Byla 2A-963-513/2015
Dėl 2012-04-11 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės T. N. įmonės atstovams advokatui Arūnui Skuolevičiui ir įmonės savininkui T. N., atsakovei I. T. ir jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. N. įmonės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. įmonės ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo, atsakovės I. T. priešieškinį ieškovei T. N. įmonei dėl 2012-04-11 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 193,80 Lt dydžio skolą, 0,2 proc. palūkanų už praleistą atsiskaityti terminą, iš viso palūkanų – 1 890,54 Lt, 332 Lt išlaidas dėl turto arešto, o atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012-04-11 atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo 2012-04-27 grąžinti 5 193,80 Lt dydžio skolą, tačiau jos negrąžino. Šią sutartį patikslino 2012-04-11 atsakovės pasirašytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei nurodytą skolą, bet vekselyje nebuvo nurodyti skolos grąžinimo terminai, todėl minėta paskolos sutartimi buvo įtvirtinta paskolos grąžinimo data. Pinigai, paskolinti atsakovei, buvo ne įmonės, o asmeninės ieškovės įmonės savininko T. N. lėšos, todėl įmonėje nėra duomenų apie paskolintą sumą. Reikalaujamos priteisti sumos nelaikė ieškovei atlyginta išnagrinėtoje atsakovės mamos baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad nežino, kas tiksliai parašė paskolos sutarties tekstą, tačiau atsakovės mama ieškovei (jos savininkui) sakė, kad dukra yra skolinga savininkui pinigų. Atsakovė paskolos sutartį pasirašė ieškovės parduotuvėje. Skolos sumą nurodė ne savininkas, o atsakovės mama, todėl atsakovė šią sumą ir yra T. N. (jo įmonei) skolinga. T. N. negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovei tą pačią dieną davė pasirašyti ir vekselį, ir paskolos sutartį, nes nėra teisininkas. Vekselyje ir paskolos sutartyje yra nurodyta viena skolos suma. D. S. ir R. N. pasirašė ant paskolos raštelių tą pačią dieną kaip ir atsakovė, tačiau jų namuose, o ne parduotuvėje. Kadangi iš šių asmenų buvo paimti paskolos rašteliai, tai savininkas atitinkamai sumažino ieškinį atsakovės mamai baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo nuteista ir iš dalies patenkintas savininko ieškinys.

4Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog pinigų iš ieškovės nesiskolino, o tokį reikalavimą sukūrė paskolos sutarties iniciatorius T. N.. Nesant paskolos sutartyje duomenų apie pinigų perdavimą ir apie pinigų skolinimąsi, sutartis yra niekinė. Paskolos sutartis parašyta, nes atsakovės motina G. Z., dirbdama pas ieškovę pardavėja, padarė trūkumų, duodama prekes klientams ir nepaimdama už tai iš jų pinigų. Tam, kad nebūtų apkaltinta prekių iššvaistymu ir nebūtų atleista iš darbo, mama paprašė atsakovės pasirašyti išgalvotą 5 193,80 Lt sumos paskolos sutartį. Be to, tokias pat sutartis mamos prašymu pasirašė D. S. (dėl 5 201,65 Lt sumos) ir R. N. (dėl 4 965,30 Lt sumos). Šias aplinkybes motina patvirtino ir baudžiamojoje byloje. 2012-04-11 pareiškimas patvirtina, kad mama jokių pinigų iš ieškovės niekada nesiskolino. Su motina atsakovė nesitarė, kad ji atlygins ieškovei mamos padarytą žalą. Parduotuvėje pasirašė paskolos sutartį, kuri, jos manymu, buvo surašyta mamos. Išduodant paprastąjį vekselį dalyvavo ir ieškovės įmonės savininko žmona. Pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį atsakovė jokių pinigų iš T. N. negavo. Už ginčo sumą iš parduotuvės prekių nėra paėmusi. Anksčiau yra pirkusi iš ieškovės 10 plokščių, tačiau už jas sumokėjo. Mama paprašė D. S. ir R. N. pasirašyti tokias pat paskolos sutartis. Nežinojo, kad atsakovės motina turi 74 000 Lt skolą ieškovei. Atsakovė yra pasirašiusi raštelį, kad nei ji, nei jos motina T. N. nėra skolingos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-03-10 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Paskolos sutartį, sudarytą 2012-04-11 tarp T. N. įmonės ir I. T. dėl 5 193,80 Lt paskolos grąžinimo ir joje nurodytų 0,2 procento delspinigių mokėjimo, pripažino niekine nuo jos sudarymo dienos. Parastąjį vekselį, išduotą 2012-04-11 I. T. T. N. dėl 5 193,80 Lt paskolos grąžinimo, pripažino niekiniu nuo jo sudarymo dienos. Priteisė iš ieškovės atsakovei 45,12 Eur žyminį mokestį ir 479,56 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 16,67 Eur pašto išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti 2014-05-26 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7Teismas nustatė, jog 2012-04-11 paskolos sutartis savo forma atitinka CK 6.871 str. 3 d. numatytus reikalavimus, ir vertino šią sutartį kaip pasirašytą vieno žmogaus. Iš vekselio turinio nustatė, jog vekselis buvo išduotas ne ieškovei T. N. įmonei, o T. N. kaip fiziniam asmeniui. Įvertinęs ieškinio, dubliko argumentus, ieškovės teismo įsakyme išdėstytus skolos pagrindus, sprendė, jog ginčas tarp šalių kilo iš prievolinių paskolos teisinių santykių (CK 6.870 str.). Argumentavo, jog teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė nebuvo suteikusi atsakovei 5 193,80 Lt paskolos, o ši ieškovės nurodyta skola susidarė dėl to, kad atsakovės motina G. Z. dirbdama ieškovės parduotuvėje padarė trūkumų. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas T. N. įvairiai aiškino vekselio ir paskolos sutarties pasirašymo laiką bei jų surašymo aplinkybes. Nustatė, kad pagal paskolos sutartį bei vekselį pinigai atsakovei nebuvo perduoti, o jie surašyti kaip raštiškas įsipareigojimas atlyginti ieškovei padarytus dalinius nuostolius dėl atsakovės motinos kaltės – prekių trūkumo parduotuvėje. Nurodė, kad ne vien su atsakove buvo padaryti tokie raštiški susitarimai dėl nuostolių atlyginimo ir tai patvirtina liudytojų D. S. ir R. N. paaiškinimai (t. 2, b. l. 9, 14–21, 27–31,85–90). Aplinkybę, jog parduotuvėje buvo nustatyti trūkumai ir dėl to ieškovė turėjo nuostolių, kurie buvo priteisti iš atsakovės motinos G. Z., patvirtina nuosprendis, kuriuo G. Z. nuteista pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl 65 015,85 Lt sumos (t. 2, b. l. 53–60). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nei pagal paskolos sutartį, nei pagal vekselį (t. 1, b. l. 26) pinigai iš T. N. įmonės atsakovei nebuvo perduoti. Atsakovė patvirtino, jog ji pinigų negavo, o ginčo dokumentus pasirašė sutikdama padėti motinai išvengti neigiamų pasekmių, t. y. kad T. N. neišvarytų motinos iš darbo. Ieškovės atstovas sutiko, kad pinigai pagal šiuos dokumentus atsakovei nebuvo skolinti, tačiau manė, jog atsakovė, pasirašiusi minėtus dokumentus, vis tiek yra jam skolinga. Ieškovė paneigė atsakovės prieštaravime nurodytas aplinkybes, kad ginčo atveju gali būti nustatomas kažkoks skolos perkėlimas tretiesiems asmenims. Nurodė, jog ieškovė laikėsi ieškinyje nurodyto ieškinio reikalavimo ir netikslino ieškinio (teismo siūlymu), todėl ginčui spręsti teismas taiko paskolos sutarčių teisinį reguliavimą (CK XLII skyrius). Motyvavo, jog esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (CK 6.87 str. 1, 2 d.). Sprendė, jog pagal paskolos sutartį paskola nebuvo suteikta, nes neįrodyta, kad paskolos sutartyje įrašyta pinigų suma būtų perduota atsakovei, todėl atsakovei neatsirado pareiga grąžinti pinigų sumą, taip pat šalys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, nes iš nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit). Motyvavo, jog nenustačius ginčijamo sandorio (susitarimų) sudarymo metu pinigų kaip paskolos perdavimo, neatsirado pareigos jų grąžinti, todėl sandoris, neturintis dalyko, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyvioms normoms (CK 1.80 str. 1 d.) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013). Nurodė, jog atsakovė priešieškiniu neprašo panaikinti 2012-04-11 išduoto tos pačios – 5 193,80 Lt sumos paprastojo vekselio, teigdama, kad vekselyje nurodyta, jog pinigus atsakovė turėtų grąžinti ne ieškovei, kaip įmonei, o pačiam T. N., kaip fiziniam asmeniui. Argumentuodamas, jog ieškinį pareiškė ne T. N., kaip fizinis asmuo, o T. N. įmonė, sprendė, jog vekselio turėtojas atsakovei nekelia jokių reikalavimų priteisti vekselyje nurodytą sumą. Ieškovė (jos atstovas) negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl tą pačią dieną, dėl tos pačios sumos buvo sudaryti du paskolos dokumentai, tačiau iš ieškovės ieškinio ir dubliko turinio matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta todėl, kad paprastajame vekselyje nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog byloje ieškovė reikalauja ginčo skolos priteisimo ir pagal paprastąjį vekselį. Atsižvelgdamas į tai, teismas ginčo vekselio išdavimą vertino kaip sandorį, susijusį su paskolos suteikimu ir įsipareigojimu ją grąžinti. Įvertinęs nustatytą byloje aplinkybę, jog atsakovei vekselyje nurodyta suma 5 193,80 Lt nebuvo perduota, rėmėsi CK 1.78 str. 5 d., kasacinio teismo praktika ir šį sandorį ex officio vertino kaip akivaizdžiai niekinį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Nurodė, jog priešieškinyje nurodytas prašymas priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. N. įmonei nėra šio ginčo dalykas, todėl toks prašymas nenagrinėjamas. Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje, vadovavosi 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 6 d. ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė T. N. įmonė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Mano, jog sprendimas priimtas pažeidžiant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, taip pat Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas. Teismas neatsižvelgė į ieškinyje išdėstytas skolos atsiradimą pagrindžiančias aplinkybes, dėl ko nepagrįstai sprendė (siūlė), jog ieškovė turėjo keisti ieškinio pagrindą, norėdama prisiteisti skolą. Ši išvada (siūlymas) teismo nepagrįstai sieta su aplinkybe, jog T. N. įmonė negali būti ieškove byloje, nes vekselis išduotas asmeniškai T. N.. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė, nesivadovavo Individualių įmonių įstatymo 6 str., reglamentuojančiu, jog individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo. Be to, individualios įmonės savininkas nėra atskiriamas nuo įmonės teisių ir pareigų įgyvendinimo, nuo atsakomybės už tam tikrus įmonės ir jos savininko veiksmus. Šiuo atveju įmonės savininkas T. N. turi teisę veikti ne tik individualios įmonės vardu, bet ir asmeniškai, kaip įmonės savininkas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju negali būti paneigta atsakovės pareiga atsiskaityti su T. N., kaip individualios įmonės savininku, ir ne pagal paskolos sutartį, o kaip su vekselio turėtoju. Mano, jog atsakovė siekia panaikinti turtines prievoles ieškovei, nors pati pripažįsta, jog pasirašydama vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą T. N.. Ieškovė, pasitikėdama nuteistąja – atsakovės motina G. Z., baudžiamojoje byloje nereiškė jai reikalavimo dėl ginčo skolos priteisimo, o ši baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui apie ginčo skolą nenurodo, o atsakovė baudžiamojoje byloje atsisakė patvirtinti ar paneigti ginčo skolos aplinkybę, remdamasi proceso norma, nustatančia teisę neliudyti prieš artimą asmenį. Argumentuoja, jog faktas, jog ieškovė nėra gavusi pinigų pagal 2012-04-11 paskolos sutartį, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ginčo skolos sumą pagal 2012-04-11 vekselį. Atsakovė nepateikė įrodymų apie vekselio apmokėjimą ar įpareigojimą jį apmokėti kitam asmeniui, todėl atsakovė, kaip vekselio davėja, turi pareigą jį apmokėti. Teismas nepagrįstai pripažino vekselį niekiniu. Pažymi, kad net ir pripažinus paskolos sutartį niekine, atsakovės pareiga atsiskaityti pagal vekselį išlieka pagal specialiąsias normas, t. y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą. Pinigų gavimo ar negavimo faktas neturi jokios reikšmės – vekselio davėja (atsakovė) turi besąlyginę pareigą sumokėti vekselyje nurodytą sumą vekselio turėtojui, t. y. T. N. – T. N. įmonės (ieškovė) savininkui.

10Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai vertino įrodymus, taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi susiformavusia teismų praktika, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, jog byloje įrodyta, jog atsakovė nesiskolino pinigų nei iš ieškovės, nei iš T. N. asmeniškai, todėl nėra jam skolinga. Už iš T. N. įmonės prieš keletą metų pirktas plokštes visiškai atsiskaitė jas pirkdama. Ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė yra skolinga parduotuvei už kokias nors įsigytas prekes. Atsakovės motina G. Z. 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteista laisvės atėmimo bausme ir iš jos ieškovei priteistas 65 015,85 Lt turtinės žalos atlyginimas. Teigia, jog būtent į šią priteisto žalos atlyginimo sumą įeina ir prašoma priteisti ginčo skolos suma, todėl akivaizdu, jog ieškovė ginčo skolos reikalauja antrą kartą ir tokiu būdu siekia pasipelnyti iš atsakovės, nes pareikšdama ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovė išminusavo tai, kas įmonei buvo atlyginta iki teismo. Apeliantė neginčija sprendimo dalies, kuria teismas tenkino atsakovės priešieškinį, todėl nenuginčijus priešieškinio, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Apeliantės argumentus, jog tariamai T. N. įmonė ir fizinis asmuo T. N. yra viena ir ta pati proceso šalis, vertina kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 38 str. 1 d., 41 str. 1 d.). T. N., kaip fizinis asmuo, šioje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio, todėl negalėjo ginti savo tariamai pažeistų teisių. T. N. įmonei (ieškovei) byloje atstovavo jos savininkas T. N., taigi jis veikė juridinio, o ne fizinio asmens vardu. 2012-04-11 paskolos sutartis ir vekselis parengti T. N. ar jo sutuoktinės, pasirašyti atsakovės, paprašius tai padaryti atsakovės motinos G. Z., kuri dirbo ieškovės įmonėje (parduotuvėje). Motina, žinodama apie planuojamą atlikti parduotuvėje inventorizaciją, kurios metu būtų paaiškėję įmonės turto išvaistymo faktas, paprašė atsakovės (dukros) pasirašyti išgalvotą paskolos sutartį dėl 5 193,80 Lt ir tokias pat sutartis, mamos prašymu, pasirašė D. S. (dėl 5 201,65 Lt sumos) ir R. N. (dėl 4 965,30 Lt sumos). Tokiais veiksmais atsakovės motina siekė išsaugoti darbo vietą, kad nebūtų atleista iš darbo už įmonės lėšų iššvaistymą. 2012-04-11 pareiškime (pridėtame prie ikiteisminio tyrimo medžiagos) atsakovės motina patvirtino, jog atsakovė pinigų iš ieškovės nesiskolino. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo paskolos sutartį atsakovė pasirašė paprašyta mamos, kuri norėjo sušvelninti savo padėtį. Teigia, jog su motina niekada nesitarė, kad už ją atlygins ieškovei motinos padarytą žalą.

11Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme šalys (jų) atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

12Ieškovės atstovas T. N. papildomai paaiškino, jog vežė atsakovei į namus 50 plokščių, už kurias atsakovė turėjo sumokėti ieškovės įmonės darbuotojai (vedėjai-pardavėjai) – atsakovės motinai. Be to, atsakovė pripažįsta pirkusi šias plokštes iš T. N., tačiau įrodymų, jog už jas atsiskaitė, byloje nepateikė. Sąskaitos už plokštes ieškovė nerašė, nes sąskaitas išrašo tik tada, kai už prekes yra sumokami pinigai. Į teismą dėl ginčo skolos priteisimo kreipėsi tik 2014-05-23, nes atsakovė bei jos motina vis prašė pratęsti ginčo sumos grąžinimo terminą ir T. N. tikėjo jų pažadais.

13Atsakovė papildomai paaiškino, jog T. N. atvežė jai ne 50, o 10 plokščių, už kurias ji atsiskaitė su mama (sumokėjo apie 100 Lt), nes tokiu būdu atsiskaityti buvo sutarta su T. N.. Pinigų iš ieškovės bei T. N. niekada nesiskolino, o paskolos sutartį, vekselį pasirašė „durnai“. Santykiai su mama šiuo metu nekokie, o prieš tai buvo normalūs. Tvirtino, jog mama neprašė už ją sumokėti skolas ieškovei ar T. N.. Paaiškino, jog ginčo atveju suprato, kad mama prasiskolino ieškovei („matyt daug skolų turi“), todėl mamos prašoma ir pasirašė ginčo dokumentus. Atsakovės atstovė advokatė pažymėjo, jog už plokštes prekių priėmimo–išdavimo dokumentų išrašyta nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti atsiskaitymo už minėtas plokštes klausimo. Ieškovė neįrodė, jog skolino pinigus atsakovei, o visa skola / žala ieškovei yra priteista baudžiamojoje byloje iš atsakovės motinos. Skolos perkėlimo situacijos šiuo atveju nėra ir negali būti, nes bet kuriuo atveju ginčo skola jau yra priteista baudžiamojoje byloje iš atsakovės motinos.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

17Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.).

18Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

19Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 str.), o būtent neįvertino aplinkybės, jog ginčo 2012-04-11 paskolos sutartimi (t. 1, b. l. 25) iš esmės tik aplinkybe dėl konkrečios mokėjimo datos („iki 2012-04-27“) buvo papildytas tos pačios dienos (2012-04-11), dėl tos pačios sumos (5 193,80 Lt) vekselio davėjos (atsakovės) vekselio turėtojui – T. N. įmonės (ieškovės) savininkui T. N. (kaip fiziniam asmeniui), išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. 1, b. l. 26). Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė neginčijo, be to, apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog iš esmės suprato / žinojo ir, tikėtina, jog būdama šeimos nare (atsakovė yra G. Z. dukra) realiai galėjo žinoti apie mamos (ieškovės darbuotojos, dirbusios vedėja-pardavėja) turimas skolas (padarytą žalą) ir (ar) jų dydį ieškovei, o konkrečiai individualios įmonės savininkui T. N..

20Taigi, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas aplinkybe, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad vekselyje nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data, nesiejo / nesusiejo šių faktinių aplinkybių, netyrė, nevertino šių aplinkybių teisinės reikšmės šalių ginčui teisingai kvalifikuoti ir išspręsti, dėl ko nepagrįstai paskolos sutarties ir vekselio surašymo / išdavimo aplinkybes vertino izoliuotai, nekompleksiškai ir tokiu būdu, neatskleidęs ginčo esmės, nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo ribas, t. y. išimtinai iki paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo ar nebuvimo.

21Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 str. 1 d., individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos išeina, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.).

22Nagrinėjamu atveju, sistemiškai aiškindama išdėstytas IĮĮ nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė yra tinkama bylos proceso šalis, todėl ieškovės, kaip individualios įmonės, savininko – T. N. šiuo atveju nėra / nebuvo pagrindo įtraukti į bylą proceso dalyviu ir kaip fizinio asmens. Ginčo atveju aiškiai matyti, jog atsakovė, tiek išduodama vekselį, tiek pasirašydama paskolos sutartį, suprato, nes, tikėtina, žinojo apie savo motinos skolas darbdavei dėl jos netinkamai atliktų vedėjos-pardavėjos pareigų bei žinojo (jai dėl to nekilo jokių abejonių ir pan.), jog T. N. ir yra T. N. įmonės savininkas (mamos darbdavys). Duomenų, jog vekselio turėtojas apgavo, suklaidino ir pan. atsakovę dėl ginčo paskolos sutarties bei vekselio turinio ar atsakovė išduodama vekselį, pasirašydama paskolos sutartį nesuprato prisiimtų įsipareigojimų turinio, sandorius sudarė dėl suklydimo ir pan., byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė.

23Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei apeliacinio skundo turinį, pastebi, jog apeliantės pozicija dėl vekselio išdavimo tikslo yra nuosekli – atsakovė, nesant duomenų apie tai, jog ji buvo apgauta, suklydo, nesuprato ir pan. ginčo vekselio bei paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, vekseliu prisiėmė prievolę atlyginti mamos turimas skolas / padarytą žalą ieškovei (jų dalį). Taigi, apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo vekselio išdavimo tikslas yra aiškus – užtikrinti atsakovės motinos prievolių ieškovei dėl jos (motinos) neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos vykdymą.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad prie šios civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013, kurioje atsakovės motina G. Z. 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d. (Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes), BK 184 str. 1 d. (Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę), ir nuteista laisvės atėmimo bausme 2 metams ir iš jos T. N. įmonei (civilinė ieškovė) priteista 65 015 Lt turtinės žalos atlyginimas. 2014-04-11 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistosios G. Z. apeliacinį skundą dėl 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 1-144-557/2013, t. 3, b. l. 77–84, 107–112).

26Išanalizavusi minėto nuosprendžio turinį, įvertinusi nustatytų ir įvertintų ginčo situacijos faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija atmeta kaip nereikšmingus atsakovės argumentus, jog žalos pagal ginčo paskolos sutartį ir vekselį atlyginimas jau yra priteistas baudžiamojoje byloje, jog ieškovė siekia pasipelnyti iš atsakovės. Atsakovė žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos ir motinos santykiai suprastėjo tik iškėlus baudžiamąją bylą. Byloje nustatyta, kad atsakovė laisva valia, paprašyta motinos, faktiškai prisiėmė įsipareigojimą atlyginti savo motinos veiksmais padarytą žalą ir tai atitinka bona fides (geros valios) principui, rūpestingos dukros, protingo ir apdairaus asmens elgesio standartus šeimoje (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Atsakovės argumentai dėl skolos perkėlimo negalimumo vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, nes atsakovė įsipareigojo ieškovei (jos savininkui) įvykdyti aiškiai apibrėžto dydžio prievolę – sumokėti 5 193,80 Lt pinigų sumą. Ši pinigų suma, kaip minėta, vertintina ne kaip ieškovės ar T. N., kaip fizinio asmens (individualios įmonės savininko), paskola atsakovei (taigi pinigų perdavimo ar neperdavimo aplinkybė teisinės reikšmės ginčo teisiniam kvalifikavimui neturi), o kaip konkretus ir aiškus atsakovės įsipareigojimas sumokėti būtent tokio dydžio pinigų sumą ieškovei (įmonės savininkui), tokiu būdu siekiant užtikrinti atsakovės motinos ieškovei padarytos turtinės žalos atlyginimą ir (arba) įvykdyti už ją prievolę atlyginti padarytą žalą (CPK 185 str.).

27CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

28Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad būtent atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo vekselio davėja (atsakovė) vienašališkai įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, o vekselio turėtojas įgijo teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę, bei jį papildančią „paskolos sutartį“. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą; vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Byloje nustačius, kad ginčo vekselį pasirašė atsakovė, darytina išvada, jog atsakovė akceptavo vekselį, todėl jokios atsisakymo sąlygos sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą negalioja.

29Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu, o ginčo atveju prievole / įsipareigojimu sumokėti motinos skolą įmonei, kurioje ji dirbdama padarė turtinės žalos), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta.

30CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 1.101 str. 6 d. numatyta, kad piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 d.).

31Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012-04-11 paskolos sutartį, argumentuodama aplinkybe, jog pinigų iš ieškovės pagal šią sutartį negavo, todėl nesant paskolos dalyko (pinigų) perdavimo tokio sutartis yra niekinė. Tokie atsakovės argumentai, atsižvelgiant į byloje nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visetą, atmetami kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju paskolos sutartis kartu su vekseliu yra skolinio įsipareigojimo, kuris kilo iš asmens laisva valia prisiimtos prievolės įvykdymo patvirtinimas. Pažymėtina, kad CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris gali būti teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis buvo sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba jį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Tokie sandoriai turi sandorio šalies valios trūkumų, todėl gali būti nuginčyti teismine tvarka pagal nukentėjusiojo ieškinį. Taigi, sandoris minėtais pagrindais gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė buvo apgauta, prieš ją buvo pavartotas smurtas (fizinis ar psichinis poveikis), dėl kurio ji sudarė sandorį, arba ji sudarė sandorį dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, arba dėl susidėjusių aplinkybių sandorio šalis buvo priversta sudaryti sutartį labai nenaudingomis sau sąlygomis. Sandoris nurodytais pagrindais galėtų būti pripažintas negaliojančiu, jeigu būtų teismo nustatytos CK 1.91 str. 1 d. nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai.

32Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu, padarytomis išvadomis, pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė vekselį išdavė dėl spaudimo, realaus grasinimo ir pan. Ginčo atveju šalys paskolos sutarties taip, kaip ji apibrėžiama ir aiškinama teismų praktikoje CK 6.870 str. normos prasme, nesudarė, todėl pinigų (ne) perdavimo atsakovei aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės šalių ginčui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo situacija kvalifikuotina inter alia taikant teisinį reguliavimą, įtvirtintą CK 6.50 str. 1 d., – „Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.“

33Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kaip apmokėjo ginčo vekselį, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinio kvalifikavimo aspektus, įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, tikėtina, jog ji ir neturi tokių įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vekselio bei paskolos sutarties išrašymas atitiko atsakovės valią, nes ji neįrodė, jog vekselis bei paskolos sutartis buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo, grasinimo, apgaulės, suklydimo ir pan., o sutarčių, laisva valia prisiimtų įsipareigojimų ir prievolių reikia laikytis.

34Atmestini ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovės skolinis įsipareigojimas nesusijęs su G. Z. padaryta žala ir kad baudžiamojoje byloje priteistas žalos atlyginimas neapima atsakovės skolos. Civilinės ir baudžiamosios bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovė skolinį įsipareigojimą prisiėmė būtent dėl savo motinos darbdaviui padarytos žalos. Atmestini, kaip nepagrįsti, ieškovės argumentai, kad neva tai kitos skolos ir skoliniai įsipareigojimai, nes jie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, atsakovės paaiškinimais, baudžiamosios bylos medžiaga. Įvertinusi aplinkybę, jog iš atsakovės mamos G. Z. ieškovei minėtoje baudžiamojoje byloje yra priteistas 65 015 Lt turtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, nurodo, jog I. T. privalo įvykdyti G. Z. 5 193,80 Lt prievolės dalį (CK 6.24 str. 1–2 d.). Taigi išieškojus šią sumą ieškovė T. N. įmonė neturi teisės gauti šią žalos atlyginimo dalį ir iš G. Z., nes šio sprendimo vykdymas yra 2013-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu priteisto 65 015 Lt žalos atlyginimo vykdymo dalis (CK 1.5 str., 6.24 str. 2 d.).

35Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, jog jai įvykdžius laisva valia prisiimtą motinos prievolę ieškovei pereina kreditorės teisės, susijusios su skolininke (motina), taigi atsakovei išlieka regreso teisė į skolininkę (CK 6.50 str. 3 d.).

36Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui ir priešieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – atsakovės priešieškinis atmestinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 5 193,80 Eur skola (CK 6.50 str., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

37Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,2 proc. delspinigių, iš viso 1 890,54 Lt sumą, atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei CK, nei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nenumatyta galimybė paprastuoju vekseliu (vienašaliu sandoriu) nustatyti ar tokio vekselio davėjui ir vekselio turėtojui tartis / susitarti dėl delspinigių skaičiavimo už laiku neįvykdytą prievolę ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti minėtus delspinigius atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas (CPK 185 str., ĮPVĮ 77 str., 79 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

39Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.).

40Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 165,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 66,89 Eur sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 0,52 Eur sumokėta už kopijavimo paslaugas ir 98,47 Eur – už antstolio paslaugas (t. 1, b. l. 6, 27, 95, 70, t. 2, b. l. 105). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 434,54 Eur (1 500,39 Lt) išlaidų, sumokėdama už atstovės advokatės S. Jorudienės paslaugas (už priešieškinio parengimą, atstovavimą teisme) (t. 1, b. l. 53, 76, t. 2, b. l. 84–86, 92, 93, 98–103).

41Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 73,31 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 121,61 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 115,98 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

43Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 1 065,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 65,94 Eur sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 1 000 Eur – advokato A. Skuolevičiaus paslaugoms apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą, atstovavimą teisme, t. 2, b. l. 115, 133, 134, 135, 136–137), atsakovė turėjo 150 Eur išlaidų atstovės advokatės S. Jorudienės paslaugoms apmokėti (už atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą teisme, t. 2, b. l. 125, 136–137).

44Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio (skundo) reikalavimų dalis, vadovaujantis CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9, 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968), taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistina 781,44 Eur, o atsakovei iš ieškovės 40,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

45Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

46ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

47Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės I. T. priešieškinį atmesti, ieškovės T. N. įmonės ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei T. N. įmonei iš atsakovės I. T. 1 504,23 Eur (5 193,80 Lt) skolos ir 121,61 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

48Priteisti atsakovei I. T. iš ieškovės T. N. įmonės 115,98 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

49Priteisti ieškovei T. N. įmonei iš atsakovės I. T. 781,44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

50Priteisti atsakovei I. T. iš ieškovės T. N. įmonės 40,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 193,80 Lt dydžio skolą, 0,2... 4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog pinigų iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-03-10 sprendimu ieškovės ieškinį... 7. Teismas nustatė, jog 2012-04-11 paskolos sutartis savo forma atitinka CK 6.871... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė T. N. įmonė prašo panaikinti Šilalės rajono... 10. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą... 11. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme šalys (jų) atstovai... 12. Ieškovės atstovas T. N. papildomai paaiškino, jog vežė atsakovei į namus... 13. Atsakovė papildomai paaiškino, jog T. N. atvežė jai ne 50, o 10... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 18. Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko,... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos... 20. Taigi, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas aplinkybe, jog ginčo... 21. Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ)... 22. Nagrinėjamu atveju, sistemiškai aiškindama išdėstytas IĮĮ nuostatas,... 23. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie šios civilinės bylos pridėtoje... 26. Išanalizavusi minėto nuosprendžio turinį, įvertinusi nustatytų ir... 27. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 28. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja,... 29. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str.... 30. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 31. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012-04-11... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, remdamasi... 33. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kaip apmokėjo ginčo vekselį, todėl... 34. Atmestini ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovės skolinis... 35. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, jog jai įvykdžius laisva valia... 36. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 37. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,2 proc.... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi... 40. Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovė pirmosios instancijos teisme... 41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 73,31 proc.,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 43. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 1... 44. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio (skundo) reikalavimų... 45. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 46. ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 47. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir... 48. Priteisti atsakovei I. T. iš ieškovės T. N. įmonės 115,98 Eur... 49. Priteisti ieškovei T. N. įmonei iš atsakovės I. T. 781,44 Eur bylinėjimosi... 50. Priteisti atsakovei I. T. iš ieškovės T. N. įmonės 40,01 Eur bylinėjimosi...