Byla 2A-1645-881/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovei I. A., atsakovo UAB ,,Posūkis“ atstovei L. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1645-881/2011 pagal ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškovės I. A. ieškinys atsakovui UAB ,,Posūkis“ dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiu atmestas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovė I. A. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2010 m. rugsėjo 27 d. įspėjimą Nr. 2036 dėl prekybos vietos nuomos sutarties Nr. 1130 nutraukimo negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB „Posūkis“ turgavietėje sutartį Nr. 1130. 2010 m. rugsėjo 27 d. įspėjimu Nr. 2036 dėl prekybos vietos nuomos sutarties Nr. 1130 nutraukimo ieškovė buvo informuota, kad atsakovas 2010 m. spalio 31 d. nutrauks su ieškove kiosko vietos nuomos sutartį. Įspėjime atsakovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pažeidė UAB „Posūkis“ turgavietės prekybos taisyklių 14.7. p nuostatas, nes turgavietės darbo metu be administracijos leidimo dalino „iniciatyvinės grupės“ lapelius su kreipimosi tekstu, kuris įnešė destrukciją į turgavietės darbą, klaidino prekiautojus, dezinformavo juos ir kt. Ieškovė mano, kad atsakovas iniciavo prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis sutarties nutraukimą siekdamas pašalinti ieškovę iš turgavietės kaip jam neparankų asmenį – ieškovė aktyviai dalyvavo ginant savo teises. Ieškovė nurodo, kad jokių „lapelių“ 2010 m. rugsėjo 21 d. nedalino, sąraše pasirašę asmenys nematė ieškovės tai darant, o didžioji jų dalis ieškovės net nepažįsta. Su turgavietės taisyklėmis ieškovė nebuvo supažindinta, todėl nėra pagrindo teigti apie jų pažeidimą. Be to, pasak ieškovės, atsakovo įspėjimas prieštarauja imperatyviai teisės normai – CK 6.480 straipsniui (kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą kitą šalį reikia įspėti prieš tris mėnesius iki nutraukimo).

6Atsakovas UAB ,,Posūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2005 m. spalio 1 d. sudarė neterminuotą prekybos vietos nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išnuomoti ieškovei prekybos plotą Nr. 1130 turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 70, Vilniuje, o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, nepažeisti prekybos taisyklių, darbo saugos, priešgaisrinės saugos, sanitarinių bei higienos taisyklių reikalavimų, laikytis kitų sutartinių įsipareigojimų. 2010 m. rugsėjo 21 d. turgavietės darbo metu be turgavietės administracijos leidimo ieškovė kartu su kitais asmenimis dalino „iniciatyvos grupės“ lapelius, kuriuose buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, klaidinanti prekiautojus, šmeižianti turgavietę administruojančias įmones. Pasak atsakovo, ieškovė pažeidė UAB „Posūkis“ turgavietės prekybos taisyklių 14.7. p nuostatas. 2005 m. spalio 1 d. šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad nuomotojas savo iniciatyva gali nutraukti nuomos sutartį, įspėjęs apie tai kitą šalį prieš vieną mėnesį. 2010 m. rugsėjo 27 d. atsakovas įspėjimu Nr. 2036 informavo ieškovę, kad ketina nutraukti 2005 m. spalio 1 d. prekybos nuomos sutartį 10 p. numatyta tvarka dėl turgavietės prekybos taisyklių pažeidimo. Atsakovas mano, jog 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovės neteisėtų veiksmų atlikimo faktą ir turgavietės prekybos taisyklių pažeidimą patvirtina UAB „Posūkis“ administracijos 2010 m. rugsėjo 21 d. pranešimas. Taip pat nurodė, kad šalys laisva valia pasirašė minėtą sutartį, susitarė dėl tarpusavio įsipareigojimų, sutarties vykdymo ir nutraukimo sąlygų ir tvarkos, todėl atsakovas, prieš mėnesį įspėjimu informavęs ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą, teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą prekybos vietos nuomos sutartį Nr. 1130.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškovės I. A. ieškinį dėl įspėjimo dėl prekybos vietos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmetė.

9Teismas nurodė, kad 2005 m. spalio 1 d. prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB „Posūkis“ turgavietėje sutarties Nr. 1130 10 punkte numatyta galimybė nutraukti sutartį nuomotojo ar nuomininko iniciatyva, įspėjus apie tai kitą šalį prieš vieną mėnesį. Anot teismo, šalių sutartyje nėra įtvirtinta prievolė nurodyti įspėjimo apie sutarties nutraukimą motyvus. Kiekviena šalis gali turėti savo nuomonę apie kiosko vietos sutarties nutraukimo pagrindus, šios nuomonės nebūtinai privalo sutapti. Todėl ieškinyje nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo teisės ir galimybės įspėti kitą sutarties šalį apie numatomą sutarties nutraukimą, nurodant numatomo sutarties nutraukimo pagrindus ar šių pagrindų nenurodant. Teismas sprendė, kad įspėjimas nėra sandoris (CK 1.63 str.): įspėjimu tiesiogiai nesiekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinių teisių ar pareigų. Įspėjimu atsakovas pranešė ieškovei apie veiksmus, kurių jis ketina imtis ateityje, ir nurodė šių veiksmų motyvus, tad ieškinyje nurodytas įspėjimas yra atsakovo pranešimas ieškovei, kuriam nėra pagrindo taikyti sandorius reglamentuojančias teisės normas (be kitų ir CK 1.80 str. nuostatas). Teismas pridūrė, kad teisę pranešti apie numatomus atlikti veiksmus gali apriboti tik viešosios teisės normos (jei toks pranešimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, pvz. BK 145 str., ATPK 186 str.). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovė I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. įspėjimas Nr. 2036 dėl prekybos vietos nuomos sutarties Nr. 1130 nutraukimo yra ne sandoris, bet atsakovo pranešimas ieškovei, kuriam sandorius reglamentuojančios teisės normos netaikomos. Pasak apeliantės, minėtu įspėjimu atsakovas vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartį. Apeliantė nurodo, kad įspėjime nenurodytas nė vienas įstatymuose numatytas žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, o sutarties nutraukimo motyvai, išdėstyti įspėjime, negali būti pagrindas nutraukti nuomos sutartį.

12Atsakovas atsiliepime į ieškovės I. A. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundo netenkinti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta ne žemės nuomos sutartis, bet neterminuota prekybos vietos nuomos sutartis. Anot atsakovo, jis tinkamai, 2005 m. spalio 1 d. prekybos vietos nuomos sutartyje numatyta tvarka, įspėjo apeliantę apie šalių sudarytos sutarties nutraukimą ir pagal sutartyje nustatytą tvarką turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkinamas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

16Sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias normas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šio principo esmę, pažymėta, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ( pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ ŽVC“ v. UAB „ Pineka“, bylos Nr. 3K-3-262/2010). Teisės norma turi būti taikoma pagal byloje tinkamai nustatytas aplinkybes. Taigi, tam, kad tarp šalių dėl sutartinių santykių kilęs ginčas būtų išspręstas, byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiškai kvalifikuoti sutartiniai santykiai.

17Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ Libra Vitalis“ v. UAB „ Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylojeUAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylojeVĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sąlygas, tačiau tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, jog šalių ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį, todėl tik kvalifikavus šalių sutartinius santykius joms gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.

18Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė, visų pirma, įrodinėja, jog tarp šalių buvo sudaryta ne prekybos vietos prekiauti pramoninėmis prekėmis turgavietėje, bet žemės nuomos sutartis, todėl vienašališkam sutarties nutraukimui ir įspėjimui apie sutarties nutraukimą turėjo būti taikoma tvarka, reguliuojanti žemės nuomos teisinius santykius. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą pripažįsta nepagrįstu, kadangi, kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo 2005 m. spalio 1 d. pasirašytos prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB ,,Posūkis“ turgavietėje sutarties 1 punkto, atsakovas įsipareigojo išnuomoti ieškovei UAB ,,Posūkis“ turgavietėje vietą – prekybos plotą kioskui Nr. 1130, kuris užima 10 kv. m. (b. l. 6). Nors pagal sutarties lingvistinį aiškinimą prekybos vietą, skirtą kioskui įrengti, galima traktuoti, kaip žemės sklypo, valdomo UAB ,,Posūkis“ dalį, kurią tarsi atsakovas įsipareigojo subnuomoti ieškovei, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiam sutarties turinio aiškinimui nėra pagrindo. Kaip matyti iš UAB ,,Posūkis“ turgavietės prekybos taisyklių (b. l. 23-24), turgavietėje, sumokėję nustatyto dydžio rinkliavą, gali prekiauti visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (Taisyklių 1 p.). Turgavietėje prekiaujama iš prekybos kioskų, nuo įrengtų prekystalių po stogais bei automobilių ir palapinių (Taisyklių 2 p.). Prekiautojai rinkliavą moka už užimamą turgavietės plotą – t. y. kiosko užimamą plotą, pagal sudarytas sutartis už prekybos ploto nuomą moka nuomos mokestį, priklausantį nuo kiosko užimamos kvadratūros (Taisyklių 4, 6 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog prekybos plotas turgavietėje apibrėžiamas, kaip vieta, skirta prekybai, kuri siejama ne tik su žemės sklypo dalimi, ant kurio stovi kioskas, bet ir su elektros aprūpinimu (Sutarties 6.2 p.,), sanitarijos ir higienos reikalavimų, švaros ir tvarkos laikymosi užtikrinimu (Taisyklių 14.5), turgavietės apsaugos užtikrinimu, kitaip tariant, turgavietės, kaip vieningo prekyviečių komplekso, administravimu, užtikrinant papildomą prekybai būtiną infrastruktūrą, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog faktiškai su ja buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis ir atitinkamai pranešimui apie sutarties nutraukimą ir sutarties nutraukimui turėjo būti taikomos specialios žemės nuomos santykius reguliuojančios teisės normos.

19Kadangi prekybos ploto turgavietėje teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip pavyzdžiui, žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). Kaip matyti iš 2005 m. spalio 1 d. prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB ,,Posūkis“ turgavietėje sutarties, ji yra neterminuota. Sutarties 9 punkte aptartas atvejis, kuomet, nuomotojas be įspėjimo gali nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų numatytų sutarties 6 punkte (nustatyta tvarka nemoka nuomos ir elektros mokesčio, neužtikrina techniškai tvarkingo elektros įrengimo ir eksploatavimo kioske nuo įvado į kioską, pažeidžia turgavietės prekybos taisykles, darbo saugą, priešgaisrinės saugos, sanitarinius bei higienos taisyklių reikalavimus, ir kt.). 2010 m. rugsėjo 27 d. Įspėjime ,,Dėl prekybos vietos nuomos sutarties Nr. 1130 nutraukimo“ atsakovas nurodė, jog įspėjus prieš vieną mėnesį, t. y. 2010 m. spalio 31 d. nutrauks kiosko vietos nuomos sutartį. Be to, nuomotojas nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pažeidė UAB ,,Posūkis“ turgavietės prekybos taisyklių 14.7 punktą, kadangi turgavietės darbo metu be turgavietės administracijos leidimo dalino ,,iniciatyvinės grupės“ lapelius su kreipimosi tekstu, kuris įnešė destrukciją į turgavietės darbą, klaidino ir dezinformavo prekiautojus. Teisėjų kolegija nepasisako dėl turgavietės taisyklių pažeidimo, kurį galimai padarė ieškovė, nes minėtu pagrindu, t. y. esant esminiam sutarties pažeidimui, atsakovas, remdamasis sutarties 9 punktu, būtų galėjęs sutartį nutraukti be įspėjimo. Be to, ieškovė neprašė pripažinti vienašališko prekybos ploto nuomos sutarties nutraukimo neteisėtu, nors ir dėstė, jos manymu sutarties nutraukimo neteisėtumui reikšmingus argumentus. Kadangi pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovas nurodė 1 mėnesio įspėjamąjį terminą, teisėjų kolegija sprendžia, jog 2005 m. spalio 1 d. prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB ,,Posūkis“ turgavietėje sutartis su ieškove buvo nutraukta 10 punkto pagrindu, kuomet sutartis gali būti nutraukta nuomotojo ar nuomininko iniciatyva, įspėjus apie tai kitą šalį prieš vieną mėnesį. Analogišką nuomotojo teisę numato ir CK nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad neterminuotą nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 str.). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog tarp šalių sudaryta prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB ,,Posūkis“ turgavietėje sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka arba laikantis kokios nors specialios sutarties nutraukimo bei įspėjimo apie sutarties nutraukimą tvarkos. Esant sutartyje nustatytoms sutarties venašališko nutraukimo sąlygoms, atsakovas turėjo teisę vienašališkai, prieš tai įspėjęs ieškovę, nutraukti prekybos vietos turgavietėje nuomos sutartį, taigi ir įspėti ieškovę apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad nuomos sutarties šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgija teisę nutraukti sutartį vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Nuomos sutarties šalių teisė vienašališkai neteismine tvarka nutraukti nuomos sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, analogiškai dėl tokios nuomos sutarties šalių teisės pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylosNr. 3K-3-430/2008.

20Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, sudarant prekybos vietos nuomos prekiauti pramoninėmis prekėmis UAB ,,Posūkis“ turgavietėje, tačiau neperžengdamas ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų, t. y. prašymo pripažinti įspėjimą dėl nuomos sutarties nutraukimo negaliojančius ir atmesdamas ieškovės ieškinį, bylą išsprendė teisingai.

21Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovė I. A. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2010 m. rugsėjo... 6. Atsakovas UAB ,,Posūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu už akių... 9. Teismas nurodė, kad 2005 m. spalio 1 d. prekybos vietos nuomos prekiauti... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovė I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 12. Atsakovas atsiliepime į ieškovės I. A. apeliacinį skundą prašo ieškovės... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti,... 17. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 18. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė, visų pirma,... 19. Kadangi prekybos ploto turgavietėje teisiniai santykiai neturi specialaus... 20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti...