Byla e2-12376-294/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui T. V., trečiajam asmeniui S. G. dėl skolos priteisimo

Nustatė

4Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 231,45 EUR skolos, 2,25 EUR palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją butui, ( - ), kurių savininkas (1/2 dalies) yra atsakovas ir trečiasis asmuo. Kadangi trečiasis asmuo visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl reikalavimas dėl skolos reiškiamas tik atsakovui. Pastarasis T. V.) neapmokėjo už laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-04-30 suvartotą šilumos energiją. Atsakovas su ieškovu nebuvo sudaręs individualios sutarties, todėl šalių santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Ieškovas tvirtina, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Kadangi atsakovas su ieškovu neatsiskaitė prašė nurodytas sumas priteisti teismo sprendimu.

5Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

6Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o ieškinį tenkinti visiškai.

7Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, Jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo nėra gauta. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

8Ieškovo ieškinys tenkintinas.

9Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, ( - ). Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieškovas teigia, kad CK 1.71 str., 6.384 str. pagrindu laikytina, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, o prievolė mokėti už tiekiamą energiją atsirado LR Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Ieškovas nurodė, kad atsakovui tenka pareiga apmokėti už dalį šilumos kiekio už laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2016-04-30 suvartotą šilumos energiją. Atsakovas nėra sudaręs sutarties, todėl jų santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.

10Ginčo tarp šalių kilimo metu CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t.y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai (šiuo metu galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnis), nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus (CK 3.383 straipsnio 4 dalis).

11Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

14Iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas įgijo pareigą sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (1/2 daliai) tiektą šilumos energiją.

15Kadangi atsakovas geruoju skolos nesumokėjo, skolos dydžio neginčijo, įsiskolinimas yra priteisiamas (CK 6.38 str., 6. 383 str.).

16Ieškovas ieškinyje atliko palūkanų paskaičiavimus nuo skolos sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Iš ieškinio matyti, kad atsakovai skolos nesumokėjo iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovė teismo posėdžio metu paskaičiuotų palūkanų dydžio neginčijo, todėl 2,25 EUR palūkanos iš atsakovo ieškovui priteistinos.

17Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

18Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos už išrašus 22,68 EUR sumai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 93 str.).

19Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas

Nutarė

20Ieškovo UAB Vilniaus energija, juridinio asmens kodas 111760831, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo T. V., a. k. ( - ) 231,45 EUR (du šimtai trisdešimt vienas euras 45 euro centai) skolą, 2,25 EUR (du eurai 25 euro centai) palūkanas bei 22,68 EUR (dvidešimt du eurai 68 euro centai) bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 233,70 EUR sumą nuo 2015-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę... 4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 231,45 EUR skolos, 2,25 EUR palūkanų,... 5. Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.... 6. Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o ieškinį... 7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, Jokių prašymų iki teismo posėdžio... 8. Ieškovo ieškinys tenkintinas.... 9. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais nustatyta,... 10. Ginčo tarp šalių kilimo metu CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 11. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 14. Iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad... 15. Kadangi atsakovas geruoju skolos nesumokėjo, skolos dydžio neginčijo,... 16. Ieškovas ieškinyje atliko palūkanų paskaičiavimus nuo skolos sumos.... 17. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 18. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo sumokėtas žyminis... 19. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas... 20. Ieškovo UAB Vilniaus energija, juridinio asmens kodas 111760831, ieškinį... 21. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...