančio pobūdžio, o tik patvirtina, kad konkretaus bankroto administratoriaus kaltės vertinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos rezultatui, o atskirajame skunde dėstydama argumentus dėl savo kaltės nebuvimo apeliantė iš esmės pradeda naują teisinį ginčą, nenagrinėtą pirmosios instancijos teisme.
  6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pakeitimu jos pageidaujamu būdu. Vadinasi, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paduotas atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi ši aplinkybė konstatuojama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl I. Š. atskirojo skundo
  1. Apeliantė I. Š. savo nesutikimą su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, jog pareiškėjas, atlikdamas veiksmus, dėl kurių patyrė teismo priteistas išlaidas, veikė BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus vardu be įgaliojimo, todėl, apeliantės vertinimu, vadovaujantis CK 2.136 straipsniu, BUAB „Ūrus“ ir Ko dėl tokių veiksmų negalėjo kilti jokios pasekmės. Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, t. y. neįrodė, jog atitinkamas išlaidas išties patyrė, kad patirtos išlaidos atitiko rinkos kainą, buvo būtinos ir reikalingos BUAB „Ūrus“ ir Ko. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  2. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
  3. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, šis priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).
  4. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikydamas CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius, ta pačia nutartimi gali išspręsti klausimą ir dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo iš skolininko, jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, jog išieškotojas neturi pakankamai lėšų sprendimui įvykdyti. Tais atvejais, kai išieškotojas turi pakankamai lėšų, jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą, o vėliau jas išieškoti iš skolininko. Dėl išieškotojo, išlaidų patirtų tokio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo, išaiškinta, kad tokios išlaidos laikytinos faktinėmis vykdymo išlaidomis, kurių apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609 – 611 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015). Tačiau pastarieji CPK straipsniai, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, sprendžiant dėl išieškotojo patirtų išlaidų atlyginimo, nėra taikytini, kadangi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  5. Lietuvos teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Ūrus“ ir Ko, 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu uždraudė atsakovei UAB „Ūrus“ ir Ko laikyti pavojingąsias atliekas atsakovės eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje ( - ), ir pastatuose unikalus Nr. ( - ) bei unikalus Nr. ( - ); įpareigojo atsakovę UAB „UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas ( - ), saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, įpareigojo ieškovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą savo lėšomis visas ( - ) saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovės UAB „UAB „Ūrus“ ir Ko; įpareigojo atsakovę UAB „Ūrus“ ir Ko pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią galiojančiame atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
  6. Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir atsakovės UAB „Ūrus“ ir Ko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstydamas taip: „ieškinį tenkinti iš dalies. Uždrausti atsakovei UAB „Ūrus“ ir Ko laikyti pavojingąsias atliekas atsakovės eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje ( - ) ir pastatuose unikalus Nr. ( - ) bei unikalus Nr. ( - ). Įpareigoti atsakovę UAB „UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas ( - ) saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. UAB „Ūrus“ ir Ko neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę visas ( - ) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ūrus“ ir Ko. Civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Ūrus“ ir Ko pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią galiojančiame atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, nutraukti“. Teismas šioje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad atsakovės veikla vykdoma pažeidžiant aplinkosauginius ir kitus teisės aktus, kas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.
  7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, įsiteisėjusia 2017 m. rugsėjo 26 d., buvo tenkintas antstolės B. P. pareiškimas, nutariant taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: leisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui visas ( - ), saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ūrus“ ir Ko (t. X, b. l. 140 – 142).
  8. Taigi, pareiškėjo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teisė atlikti veiksmus, susijusius su pavojingų atliekų perdavimu pavojingų atliekų tvarkytojams, taip pat šiuos veiksmus atlikti BUAB „Ūrus“ ir Ko sąskaita, kildinama iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui nereikėjo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus sutikimo šiems veiksmams atlikti – departamentas atitinkamų veiksmų galėjo imtis, tiek turėdamas bankroto administratoriaus sutikimą jiems atlikti, tiek ir bankroto administratoriui prieštaraujant jų atlikimui. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, departamentas šiuo atveju veikė ne BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus vardu, o kaip savarankiškas teisinių santykių dalyvis – išieškotojas, kuriam teisė atlikti atitinkamus veiksmus už skolininkę buvo suteikta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
  9. Byloje taip pat nustatyta, kad Utenos RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė R. S. 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (17-KE)-14, kuriuo įpareigojo BUAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujamą bankroto administratoriaus D. B., imtis veiksmų ir užtikrinti, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje ( - ), būtų atliktas detalusis ekogeologinis tyrimas, taip pat įpareigojo detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų ataskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai. Pareiškėjas privalomąjį nurodymą apskundė Utenos RAAD direktoriui, kuris priimtu sprendimu privalomąjį nurodymą paliko galioti. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė BUAB „Ūrus“ ir Ko skundą dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. eI-207-739/2017).
  10. 2017 m. kovo 2 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pasitarimo dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko buvusioje veiklos teritorijoje ( - ) esančių atliekų sutvarkymo veiksmų plano protokolu, įvertinus grėsmę pavasario – vasaros metu kilti gaisrams, buvo nutarta įpareigoti BUAB „Ūrus“ ir Ko imtis priemonių, kad būtų apšienauta ar mineralizuota aplinkinė BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija bei užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją, priemones nurodant įvykdyti iki balandžio 1 d. (t. X, b. l. 10 – 12); 2017 m. kovo 3 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius (siekiant užtikrinti teritorijos, kurioje buvo laikomos atliekos, saugumą) privalomuoju nurodymu nurodė BUAB „Ūrus ir Ko“ bankroto administratorei UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ iki atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, esančios BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje ( - ), imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų apšienauta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, mineralizuota žemės juosta ties pietine sklypo riba ir užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją (t. X, b. l. 13 – 14). 2017 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu atsisakyta panaikinti (t. X, b. l. 15 – 19).
  11. Paminėtais teismų sprendimais, be kita ko, konstatuota, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko, kurią atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius, yra tas subjektas, kuris privalo vykdyti privalomuosius nurodymus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad aptartuose privalomuose nurodymuose nurodytų atlikti veiksmų BUAB „Ūrus“ ir Ko neatliko. Šiuos veiksmus už bankrutuojančią bendrovę atliko pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris šiuo tikslu 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė apsaugos paslaugų sutartį su UAB saugos tarnyba „Argus“, 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DP-13 su M&Umweltproject GmbH dėl žinomos ir nežinomos kilmės ir sudėties atliekų, laikomų BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos vietoje ( - ), mėginių laboratorinių tyrimų ir tyrimų rezultatų ekspertinio įvertinimo paslaugų (t. XI, b. l. 55 – 59), 2017 m. gruodžio 11 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3081 su UAB „Grota“ dėl preliminarių ekogeologinių tyrimų paslaugos suteikimo dėl galimo geologinės aplinkos taršos židinio poveikio dirvožemiui, gruntui ir (ar) požeminiam vandeniui BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos daliai, kurioje laikomos pavojingos atliekos ( - ) (t. XI, b. l. 51 – 54). Tokia pareiškėjo teisė (pačiam atlikti nurodytus veiksmus BUAB „Ūrus“ ir Ko sąskaita), be kita ko, išplaukia iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32-1, 32-2 straipsnių nuostatų.
  12. Kasacinio teismo praktikoje išskiriami du esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms klausimas, yra išlaidų atsiradimo (susidarymo) momentas bei išlaidų teisinė prigimtis ir paskirtis. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentas yra tas teisiškai reikšmingas momentas, nuo kurio įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą ir prasideda bankroto administravimo veikla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnis ir kt.). Todėl išlaidų atsiradimo (susidarymo) momentas (iki ar po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) yra pirminė sąlyga, pagal kurią turi būti sprendžiama dėl išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos išlaidos.
  13. Kadangi šiuo atveju išlaidos, kurių priteisimo iš bankrutuojančios bendrovės prašė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atitiko minėtus kasacinio teismo praktikoje išskiriamus išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms kriterijus – išlaidos atsirado po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tokios rūšies išlaidos taip pat pateko į ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios išlaidų priskirtinumą administravimo išlaidoms, apimtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi minėtų išlaidų atlyginimą priteisė būtent iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų – tai, priešingai nei teigia apeliantė, negali būti laikoma Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento „privilegijavimu“ kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytų išlaidų nebuvo galima išvengti, BUAB „Ūrus“ ir Ko laiku neįvykdžius įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo ir turint nesutvarkytas atliekas, keliančias pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
  14. Turėtoms 1 817,46 Eur apsaugos paslaugos išlaidoms pagrįsti pareiškėjas į bylą pateikė UAB saugos tarnybos „Argus“ pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. apsaugos paslaugų sutartį išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą 304,94 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą 378,13 Eur sumai, 2017 m. spalio 31 d. sąskaitą 378,13 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 14 d. sąskaitą 378,13 Eur sumai, iš viso – 1 439,33 Eur sumai (t. X, b. l. 23 – 25, t. XI, b. l. 60), bei šių sąskaitų – faktūrų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – duomenis apie valstybės iždo mokėjimus pagal mokėjimo paraiškas, kurie patvirtina atitinkamus apmokėjimus UAB saugos tarnybai „Argus“: 2017 m. rugsėjo 28 d. 304,94 Eur sumai, 2017 m. spalio 13 d. 378,13 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 15 d. 378,13 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 15 d. 378,13 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 22 d. 378,13 Eur sumai, iš viso – 1 817,46 Eur sumai (t. X, b. l. 136 – 138, t. XI 61 – 63). Išlaidoms už atliekų mėginių laboratorinius tyrimus ir tyrimų rezultatų ekspertinį įvertinimą pagrįsti pareiškėjas į bylą pateikė M&S Umweltprojeckt GmbH pagal 2016 m. gegužės 25 d. sutartį išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei pasirašytus atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus: 2016 m. liepos 29 d. sąskaitą 3 123,01 Eur sumai bei atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą (t. XII, b. l. 181 – 182), 2017 m. spalio 24 d. sąskaitą 4 563,52 Eur sumai bei atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą (t. XII, b. l. 179 – 180), iš viso – 7 686,53 Eur sumai, bei įrodymus apie šių sąskaitų visišką apmokėjimą – 2017 m. lapkričio 16 d. sumokant 4 563,52 Eur sumą, o 2017 m. lapkričio 30 d. – 3 123,01 Eur sumą – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą (t. XI, b. l. 64 – 65). 2 883,88 Eur preliminarių ekologinių tyrimų išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2017 m. gruodžio 20 d. UAB „Grota“ pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. 3081 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą 2 883,88 Eur sumai (t. XII, b. l. 175) ir atliktų darbų aktą Nr. 3081/1 tai pačiai sumai (t. XII, b. l. 176 – 177), taip pat šios sąskaitos apmokėjimą 2017 m. gruodžio 27 d. patvirtinančius įrodymus – Valstybės iždo mokėjimų pagal mokėjimo paraiškas duomenis (t. XI, b. l. 62).
  15. Atliekų pasvėrimo, perpakavimo, vežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams tolimesniam laikinam atliekų laikymui aplinkai saugiu būdu išlaidoms pagrįsti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „AV investicija“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą 278 927,55 Eur sumai ir pasirašytą paslaugų perdavimo – priėmimo aktą prie sutarties Nr. DP-33 tai pačiai 278 927,55 Eur sumai (t. XII, b. l. 173 – 174), bei įrodymus apie šio sąskaitos apmokėjimą 2017 m. gruodžio 22 d. – Valstybės iždo mokėjimų pagal mokėjimo paraiškų duomenimis (t. XI, b. l. 61). Minėta PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta bei pateikta Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui apmokėjimui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „AV investicija“ viešo pirkimo būdu 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytos Paslaugų viešojo pirkimo –pardavimo sutarties dėl pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugos suteikimo (pavojingų atliekų pasvėrimo, perpakavimo, vežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams, neaiškios sudėties kietų/birių atliekų perpakavimo, pasvėrimo ir perpakavimo tolimesniam laikinam atliekų laikymui aplinkai saugiu būdu objekto teritorijoje) pagrindu (t. XI, b. l. 46 – 50), kuri buvo sudaryta po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, kuria buvo leista taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: leisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui visas ( - ), saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ūrus“ ir Ko. 2017 m. gruodžio 8 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų suteikimą, konkrečiai, patvirtina suteiktas pavojingų atliekų svėrimo, ženklinimo, pakrovimo, perdavimo pavojingų atliekų naudotojui ar šalintojui, perpakavimo, neaiškios sudėties atliekų svėrimo ir perkrovimo (perkėlimo) tolimesniam laikinam laikymui, jų perpakavimo paslaugas. Vykdomojoje byloje patirtoms 115,99 Eur išlaidoms, pagrįsti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (išieškotojas) pateikė į bylą 2017 m. balandžio 27 d. antstolių kontoros sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 115,99 Eur sumai (sąskaitoje nurodytas prekės, paslaugos pavadinimas – išlaidos dėl įpareigojimo vykdymo UAB „Ūrus“ ir Ko), taip pat minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2017 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymą (t. VII, b. l. 80 – 81). Taigi, visas patirtas išlaidas, susijusias su už bankrutuojančią bendrovę įvykdytais veiksmais, departamentas pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismui pagrindo jų nepriteisti nebuvo.
  16. Apeliantė I. Š., atskiruoju skundu nesutikdama su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, skundą grindžia iš esmės deklaratyviu teiginiu apie atitinkamų išlaidų nepagrindimą, jų neįrodymą, pažymėdama, jog byloje nebuvo įrodyta, kad išlaidos atitiko rinkos kainą, buvo būtinos ir reikalingos BUAB „Ūrus“ ir Ko, atskirai neginčydama atskirų išlaidų rūšių, jų dydžio, išskyrus 278 927,55 Eur dydžio atliekų pasvėrimo, perpakavimo, vežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams tolimesniam laikinam atliekų laikymui aplinkai saugiu būdu išlaidas. Ginčydama pastarąsias išlaidas apeliantė teigia, jog nebuvo pateikti jokie įrodymai apie pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų suteikimą, nepateikti krovinių pervežimo važtaraščiai.
  17. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nepritardama paminėtiems apeliantės atskirojo skundo argumentams, pažymi, kad pareiškėjo turėtų išlaidų būtinumas šiuo atveju iš esmės pagrindžiamas aptartais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais bendrovė buvo įpareigota imtis atitinkamų veiksmų. Esant tokiems teismų sprendimams bei bankroto administratoriui ir/ar bendrovės kreditoriams ginčijant pareiškėjo, atlikusio veiksmus už bankrutuojančią bendrovę, turėtas išlaidas, jų dydį, būtent jiems, o ne pareiškėjui, teko pareiga įrodyti, kad atitinkamos išlaidos nebuvo būtinos, reikalingos ir/arba neatitiko rinkos kainų, tačiau net ir trečiojo asmens atskirajame skunde nėra nurodomi arba pateikiami nauji įrodymai, kurie patvirtintų, kad kurios nors, arba visos, pareiškėjo (departamento) turėtos, rašytiniais įrodymais pagrįstos bei pirmosios instancijos teismo priteistos, išlaidos nebuvo būtinos, reikalingos ir/arba neatitiko rinkos kainų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu vien tik tam tikros rūšies įrodymų (krovinių pervežimo važtaraščių) nepateikimas, esant kitiems, pakankamiems, nenuginčytiems, kitais įrodymais nepaneigtiems ir šioje nutartyje aptartiems įrodymams apie Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento patirtas 278 927,55 Eur dydžio atliekų pasvėrimo, perpakavimo, vežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams tolimesniam laikinam atliekų laikymui aplinkai saugiu būdu išlaidas, nesudaro pagrindo spręsti dėl šių išlaidų nepagrįstumo.
  18. Apeliantei I. Š. atskiruoju skundu nepaneigus teisėtų bei pagrįstų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, jos atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl trečiojo asmens A. Š. reikalavimo kreiptis į teisėsaugos institucijas
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino trečiojo asmens A. Š. prašymo kreiptis į teisėsaugos institucijas CPK 299 ir 300 straipsnio pagrindu. Trečiasis asmuo A. Š. atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepateikė, todėl atsiliepime į atskiruosius skundus suformuluoto jo reikalavimo – kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo savivaldžiavimo ir piktnaudžiavimo valdžia, neteisėtai realizuojant svetimą turtą, bei dėl valstybės lėšų iššvaistymo, ir argumentų, kurie nurodyti šiam reikalavimui pagrįsti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina bei dėl jų nepasisako (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017).

19Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą, nutraukti.

21Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos... 3. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 4.
    1. Atskiruoju skundu BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto... 5. 12.1. Teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet... 6. 12.2. Skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo buvo nagrinėjamas net apie... 7. 12.3. Šioje byloje UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“... 8. 13.1. Bylose dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir BUAB „Ūrus“ ir Ko... 9. 13.2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje... 10. 13.3. Teismai nustatė, kad administratoriai (tarp jų ir apeliantė) neatliko... 11. 14.1. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, neturėdamas įgaliojimo... 12. 14.2. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas neįrodė, kad jo patirtos... 13. 14.3. Dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos specifiškumo teismo ir Utenos... 14. 15.1. Pareiškėjas nepateikė teismui teisės aktais numatytų išlaidas... 15. 15.2. Bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos... 16. 15.3. Bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18.
      1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos... 19. Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1... 20. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB „Verslo valdymo ir... 21. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą....