Byla 2A-371/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-354-565/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. priėmė teismo įsakymą dėl 10 494 649,06 Lt skolos, 245 759,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir 9 735 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus energija“ kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“. Skolininkui pateikus prieštaravimus (4 t., 92 b. l.) ir Vilniaus apygardos teismui 2010 m. birželio 7 d. nutartimi panaikinus 2010 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 494 649,06 Lt skolą, 245 759,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir 39 540 Lt žyminį mokestį (4 t., 98–101 b. l.). Ieškovas nurodė, kad šalys yra sudarę šalto vandens pirkimo – pardavimo, nuotekų šalinimo sutartis: 2004 m. sausio 26 d., Nr. 26; 2004 m. sausio 26 d., Nr. 24; 2004 m. sausio 26 d., Nr. 25; 2003 m. lapkričio 14 d., Nr.4533/886; 2000 m. rugsėjo 18 d., Nr. 843/12, Nr. 239, kuriomis ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui šaltą vandenį, priimti, šalinti ir valyti naudoto vandens nuotekas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu sutartyse nustatyta tvarka ir terminais (1 t., 1-4, 70-71, 169 b. l., 2 t., 136 b. l.), tačiau įsipareigojimų nevykdė. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas atsisakė

510 494 649,06 Lt skolos už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą priteisimo reikalavimo, nes pateikus ieškinį, atsakovas šią skolą sumokėjo.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad didesnė dalis ieškovo sąskaitų yra apmokėta, todėl reikalavimas priteisti prašomą skolą ir nuo visos skolos skaičiuojamus delspinigius yra nepagrįstas. Reikalavimas priteisti delspinigius skaičiuojamas už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį (CK 1.126 str.), todėl daliai delspinigių prašė taikyti ieškinio senatį. Dėl 2004 m. sausio 26 d. ir 2003 m. lapkričio 14 d. sutarčių Nr. 25 ir Nr. 4533/886 vyko teisminiai ginčai, todėl iki jų išsprendimo atsakovas neturėjo pareigos pagal šias sutartis mokėti ieškovui. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama ieškovo bendrasavininkė, yra skolinga atsakovui 12 917 117,48 Lt už šilumos energiją ir tai turi įtakos atsakovo neatsiskaitymui su ieškovu. Prašė įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –civilinę bylą dalyje dėl 10 494 649,06 Lt skolos priteisimo nutraukė; priteisė ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 222 209,23 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 519,69 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; valstybei iš ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ priteisė 2,63 Lt, o iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ - 25,22 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2010 m. balandžio 20 d. (1 t., 1-4 b. l.), todėl sprendė, kad reikalavimui priteisti delspinigius, susidariusius iki 2009 m. spalio 19 d., yra praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas atmetė reikalavimą priteisti 23 250,10 Lt delspinigių dėl senaties. Atsakovo teiginius, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-411-247/2010, įsiteisėjimo (2010-05-05) atsakovas neturėjo pagrindo priimti ir apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas, išrašytas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-708-467/2009, padarytus sutarčių Nr.4533/886 ir Nr.25 pakeitimus, teismas laikė nepagrįstais, motyvuodamas tuo, kad paslaugos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, už kurių savalaikį neapmokėjimą ieškovas prašo priteisti delspinigius, atsakovui buvo suteiktos, todėl atsakovas neturėjo teisėto pagrindo nevykdyti galiojančių sutarčių Nr.4533/886 ir Nr. 25 (CK 6.189 str. 1 d.). Vilniaus miesto savivaldybės neatsiskaitymas su atsakovu nebuvo siejamas su atsakovo atsiskaitymu su ieškovu, todėl, teismo vertinimu, delspinigių priteisimui šios aplinkybės nėra reikšmingos. Teismas nustatė, kad skolos suma viršijo 10 mln. Lt, sąskaitas buvo vėluojama apmokėti daugiau kaip 6 mėnesius, todėl sprendė, kad nėra pagrindo mokėtinus 222 509,23 Lt delspinigius laikyti neprotingai dideliais ar prieštaraujančiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad abi šalys yra stambios verslo įmonės, turinčios patirties verslo ir derybų srityje, todėl turėjo lygias ir tinkamas galimybes numatyti galimas įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes (atsižvelgiant į tai, kad už paslaugas mokėtinos sumos yra didelės), derėtis ir susitarti dėl šalims priimtino delspinigių tarifo, todėl nenustatė teisinio pagrindo mažinti sutartimi sulygtą netesybų dydį.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti iš atsakovo priteistus 222 209,23 Lt delspinigius ir 37 519,69 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas neįvertino, kad nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. (bylos iškėlimo dienos) atsakovas sumokėjo ieškovui 586 006,58 Lt, nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. gegužės 27 d. (ieškinio pateikimo dienos) - 5 915 471,29 Lt. Todėl 2010 m. balandžio 20 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą reikalavimą dėl 586 006,58 Lt skolos priteisimo, o 2010 m. gegužės 27 d. ieškiniu be pagrindo reikalavo priteisti 6 501 477,87 Lt skolą. Atsakovo nuomone, tokiu būdu ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis.

122. Teismas nepagrįstai nesumažino delspinigių. Atsakovas iki 2010 m. liepos 30 d. sumokėjo ieškovui visą skolą ir dėl to priteistini delspinigiai galėjo būti sumažinti CK 6.73 straipsnio pagrindu. Ieškovas neįrodė, kad dėl laiku nesumokėtos skolos patyrė didelius finansinius nuostolius.

133. Teismas nepagrįstai pripažino, kad šalių nustatyti 0, 04 proc. delspinigiai nėra neprotingai dideli, nes tai reiškia net 14,4 proc. metinių palūkanų (0,04 proc. x 360 d.), kai CK 6.210 straipsnis numato tik 6 proc. metines palūkanas už termino praleidimą

144. Sprendime liko neįvertintos savalaikio neatsiskaitymo priežastys. Apeliantas privalo iš klientų gautomis įmokomis pirmiausia padengti šilumos energijai pagaminti būtinas kuro (nepertraukiamai tiekiamų gamtinių dujų įsigijimo) sąnaudas. 2009 - 2010 metais atsakovas gaunamomis iš šios veiklos lėšomis pirmiausia atsiskaitydavo su šilumos energijos gamybai reikalingo kuro tiekėjais, taip pat mokėdavo mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams ir kt. Vilniaus miesto savivaldybė, būdama ieškovo akcininkė, kuriai priklauso virš 95 proc. ieškovo įstatinio kapitalo, nuolat neatsiskaitė ir neatsiskaito su atsakovu, nemoka dar didesnių, nei reikalaujama ieškovas, sumų už tiekiamą šilumos energiją. 2010 m. kovo 3 dienai Vilniaus miesto savivaldybės skola atsakovui už tiektą šilumos energiją siekė beveik 13 mln. Lt, o 2011 m. kovo 1 d. - 35,5 mln. Vilniaus miesto savivaldybės neatsiskaitymas su atsakovu lemia atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškovu. Tokia situacija, kai Vilniaus miesto savivaldybė, pilnai kontroliuodama ieškovą, neatsiskaito su atsakovu, kuris dėl to vėluoja atsiskaityti su ieškovu, yra nelogiška, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat sąžiningam sutarčių vykdymui (CK 6.200 str.). Todėl teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės neįtraukė į bylos nagrinėjimą ir formaliai konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės vaidmens ginčo šalių prievoliniams santykiams nebuvimą. Atkreipė dėmesį, kad sprendžiant šalių ginčą dėl sutarčių pakeitimo, teismas įtraukė Vilniaus miesto savivaldybę į bylą trečiuoju asmeniu.

155. Atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinys buvo pareikšti dėl dalies jau sumokėtų sumų. Ieškovas nepagrįstai reikalavo priteisti 586 006,58 Lt skolą, todėl teismas už šią dalį neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį. Apelianto skaičiavimu, tai sudarytų 9 860 Lt (7 000 Lt +2 860 Lt). Procentais apskaičiuojamas žyminis mokestis neindeksuojamas, todėl laikytina, kad ieškovas permokėjo žyminį mokestį, sumokėdamas didesnę sumą (39 540 Lt), negu CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminio mokesčio maksimumas (30 000 Lt). Ieškovo permokėta dalis jam galėjo būti grąžinta iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d.), o ne priteisiama iš atsakovo. Ieškovas atsisakė 10 494 649,06 Lt skolos reikalavimo, todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jam turėjo būti grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovo nuomone, ieškovo sumokėto 39 540 Lt žyminio mokesčio 9 540 Lt permoka grąžintina ieškovui iš valstybės biudžeto, 9 860 Lt suma atmestina, 75 procentai likusios 20 140 Lt sumos (15 105 Lt) ieškovui grąžintini iš biudžeto CPK 87 straipsnio pagrindu, ir tik 5 035 Lt (39 540 Lt – 9 540 Lt – 9 860 Lt – 15 105 Lt) suma gali būti skirstoma proporcingai patenkintai ieškovo reikalavimų daliai.

16Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą dalyje dėl priteistų delspinigių dydžio sumažinimo atmesti, o apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tenkinti iš dalies - iš atsakovo ieškovui priteisti 13 096, 86 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš valstybės biudžeto ieškovui grąžinti 27 603, 75 Lt žyminio mokesčio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Delspinigiai buvo apskaičiuoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienai, todėl vėlesnis įsiskolinimo apmokėjimas neturi įtakos priskaičiuotų delspinigių dydžiui. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turėtų būti mažinami CK 6.73 straipsnio pagrindu. Abi sutarties šalys yra itin stambūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Pradelsta įsipareigojimų suma viršijo 10 mln. litų, buvo vėluojama apmokėti sąskaitas daugiau kaip 6 mėnesius, skola apmokėta tik iškėlus bylą teisme, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sutartyse nustatytas 0,04 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą dieną, pagal teismų formuluojamą praktiką ir šios bylos aplinkybes, nėra aiškiai per dideli ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei šalių interesų pusiausvyrą.

182. Pagal CK 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, todėl apeliantas nepagrįstai prašo atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimą atsakovui. Atsakovo komercinės -finansinės veiklos rezultatai nesuteikia atsakovui teisės nevykdyti laisva valia prisiimtų įsipareigojimų.

193. Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies yra pagrįsti. Ieškovas iš viso sumokėjo 39 540 Lt žyminio mokesčio, tačiau už ieškinį dėl skolos priteisimo ieškovas turėjo sumokėti maksimalų 30 000 Lt žyminį mokestį, todėl 9 540 Lt permoka ieškovui turi būti grąžinta iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovui atsisakius 10 494 649,06 Lt reikalavimo, už reikalavimą priteisti 245 759,55 Lt delspinigius yra mokėtinas 5 915 Lt žyminis mokestis. Ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 1 899, 90 Lt, todėl pirmos instancijos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 7 814,90 Lt. Kadangi buvo patenkinta 90,54 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 075,61 Lt (7814,90 Lt x 0,9054 proc.). Ieškovui atsisakius reikalavimo priteisti 10 494 649,06 Lt skolą, ieškovui grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, nuo dalies, kurios atsisakyta (CPK 87 str. 2 d.). Kadangi už reikalavimą priteisti delspinigius yra mokėtinas 5 915 Lt žyminis mokestis, tai grąžintiną suma skaičiuojama nuo likusios dalies, t. y. nuo 24 085 Lt. Ieškovo nuomone, atsisakius dalies ieškinio, grąžintina suma sudarytų 18 063, 75 Lt (24 085 x 0,75 proc.), o likę 25 proc. (6 021,25 Lt) yra priteistini iš atsakovo (24 085 x 0,75 proc.). Taigi, ieškovui turėtų būti grąžinta 27 603, 75 Lt (9 540 Lt + 18 063, 75 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovo priteista 13 096, 86 Lt (7075,61 Lt + 6021,25 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

20Šalių teiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Šioje apeliacijoje keliami šalių sudarytoje sutartyje nustatytų delspinigių sumažinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

24Dėl netesybų mažinimo, kai prievolė iš dalies įvykdyta

25Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1,2 d.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. priėmė teismo įsakymą dėl 10 494 649,06 Lt skolos, 245 759,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir 9 735 Lt žyminio mokesčio išieškojimo ieškovui iš atsakovo. Atsakovui pateikus prieštaravimus (4 t., 92 b. l.) ir Vilniaus apygardos teismui 2010 m. birželio 7 d. nutartimi panaikinus 2010 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 494 649,06 Lt skolą, 245 759,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesines palūkanas ir 39 540 Lt žyminį mokestį (4 t., 98–101 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu, ieškovui atsisakius reikalavimo priteisti 10 494 649,06 Lt skolą, skundžiamu sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies – civilinę bylą dėl 10 494 649,06 Lt skolos priteisimo nutraukė, o nustatęs, kad daliai delspinigių reikalavimo yra praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, priteisė ieškovui iš atsakovo 222 209,23 Lt delspinigių.

26Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad nebuvo pagrindo mažinti delspinigius CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Atsakovo teigimu, nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. (iki kreditoriaus pareiškimo padavimo 2010-04-20 ir bylos iškėlimo teisme dienos 2009-04-22) jis sumokėjo ieškovui 586 006,58 Lt skolos; nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. - 5 915 471,29 Lt skolos, t. y. iki ieškinio padavimo dienos skola ženkliai sumažėjo; o laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. sumokėjo

272 394 485,54 Lt. Minėtais laikotarpiais atsakovas sumokėjo ieškovui iš viso 8 895 963,41 Lt, o likusi skolos dalis buvo įskaityta tarpusavio įsiskolinimo mažinimo užskaitų aktais. Apelianto nuomone, šių aplinkybių teismas neįvertino, todėl nepagrįstai nesumažino delspinigių. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalis skolos iš tiesų buvo sumokėta (įskaityta) iki bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau sumokėtos sumos santykis su ieškovo reikalavimu, sprendžiant delspinigių sumažinimo klausimą, nebuvo esminis, o kiti argumentai taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistinus delspinigius.

28Minėta, kad įstatyme įtvirtinti du pagrindai, kada teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę, konkrečiu atveju nusprendžia, ar netesybos gali būti sumažintos, - sutartyje numatytas netesybų dydis ir dalinio prievolės įvykdymo faktas (CK 6.73 str. 2 d.). Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą abiem pagrindais.

29Byloje nustatyta, kad ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2010 m. balandžio 20 d., priimtas 2010 m.balandžio 22 d., teismo įsakymas išduotas 2010 m. balandžio 23 d., atsakovo prieštaravimai pateikti 2010 m. gegužės 5 d., ieškinys teismui paduotas 2010 m. gegužės 28 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. kovo 10 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 674,20 Lt pagal sąskaitas faktūras VAS00301932, VAS 003023223, tačiau šiuo mokėjimu buvo apmokėta tik PVM suma nuo sąskaitose nurodytų 43, 20 Lt ir 3 841,54 Lt sumų (1 t., 17-21 b. l.; 4 t., 115 b. l.). Kitos 2010 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodyme Nr. 38412 nurodytos sąskaitos faktūros (4 t., 117-118 b. l.) yra kito laikotarpio, todėl šiuo mokėjimu apmokėta kita suma nėra siejama su nagrinėjamo ieškinio reikalavimais ir nevertinama, kaip sumokėta prašomos priteisti skolos dalis.

302010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. balandžio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų mažinimo užskaitų aktais Nr. 2010/03-03, Nr. 2010/03-04, Nr. 2010/04-03, Nr. 2010/04-04 (4 t., 115, 148-151 b. l.) buvo įskaityta 586 006,58 Lt atsakovo skola ieškovui. 2010 m. balandžio 9 d. užskaitų aktuose nurodyta, kad šie įskaitymai šalių finansinės atskaitomybės dokumentuose turi būti parodyti iki 2010 m. balandžio 30 d. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovui teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti įvertinti 2010 m. kovo 10 d. 674,20 Lt mokėjimas ir 2010 m. kovo 15 d. bei 2010 m. balandžio 9 d. 586 006,58 Lt užskaitymai ir skolos reikalavimas turėjo būti mažesnis. Nors ieškovas ir pareiškė visos apimties skolos reikalavimą, tačiau kolegija nemato pagrindo ieškovą vertinti piktnaudžiavusiu procesinėmis teisėmis. Bylos medžiaga liudija, kad vykdydamas prievoles vieną sąskaitą faktūrą atsakovas apmoka keliais mokėjimais – iš pradžių sumoka PVM sumą, o tik vėliau likusias skolos dalis. Atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs ir už kitus laikotarpius (5 t., 29-31 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo skola ieškovui nuolatos tai didėja, tai mažėja, todėl gali pasitaikyti reikalavimo sumų ir realios skolos neatitikimų. Būtina pažymėti, kad ieškovui pareiškus didesnės sumos reikalavimą atsakovo teisės nebuvo pažeistos – laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui nebuvo taikytos (4 t., 81 b. l.). Tokiu reikalavimu ieškovas apsunkino tik save – turėjo sumokėti didesnį žyminį mokestį.

31Bylos duomenys liudija, kad kitus mokėjimus atsakovas atliko po teismo įsakymo išdavimo - 2010 m. balandžio 27, 28, 29 d., 2010 m. gegužės 13, 14, 17 - 21 d., 2010 m. birželio 1 – 4 d., 2010 m. birželio 8, 10, 15, 18, 23, 29 d. Įsiskolinimo mažinimo užskaitų aktai (be jau minėtų 2010-03-15 ir 2010-04-09) pasirašyti 2010 m. gegužės 14 d. ir 2010 m. birželio 11 d. (4 t., 113-156 b. l.), kuriuose numatyta, kad šie užskaitymai šalių finansinės atkaitomybės dokumentuose turi būti parodyti dar vėliau, t. y., mėnesio pabaigoje. Taigi, šie duomenys liudija, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos atsakovo skola iš prašomų priteisti 10 494 649,06 Lt buvo sumažėjusi tik 586 680,78 (674,20 Lt + 586 006,58 Lt = 586 680,78 Lt), o iš esmės buvo pradėta mokėti tik iškėlus civilinę bylą teisme. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos delsęs vykdyti savo prievoles, skolą sumokėjo gera valia ir sumokėta skolos dalis - 586 680,78 Lt, buvo esminė reiškiamo reikalavimo dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo pripažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos mažinti delspinigius egzistavimą. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad skolos sumokėjimas iki ieškinio padavimo neturi įtakos priskaičiuotų delspinigių dydžiui, nes teisminis procesas dėl reikalaujamos skolos iš esmės prasidėjo ne ieškinio padavimo dieną, o nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

32Būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio senatį ir priteisė mažesnę nei ieškovas reikalavo netesybų sumą. Be to, netesybų ieškovo reikalavo tik pagal iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos išrašytas sąskaitas, kuriose delspinigiai apskaičiuoti už iki 2010 m. sausio mėn. pabaigos suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad už vasario, kovo ir balandžio mėn. ieškovas nepateikė delspinigių sąskaitų ir šioje byloje nereiškia reikalavimo priteisti delspinigius už minėtus mėnesius. Šios aplinkybės taip pat lemia atsisakymą mažinti priteistus delspinigius.

33Dėl sutartinių netesybų dydžio

34Pirmiau konstatuota, kad vertinant iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėtos skolos sumos ir pagrindinės prievolės neįvykdymo santykį ir atsižvelgus į kitas reikšmingas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo mažinti delspinigių dydį, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prievolė iš dalies įvykdyta. Sprendžiant šalių ginčą, šioje byloje lieka aktualus klausimas, ar šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis už atsakovo piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą nėra per didelis.

35Atsakovo atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Sutarties 4.9. punkte (1 t., 70-71 b. l.) šalių aptartas delspinigių dydis praleidus apmokėjimo terminą – 0,04 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pasak atsakovo, ieškovo reikalaujami 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 14,4 proc. metinių palūkanų, kai pagal Lietuvos banko oficialiai skelbiamus paskolų duomenis, tokiems kaip atsakovas, juridiniams asmenims paskolos suteikiamos už 4,13 – 5,91 proc. metinių palūkanų normą. Be to, CK 6.210 straipsnis numato tik 6 proc. metinių palūkanų.

36Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ, bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta UAB „Šilna“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d .nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB„Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

37Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sutarties šalys yra itin stambūs verslo subjektai, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas aptariamą sutartį, sutiko su jos sąlygomis, tuo pačiu ir su sutartyje numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartį, bus skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai. Atsakovas, laisva valia prisiimdamas sutartines prievoles, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų, tačiau atsakovas neginčijo minėta sutartimi nustatyto delspinigių dydžio (4 t., 109-112 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui nevykdant prievolių Vilniaus apygardos teisme yra iškelta nauja civilinė byla Nr. 2-1775-823/2012. Pasak ieškovo, atsakovas ir iki šiol nesilaiko mokėjimo terminų. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas turi teisinę pareigą mokėti sutarto dydžio delspinigius. Dėl šių faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, yra neprotingai didelis ar prieštarauja gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai (CK 6.156, 1.81, 6.258 str.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-588-258/2011), sutartyse su savo kontrahentais atsakovas yra numatęs 0,06 proc. delspinigių dydį nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir, kreipdamasis į teismą, reikalauja priteisti iš savo skolininkų 0,06 proc. dydžio delspinigius, nelaikydamas jų per dideliais. Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje prašomi priteisti 0,04 proc. delspinigiai, nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną šios bylos kontekste ir pagal atsakovo verslo praktiką negali būti pripažinti neprotingai dideliais.

38Sutartinių netesybų atveju nėra konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Nagrinėjamu atveju atsakovo mokėtinų sutartimi nustatytų netesybų sumažinimu iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistos sutarčių nuostatos, tuo pažeidžiant sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo sumažinti priteistinų delspinigių dydį, atsižvelgiant į prievolių atsiradimo metu galiojusius Lietuvos banko oficialiai skelbiamus paskolų duomenis ir CK 6.210 straipsnyje numatą 6 proc. metinių palūkanų dydį. Atsižvelgdama į byloje nagrinėjamos konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, prievolės praleidimo terminą, sutarties laisvės principą bei tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, turintys didelę patirtį verslo bei derybų srityje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų, nes jos laikytinos atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei šalių interesų pusiausvyrą.

39Pagal CK 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, todėl teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad apeliantas nepagrįstai prašo atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimą atsakovui. Atsakovo komercinės - finansinės veiklos rezultatai nesuteikia atsakovui teisės nevykdyti laisva valia prisiimtų įsipareigojimų, nes atsakovas savo pažeistas teises turi teisę ginti įstatymuose nustatyta tvarka bei prašyti priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės taip pat sutartyse numatytus delspinigius ar netesybas.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių vertinimo (CPK 185 str.) ir CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies taikymo yra nepagrįsti, todėl skundžiama sprendimo dalis dėl delspinigių dydžio paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Tiek ieškovas, tiek atsakovas kvescionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija pritaria šalių argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad bylos dalis dėl 10 494 649,06 Lt skolos priteisimo nutraukta ieškovui atsisakius šio reikalavimo dėl to, kad atsakovas prievolę įvykdė.

43Mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 82 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ieškinio suma – pagal išieškomą sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 p.). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pemesta“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011;). Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Pagal tokį teisinį reglamentavimą, maksimalus 30 000 Lt žyminis mokestis, kuris indeksuojamas CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, sumokamas kiekvienoje teisminėje instancijoje, todėl bylos šalys nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje žyminis mokestis negalėjo viršyti 30 000 Lt ribos. Tačiau apskaičiuojant žyminį mokestį, buvo būtina įvertinti 2010 m. kovo 10 d. atsakovo sumokėtus 674,20 Lt ir pagal 2010 m. kovo m. 15 d. bei 2010 m. balandžio 9 d. tarpusavio įsiskolinimo mažinimo užskaitų aktus Nr. 2010/03-03, Nr. 2010/03-04, Nr. 2010/04-03, Nr. 2010/04-04 atliktą 586 006,58 Lt atsakovo skolos įskaitymą, taip pat iki ieškinio padavimo sumokėtas ir įskaitytas skolos sumas.

44Pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusią CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal visų reikalavimų sumą. Todėl ieškovas nepagrįstai žyminį mokestį už pagrindinę skolą ir už delspinigius skaičiuoja atskirai.

45Ieškovas iš viso sumokėjo 39 540 Lt žyminio mokesčio (1 t., 5 b. l., 4 t., 102 b. l.) nuo reikalaujamos priteisti 10 740 408,30 Lt sumos. Pagal CPK 82 straipsnį, tikslia suma nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jei jis didesnis nei 110. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio pirmos dienos (CPK 82 str. 4 d.). Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2010 m. balandžio 20 d., ieškinys -2010 m. gegužės 28 d. Taigi, tiek pareiškimas, tiek ieškinys teismui paduoti 2010 m. antrą ketvirtį, kurį galiojo 132,70 vartotojų kainų indeksas, lyginant su 2003 m., todėl ieškovas turėjo sumokėti 39 810 Lt žyminio mokesčio. Tuo tarpu žyminio mokesčio skaičiavimui ieškovas taikė 2010 m. pirmojo ketvirčio kainų indeksą 131,8, tačiau pirmosios instancijos teismo šios klaidos neištaisė.

46Atsakovui pareiškus prieštaravimus teismo įsakymui, ieškovas padavė 10 740 408,30 Lt sumos ieškinį, neatsižvelgęs į tai, kad skola pagal atliktus mokėjimus ir įskaitymus buvo sumažėjusi 6 501 477,87 litais (10 740 408,30 Lt - 6 501 477,87 Lt = 4 238 930,43 Lt) ir sudarė 4 238 930,43 Lt. Minėta, kad šis skolos sumažėjimas neturi įtakos delspinigių dydžiui, tačiau mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimui yra reikšmingas. Kadangi ieškovas galėjo atsisakyti tik tokio skolos reikalavimo, kuris egzistavo, laikytina, kad ieškovas atsisakė 3 993 171,10 Lt skolos (4 238 930,43 Lt – 245 759,33 Lt delspinigiai = 3 993 171,10 Lt ). Už 3 993 171,10 Lt reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis taip pat viršija maksimalų 30 000 Lt žyminį mokestį, todėl 30 000 Lt indeksuojama CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka ir žyminis mokestis sudaro 39 810 Lt, taikant 2010 m. antrą ketvirtį galiojusį 132,70 vartotojų kainų indeksą. Atsakovui atsisakius šio reikalavimo, valstybei lieka 25 proc., t. y. 9 952,50 Lt (39 810 Lt x 25 proc. =

479 952,50 Lt) žyminio mokesčio, o ieškovui grąžinama 75 procentų dalis - 29 587,50 Lt (CPK 87 str. 2 d.)

48Byloje patenkintas 90,41 procentas (222 209,23 Lt x 100 : 245 759,33) delspinigių reikalavimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 8 998 Lt žyminio mokesčio už šį reikalavimą (valstybei likęs 9 952,50 Lt žyminis mokestis x 90,41 proc. = 8 998,05 Lt) (CPK 93 str. 1 d.).

49Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė rašytinius įrodymus dėl turėtų 1 899,90 Lt atstovavimo išlaidų ir prašė jas priteisti (4 t., 214-216 b. l.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistini 1 718 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 899,90 Lt x 90,41 proc. = 1 717,69 Lt) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

50Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo materialiniai teisiniai reikalavimai dėl delspinigių sumažinimo atmesti ir tenkintas tik reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis atsakovui nepriteistinas (CPK 93 str.).

51Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, valstybei iš atsakovo priteistos su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme susijusios išlaidos mažintinos iki 25,17 Lt, o 2,68 Lt šių išlaidų iš ieškovo nepriteistini (CPK 96 str. 1, 6 p., LR teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. IR-261/IK-355).

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

54Sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

55Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (į. k. 120545849) iš valstybės biudžeto 29 587,50 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 50 ct) 2010 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 47015 ir 2010 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 47978 sumokėto žyminio mokesčio.

56Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 8 998 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 1 718 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika litų) advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų.

57Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 25,17 Lt (dvidešimt penkis litus 17 ct) su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. priėmė teismo įsakymą... 5. 10 494 649,06 Lt skolos už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad didesnė dalis ieškovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus... 11. 1. Teismas neįvertino, kad nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. balandžio 22 d.... 12. 2. Teismas nepagrįstai nesumažino delspinigių. Atsakovas iki 2010 m. liepos... 13. 3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad šalių nustatyti 0, 04 proc.... 14. 4. Sprendime liko neįvertintos savalaikio neatsiskaitymo priežastys.... 15. 5. Atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes pareiškimas... 16. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį... 17. 1. Delspinigiai buvo apskaičiuoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo... 18. 2. Pagal CK 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens... 19. 3. Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies yra pagrįsti.... 20. Šalių teiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas 2012 m.... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 23. Šioje apeliacijoje keliami šalių sudarytoje sutartyje nustatytų... 24. Dėl netesybų mažinimo, kai prievolė iš dalies įvykdyta... 25. Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma,... 26. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad nebuvo pagrindo mažinti... 27. 2 394 485,54 Lt. Minėtais laikotarpiais atsakovas sumokėjo ieškovui iš viso... 28. Minėta, kad įstatyme įtvirtinti du pagrindai, kada teismas, įgyvendindamas... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo... 30. 2010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. balandžio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų... 31. Bylos duomenys liudija, kad kitus mokėjimus atsakovas atliko po teismo... 32. Būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio... 33. Dėl sutartinių netesybų dydžio ... 34. Pirmiau konstatuota, kad vertinant iki pareiškimo dėl teismo įsakymo... 35. Atsakovo atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo... 36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra... 37. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju... 38. Sutartinių netesybų atveju nėra konkretaus dydžio, kuris neabejotinai... 39. Pagal CK 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Tiek ieškovas, tiek atsakovas kvescionuoja pirmosios instancijos teismo... 43. Mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80... 44. Pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusią CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto... 45. Ieškovas iš viso sumokėjo 39 540 Lt žyminio mokesčio (1 t., 5 b. l., 4 t.,... 46. Atsakovui pareiškus prieštaravimus teismo įsakymui, ieškovas padavė 10 740... 47. 9 952,50 Lt) žyminio mokesčio, o ieškovui grąžinama 75 procentų dalis -... 48. Byloje patenkintas 90,41 procentas (222 209,23 Lt x 100 : 245 759,33)... 49. Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė rašytinius įrodymus dėl... 50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo materialiniai teisiniai reikalavimai dėl... 51. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, valstybei iš atsakovo... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą iš esmės palikti... 54. Sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją... 55. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (į.... 56. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš... 57. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“...