Byla 2A-368/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Zinaidai B. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl įsiskolinimų pagal kreditavimo sutartis priteisimo ir sandorių, kuriais atsakovai perleido turtą, pripažinimo negaliojančiais, ir atsakovų G. Ž., A. A., M. K., V. K., L. Ž., S. A. ir R. K. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių negaliojimo ir niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alodas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K. bei L. K. 1 547 403,18 Lt įsiskolinimą, susidariusį pagal 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D; iš G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. 6 951 361,26 Lt įsiskolinimą, susidariusį pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/01D; pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 304/3056 dalis 30,56 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kiaulėnų k., Šalčininkų r., unikalus Nr. ( - ); 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/6 dalį 9,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Daučionių k, Vilniaus r., unikalus Nr. ( - ); 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/2 dalį 1,3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Račkūnų k., Trakų r., unikalus Nr. ( - ); 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/2 dalį 2,0900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Račkūnų k., Trakų r., unikalus Nr. ( - ); 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 2 kambarių butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - )– ir taikyti restituciją minėtą nekilnojamąjį turtą grąžinant V. K. nuosavybėn bei išieškojimą pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimą dėl 1 547 403,18 Lt įsiskolinimo pagal 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D priteisimo nukreipiant į šiais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą, jo vertę ar lėšas; pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido UAB „Alitis“ 1/2 dalį pastato-sandėlio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. 217/3090 dalių žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. 20518/155300 dalių žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. 3 kambarių butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2008 m. gruodžio 29 d., dovanojimo sutartį, kuria A. A. perleido T. A. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, kuria A. A. perleido T. A. 239/3090 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - )– ir taikyti restituciją minėtą nekilnojamąjį turtą grąžinant G. Ž. ir L. Ž., A. A. nuosavybėn bei išieškojimą pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimą dėl 6 951 361,26 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/01D priteisimo nukreipiant į šiais sandoriais perleistą turtą, jo vertę ar lėšas; priteisti solidariai iš atsakovų 16 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad su atsakovais pasirašė dvi kreditavimo sutartis. Pagal pirmąją 2006 m. lapkričio 6 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D (toliau – pirmoji kreditavimo sutartis) bankas suteikė solidariai G. Ž., A. A. ir V. K. 1 400 000 Lt kreditą. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti G. Ž., A. A. ir V. K. banko naudai įkeitė du žemės sklypus, esančius Miškonių k., Vilniaus r., kurie jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2006 m. lapkričio 6 d. bankas su L. Ž., L. K. ir S. A. sudarė laidavimo sutartis Nr. LKK 06/11/09D, Nr. LKK 06/11/07D ir Nr. LKK 06/11/08D, kuriomis laiduotojos įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu G. Ž., A. A. ir V. K. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies. Pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D (toliau – antroji kreditavimo sutartis) ir papildomus susitarimus bankas suteikė G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. 6 270 000 Lt kreditą. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį kredito gavėjai banko naudai įkeitė du žemės sklypus, esančius Dargužių k., Klaipėdos r., kurių savininkas yra UAB „Alodas“. Šie sklypai vėliau buvo dalijami ir juose buvo suformuoti nauji nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo įkeisti bankui. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant kredito sutarčių sąlygų bankas jas nutraukė. Nutraukus pirmąją kreditavimo sutartį, kredito gavėjų ir laiduotojų skola bankui sudaro 1 547 403,18 Lt. Nutraukus antrąją kreditavimo sutartį, kredito gavėjų skola bankui sudaro 6 951 361,26 Lt. Pasikeitus įkeisto turto vertei, kredito gavėjų (pagal abi kreditavimo sutartis) skola bankui siekia 8 498 764,44 Lt, o atėmus įkeisto nekilnojamojo turto vertę, ši skola siekia 6 168 764,44 litų. Nesąžiningai atsakovų perleisto turto vertė sudaro 3 717 501,01 Lt. Ieškovo teigimu, kredito gavėjai ir laiduotojos jokio nesuvaržyto ir likvidaus turto neturi. Bankas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, sužinojo ir tai, kad kredito gavėjai netrukus po to, kai pradėjo nebemokėti bankui palūkanų, taip pat netrukus po pirmosios kreditavimo sutarties ir antrosios kreditavimo sutarties nutraukimo, žinodami, kad yra skolingi didelę sumą bankui, dovanojimo sutartimis, taip pat pirkimo-pardavimo sutartimis perleido jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Bankas reiškia reikalavimą dėl visų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi ir išieškojimo nukreipimo į ginčijamais sandoriais perleistą visą nekilnojamąjį turtą, kadangi banko turima reikalavimo teisė, sudaranti 8 498 764,44 Lt, yra daug didesnė nei ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis siekianti 3 717 501,01 Lt.

6Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti apsimestinėmis ir niekinėmis kreditavimo sutartis, paskolos sutartis ir laidavimo sutartis; taikyti niekinio sandorio pasekmes ir pripažinti kreditavimo sutartimis išduoto kredito gavėju BUAB „Alodas“. Atsakovai nurodė, kad ginčo kreditavimo sutarčių tikrosiomis šalimis yra ne bankas ir atsakovai, bet bankas ir UAB „Alodas“, todėl kreditavimo sutartys yra apsimestinės, niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Atsakovų teigimu, atitinkamai yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento ir paskolos bei laidavimo sutartys.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo A. A., G. Ž. ir M. K. su UAB „Alodas“ 2006 m. liepos 7 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. ir 2007 m. lapkričio 7 d. pasirašytas paskolos sutartis Nr. AL061107/1, AL070703/1, AL070912/1, AL061107/2, AL070703/2, AL070912/2, AL061107/3, AL070703/3 ir AL070912/3; pripažino, kad 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartimi Nr.KK 06/11/17D, pasirašyta Nordea Bank Finland Plc. ir G. Ž., A. A. bei V. K., visas kredito gavėjo teises ir pareigas sutartyje numatytomis sąlygomis (išskyrus paskirtį – vartojimo poreikiams tenkinti) įgijo UAB „Alodas“; pripažino, kad 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/01D ir jos 2007 m. rugsėjo 12 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 07/09/46D, pasirašytais Nordea Bank Finland Plc. ir G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. ir R. K. visas kredito gavėjo teises ir pareigas sutartyje numatytomis sąlygomis (išskyrus paskirtį – vartojimo poreikiams tenkinti) įgijo UAB „Alodas“; pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo 2006 m. lapkričio 6 d. Nordea Bank Finland Plc. ir L. Ž., L. K. ir S. A. laidavimo sutartis Nr. LKK 06/11/07D, LKK 06/11/08D ir LKK 06/11/09D; kitą priešieškinio dalį atmetė; panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones; A. A. priteisė iš ieškovo 390 Lt žyminį mokestį ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9Teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesį vien kredito be palūkanų grąžinimui turėjo būti skiriama apie 64 000 Lt ir 30 000 Lt kas mėnesį kredito palūkanoms sumokėti, todėl kredito gavėjai privalėjo disponuoti didesne nei 90 000 Lt laisvų pinigų suma, kurią galėtų skirti savo prievolėms bankui vykdyti. Pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, prieš sudarant kreditavimo sutartis paraiškas gauti kreditą pateikę asmenys kartu pateikė pažymas apie savo pajamas. Bendra kredito gavėjų grynųjų pajamų suma pagal pateiktas pažymas buvo apie 32 000 Lt per mėnesį (4 t., 98-103 b. l.). Tarp šių pajamų atsakovo M. K. 12 000 Lt per mėnesį bendros pajamos, kurias sudarė darbo užmokestis UAB „Techninis modelis“ ir UAB „Alodas“, nustatytos tik nuo 2007 m. birželio 8 d., t. y. jau po paraiškos gauti kreditą pateikimo. Pažyma dėl UAB „Alodas“ mokamo atlyginimo pasirašyta paties M. K.. Nors paraiškose gauti kreditą nurodomos kiek didesnės gaunamos sumos, didesnių pajamų gavimo nepatvirtina jokie bankui iki sutarties sudarymo pateikti dokumentai, be to, vertinant pajamas dar turi būti įvertintos kredito gavėjų išlaidos, jų jau turimi įsipareigojimai pagal kitas kreditavimo sutartis. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad suteikdamas kreditą bankas žinojo, nes negalėjo nežinoti, kad bendros kredito gavėjų pajamos yra tokios, kad jų net vien pačių kredito gavėjų patvirtinamais ir banko niekaip netikrintais duomenimis užteko tik kredito palūkanoms mokėti, bet akivaizdžiai nepakako pačiam kreditui grąžinti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog bankas būtų turėjęs arba siekęs gauti duomenis apie atsakovų kredito gavėjų papildomas pajamas ir nėra įrodymų, kad tokios pajamos buvo gautos, todėl sprendė, kad ieškovas, pasirašydamas kreditavimo sutartis su atsakovais, žinojo, kad kredito gavėjai yra nepajėgūs grąžinti suteikiamą kreditą ir nebuvo patikimų duomenų, iš kurių bankas galėjo spręsti, kad ateityje padėtis pasikeistų taip, kad kredito gavėjų ekonominės galimybės iš esmės pagerėtų. Teismas sprendė, kad faktas, jog kredito grąžinimo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys ir įkeisti nekilnojamieji daiktai, nepaneigia teismo nustatyto kredito gavėjų finansinio nepajėgumo, kuris bankui buvo arba turėjo būti žinomas. Teismas nesutiko su ieškovo aiškinimu, kad bankas neprivalėjo tikrinti kredito lėšų panaudojimo. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas neturi teisės kredito panaudoti kitu nei asmeninių šeimos poreikių tenkinimo tikslu. 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.7 punkte numatyta, kad kreditas yra skirtas kredito gavėjų vartojimo poreikiams tenkinti, sutarties bendrosios dalies 5.2 punktu susitarta, kad kreditas gali būti naudojamas tik pagal 2.7 punkte nustatytą tikslinę paskirtį, o 13.2.3 punkte numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, kai kredito gavėjai neįvykdo 5.2 punkte nurodytų įpareigojimų. Teismas pažymėjo, kad kreditas buvo suteiktas bendrai keliems fiziniams asmenims ir šis faktas paneigia kredito kaip vartojimo kredito skirto asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui paskirtį. Paraiškose gauti kreditą nurodoma, kad kreditas skirtas žemės sklypams Klaipėdos rajone įsigyti (4 t., 89 ir 95 b. l.), o ieškovas savo pažymoje notarui 2007 m. birželio 11 d. nedviprasmiškai nurodė, kad paskola suteikiama žemės sklypo pirkimui (2 t., 131 b. l.). Tokia kredito paskirtis buvo ieškovo patvirtinta ir vėliau, už kredito lėšas ieškovo sutikimu ne sutartyje nurodytų kredito gavėjų fizinių asmenų, o UAB „Alodas“ nuosavybėn įsigijus žemės sklypus ir ieškovui sutikus priimti įkeitimą bei davus sutikimą pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Taip ieškovas pareiškė valią priimti kredito grąžinimo užtikrinimą už kredito lėšas UAB „Alodas“ nuosavybėn įgyto turto įkeitimu. Su ieškovo žinia ir jo pritarimu, kreditas, priešingai sutartyje numatytai paskirčiai, buvo skirtas nuosavybės UAB „Alodas“ naudai įsigijimui, UAB „Alodas“ siekiant įsigytoje žemėje vystyti gyvenamųjų namų statybos verslą. Tokiomis aplinkybėmis teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu, vertino, kad šalių santykiai iki sutarčių sudarymo, jų elgesys derybų, sutarčių sudarymo ir vykdymo metu patvirtina atsakovų priešieškinyje nurodytus faktus – ieškovas ir atsakovai, pasirašę kreditavimo sutartis, sutarčių pasirašymo metu vienodai suprato ir pritarė, kad sutartimis perduotos lėšos bus panaudotos UAB „Alodas“ nuosavybei įsigyti, kad kreditavimo sutarčių pagrindu perduotomis lėšomis įsigyta nuosavybė bus panaudota UAB „Alodas“ veiklai vystyti, kad kreditas bus grąžinamas iš UAB „Alodas“ veiklos pajamų, gautų vystant projektą, sukurtą iš kredito gautomis lėšomis, nes kito šaltinio kreditams grąžinti bankas protingai negalėjo numatyti, o fiziniai asmenys, pasirašę sutartį, buvo sutartinių prievolių apimtimi nemokūs ir dėl to patys savo lėšomis kredito grąžinti negalėjo ir neketino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. K. buvo UAB „Alodas“ direktorius, o A. A., G. Ž. ir M. K. – akcininkai, todėl derybas ir pirmosios kredito sutarties sudarymą su šiais trimis asmenimis šiomis aplinkybėmis vertino kaip derybas ir sutarties sudarymą su UAB „Alodas“, todėl sprendė, kad kreditavimo sutartys yra sudarytos per statytinius. UAB „Alodas“ ir kreditavimo sutartis su banku pasirašiusių asmenų 2007 m. liepos 7 d., rugsėjo 12 d. ir lapkričio 7 d. sudarytas paskolos sutartis teismas vertino kaip dalį bendro šalių veikimo, greta ginčijamų kreditavimo sutarčių sudarymo, siekiant pridengti ieškovo ir UAB „Alodas“ kreditavimo sutartis, net jeigu paskolos su UAB „Alodas“ sutarčių ieškovas nepasirašė ir šios sutartys negali turėti tiesioginės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartys ir 2007 m. liepos 7 d., rugsėjo 12 d. ir lapkričio 7 d. paskolos sutartys visos kartu buvo sudarytos siekiant pridengti ieškovo ir UAB „Alodas“ sudarytas kreditavimo sutartis, todėl yra apsimestinės, niekinės ir negalioja ab initio (CK 1.87 str. 1 d.). Nustatęs, kad kreditavimo sutarčių šalimis fiziniai asmenys buvo įrašyti fiktyviai, teismas konstatavo, kad 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartimis kredito gavėjo teises ir pareigas santykyje su ieškovu įgijo UAB „Alodas“, kuris yra tikroji sutarčių šalis. Dėl laidavimo sutarčių teismas nurodė, kad nustačius, jog fizinių asmenų prievolės bankui negalioja, nes sudarytieji sandoriai yra niekiniai, negalioja ir šių prievolių užtikrinimui sudarytos fizinių asmenų laidavimo sutartys, todėl priešieškinį tenkino ir šioje dalyje. Atsakovų reikalavimo dėl UAB „Alodas“ sudarytų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis netenkino, kadangi UAB „Alodas“ pripažinus kredito gavėju, šis asmuo tapo pagrindiniu skolininku ir taip laiduotojas bei skolininkas sutapo viename asmenyje, tokiu atveju laidavimas lieka galioti, bet nepasibaigia, jeigu kreditorius yra suinteresuotas, kad laidavimas išliktų (CK 6.87 str. 3 d.). Nustatęs, kad kreditavimo sutartys ir laidavimo sutartys, kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovas, negalioja, teismas ieškinį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidų: netinkamai nustatė, kokios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant apsimestinės sutarties klausimą ir taip nukrypo nuo Lietuvoje formuojamos teismų praktikos; paneigė sutarties laisvės principą, ignoruodamas aiškią ieškovo ir atsakovų valią būti kredito sutarčių šalimis; pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles; iškreipė šalių interesų pusiausvyrą; pažeidė banko sąžiningumo ir veiksmų teisėtumo prezumpciją nesant jokių banko nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų.

132. Teismas pripažino sandorius negaliojančiais remdamasis aplinkybėmis, kurios turi teisinę reikšmę tik sandorio vykdymui, bet ne sandorio galiojimui ar tikrosios šalies nustatymui. Atsakovai nepaneigė, kad būtent jie buvo tikroji šalis, ilgą laiką vykdžiusi kredito sutartis. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino ir akcentavo tik tai, kad atsakovai kreditą panaudojo BUAB „Alodas“ veikloje, kas lemia, jog tikroji šalis yra BUAB „Alodas“, o ne atsakovai.

143. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus apie atsakovų finansines galimybes, jų kredito istoriją ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovai nebūtų galėję grąžinti kredito. Teismas, pripažinęs, kad tikroji kredito sutarčių šalis yra BUAB „Alodas“, net nevertino, ar šis subjektas būtų galėjęs sugrąžinti kreditą. Teismas nevertino, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, kas įgijo ir faktiškai vykdė iš ginčijamos sutarties kylančias teise ir pareigas, kaip elgėsi tikrosios ir ginčijamos sutarties šalys iki ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

154. Teismas nevertino atsakovų išsilavinimo, patirties ir užimamų pozicijų, todėl nekėlė klausimo, ar atsakovai suvokė savo sudaromų kredito sutarčių esmę ir sukeliamas teisines pasekmes. Kredito sutartis yra dvišalis sandoris, todėl sprendžiant jo galiojimo klausimą, privalo būti vertinama abiejų šalių valia sutarties sudarymo metu.

165. Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos sutarčių aiškinimo klausimu. Lietuvos apeliacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškoje byloje Nr. 2A-324/2011 nurodė, kad teismas teisingai konstatavo, jog bankas šį kreditą suteikė ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, o paties ieškovo sprendimas perduoti pinigus bendrovei neduoda pagrindo konstatuoti šio sandorio ydingumo dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (CPK 185 str.). Šioje byloje teismas netinkamai kvalifikavo aplinkybę, kad atsakovai savo valia perskolino pagal kredito sutartis gautas lėšas UAB „Alodas“, apie tai banko visiškai neinformavus. Teismas neįvertino, kad atsakovai siekė prievolę perkelti bankrutuojančiai įmonei.

176. Teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatą dėl vartojimo kredito suteikimo. Atsakovų paimto kredito suma rodo, jog kreditas nebuvo siejamas su vartojimo poreikiais, „vartojimą“ suprantant siaurąją prasme, tačiau vien šis faktas nesudaro pagrindo pripažinti, kad kredito sutartys buvo sudarytos ne su atsakovais.

187. Teismas, pripažindamas, kad tikroji kredito sutarčių šalis yra UAB „Alodas“, kartu pripažino, jog ieškovas pažeidė imperatyvias Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau tokiu atveju teismas privalėjo pripažinti sandorius niekiniais ir neturėjo svarstyti galimybės jų perkvalifikuoti, todėl teismas privalėjo vadovautis priešinga prezumpcija.

198. Teismas neįvertino, jog atsakovai išreiškė valią būti kredito sutarčių šalimis; atsakovai kreipėsi į Nordea dėl kredito sutarčių sudarymo; derėjosi dėl konkrečių kredito sutarčių sąlygų; pasirašė kredito sutartis; prisiėmė teises ir pareigas iš kredito sutarčių, gavo kredito lėšas; sudarė kredito sutartis tikslu lėšas naudoti savo šeimų vykdomoje veikloje; patys asmeniškai vykdė kredito sutartis; su atsakovais asmeniniais ryšiais susiję asmenys užtikrino kredito sutarčių įvykdymą; atsakovų valios „pasikeitimas“ nepanaikina valios, galiojusios kredito sutarčių sudarymo metu.

209. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad pagal kredito sutartis gautas lėšas atsakovai panaudojo BUAB „Alodas“ veikloje. Ši aplinkybė per se neturi įtakos sutarties galiojimui. Vien tai, kad pinigai vėliau buvo perskolinti UAB „Alodas“, kuris pirko nekilnojamąjį turtą ir jį įkeitė bankui, nepaneigia, kad bankas ir atsakovai buvo sutartiniuose kredito teisiniuose santykiuose, kadangi būtent pačių atsakovų atlikti mokėjimai užtikrino ieškovo teisę gauti palūkanas, o svetimo turto įkeitimas bei kitos užtikrinimo priemonės buvo pakankamos apsaugoti pagrindinės kredito dalies grąžinimą.

2110. Teismo išvados, kad kredito sutarties panaudojimas lemia tai, kas yra tikroji sutarties šalis, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Vien tai, kad asmuo sudaro vartojimo kredito sutartį ir už ją įsigyja turtą, kurį vėliau naudoja darbinėje, profesinėje ar komercinėje veikloje, nereiškia, kad kredito sutartis nebuvo sudaryta su šiuo asmeniu ir, kad tikroji kreditavimo teisinių santykių šalis yra asmuo, kuris lėšas (ar už kreditą įgytą turtą) faktiškai panaudoja. Iš paskolos sutarčių matyti, kad atsakovai suteikė paskolas savo bendrovei, kurios akcininkai jie buvo, o BUAB „Alodas“ įsipareigojo šias paskolas (pinigų sumas) jiems sugrąžinti. Pagal atsakovų ir BUAB „Alodas“ sudarytų paskolos sutarčių 1.3 punktą, UAB „Alodas“ įsipareigojo atsakovams sugrąžinti paskolas iki, atitinkamai, 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2008 m. gruodžio 15 d., o Bankas suteikė kreditą atsakovams 10 metų, t. y. pagal pirmąją kredito sutartį iki 2016 m. spalio 15 d. ir pagal antrąją kredito sutartį – iki 2017 m. gegužės 15 d. (t. 1, b. 1. 49). Kreditas pagal pirmąją kredito sutartį privalėjo būti pradėtas grąžinti tik nuo 2008 m. gruodžio 15 d., o pagal antrąją kreditavimo sutartį – nuo 2009 m. birželio 15 d. Tai sudaro prielaidas manyti, kad atsakovai turėjo tikslą iš BUAB „Alodas“ atgauti bendrovei paskolintas lėšas ir jas panaudoti dengiant kreditą pagal kredito sutartis su Banku. Kredito ir paskolos sutarčių sutapatinti neleidžia jų sudarymo chronologija. Atsakovai skolino pinigus BUAB „Alodas“ dar negavę iš Nordea kredito: 2006 m. liepos 7 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, nors su Nordea pirma kredito sutartis buvo sudaryta tik 2006 m. lapkričio 6 d.

2211. Teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad atsakovai, o ne UAB „Alodas“ vykdė kredito sutartis. Teismo išvada, kad UAB „Alodas“ atliktas piniginių lėšų mokėjimas M. K. ir V. K. neva patvirtina UAB „Alodas“ teisinius kreditavimo santykius su banku, yra nepagrįsta. Kredito sutarties galiojimui neturi įtakos iš kokių pajamų yra grąžinamas kreditas. Netgi tuo atveju, jeigu dalis ar visas kreditas būtų grąžintas tiesiogiai bendrovės, ji negalėtų būti laikoma kredito sutarčių šalimi, kadangi pagal CK 6.50-6.51 straipsnius prievolę už skolininką gali įvykdyti ir trečiasis asmuo, tačiau dėl to jis netampa įvykdytos sutarties šalimi.

2312. Atsakovų pozicija, kad ne jie, o UAB „Alodas“ yra tikroji kredito sutarčių šalis, buvo išdėstyta tik atsakovams jau nebevykdant kredito sutarčių. Toks atsakovų valios „pasikeitimas“ nepanaikina ir nepaneigia jų valios būti kredito sutarčių šalimi sutarčių sudarymo metu, todėl teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovai pradėjo ginčyti kredito sutartis tik po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, nors ilgą laiką nuo sutarčių sudarymo to nedarė ir vykdė sutartis.

2413. Kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių atsakovai ir UAB „Alodas“ susitarė, jog atsakovai ims kreditą, o įsigyjami sklypai nuosavybės teise priklausys UAB „Alodas“, neturi teisinės reikšmės vertinant, kas yra tikroji kredito sutarčių šalis. Ta aplinkybė, kad UAB „Alodas“ įkeitė savo turtą prievolių, kylančių iš kredito sutarčių, įvykdymo užtikrinimui, taip pat laidavo už atsakovus, nepaneigia fakto, kad kredito sutartys buvo sudarytos tarp banko ir atsakovų.

25Atsakovai V. K., L. K. ir Z. B. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, mano, kad teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

261. Atsakovai nesutinka su apelianto pozicija, kad jie neva nepaneigė, jog būtent jie buvo tikroji sandorio šalis. Atsakovų nuomone, ši pareiga buvo įvykdyta tinkamai. Teikdami procesinius dokumentus, atsakovai nurodė jų poziciją pagrindžiančius argumentus ir pateikė juos patvirtinančius įrodymus, tripliką, priešieškinį bei rašytinius paaiškinimus. Teismui vertinant byloje pateiktų įrodymų visumą bei vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu, nekilo jokių abejonių dėl sandorio apsimestinumo fakto nustatymo ir atsakovams kylančios pareigos įrodyti, jog kredito sutartis iš tiesų sudarė kitas asmuo, tinkamo įvykdymo.

272. Aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus ir sutarties sudarymo tikslą, teismas pagrįstai atsižvelgė į kredito sutartyje lingvistiškai įtvirtintą kredito išdavimo tikslą – šeimos poreikių tenkinimas. Sprendime pagrįstai pabrėžta, jog vien tas faktas, kad „vartojimo kreditas“ suteiktas trims giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims paneigia kredito, kaip vartojimo kredito, skirto asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, paskirtį. Vertindamas sandorio sudarymo aplinkybes bei šalių tarpusavio santykius, teismas visapusiškai ištyrė šalis siejusius ikisutartinius santykius ir sutarčių vykdymo eigą.

283. Nesutinka su skundo argumentu, kad ieškovas prieš išduodamas kreditus tinkamai išsiaiškino kredito gavėjų turtinę padėtį. V. K. ir L. K. 2011 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jie ieškovui (apeliantui) neteikė jokių paraiškų dėl kredito sutarties sudarymo, taip pat neteikė ir pažymų apie darbo užmokestį (5 t., b. l. 137, 138). Bankas (ieškovas) byloje šios aplinkybės neneigė, t. y. nepateikė jokių duomenų (įrodymų), jog atsakovų V. ir L. K. finansinė padėtis buvo vertinama.

294. Atsakovai nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas išimtinai vertino tik atsakovų valią, tačiau nevertino ieškovo valios. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovai, pasirašę kredito sutartis, sutarčių pasirašymo metu bendrai vienodai aiškiai suprato ir pritarė, kad sutartimis perduotos lėšos bus panaudotos UAB „Alodas“ nuosavybei įsigyti, kad sutarčių pagrindu perduotomis lėšomis įsigyta nuosavybė bus panaudota UAB „Alodas“ veiklai vystyti, kad kreditas bus grąžinamas iš UAB „ALODAS“ veiklos pajamų, gautų vystant projektą, sukurtą iš kredito gautomis lėšomis, nes jokio kito šaltinio kreditams grąžinti bankas protingai negalėjo numatyti, o fiziniai asmenys, pasirašę sutartį, buvo sutartinių prievolių apimtimi nemokūs ir dėl to patys savo lėšomis kredito grąžinti negalėjo ir neketino.

305. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad kredito sutarčių perkvalifikavimas, kaip sudarytų su BUAB „Alodas“, pažeidžia sutarties laisvės principą. Nei vienas civilinėje teisėje įtvirtintas principas, inter alia nėra absoliutus. Sutarties laisvės principo suabsoliutinimas nagrinėjamoje byloje neatitiktų šalių tikrosios (vidinės) valios ir tokiu būdu iškreiptų bei paneigtų šalis siejančių santykių esmę. Įstatymų leidėjui CK 1.87 straipsnyje įtvirtinus galimybę ginčyti sandorį kaip apsimestinį, akivaizdu, jog šia norma iš esmės siekta apriboti sutarties laisvės principo taikymo apimtį. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis sutarties laisvės principu jį absoliutinant, būtų ne tik nepagrįsta, bet taip pat ir neteisinga, neprotinga bei nesąžininga.

316. Atsakovai nesutinka su apeliantų pozicija, kad teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose (apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-324/2011). Nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomos bylos ratio decidendi nesutampa, dėl ko vadovautis nurodyta byla nėra teisinio pagrindo.

327. Nesutinka su apelianto argumentais, kad kredito sutartyse yra atsakovų parašai, dėl ko laikytina, kad kredito gavėjai, būdami kredito sutarčių šalimis, prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Apsimestinio sandorio esmė ir yra ta, jog apsimestiniu sandoriu, kuris yra sudaromas siekiant pridengti kitą sandorį, šalys neva išreiškia savo valią (pasirašo sutartis, prisiima įsipareigojimus ir kt.), nors iš tiesų jų tikroji (vidinė) valia nesutampa su išreikštąja (išorine).

338. Atsakovai nesutinka su apelianto pozicija, jog derybose kiekvienas iš atsakovų išreiškė savo individualią valią sudaryti kredito sutartis ar jas pakeisti, o santykiuose su ieškovu atsakovai niekada neveikė BUAB „Alodas“ vardu ir interesais. Atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartys sudarytos giminystės ryšiais nesusijusių asmenų (išskyrus atsakovus V. K. ir M. K., tačiau netgi jie yra pasirašę skirtingose kredito sutartyse), akivaizdu, jog jos iš tiesų nebuvo sudarytos vartojimo poreikiams tenkinti.

349. Teismas pagrįstai konstatavo, jog laidavimo sutartys taip pat pripažintinos negaliojančiomis. Atsakovė L. K. papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad jos vyras atsakovas V. K. niekada nebuvo BUAB „Alodas“ akcininkas, taigi BUAB „Alodas” akcijos jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise niekada nepriklausė ir negalėjo priklausyti. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė L. K. neva siekė (ar galėjo siekti) palankumo BUAB „Alodas“.

3510. Jei teismas manytų, kad pagal kredito sutartis tikrąja šalimi (kredito gavėjais) laikytini atsakovai (fiziniai asmenys), atsakovas V. K. prašo atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų medžiagą įvertinti tai, jog jis yra atsakovo M. K. (savo brolio) statytinis. Pripažinus V. K. statytiniu, akivaizdu, jog pirmoji kredito sutartis atsakovo V. K. prisiimtų įsipareigojimų apimtyje privalėtų būti pripažinta apsimestine jo atžvilgiu, o visos jo prisiimtos teisės ir pareigos pagal minėtą sutartį turėtų būti perkeliamos atsakovo M. K. atžvilgiu. Tokiu atveju inter alia pripažintina negaliojančia ir atsakovo V. K. sutuoktinės atsakovės L. K. sudaryta laidavimo sutartis Nr. LKK 06/11/07D.

36Atsakovai A. A., S. A., G. Ž., L. Ž., T. A., V. Ž. ir UAB „Alitis“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

371. Nesutinka su apelianto nuomone, kad atsakovai neįrodė apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygų. Atsakovai nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad tiek kreipiantis į ieškovą dėl kredito suteikimo, tiek pasirašant sutartį, tiek ją vykdant kreditavimo sutarčių šalys ketino ir suprato kredito išdavimo tikslą – panaudojimą UAB „Alodas“ komercinei veiklai vystyti, bet ne atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Tokiam kreditų išdavimo tikslui pasiekti savo veiksmais ir elgesiu pritarė ieškovas, žinodamas apie kredito panaudojimą UAB „Alodas“ veikloje, duodamas sutikimus tokiai veiklai, gaudamas iš UAB „Alodas“ kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas ir jas priimdamas bei kt. Šios aplinkybės teisingai konstatuotos pirmosios instancijos teismo sprendime.

382. Dėl kreditavimo sutarčių sąlygų, kredito išdavimo tvarkos derėjosi UAB „Alodas“ direktorius M. K., kuris derybas su ieškovu vedė UAB „Alodas“ vardu. M. K., kreipdamasis į ieškovą dėl UAB „Alodas“ veiklos finansavimo, prašė išduoti kreditus būtent šiai bendrovei. Ieškovas nesutiko su šiuo prašymu nurodydamas, jog kreditas būtų suteikiamas tik tuomet, jei kredito gavėjais bus nurodomi asmeniškai atsakovai, nes tai būtų priimtiniau banko kredito komitetui, svarstančiam kredito išdavimo klausimus.

393. Teismo sprendimu buvo tinkamai ir teisingai nustatyti kreditavimo sutarčių sudarymo tikslai (finansuoti UAB „Alodas“), tikrosios šias sutartis sudariusios šalys, įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl teismo sprendimas yra pagristas ir teisėtas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

404. Teismo sprendimu nebuvo nukrypta nuo sutarties laisvės, šalių interesu pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, ką nepagrįstai nurodo ieškovas apeliaciniame skunde. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nevertino atsakovų galimybių grąžinti kreditus, todėl nėra pagrindo preziumuoti, jog ieškovas veikė sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdamas Finansų įstaigų įstatymo nuostatų.

415. Klaidingas apelianto teiginys, kad teismas suabsoliutino išskirtinai tik atsakovų valią ir nevertino apelianto valios sudaryti kreditavimo sutartis. Teismo sprendimas yra priimtas atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, liudijančių paties ieškovo valią kredituoti UAB „Alodas“, o ne atsakovus. Pavyzdžiui, apeliantui iš anksto buvo žinoma, kad kreditai yra skirti sklypams Klaipėdos raj. sav., Dargužių k., Girkalių k. v., įsigyti, šie sklypai buvo įsigyti UAB „Alodas“ nuosavybėn, apelianto darbuotojai buvo informuoti apie kreditavimo tikslus.

426. Apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodoma, kad atsakovai buvo laisvi pasirinkti, ar sudaryti kreditavimo sutartis su ieškovu. Apeliantas atsisakė tiesiogiai finansuoti UAB „Alodas“, bet sutiko pasirašyti kredito sutartis su fiziniais asmenimis, kadangi tai pasirodė priimtiniau pačiam bankui, todėl tvirtinti, jog egzistavo atsakovų pasirinkimo laisvė sudaryti kreditavimo sutartis, yra nepagrįsta ir neteisinga.

437. Ieškovas teigia, jog atsakovai, o ne pats ieškovas nusprendė lėšas panaudoti taip, kaip jie suprato šeimos poreikius. Kreditas nebuvo skirtas atsakovų šeimos poreikiams ir jie net neketino jį naudoti asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti.

448. Ieškovo nuomone, esminę reikšmę turi tai, kad neva patys atsakovai, o ne UAB „Alodas“ vykdė kreditavimo sutartis. Byloje pateikti aiškūs ir neginčijami įrodymai, kad mokėjimai pagal kreditavimo sutartis buvo atliekami UAB „Alodas“ ir iš šios įmonės lėšų. 2011 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu buvęs UAB „Alodas“ direktorius M. K. nurodė: „įmokos bankui buvo mokamos iš UAB „Alodas“ kitos veiklos ir iš to projekto, kas spėta įvykdyti, veiklos. Fiziniai asmenys įmokų bankui nemokėjo“.

459. Ieškovas teigia, kad bankas neva vertino, jog išduodant kreditą, atsakovų pajamos buvo pakankamos mokėjimams atlikti. Teismo sprendimu nustatyta, kad ši aplinkybė akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Įmokų pagal kreditavimo sutartis bendra suma dvigubai viršija atsakovų A. A., S. A., G. Ž., L. Ž., V. K., L. K., M. K., R. K. pajamas, gaunamas iš darbo santykių. O kitų pajamų (dividendų, pelno disponuojant vertybiniais popieriais) atsakovai negavo nei iki kredito sutarčių pasirašymo, nei vėliau.

4610. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad kredito gavėjo finansinė padėtis, gaunamos pajamos nėra ir negali būti lemiama aplinkybė kredito suteikimui, kadangi kreditai suteikiami asmenims, per se stokojantiems piniginių lėšų, kad bankų kreditavimas neva įgyvendinamas pirmiausia per prievolių užtikrinimo priemones.

4711. Ieškovas prašo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-324/2011, kaip reikšmingu precedentu nagrinėjant šalių ginčą, tačiau nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje civilinėje byloje nagrinėjamu aplinkybių.

4812. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laidavimas baigiasi įstatymo pagrindu, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naująjį skolininką (CK 6.87 str.). Taip pat pagal bendrą ir pagrindinę laidavimo galiojimo ir pasibaigimo taisyklę laidavimas galioja tik galiojant pagrindinei prievolei ir baigiasi su pagrindine prievole (CK 6.76 str., 6.87 str.). Sudarydamos laidavimo sutartis tuo pačiu metu kaip ir kreditavimo sutartis, atsakovų G. Ž., A. A., ir V. K. sutuoktinės neturėjo tikslo laiduoti už UAB „Alodas“.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

51Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

52Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Tokį prašymą išreiškė apeliantas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

53Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D (toliau – pirmoji kreditavimo sutartis) ieškovas suteikė solidariai G. Ž., A. A. ir V. K. 1 400 000 Lt kreditą (1 t., 11-26 b. l.). Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymui kredito gavėjai G. Ž., A. A. ir V. K. banko naudai įkeitė du žemės sklypus, esančius Miškonių k, Vilniaus r., kurie jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 t., 27-31 b. l.). Ieškovas su kredito gavėjų sutuoktinėmis L. Ž., L. K. ir S. A. 2006 m. lapkričio 6 d. sudarė Laidavimo sutartis Nr. LKK 06/11/09D, Nr. LKK 06/11/07D ir Nr. LKK 06/11/08D, kuriomis laiduotojos įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu G. Ž., A. A. ir V. K. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies (1 t. 36-46 b. l.). Pagal 2007 m. liepos 3 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D (toliau – antroji kreditavimo sutartis) bankas suteikė G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. 2 670 000 Lt kreditą (1 t., 48-60 b. l.), o 2007 m. rugsėjo 12 d. papildomu susitarimu kredito sumą padidino iki 6 270 000 Lt (1 t., 61-63 b. l.). Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį kredito gavėjai banko naudai įkeitė du žemės sklypus, esančius Dargužių kaime, Klaipėdos raj., kurių savininkas yra UAB „Alodas“ (1 t., 64-67, 69-70, 77-80 b. l.). Už atsakovų prievoles pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D laidavo UAB „Techninis modelis“ ir UAB „Alodas“ (2 t., 146-148, 182 b. l., 4 t., 190-207 b. l.). Kredito gavėjams tinkamai nevykdant kredito sutarčių bankas jas nutraukė (1 t., 86-87 b. l.). Nutraukus pirmąją kreditavimo sutartį, kredito gavėjų ir laiduotojų skola bankui sudaro 1 547 403,18 Lt, o pagal antrąją kreditavimo sutartį – 6 951 361,26 Lt (1 t., 88-89 b. l.). A. A. 2006 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartimi Nr. AL061107/1 paskolino UAB „Alodas“ 457 000 Lt iki 2008 m. lapkričio 7 d., 2007 m. liepos 7 d. sutartimi Nr. AL070703/1 – 890 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 15 d., o 2007 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr. AL070912/1 – 1 200 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 15 d. (2 t., 113-114, 115-116, 117-118 b. l.). G. Ž. paskolos sutartimis Nr. AL061107/2, AL070703/2 ir AL070912/2 ir M. K. paskolos sutartimis Nr. AL061107/3, AL070703/3 ir AL070912/3 tomis pačiomis dienomis UAB „Alodas“ paskolino tokias pat pinigų sumas aukščiau nurodytais terminais (2 t., 119-120, 121-122, 123-124, 125-126, 127-128, 129-130 b. l.).

54V. K. perleido A. K.: 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi 304/3056 dalis 30,56 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kiaulėnų k., Šalčininkų r., unikalus Nr. ( - ) (1 t., 130-134 b. l.); 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi 1/6 dalį 9,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Daučionių k, Vilniaus r., unikalus Nr. ( - ) (1 t., 122-125 b. l.); 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi 2 kambarių butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 126-129 b. l., 4 t., 30-34 b. l.); 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi 1/2 dalį 1,3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Račkūnų k., Trakų r., unikalus Nr. ( - ) (1 t., 140-144 b. l.); 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi 1/2 dalį 2,0900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Račkūnų k., Trakų r., unikalus Nr. ( - ) (1 t., 135-139 b. l.). G. Ž. ir L. Ž. perleido: 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrovei „Alitis“ 1/2 dalį pastato-sandėlio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 179-185 b. l., 2 t., 167-170 b. l.); 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartimi V. Ž. 217/3090 dalių žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 151-163, 2 t., 151-153 b. l.); 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartimi V. Ž. 20518/155300 dalių žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 165-175 b. l.); 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartimi V. Ž. 3 kambarių butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 176-178 b. l., 2 t., 155-158 b. l.); 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartimi V. Ž. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 186-193 b. l.). A. A. perleido T. A.: 2008 m. gruodžio 29 d., dovanojimo sutartimi gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 145-149 b. l.); 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartimi 239/3090 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 151-163 b. l., 2 t., 171-174 b. l.).

55Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo ir paskolos sutarčių tikrųjų šalių nustatymo, t. y. kreditavimo sutartyse nurodytų asmenų atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Atsakovai priešieškiniu prašė kreditavimo ir paskolos sutartis pripažinti apsimestinėmis ir niekinėmis. Šiuos atsakovų reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino. Teismas, spręsdamas dėl apsimestinio sandorio, įvertino tai, kad kredito paskirtyje nurodyta, jog jis suteikiamas vartojimo poreikiams tenkinti, tačiau nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, kad atsakovai nebuvo finansiškai pajėgūs grąžinti pasiimtą paskolą, kad kreditas buvo skirtas UAB „Alodas“ nuosavybės įsigijimui, kad derybos ir sutarties sudarymas su G. Ž., A. A. ir M. K. turi būti suprantamos kaip derybos ir sutarties sudarymas su UAB „Alodas“.

56Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl sandorio apsimestinumo, todėl, iš dalies patenkindamas priešieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

57Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

58Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009).

59Ginčo atveju vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 str.) svarbu įvertinti tikrąją, o ne išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą), jį sudariusių asmenų valią, šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

60Bankas 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D suteikė G. Ž., A. A. ir V. K. 1 400 000 Lt kreditą (1 t., 11-26 b. l.). Ieškovas pagal 2007 m. liepos 3 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D suteikė G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. 2 670 000 Lt kreditą (1 t., 48-60 b. l.), o 2007 m. rugsėjo 12 d. papildomu susitarimu kredito sumą padidino iki 6 270 000 Lt (1 t., 61-63 b. l.). Taigi ieškovas suteikė beveik 7 670 00 Lt kreditą fiziniams asmenims, nurodydamas kad kreditas skirtas atsakovų vartojimo poreikių tenkinimui. Teismas nepagrįstai suteikė reikšmę sutartyje nurodytam kredito panaudojimo tikslui – vartojimo poreikių tenkinimui. Jau kreditavimo sutarčių sudarymo metu buvo aišku, kad sutartys sudaromos ne tiesioginių šeimos poreikių tenkinimui, o skirtas kitiems, su atsakovų vykdomu verslu susijusiems, atsakovų finansiniams interesams įgyvendinti. Byloje nustatyta, kad bankui buvo žinomas atsakovų tikslas gautą kreditą panaudoti UAB „Alodas“ veikloje ir bankas tokiam tikslui neprieštaravo. Tai, kad kreditavimo sutartyse numatyta, jog kreditas skirtas vartojimo poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo spręsti, kad bankas nesiekė atsakovams fiziniams asmenims suteikti tokio kredito, kokį ginčo atveju suteikė.

61Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreditą suteikė asmenims, kurie yra akivaizdžiai nepajėgūs grąžinti kreditą, todėl šią aplinkybę vertino kaip patvirtinančią, kad bankas siekė suteikti kreditą UAB „Alodas“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas netinkamai įvertino atsakovų gaunamas pajamas. Ieškovas, vertindamas atsakovų mokumą, atsižvelgė ne vien į jų gaunamą darbo užmokestį, bet ir iš kitų šaltinių gaunamas pajamas (4 t., 89-103 b. l., 5 t., 50-602, 61-67, 68-73 b. l.). Ieškovo actio Pauliana ginčijami atsakovų sudaryti turto perleidimo sandoriai taip pat patvirtina atsakovų gerą turtinę padėtį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovai turėjo daug nekilnojamojo turto, kas turėjo reikšmės bankui vertinant jų galimybę vykdyti pagal kreditavimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus (1 t., 95-102 b. l.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kliento kreditingumo įvertinimas yra banko rizika. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Ieškovas, įvertinęs atsakovų mokumą, sprendė, kad jie turės galimybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, banko interesai buvo užtikrinti hipoteka bei laidavimu. Įkeisto turto vertė sutarčių sudarymo metu sudarė daugiau nei pusę suteikto kredito vertės (1 t., 27-30, 36-38, 40-42, 44-46, 64-67, 69-70 b. l.). Už atsakovų prievoles pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D laidavo UAB „Techninis modelis“ bei UAB „Alodas“ (4 t., 190-207 b. l.). Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovų gautų pajamų nepakako įsipareigojimams bankui pagal ginčo sandorius vykdyti, nesuponuoja išvados, kad kreditavimo sutartys buvo sudarytos su UAB „Alodas“. Kreditavimo sutarčiai sudaryti bankui esminę reikšmę turi kredito gavėjo asmuo. Sutarčių sudarymo metu ieškovas vertino būtent atsakovų mokumą, sprendė apie jų galimybes grąžinti paimtą kreditą. Byloje nėra duomenų, kad bankas norėjo ir turėjo tikslą kreditą suteikti UAB „Alodas“, kad buvo vertinamas jos mokumas ar pan. Sprendžiant klausimą, kas buvo tikroji sutarčių šalis, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Atsakovai nurodo, kad bankas nesutiko kredito suteikti juridiniam asmeniui, todėl buvo pasirinkta kreditą imti fizinių asmenų vardu. Ši atsakovų nurodoma aplinkybė patvirtinta jų siekį paimti kreditą savo vardu ir jį vėliau panaudoti UAB „Alodas“ veikloje. Tokia atsakovų valia nepaneigia jų asmeniškai prisiimtų prievolių bankui vykdymo. Netgi jei bankui ir buvo žinomas kreditų gavėjų tikslas gautą kreditą panaudoti įmonės veikloje, tai nėra pagrindas tiek kreditavimo, tiek atsakovų sudarytų paskolos sutarčių pripažinti apsimestinėmis ir teigti, kad bankas siekė suteikti kreditą UAB „Alodas“ ir kad kredito sutartys sudarytos su šia bendrove.

62Atsakovai G. Ž., A. A. ir M. K. paskolos sutartimis paskolino UAB „Alodas“ 6 750 000 Lt (2 t., 113-130 b. l.). Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal pirmąją kreditavimo sutartį kredito grąžinimo pradžia buvo numatyta 2008 m. gruodžio 15 d. (1 t., 12 b. l.), pagal antrąją – 2009 m. birželio 15 d. (1 t., 49 b. l.), o paskolas UAB „Alodas“ atsakovai suteikė tik iki 2008 m. lapkričio 7 d. ir iki 2008 m. gruodžio 15 d. (2 t., 113-130 b. l.). Ši aplinkybė atriboja atsakovų teisinius santykius pagal kreditavimo sutartį nuo santykių su UAB „Alodas“ bei patvirtina atsakovų tikslą atgauti iš UAB „Alodas“ paskolintus pinigus iki tol, kuomet atsiras jų prievolė pradėti kredito grąžinimą ieškovui. Atsakovų su UAB „Alodas“ sudarytose sutartyse nurodyta, kad jie skolina bendrovei iš banko gautą kreditą ir bendrovei apie paskolų davėjų kredito sandorį su ieškovu yra žinoma. Paskolų bendrovei sutartys nesudaro pagrindo išvadai, kad jų (paskolų sutarčių) dalyką bendrovei suteikė bankas. Bankas nėra atsakovų su UAB „Alodas“ sudarytų paskolų sutarčių šalis, niekada neišreiškė valios su šia bendrove sudaryti kreditavimo sutartį. Teismas neįvertino, kad gautą kreditą atsakovai panaudojo savo nuožiūra ir rizika, t. y. perskolino jį juridiniam asmeniui. Ieškovo žinojimo ar turėjimo žinoti apie atsakovų gauto kredito panaudojimo paskirtį faktas nereiškia, kad pagal ginčo kredito sutartis ieškovas kreditavo UAB „Alodas“. Daugiašaliai sutarčiai sudaryti reikalinga visų asmenų valia. Vertinant ginčo kreditavimo sutartis negalima pripažinti, kad bankas turėjo tikslą kreditavimo sutartį sudaryti su UAB „Alodas“. Nors atsakovai numatė, kad gautą kreditą galės grąžinti iš UAB „Alodas“ pelno ir pasirinko būtent tokį UAB „Alodas“ veiklos finansavimo būdą (skolinant savo asmenines iš banko gautas lėšas), nepašalina jų prisiimtos rizikos asmeniškai atsakyti bankui už pagal kreditavimo sutartis kylančias prievoles. Atsakovų numatytas kredito grąžinimo būdas siejamas su atsakovų prisiimta rizika.

63Tai, kad atsakovai turėjo valią asmeniškai sudaryti kreditavimo sutartis ir pagal jas prisiimti įsipareigojimas patvirtina ir tas faktas, kad atsakovai G. Ž., A. A. ir V. K. prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeitė savo turtą, be to, už jų prisiimtas prievoles laidavo sutuoktinės, o kreditą pagal antrąją sutartį atsakovai gavo bendrai kartu su savo sutuoktinėmis.

64Šioje byloje svarbu įvertinti ir atsakovų patirtį versle, sandorių sudaryme. G. Ž. buvo UAB „Systemair“ direktorius, A. A. buvo UAB „Techninis modelis“ direktorius, V. K. buvo UAB „Librantas ir KO“ gamybos direktorius, M. K. buvo UAB „Alodas“ direktorius ir kartu su G. Ž. ir A. A. buvo šios bendrovės akcininkai (2 t., 185 b. l., 4 t., 93, 94, 104-105, 109, 114 b. l.). Atsakovai buvo verslininkai, įmonių vadovai, todėl turėjo verslo, derybų ir sandorių sudarymo patirties. Teigti, kad prisiimdami asmeninius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, įkeisdami savo turtą atsakovai nesuprato sudaromų sutarčių pasekmių, negalima. Visi atsakovų veiksmai suponuoja išvadą, kad atsakovai, siekdami pelno, priėmė rizikingus sprendimus, t. y. asmeniškai pasiimti kreditą ir panaudoti jį UAB „Alodas“ veikloje. Tai, kad už kreditavimo sutartis laidavo atsakovų sutuoktinės, o antrąją kreditavimo sutartį pasirašė ir sutuoktinės, tik patvirtina, kad atsakovai veikė siekdami bendro tikslo – rizikingais sandoriais gauti pelno.

65Negalima sutikti su teismo išvada, kad kreditas buvo skirtas UAB „Alodas“ nuosavybei įsigyti. Kreditavimo sutarties paskirtyje nebuvo numatyta, kad už gautą kreditą bus įsigyjamas UAB „Alodas“ turtas. Atsakovai paraiškose nurodė, kad gautą kreditą ketina panaudoti žemės sklypui įsigyti, tačiau nebuvo nurodę, kad jis bus naudojamas UAB „Alodas“ nuosavybės įsigijimui. Kreditą atsakovai naudojo savo nuožiūra, t. y. perskolino UAB „Alodas“ veiklos vystymui. Tai, kad už iš atsakovų pasiskolintus pinigus UAB „Alodas“ įsigijo žemės sklypus ir juos įkeitė bankui, taip užtikrindamas ginčo kreditavimo sutarties įvykdymą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ši bendrovė buvo kredito sutarčių šalimi. Įstatymas leidžia svetimo daikto hipoteką (sandorių sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 4.175 str. 3 d. (šiuo metu galiojančios redakcijos 4.175 str. 5 d. 4 p.), 4.181 str.). Tai, kad bankui tapo žinoma, jog gautą kreditą atsakovai ketina panaudoti UAB „Alodas“ verslo projektui – žemės sklypų įsigijimui – ir bankas tam neprieštaravo, nepaneigia aplinkybės, kad kreditą ieškovas suteikė fiziniams asmenims, o ne UAB „Alodas“. Banko sutikimas dėl jam įkeisto bendrovės žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir teikimo tvirtinti taip pat neleidžia daryti išvados, kad ginčo kreditavimo sandorių šalimi buvo UAB „Alodas“. Minėtame sutikime bankas pažymėjo, kad sklypas, kurio detalusis planas rengiamas, yra hipotekos lakštu įkeistas bankui už G. Ž., L. Ž., M. K., R. K., A. A. ir S. A. prievoles pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D (2 t., l.107-110 b. l.). Pažymose notarui ieškovas nurodė, kad atsakovams yra išduoti kreditai žemės sklypų, esančių Klaipėdos r., Dargužių k. įsigijimui. Šios pažymos nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovui buvo žinoma, jog žemės sklypai bus įgyjami UAB „Alodas“ vardu (2 t., 131-132 b. l.). Pirmiau išdėstyti argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sudarant kreditavimo sutartis tiek bankas, tiek atsakovai vienodai aiškiai suprato ir pritarė, kad sutartimi perduotos lėšos bus panaudotos UAB „Alodas“ nuosavybei įsigyti.

66Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas, pripažindamas atsakovų M. K., G. Ž. ir A. A. sudarytas paskolos sutartis su UAB „Alodas“ apsimestinėmis, pažeidė sutarčių laisvės principą. Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę sudaryti įvairaus turinio sutartis, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 str. 1 d.). Sutiktina su atsakovų teigimu, kad šis principas nėra absoliutus ir netaikomas, kuomet kalbama apie apsimestinį sandorį. Tačiau nagrinėjamoje byloje paskolos bendrovei sutarčių šalių veiksmai rodo, kad atsakovai tinkamai suvokė sudaromų sandorių prasmę ir tokių pasekmių siekė – t. y. išreiškė valią savo vardu paimti kreditą, jį paskolinti bendrovei, kurios akcininkai ar su jais santuokos ar artimais giminystės ryšiais susiję buvo, taip prisidėti prie bendrovės veiklos ir jos vystymo. Nors atsakovai tikėjosi gautą kreditą padengti iš bendrovės pelno, tačiau tai nepaneigia jų prievolės vykdymo ieškovui ir tokiais sandoriais prisiimtos rizikos – kad projektas, kurio vystymui atsakovai bendrovei paskolino kredito pinigus, gali nepavykti, todėl puikiai suprato sudaromo sandorio pasekmes ir teigti, kad sudarytos paskolos sutartys yra apsimestinės šiuo atveju nėra pagrindo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad derybos ir kredito sutarčių sudarymas su M. K., A. A. ir G. Ž., kurie yra UAB „Alodas“ akcininkai, o M. K. ir bendrovės direktorius, turi būti suprantamos kaip derybos ir sutarties sudarymas su UAB „Alodas“. Nors su banku dėl kreditavimo sutarčių sudarymo derėjosi M. K., tačiau teismas nepagrįstai šias derybas vertino kaip derybas su UAB „Alodas“. Objektyvių duomenų, kad UAB „Alodas“ kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo ir kad bankas atsisakė sudaryti su ja kreditavimo sutartį, byloje nėra. Netgi jeigu ir tikėti atsakovų pozicija, kad bankas atsisakė kredituoti įmonę, tai M. K. pasiūlymas atsakovams paimti kreditą bendrai savo vardu, o atsakovams su tokiu variantu sutikus, tik patvirtina, jog atsakovai suprato šio veiksmo pasekmes ir jam pritarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmoji kreditavimo sutartis buvo sudaryta su dviem UAB „Alodas“ akcininkais – G. Ž. ir A. A. – ir V. K., kuris yra M. K. brolis ir nėra susijęs su bendrove ir jos vykdoma veikla. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad kreditavimo sutartys sudarytos su UAB „Alodas“, kadangi sudarant pirmąją sutartį vienasmenis bendrovės atstovas – direktorius – nedalyvavo. Nors antrosios kreditavimo sutarties šalimi buvo ir M. K., tačiau spręsti, kad pagal ją atsakovų prisiimti įsipareigojimai yra UAB „Alodas“ būtų neteisinga. Paraišką pirmajam kreditui gauti pildė asmeniškai atsakovai G. Ž., A. A., V. K. bei jų sutuoktinės, kurios vėliau laidavo pagal atsakovų prievoles; kredito sutartį pasirašė atsakovai asmeniškai (1 t., 11-25 b. l., 4 t., 93 -97, 98-101 b. l.). Dėl antrosios sutarties sudarymo atsakovai M. K. suteikė įgaliojimą (2007 m. birželio 26 d. patvirtintą Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro D. P., registro Nr. DP-3488) kreditavimo sutarčiai sudaryti, todėl tiek paraiškas sutarčiai sudaryti, tiek pačią sutartį pasirašė M. K. savo ir atsakovų vardu (1 t., 48-60 b. l., 4 t., 89-92, ). Atsakovai įgaliojo M. K. jų vardu skolintis pinigus, sudaryti ir pasirašyti su jo pasirinktu banku kredito sutartis, sudaryti hipotekos ir/ar įkeitimo lakštus, atstovauti valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos institucijose bei visose kitose įstaigose, įmonės ir organizacijose gaunant reikalingus dokumentus. Šiuo įgaliojimu atsakovai taip pat išreiškė sutikimą, kad įgaliojime nurodytų kredito sutarčių bei hipotekos ir įkeitimo lakštų bendraskoliu kartu su jais būtų ir atitinkamus sandorius sudarytų jų atstovas M. K. ir jo sutuoktinė R. K. (4 t., 188-189 b. l.). Atsakovai neginčijo suteikto įgaliojimo teisėtumo, todėl yra pagrindas spręsti, kad turėjo valią su kreditavimo sutartimi susijusius veiksmus atlikti per M. K.. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus (CK 2.132 str. 1 d.), todėl tai, kad antroji kreditavimo sutartis sudaryta M. K. atstovaujant jiems pagal įgaliojimą, nepanaikina atsakovų pagal kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad papildomas susitarimas prie antrosios kredito sutarties bei hipotekos lakštas pasirašyti asmeniškai visų atsakovų, kas dar kartą patvirtina atsakovų tikslą gauti kreditą savo vardu (1 t., 61-63, 77-80 b. l.). Tai, kad atsakovas V. K. tiesiogiai nebuvo susijęs su UAB „Alodas“ nereiškia, kad jis neturėjo kito intereso sudaryti kredito sutartį. V. K. paaiškinimai, kad jis norėjo padėti broliui, nerodo kitokios jo valios banko atžvilgiu ir nepanaikina jo prisiimtos prievolės vykdymo.

67V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas prašymas teismui pripažinus, kad kredito tikrąją šalimi laikytini atsakovai, spręsti, kad jis yra M. K. statytinis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad toks atsakovo reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, teismas atsakovo nurodytų aplinkybių netyrė ir nenagrinėjo, pats atsakovas šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme, pareikšdamas priešieškinį neįrodinėjo, apeliacinio skundo dėl priešieškinio tenkinimo atsakovas nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovo prašymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 320 str.).

68Teisėjų kolegija taip pat įvertina, kad vykdant įsipareigojimus bankui kreditas buvo grąžinamas iš atsakovų V. K. ir M. K. atsiskaitomųjų sąskaitų. Tai, kad į šias sąskaitas UAB „Alodas“ pervesdavo pinigines lėšas, nereiškia, kad prievoles bankui pagal ginčo kreditavimo sutartis vykdė bendrovė ir ji buvo šių sutarčių šalimi. UAB „Alodas“ turėjo įsipareigojimų pagal jo paties su atsakovais sudarytas paskolos sutartis, todėl jo į V. K. ir M. K. sąskaitas pervedamos lėšos vertinamos kaip jo įsipareigojimų pagal paties pasirašytas paskolos sutartis vykdymas. UAB „Alodas“ tiesiogiai bankui jokių prievolių nevykdė.

69Derindamas sutarčių sąlygų pakeitimus, bankas laiškus siuntė visiems sutarčių dalyviams; patys atsakovai derino kreditavimo sutarčių sąlygų keitimus, save laikė sutarčių šalimis, ieškojo sprendimo variantų sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti (2 t., 143-145, 176-177, 180-181 b. l.). Toks atsakovų elgesys leidžia spręsti, kad A. A., G. Ž., M. K. bei V. K. laikė save kreditavimo sutarčių šalimis, suprato savo pareigą grąžinti paimtą kreditą, derėjosi dėl palankesnio sutarties sąlygų keitimo. Su banku sudarytas kreditavimo ir su UAB „Alodas“ sudarytas paskolų sutartis atsakovai pradėjo ginčyti tik ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo. Sutarčių vykdymo metu atsakovai jokių pretenzijų dėl buvimo kreditavimo sutarties šalimis ieškovui nereiškė ir teisminio ginčo šioje byloje sprendžiamu klausimu ankščiau neinicijavo.

70Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Šioje nutartyje konstatuotos aplinkybės, kuriomis nustatytas ieškovo tikslas kreditavimo sutartis sudaryti būtent su atsakovais (fiziniais asmenimis), o atsakovų veiksmai ginčo sutarčių sudarymo ir jų vykdymo metu, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovų G. Ž., A. A., V. K. ir M. K. bei jų sutuoktinių sudarytos kreditavimo sutartys atitiko jų valią ir šiomis sutartimis siekiamus tikslus –atsakovams paimti banko kreditus ir juos panaudoti UAB „Alodas“ veiklos vystymui, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino atsakovų priešieškinį, pripažindamas negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų su UAB „Alodas“ sudarytas paskolos sutartis bei pagal pirmąją ir antrąją kredito sutartis visas teises ir pareigas perkeldamas šiai bendrovei. Teismas, nepagrįstai pripažinęs kreditavimo sutartis apsimestinėmis, be pagrindo sprendė ir dėl išvestinio reikalavimo - laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

71Teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinio dalis atmesta, nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, todėl šios sprendimo dalies kolegija nevertina ir dėl jos nepasisako.

72Pirmosios instancijos teismas priešieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovo ieškinį atmetė. Teismas neanalizavo ir nevertino ieškovo ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo ir sandorių actio Pauliana pagrindu pripažinimo negaliojančiais. Tokiu atveju konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas bei pagrindo naikinti teismo sprendimą šioje dalyje ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistavimas. Ieškovo ieškinio apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas reikštų šios dalies bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, bylą nagrinėjant iš naujo, svarstytina dėl išreikalavimo ir ištyrimo naujų įrodymų, susijusių su bankui įkeisto nekilnojamojo turto priverstiniu pardavimu, todėl turinčių reikšmės sprendžiant dėl prašomos priteisti skolos dydžio, jeigu ji yra iš dalies padengta iš įkeisto turto.

73Teismas sprendimu panaikino 2009 m. rugpjūčio 27 d. (su 2009 m. rugsėjo 4 d. rašymo apsirikimo ištaisymu) ir 2010 m. balandžio 13 d. nutartimis su visais vėlesniais jų pakeitimais byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Z. B. K., A. K., T. A., V. Ž. ir UAB „Alitis“ turto areštą. Atsakovų priešieškinį atmetus, o ieškinio reikalavimus perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškiniui apsaugoti taikytos laikinosios apsaugos priemones turi likti galioti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo ieškinio reikalavimą – nėra išnykęs (CPK 144 str. 1 d.).

74Naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovui A. A. priteistas 390 Lt žyminis mokestis, o valstybei – 50 Lt bylinėjimosi išlaidos. Bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo ir sandorių ginčijimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

75Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 42 117 Lt žyminį mokestį (6 t., 22 b. l.) ir turėjo 22 047,13 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (6 t., 54, 77 b. l.).

76Ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl skolos priteisimo ir sandorių ginčijimo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl teisėjų kolegija nesprendžia dėl šios apeliacinio skundo dalies žyminio mokesčio priteisimo. Už apeliacinio skundo dalį, susijusią su priešieškinio ginčijimu, ieškovas sumokėjo indeksuotą 417 Lt žyminį mokestį, nes atsakovai priešieškinį apmokėjo 390 Lt žyminiu mokesčiu (3 t., 71 b. l.; 6 t., 22 b. l.). Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl sprendimo, kuriuo priešieškinis patenkintas, šios išlaidos ieškovui priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d.).

77Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs išlaidų dydžiai reglamentuoti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovo patirtos išlaidos, vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu mažinamos iki maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio – 1 600 Lt. Bendra ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų suma sudaro 2 017 Lt, šios išlaidos ieškovui lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, iš kiekvieno atsakovo po 252,12 Lt. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

Nutarė

79Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą.

80Sprendimo dalis, kuriomis pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo A. A., G. Ž. ir M. K. su UAB „Alodas“ 2006 m. liepos 7 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. ir 2007 m. lapkričio 7 d. sudarytos paskolos sutartys Nr. AL061107/1, AL070703/1, AL070912/1, AL061107/2, AL070703/2, AL070912/2, AL061107/3, AL070703/3 ir AL070912/3; pripažinta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartimi Nr.KK 06/11/17D, pasirašyta Nordea Bank Finland Plc. ir G. Ž., A. A. bei V. K., visas kredito gavėjo teises ir pareigas sutartyje numatytomis sąlygomis (išskyrus paskirtį – vartojimo poreikiams tenkinti) įgijo UAB „Alodas“; pripažinta, kad 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/01D ir jos 2007 m. rugsėjo 12 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 07/09/46D, pasirašytais Nordea Bank Finland Plc. ir G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. ir R. K. visas kredito gavėjo teises ir pareigas sutartyje numatytomis sąlygomis (išskyrus paskirtį – vartojimo poreikiams tenkinti) įgijo UAB „Alodas“; pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo 2006 m. lapkričio 6 d. Nordea Bank Finland Plc. ir L. Ž., L. K. ir S. A. laidavimo sutartys Nr. LKK 06/11/07D, LKK 06/11/08D ir LKK 06/11/09D, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį šiose dalyse atmesti.

81Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrių, ieškinys atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Zinaidai B. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl įsiskolinimų pagal kreditavimo sutartis priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas, ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

82Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. (su 2009 m. rugsėjo 4 d. rašymo apsirikimo ištaisymu) ir 2010 m. balandžio 13 d. nutartimis su visais vėlesniais jų pakeitimais ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrių ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovų G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Zinaidos B. K., A. K., T. A., V. Ž. ir UAB „Alitis“ turto areštas.

83Panaikinti sprendimo dalį, kuria A. A. iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc. priteistas 390 Lt žyminis mokestis, o valstybei – 50 Lt bylinėjimosi išlaidos.

84Sprendimo dalį, kuria priešieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą.

85Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), kodas 1680235-8, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, į. k. 112025592, lygiomis dalimis iš atsakovų A. A., a. k. ( - ) S. A., a. k. ( - ) M. K., a. k. ( - ) R. K., a. k. ( - ) V. K., a. k. ( - ) L. K., a. k. ( - ) G. Ž., a. k. ( - ) L. Ž., a. k. ( - ) po 252,12 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus, 12 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš G. Ž., L.... 5. Ieškovas nurodė, kad su atsakovais pasirašė dvi kreditavimo sutartis. Pagal... 6. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti apsimestinėmis ir niekinėmis... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o... 9. Teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesį vien kredito be palūkanų... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25... 12. 1. Teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidų: netinkamai nustatė,... 13. 2. Teismas pripažino sandorius negaliojančiais remdamasis aplinkybėmis,... 14. 3. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus apie atsakovų finansines galimybes,... 15. 4. Teismas nevertino atsakovų išsilavinimo, patirties ir užimamų pozicijų,... 16. 5. Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos sutarčių aiškinimo... 17. 6. Teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatą dėl vartojimo kredito... 18. 7. Teismas, pripažindamas, kad tikroji kredito sutarčių šalis yra UAB... 19. 8. Teismas neįvertino, jog atsakovai išreiškė valią būti kredito... 20. 9. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad pagal kredito sutartis... 21. 10. Teismo išvados, kad kredito sutarties panaudojimas lemia tai, kas yra... 22. 11. Teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad atsakovai, o ne UAB... 23. 12. Atsakovų pozicija, kad ne jie, o UAB „Alodas“ yra tikroji kredito... 24. 13. Kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių atsakovai ir UAB „Alodas“... 25. Atsakovai V. K., L. K. ir Z. B. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 26. 1. Atsakovai nesutinka su apelianto pozicija, kad jie neva nepaneigė, jog... 27. 2. Aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus ir sutarties sudarymo tikslą,... 28. 3. Nesutinka su skundo argumentu, kad ieškovas prieš išduodamas kreditus... 29. 4. Atsakovai nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas išimtinai vertino... 30. 5. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad kredito sutarčių perkvalifikavimas,... 31. 6. Atsakovai nesutinka su apeliantų pozicija, kad teismas, priimdamas... 32. 7. Nesutinka su apelianto argumentais, kad kredito sutartyse yra atsakovų... 33. 8. Atsakovai nesutinka su apelianto pozicija, jog derybose kiekvienas iš... 34. 9. Teismas pagrįstai konstatavo, jog laidavimo sutartys taip pat... 35. 10. Jei teismas manytų, kad pagal kredito sutartis tikrąja šalimi (kredito... 36. Atsakovai A. A., S. A., G. Ž., L. Ž., T. A., V. Ž. ir UAB „Alitis“ su... 37. 1. Nesutinka su apelianto nuomone, kad atsakovai neįrodė apsimestinio... 38. 2. Dėl kreditavimo sutarčių sąlygų, kredito išdavimo tvarkos derėjosi... 39. 3. Teismo sprendimu buvo tinkamai ir teisingai nustatyti kreditavimo sutarčių... 40. 4. Teismo sprendimu nebuvo nukrypta nuo sutarties laisvės, šalių interesu... 41. 5. Klaidingas apelianto teiginys, kad teismas suabsoliutino išskirtinai tik... 42. 6. Apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodoma, kad atsakovai buvo laisvi... 43. 7. Ieškovas teigia, jog atsakovai, o ne pats ieškovas nusprendė lėšas... 44. 8. Ieškovo nuomone, esminę reikšmę turi tai, kad neva patys atsakovai, o ne... 45. 9. Ieškovas teigia, kad bankas neva vertino, jog išduodant kreditą,... 46. 10. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad kredito gavėjo finansinė... 47. 11. Ieškovas prašo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d.... 48. 12. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laidavimas baigiasi įstatymo pagrindu,... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 51. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 52. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Tokį prašymą išreiškė apeliantas.... 53. Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK... 54. V. K. perleido A. K.: 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi 304/3056... 55. Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo ir paskolos sutarčių tikrųjų šalių... 56. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas... 57. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose,... 58. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu... 59. Ginčo atveju vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK... 60. Bankas 2006 m. lapkričio 6 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D suteikė... 61. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreditą suteikė asmenims, kurie yra... 62. Atsakovai G. Ž., A. A. ir M. K. paskolos sutartimis paskolino UAB „Alodas“... 63. Tai, kad atsakovai turėjo valią asmeniškai sudaryti kreditavimo sutartis ir... 64. Šioje byloje svarbu įvertinti ir atsakovų patirtį versle, sandorių... 65. Negalima sutikti su teismo išvada, kad kreditas buvo skirtas UAB „Alodas“... 66. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas, pripažindamas... 67. V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas prašymas teismui... 68. Teisėjų kolegija taip pat įvertina, kad vykdant įsipareigojimus bankui... 69. Derindamas sutarčių sąlygų pakeitimus, bankas laiškus siuntė visiems... 70. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį... 71. Teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinio dalis atmesta, nėra... 72. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovo... 73. Teismas sprendimu panaikino 2009 m. rugpjūčio 27 d. (su 2009 m. rugsėjo 4 d.... 74. Naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovui A. A.... 75. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų lygiomis... 76. Ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl skolos priteisimo ir sandorių... 77. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą.... 80. Sprendimo dalis, kuriomis pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo A. A., G.... 81. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB),... 82. Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 83. Panaikinti sprendimo dalį, kuria A. A. iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc.... 84. Sprendimo dalį, kuria priešieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą.... 85. Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), kodas 1680235-8, Lietuvoje...