Byla e2-430-989/2019
Dėl netesybų priteisimo ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ priešieškinį dėl paslaugų teikimo sutarčių nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, sekretoriaujant Rasai Gargasienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui UAB „Neringos restoranas“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ priešieškinį dėl paslaugų teikimo sutarčių nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu nurodė, kad šalys 2017 m. gegužės 23 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį bei priedą prie šios sutarties Nr. 110889/1030881 ir 2017 m. liepos 17 d. Paslaugų teikimo sutartį bei priedą prie šios sutarties Nr. 110889/1030881 (toliau – Sutartys), kurių pagrindu ieškovas atsakovei teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyje nustatytu grafiku bei dažnumu. Sutartyje nustatyta, kad Sutarties terminas yra 24 mėnesiai. Sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas dar 12 mėnesių, jei nei viena iš šalių iki Sutarties pasibaigimo nepareiškia noro nutraukti Sutartį. Šalys Sutartyse (4.2 punktai) susitarė, kad šalis nutraukusi Sutartį anksčiau laiko moka netesybas (6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. pranešimu apie Sutarties nutraukimą pranešė, jog nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutraukia Sutartis, kas reiškia, kad atsakovė nesibaigus šalių Sutarties terminui vienašališkai ankščiau termino nutraukė Sutartį, dėl ko remiantis šalių Sutarties sąlygomis atsakovei atsirado pareiga mokėti šalių Sutartyje suderintas ir sutartas netesybas. Įvykus šioms aplinkybėms, ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pagal Sutartį sumokėti netesybas ir netesybų apskaičiavimo pažymą, tačiau atsakovė atsisakė geranoriškai vykdyti šią savo prievolę. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 849,00 Eur netesybų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Atsakovas nurodė, kad jo, kaip kliento, teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra absoliuti, o galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų priteisimo, nes paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu.

5Ieškovas dubliku prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas neginčija ir nekvestionuoja atsakovo teisės nutraukti sutartį, kadangi tokia teisė numatyta įstatymo. Atsakovas, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo padarinius turi elgti apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Ieškovas akcentavo, kad jis nesiekia prisiteisti negautas pajamas, kurias būtų gavęs per likusį sutarties terminą. Remiantis šalių suderinta sąlyga, atsakovui nutraukus sutartį anksčiau, jis moka 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs iki sutarties galiojimo pabaigos. Šios šalių sutarties sąlygos konstrukcija aiškiai rodo, kad minėtu šalių susitarimu yra atlyginamos paslaugos tiekėjo neįrodinėtinos išlaidos, kurias paslaugų tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą.

6Atsakovas tripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo, kaip paslaugų gavėjo, teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra apribota neteisėtos, imperatyvios įstatymo nuostatas pažeidžiančios Paslaugų sutarčių 4.2 punkto nuostatas. Paslaugų sutarčių 4.2 punkto nuostata dėl negautų pajamų kompensavimo akivaizdžiai riboja atsakovo teisę vienašališkai nutraukti Paslaugų sutartis. Ieškovas siekia neteisėtai iš atsakovo prisiteisti ne ieškovo patirtas protingas išlaidas, bet pusę ieškovo negautų pajamų dėl Paslaugų sutarčių nutraukimo. Ieškovas kompensacijos dydį apskaičiuoja remdamasis ne savo patirtomis protingomis išlaidomis, susijusiomis su Paslaugų sutarčių vykdymu, o pajamomis, kurias būtų gavęs, jei Paslaugų sutartys būtų vykdomos iki jų galiojimo pabaigos, tai yra negautomis pajamomis. Paslaugų tiekėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo.

7Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad Sutarties 4.2 punktas, nustatęs: „Jei Klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai Tiekėjui prieš 3 (tris) mėnesius, (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės) nesibaigus Sutarties vykdymo terminui, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis“ parodo tai, kad paslaugų teikėjas, t. y. ieškovas, neva turi teisę iš paslaugų gavėjo, t. y. atsakovo reikalauti atlyginti iš ieškovo negautas pajamas dėl išankstinio vienašalio sutarties nutraukimo. Atsakovas vertino, kad dėl šių priežasčių Sutarties 4.2 punktas prieštarauja 6.721 straipsnio 1 daliai įtvirtintam imperatyvui, pagal kurį paslaugų teikėjas gali iš paslaugų gavėjo reikalauti atlyginti tik proporcingą suteiktoms paslaugoms kainos dalį ir patirtas protingas išlaidas, o ne negautas pajamas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu paslaugų sutarčių 4.2 punktą ir atmesti ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį.

8Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad paslaugų gavėjui nutraukiant sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti apsaugoti ir paslaugų tiekėjo interesai. Šalys savo valia susitarė dėl sutartinės atsakomybės, todėl teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai sutartyje nustatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalių suderinta sutartinė formuluotė atitinka šalių suderintą valią nustatyti būtent tokias sąlygas. Atsakovas atsiliepimu į priešieškinį teismo prašė priešieškinį atmesti pilna apimtimi ir tenkinti ieškovės ieškinį.

9Atsakovas pateiktu dubliku prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad Paslaugų sutarčių 4.2 punktų nuostatos prieštarauja imperatyviai CK 6.271 straipsnio 1 daliai, nes numato, kad ieškovui būtų atlygintos negautos pajamos atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį.

10Ieškovas pateiktu tripliku į atsakovo dubliką dėl atsakovo priešieškinio nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad Paslaugų sutarčių 4.2 punktas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos. CK 6.721 straipsnis nedraudžia susitarti dėl netesybų paslaugų teikimo sutartyse. Sutarties šalys yra laisvos nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas tvarkos taisykles.

11Ieškovo atstovas advokatas Eduardas Zaleskis teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi, prašė ieškinį tenkinti.

12Atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovė advokatė Rimantė Tamulytė su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti visa apimtimi.

13Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

14Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

15Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kuria tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo klientui (atsakovui) nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos kaip numatyta pagal šią sutartį ir jos priedus (Sutarties 1.1. punktas); Klientas įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos (Sutarties 2.1 punktas). Taip pat tarp ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. liepos 17 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kuria tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo klientui (atsakovui) nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos kaip numatyta pagal šią sutartį ir jos priedus (Sutarties 1.1. punktas); Klientas įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos (Sutarties 2.1 punktas) (e. b. priedo l. 3-4).

16Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovą UAB „Berendsen TExtile Service“ apie Sutarčių nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. (e. b. priedo l. 10).

172017 m. lapkričio 2 d. ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ el. laišku kreipėsi į atsakovą UAB „Neringos restoranas“ dėl Sutarčių sustabdymo (e. b. I tomas, l. 74)

18Ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ pateikė teismui jo ir atsakovo UAB „Neringos restoranas“ susirašinėjimą el. paštu nuo 2017 m spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (e. b. priedo l. 10) dėl sutarčių sustabdymo.

192017 m. rugsėjo 29 d. ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ parengė Dvišalį susitarimą dėl Sutarčių sustabdymo (e. b. I tomas, l. 80).

202017 m. lapkričio 10 d. pranešimu ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ pateikė atsakovui UAB „Neringos restoranas“ kompensacijos skaičiavimo pažymą (e. b. priedo l. 9).

21Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. lapkričio 21 d. raštu (e. b. I tomas, l. 32) kreipėsi į ieškovą UAB „Berendsen Textile Service“, prašydamas nurodyti protingas išlaidas, kurias UAB „Berendsen Textile Serice“, norėdamas įvykdyti tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutartis, padarė iki pranešimo apie sutarčių nutraukimą gavimo iš UAB „Neringos restoranas“ momento.

22Ieškovas 2018 m. lapkričio 25 d. rašytiniais paaiškinimais teigė, kad tarp šalių susiklostė ne paslaugų teikimo, bet nuomos teisiniai santykiai (e. b. I tomas, l. 82).

23Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo ir teisės vienašališkai nutraukti sutartį

24Ginčas tarp šalių kilo dėl paties ginčo teisinio santykio kvalifikavimo. Ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ 2018 m. lapkričio 25 d. rašytiniais paaiškinimais teigė, kad tarp šalių susiklostė ne paslaugų teikimo, bet nuomos teisiniai santykiai (e. b. I tomas, l. 82). Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovo atstovės advokatės Rimantės Tamulytės teigimu, ginčo santykius būtų galima kvalifikuoti ir kaip mišrius, tačiau vyraujantys santykiai yra paslaugų teikimo. Todėl tai nepaneigia CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymo, suteikiančio teisę atsakovui UAB „Neringos restoranas“, t. y. klientui, vienašališkai nutraukti Sutartis.

25Paslaugų sutarčių (e. b. priedo l. 3-4) 1.1 punktais ieškovas įsipareigojo nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos pagal šias sutartis ir jų priedus. Paslaugų sutarčių 2.1 punktais atsakovas įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovas neapmoka sąskaitos per nurodytą terminą, tai už kiekvieną uždelstą dieną jis privalo mokėti delspinigius – po 0,2 % skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Sutarčių 3.1 punktai nustatė, kad atsakovui perduoti kilimėliai išlieka ieškovo nuosavybė. Jei perduotas kilimėlis dingsta arba yra sugadinamas fiziniu, cheminiu ar kitu būdu, tai atsakovas įsipareigojo nedelsiant sumokėti sumą, kuria šios sutarties prieduose buvo įvertintas kilimėlis (Sutarčių 3.3 punktai). Jeigu ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų pakeisti kilimėlius, Klientas per 5 (penkias) darbo dienas po tokio neįvykdymo turi teisę raštu pareikšti pretenzijas atsakovui (Sutarčių 3.4 punktas). Nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo tuoj pat grąžinti ieškovui visus jam priklausančius kilimėlius (Sutarčių 4.4 punktas). Šalys Sutarčių prieduose (e. b. priedo l. 3-4) susitarė dėl kilimėlių keitimo intervalų (1 kartas per 2 savaites arba 1 kartas per savaitę)

26Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

27Įvertinus Sutarčių nurodytas nuostatas (1.1, 2.1., 3.1-3.4 punktai), taip pat šalių paaiškinimus raštu ir žodžiu, darytina išvada, kad Sutartimis šalys susitarė dėl kilimėlių nuomos ir keitimo (Sutarčių 1.1 punktas). Sutarties šalys siekė ne tik kilimėlių naudojimo, bet ir jų keitimo kaip nedalomos ir tarpusavyje susijusios paslaugos.

28CK 6.477 straipsnio 1 dalis pateikia nuomos sutarties sampratą: pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šalys susitarė ne tik dėl kilimėlių naudojimo (jų perdavimo ir naudojimo, grąžinimo), tačiau ieškovas įsipareigojo keisti kilimėlius Sutarčių prieduose nurodytais intervalais į švarius kilimėlius (Sutarčių 1.1, 2.1 punktai ir jų priedai).

29CK 6.716 straipsnio 1 dalis pateikia atlygintinų paslaugų sutarties sampratą: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pastebėtina, kad kilimėliai nuomojami vieninteliu tikslu – suteikti atsakovei kartu ir jų keitimo paslaugą (Sutarčių 1.1 punktas). Šalys nesusitarė, kad ieškovas gali atskirai nuomoti kilimėlius jų nekeičiant (Sutarčių 1.1 punktas). Nesant kilimėlio keitimo paslaugos, šalys nesitarė vien dėl kilimėlių nuomos. Taigi šalys nesitarė, kad ieškovo prievolė atsakovo atžvilgiu būtų dali, priešingai, kilimėlių nuoma ir keitimas yra vertintinas kaip nedaloma prievolė.

30Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naudojimasis kilimėliais yra neatskiriamai susietas su jų keitimu. Teismas sprendžia, kad nors Paslaugų sutartys turi ir nuomos, ir paslaugų teikimo sutarčių požymių (mišri sutartis, CK 6.156 straipsnio 3 dalis), sudarytose Sutartyse atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius, vyraujančius paslaugų požymius. Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 3 dalimi, šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad net ir sudarant mišrią sutartį kliento absoliuti teisė atsisakyti sutarties neturi būti paneigiama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Vadinasi, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo tvarkos ir sąlygų aktualus CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymas.

31Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisminę praktiką, teismas sprendžia, kad paslaugų sutarties šalis (klientas), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytas Sutartis ir šia teise pasinaudojo (e. b. priedo. l. 10).

32Dėl Sutarčių 4.2 punkto aiškinimo

33Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarčių 4.2 punkto nuostatos aiškinimo.

34Sutarčių 4.2 punktas nustatė „Jei Klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai Tiekėjui prieš 3 (tris) mėnesius“, (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės) nesibaigus Sutarties vykdymo terminui, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis“.

35Ieškovas dubliku paaiškino, kad Sutarčių 4.2 punkto pagrindu šalys susitarė ne dėl ieškovo negautų pajamų atlyginimo ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį, tačiau dėl protingų išlaidų, kurias paslaugų tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovo Sutarčių 4.2 punkto aiškinimu, teigdamas, kad minėtas Sutarčių punktas prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, kurios pagrindu atsakovas turi atlyginti ieškovui tik šio patirtus tiesioginius nuostolius, tačiau ieškovas reikalauja negautų pajamų, dėl ko Sutarčių 4.2 punktai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvui – CK 6.721 straipsniui.

36Šalys skirtingai aiškino Sutarčių 4.2 punktą – ieškovo teigimu, 4.2 punkte šalys susitarė dėl protingų ieškovo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą patirtų išlaidų atlyginimo, kita vertus ieškovas reikalavimą grindė ir netesybų pagrindu. Atsakovas teigė, kad 4.2 punktas nustato negautų pajamų atlyginimą, nors šalys savo sutarimu negalėjo pakeisti imperatyvaus CK 6.271 straipsnio 1 dalies reguliavimo, todėl priešieškiniu prašė Sutarčių 4.2 punktų nuostatas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

38Aiškinant Sutarčių 4.2 punkto turinį, nustatyta, kad UAB „Neringos restoranas“ nutraukus prieš terminą sutartį šis įsipareigoja UAB „Berendsen Textile Service“: 1) sumokėti kompensaciją, kuri padengtų Tiekėjo išlaidas, patirtas norint įvykdyti Sutartį iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento; 2) susitarė dėl šios kompensacijos dydžio, nustatydamos, kad šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos.

39Taigi šalys Sutarčių 4.2 punkte susitarė, kad atsakovui prieš terminą nutraukus sutartį, šis padengs ne ieškovo netiesioginius nuostolius (kaip teigia atsakovas), tačiau ieškovo patirtas „išlaidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento“ (Sutarčių 4.2 punktas). Taip pat šalys susitarė dėl „išlaidų, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento“, dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, nustatydamos, jog jos sudaro „50 % sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos“. Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl tiekėjo (ieškovo) išlaidų mokėjimo nutraukus sutartį anksčiau nei sueis 24 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Sutarčių tikslą, pobūdį bei šalių poziciją, teismas sprendžia, kad atsakovas išlaidas „kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento“ nepagrįstai sieja su ieškovo negautomis pajamomis. Pirma, atsakovas, sudarydamas Sutartis jų 4.2 punktais įsipareigojo atlyginti patirtas išlaidas, vadinasi, tiesioginius ieškovo nuostolius – išlaidas, kurias tiekėjas patyrė, norėdamas įvykdyti sutartį iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, ir šiuos nuostolius šalys įvardijo kaip kompensaciją. Antra, atsakovas, sudarydamas Sutartis sutiko, kad šie ieškovo nuostoliai (įvardinti kaip kompensacija) nėra atskirai įrodinėtini, nes sutiko su jų skaičiavimo tvarka. Sutartys yra pasirašytos šalių atstovų, išreiškusių savo valią ir sutikimą dėl Sutarčių turinio. Toks sutarties sąlygos aiškinimas atitinka bendruosius CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisės principus, įvertinus ir tai, kad Sutarčių šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, turėję ir galėję susipažinti su Sutarčių sąlygomis ir joms esant nesąžiningoms ar prieštaraujančios teisės aktų normoms, pirmiausiai galėjo siūlyti jas keisti ar pildyti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

40Be to, atsakovas UAB „Neringos restoranas“ turėjo galimybę nesudaryti Sutarčių įtvirtintomis sąlygomis (paslaugų tiekėjas nėra dominuojančioje padėtyje). Ypatingai pabrėžtina tai, kad atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovė advokatė Rimantė Tamulytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienašalį sutarties nutraukimą sąlygojo atsakovo patalpų remontas, todėl išnyko poreikis gauti paslaugų tiekėjo paslaugas. Nors taikant CK 6.721 straipsnio 1 dalį nesvarbios aplinkybės, dėl kurių klientas (atsakovas) atsisako paslaugų tiekimo, visgi, atsakovo atstovė patvirtino, kad UAB „Neringos restoranas“ apie būsimą patalpų rekonstrukciją jau žinojo 2016 m., kai buvo išduotas pirmasis statybas leidžiantis dokumentas. Vėliau jis buvo koreguojamas ir galutinis statybas leidžiantis dokumentas, pagal kurį ir buvo pradėta patalpų rekonstrukcija, buvo išduotas 2017 m. liepos mėn. Vadinasi, atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. liepos 17 d. sudaręs Paslaugų teikimo sutartis jau žinojo/turėjo žinoti apie artimiausiu metu prasidėsiančius patalpų statybos darbus, tačiau vis tiek sudarė Sutartis nurodytomis sąlygomis ir terminais (pagal 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. liepos 17 d. sutarčių priedus jų galiojimas terminas yra 24 mėn.). Taip pat atsakovas neinformavo ieškovo, kad dėl artimiausiu metu prasidėsiančios rekonstrukcijos Sutartys negalės realiai būti vykdomos sutartam 24 mėn. laikotarpiui. Kaip teigė ieškovas, žinodamas šias aplinkybes, jis būtų siūlęs kitas (didesnes) paslaugų kainas, Sutarčių terminas, santykių tęstinumas sąlygojo būtent tokį pasiūlymą atsakovui. Taigi nors CK 6.721 straipsnio 1 dalis suteikia teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, vis dėlto nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesielgė sąžiningai neinformuodamas ieškovo, jog po Sutarčių pasirašymo artimu metu ieškovo paslaugų teikimas bus neaktualus, nors atsakovui šios aplinkybės buvo žinomos. CK 6.163 straipsnio 4 dalis įpareigoja šalis atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tarp šalių ginčo nekilo dėl to, kad atsakovas ieškovui nepateikė duomenų apie būsimą patalpų remontą, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog atsakovas nepateikė ieškovui informacijos, turėjusios esminę reikšmę Sutartims sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovas nurodė aplinkybę, kad ieškovas jam pateikė standartinę sutartį, kurią atsakovas pasirašė neskaitydamas, CK 6.185 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant (1 punktas). Taigi atsakovas pripažino, kad sutartys buvo pateiktos jam pasirašant, kas yra laikytina tinkamu supažindinimo įgyvendinimu. Ginčas sprendžiamas tarp privačių juridinių asmenų, todėl sudarytos ir byloje aiškintinos sutarties nėra pagrindo vertinti kaip vartojimo sutarties (CK 6.193 straipsnis). Be to, šalys yra laisvos derėtis sudarydamos sutartis (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ši atsakovo teisė būtų suvaržyta.

41Atsakovas tik po sutarčių nutraukimo pradėjo reikalauti iš ieškovo dokumentų, patvirtinančių nuostolių realumą (e. b. l. I tomas, l. 32), tačiau atsakovas turėjo visas galimybes atsisakyti nurodytos sutartinės nuostatos ir tokiomis sąlygomis sutarčių nesudaryti. Pabrėžtina, kad atsakovas sudarydamas sutartis nurodytomis nuostatomis pripažino ir sutiko su ieškovo nuostolių, patirtų iki pranešimo apie sutarties nutraukimą, dydžiu, jų skaičiavimo metodika, o ginčyti ją (skaičiavimo metodiką) pradėjo po sutarties nutraukimo (b. l. e. b. I tomas, l. 32). Teismas neturi duomenų, kad atsakovas buvo verčiamas sudaryti sutartį. Sutartis turi įstatymo galią, sutarčių reikia laikytis, o prievolės turi būti vykdomos sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

42Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad Sutarčių 4.2 punktas prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, nes riboja atsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nustatydamas ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį.

43Pirmiausiai, atsakovo teisė nutraukti Sutartis nebuvo apribota, nes atsakovas šia teise pasinaudojo ir nutraukė sutartinius santykius su ieškovu (e. b. priedo l. 10). Atsakovas pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartis ir nebevykdė nurodytu terminu sutartinių prievolių – priimti iš ieškovo jo teikiamas kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas bei už jas apmokėti.

44Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė būtent tokio dydžio tiesioginius nuostolius. Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia ir tai, kad klientas, vienašališkai nutraukęs sutartį, turi pareigą padengti paslaugos tiekėjui išlaidas, dėl kurių dydžio jos susitarė sudarydamos sutartį (Sutarčių 4.2 punktas). Atmestini atsakovo teiginiai, kad šalys susitarė dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo: jau ankščiau nurodyta, kad šalys susitarė dėl kompensacijos, kuri padengtų išlaidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Nurodyta Sutarčių 4.2 punkto nuostata atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę, įpareigojančią klientą atlyginti išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad Sutarčių 4.2 punktas įtvirtina netiesioginių nuostolių atlyginimą. Aplinkybė, kad šalys susitarė dėl tiesioginių nuostolių skaičiavimo metodo, susiedami jį su 50 % sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos, negali reikšti prieštaravimo imperatyvui, nes CK 6.271 straipsnio 1 dalis nedraudžia šalims detalizuoti šios normos įgyvendino sąlygų ir tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). Teismas dar kartą pažymi, kad šalys sutartyje susitarė dėl nuostolių skaičiavimo metodo, todėl atsakovui kyla pareiga vienašalio sutarties nutraukimo atveju atlyginti šalių sutartą kompensaciją, kuri savo esme atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies išlaidas.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013, vertindamas analogiško turinio atlygintinos kilimėlių nuomos ir keitimo sutartinės nuostatos turinį, sprendė, kad 50 procentų suma, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos klientas, yra priteistina paslaugų tiekėjo naudai. Atmestini atsakovo argumentai, kad prašomų priteisti dydžio nuostolių ieškovas realiai nepatyrė: tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą nepatyrė tiesioginių išlaidų, tikėdamasis Sutarčių vykdymo sutartais terminais (pvz., kilimėlių įsigijimas). Šią aplinkybę patvirtina ir Sutarčių 4.2 punkto formuluotė, kuria šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas padengs išlaidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento. Atmestini atsakovo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013, nėra taikytina nagrinėjamu atveju – nors minėtoje nutartyje nubuvo ginčijama analogiška Sutarčių 4.2 punkto nuostata, ginčas byloje kilo būtent dėl sutartinės nuostatos, pagal kurią klientas būtų sumokėję tiekėjui 50 procentų sumos iki sutarties galiojimo pabaigos. Teismas sprendžia, kad šios faktinės aplinkybės rodo ratio decidendi tapatumą, todėl nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla formuoja privalomą taisyklę ir nagrinėjamai bylai.

46Be to, CK 6.271 straipsnio 1 dalies turinys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinamas kaip neteikiantis pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai bei kad turi būti taikoma tik ši įstatymo norma. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Pripažintina, kad paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

47Taigi CK 6.271 straipsnio 1 dalis šalių susitarimu gali būti pildoma. Atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutarčių 4.2 punktuose nustatė aiškų susitarimą, įpareigojant atsakovą sumokėti sutarto dydžio kompensaciją ieškovui kaip pastarojo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimą tiesioginius nuostolius, susitarė dėl jų dydžio, nėra pagrindo teigti, kad Sutarčių 4.2 punktai prieštarauja CK 6.271 straipsnio 1 daliai. Pirmiausiai, Sutarčių 4.2 punktais neuždraudė atsakovui pasinaudoti sutarties nutraukimu ir atsakovas sutartį nutraukė prieš terminą (e. b. priedo l. 10). Antra, Sutarčių 4.2 punkto detalizacija dėl išlaidų, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento, atlyginimo atkartoja CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę. Todėl sutartos kompensacijos tikslas atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies tikslą – atlyginti ieškovui šio patirtas išlaidas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento. Šalys bendru sutarimu laisva valia (priešingų įrodymų nėra) papildė CK 6.271 straipsnio 1 dalį sutardami dėl patirtų, t. y. tiesioginių nuostolių dydžio apskaičiavimo. Todėl atmestini priešieškinio argumentai, jog Sutarčių 4.2 punktai prieštarauja CK 6.271 straipsnio 1 daliai.

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šalys, pasirinkdamos atitinkamo dydžio kompensaciją, įvertino ieškovo patirtus (tiesioginius) nuostolius dėl sutarties nutraukimo, o kompensacija pagal sutarčių sąlygas yra skirta šiems nuostoliams padengti. Būtent kliento pareigą atlyginti tiesioginius nuostolius nutraukus sutartį CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu paslaugos tiekėjui (ieškovui) pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismui 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį ir Sutarčių 4.2 punktus turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo kompensaciją, nustatytą Sutarčių 4.2 punkte, nes ši kompensacija savo tikslu atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytas paslaugų tiekėjo išlaidas (t. y. tiesioginius nuostolius), patirtas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento. Be to, šalys susitarė dėl kompensacijos dydžio Sutarčių 4.2 punktuose. Atsakovas, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo pasekmes, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (pacta sunt servanda, CK 6.38 straipsnis).

50Teismas sprendžia, kad nuostolių, kurių gali reikalauti paslaugos tiekėjas CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir netesybų (CK 6.37 straipsnis) samprata ir taikymo pagrindai yra skirtingi. Nors ieškovas ieškinio reikalavimuose nurodė, kad pagal Sutarčių 4.2 punktus reikalauja priteisti netesybas, dubliku patikslino, jog prašo priteisti išlaidas, kurias paslaugų tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo iki sutarties nutraukimo ir dėl kurių dydžio šalys susitarė sutartimis. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma, Sutarčių 4.2 punkte įvardijama kaip kompensacija, atitinka CK 6.271 straipsnyje nustatytas paslaugų tiekėjo patirtas išlaidas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento. Ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos kvalifikavimas kaip netesybų yra atmestinas, nes netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1dalis). Netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

51Nors ieškovas ieškiniu prašė priteisti netesybas, jo nurodyta ginčo šalių teisinė kvalifikacija teismo nesaisto. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012, 2015 m. birželio 10 d. nutartis priimta civilinėj byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

52Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, būtina nustatyti, ar CK 6.271 straipsnio 1 dalies norma gali būti vertinama kaip imperatyvi teisės norma. CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Atsakovas imperatyvią normą, kuriai prieštarauja Sutarčių 4.2 punktai nurodo CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant, imperatyvi teisės norma ar ne, yra vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010).

54Įvertinus CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę, nustatančią privalomą elgesį kliento atžvilgiu (privalo sumokėti), kurios tikslas – užtikrinti paslaugos tiekėjo interesų apsaugą, yra pagrindas teigti, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja klientą atlyginti paslaugos tiekėjui nurodytas išlaidas. Tačiau CK 6.271 straipsnio 1 dalis nedraudžia šalims susitarti dėl šių išlaidų dydžio: kasacinio teismo praktika pripažįsta, kad šalys gali susitarti dėl CK 6.271 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos (CK 6.38, 6.189 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). Priešingas situacijos vertinimas paneigtų sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir paneigtų paslaugos tiekėjo interesų apsaugą. Be to, sutartine teise ginamas teisėtų lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų atsidūrusi, jeigu sutartinės nuostatos būtų vykdomos. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne tik dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ir nustatė kliento pareigą padengti paslaugos tiekėjo išlaidas, dėl kurių dydžio šalys susitarė Sutarčių 4.2 punktais.

55Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 849,00 Eur dydžio kompensacija.

56CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytam susitarimui Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas, nes ginčo susitarimai patenka į vieną iš Įstatymo taikymo srities išimčių (konkrečiai – 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – Įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Teismui kvalifikavus prašomą priteisti kompensaciją kaip ieškovo patirtas išlaidas (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), t. y. tiesioginius nuostolius, nurodytas Įstatymas neturi pagrindo būti taikomas.

57Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (849,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 30 d., teismo įsakymo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

58Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

60Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 25 Eur žyminį mokestį (e. b. priedo l. 2, 27, e. b. l. 10) ir 600 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. priedo l. 78-80, e. b. l. 57-59), iš viso 625 Eur.

61Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

62Ieškovas teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas, kuriame nurodyta, kad už teisinę pagalbą (už procesinių dokumentų rengimą (ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį, tripliko) byloje rengimą, pateikimą teismui ir kliento atstovavimą byloje su kliento skolininku UAB „Neringos restoranas“ bei konsultacijos ginčo klausimais) ieškovas advokatui sumokėjo 600 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas; 8.3 punktą už dubliką, tripliką nustatytas 1,5 koeficientas; 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas 0,4 koeficientas; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, nustatytas 0,1 koeficientas. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 935,7 Eur.

63Įvertinus ieškovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (ieškinyje, dublike, atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes, ieškinio, dubliko ir atsiliepimo į priešieškinį apimtį), taip pat į teismo posėdžio trukmę, nagrinėjamų santykių sudėtingumą, ieškovo elgesį procese, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 600 Eur išlaidų suma, skirta advokato pagalbai apmokėti, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85). Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašomų priteisti bylinėjmosi išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad pagrindų mažinti jų dydį nėra: dalinis ieškinio tenkinimas yra susijęs su procesinių palūkanų dydžiu, teismui pagrindinį ieškinio reikalavimą pripažinus pagrįstu.

64Atsižvelgiant į tai kas, išdėstyta ir į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju iš atsakovo ieškovui priteistina iš viso 625 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

65Byloje iš viso patirta 8,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

66Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

67Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti..

68Priteisti iš atsakovo UAB „Neringos restoranas“, į. k. 126366155, ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“, į. k. 110694894, naudai 849,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) dydžio kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (849,00 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2017 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

69Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Neringos restoranas“, įmonės kodas 126366155, 8,73 Eur (aštuonis eurus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

70Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė... 2. Teismas... 3. Ieškovas ieškiniu nurodė, kad šalys 2017 m. gegužės 23 d. sudarė... 4. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė,... 5. Ieškovas dubliku prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas... 6. Atsakovas tripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo, kaip... 7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad Sutarties 4.2 punktas,... 8. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad paslaugų gavėjui... 9. Atsakovas pateiktu dubliku prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 10. Ieškovas pateiktu tripliku į atsakovo dubliką dėl atsakovo priešieškinio... 11. Ieškovo atstovas advokatas Eduardas Zaleskis teismo posėdžio metu ieškinio... 12. Atsakovo UAB „Neringos restoranas“ atstovė advokatė Rimantė Tamulytė su... 13. Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas... 14. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 15. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir... 16. Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. liepos 28 d. pranešimu... 17. 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ el.... 18. Ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ pateikė teismui jo ir atsakovo... 19. 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ parengė... 20. 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu ieškovas UAB „Berendsen Textile... 21. Atsakovas UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. lapkričio 21 d. raštu (e. b.... 22. Ieškovas 2018 m. lapkričio 25 d. rašytiniais paaiškinimais teigė, kad tarp... 23. Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo ir teisės vienašališkai nutraukti... 24. Ginčas tarp šalių kilo dėl paties ginčo teisinio santykio kvalifikavimo.... 25. Paslaugų sutarčių (e. b. priedo l. 3-4) 1.1 punktais ieškovas įsipareigojo... 26. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 27. Įvertinus Sutarčių nurodytas nuostatas (1.1, 2.1., 3.1-3.4 punktai), taip... 28. CK 6.477 straipsnio 1 dalis pateikia nuomos sutarties sampratą: pagal nuomos... 29. CK 6.716 straipsnio 1 dalis pateikia atlygintinų paslaugų sutarties... 30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naudojimasis kilimėliais yra... 31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisminę praktiką,... 32. Dėl Sutarčių 4.2 punkto aiškinimo... 33. Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarčių 4.2 punkto nuostatos aiškinimo.... 34. Sutarčių 4.2 punktas nustatė „Jei Klientas nutraukia Sutartį, raštu... 35. Ieškovas dubliku paaiškino, kad Sutarčių 4.2 punkto pagrindu šalys... 36. Šalys skirtingai aiškino Sutarčių 4.2 punktą – ieškovo teigimu, 4.2... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalys skirtingai aiškina savo... 38. Aiškinant Sutarčių 4.2 punkto turinį, nustatyta, kad UAB „Neringos... 39. Taigi šalys Sutarčių 4.2 punkte susitarė, kad atsakovui prieš terminą... 40. Be to, atsakovas UAB „Neringos restoranas“ turėjo galimybę nesudaryti... 41. Atsakovas tik po sutarčių nutraukimo pradėjo reikalauti iš ieškovo... 42. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad Sutarčių 4.2 punktas... 43. Pirmiausiai, atsakovo teisė nutraukti Sutartis nebuvo apribota, nes atsakovas... 44. Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė būtent tokio... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta... 46. Be to, CK 6.271 straipsnio 1 dalies turinys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 47. Taigi CK 6.271 straipsnio 1 dalis šalių susitarimu gali būti pildoma.... 48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šalys,... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas pagal... 50. Teismas sprendžia, kad nuostolių, kurių gali reikalauti paslaugos tiekėjas... 51. Nors ieškovas ieškiniu prašė priteisti netesybas, jo nurodyta ginčo... 52. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, būtina nustatyti, ar CK 6.271... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad,... 54. Įvertinus CK 6.271 straipsnio 1 dalies formuluotę, nustatančią privalomą... 55. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinys yra... 56. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 57. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti įstatymo nustatyto... 58. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 60. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą... 61. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK... 62. Ieškovas teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas, kuriame... 63. Įvertinus ieškovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (ieškinyje,... 64. Atsižvelgiant į tai kas, išdėstyta ir į tai, kad šaliai, kurios naudai... 65. Byloje iš viso patirta 8,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 66. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 67. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti..... 68. Priteisti iš atsakovo UAB „Neringos restoranas“, į. k. 126366155,... 69. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Neringos restoranas“,... 70. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...