Byla e2-590-642/2020
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (kuriais patvirtintos pirkimo sąlygos) panaikinimo, išvadą teikianti valstybės institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ( - ) ieškinį atsakovei ( - ) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (kuriais patvirtintos pirkimo sąlygos) panaikinimo, išvadą teikianti valstybės institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovės ieškinio esmė

41.

52019 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad ginčijamos Pirkimo sąlygų nuostatos (Pirkimo sąlygų 9.3.9. p., 2.2. p., 18.6. p., 18.9. p., 10.7. p., 3.1. p.) yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, dviprasmiškos. Ieškovės ieškinys teisme įregistruotas 2019 m. lapkričio 19 d. 8:14 val.

62.

7Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nustatyti techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams. Metodikoje nurodyta: „Patirties vertinimo ypatumai darbų pirkimo atveju - įsigyjant darbus, vertinama vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės“. Atsižvelgiant į Metodikos reikalavimus, akivaizdu, kad darbų pirkimo atveju Metodika nenustato reikalavimo dėl panašios sutarties įvykdymo. 3. Ieškovė ieškinyje nurodo viešųjų pirkimų tarnybos atliekamas funkcijas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalį.

83.

9Ieškovė pateikia viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą į klausimą dėl aukščiau minimo kvalifikacinio reikalavimo. Iš atsakymo ieškovei akivaizdu, kad Pirkimo sąlygų 9.3.9. punktu nustatytas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Metodikos nuostatų, todėl yra neteisėtas.

104.

11Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygų 2.2. p. nustatyta: „Pirkimas į dalis neskaidomas. Tiekėjas privalo pateikti Paraišką ir vėliau - Pasiūlymą apimančius visus Pirkimo dokumentuose nurodytus Pirkimo objekto darbus ir paslaugas. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje.

125.

13Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nesant pagrįstų aplinkybių negali būti varžomos realiai sutartį (jos dalį) galinčių įvykdyti tiekėjų teisės: „Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo išplaukiančių imperatyvų be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

146.

15Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teismų praktikos ir teisės aktų nuostatų perkančiosios organizacijos yra skatinamos sudaryti sąlygas pirkimuose dalyvauti kuo didesniam tiekėjų ratui, įskaitant smulkias ir vidutines įmones. Nors sudėtinio Pirkimo objekto sujungimas automatiškai nėra laikomas neteisėtu, tačiau akcentuojame, kad kasacinio teismo praktikoje atskirų objektų sujungimas pateisinamas tik esant pagrįstoms aplinkybėms: .Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

167.

17Tai, kas nurodyta, pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-718-236/2015: „Pirkimo objekto neskaidymas atskirais atvejais gali be pagrindo apriboti tiekėjų konkurenciją ir neskaidymo sukeliamos pasekmės (faktinės konkurencijos tarp tiekėjų nebuvimas bei dėl to galimai neracionalus perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas) viršytų neskaidymo teikiamą naudą perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, patogumas naudotis vieno teikėjo paslaugomis). Tokios situacijos susiklosto, pavyzdžiui, tada, kai vykdant kompleksišką pirkimą potencialūs tiekėjai negali jame dalyvauti dėl ypač didelio bendro perkamų paslaugų masto (pavyzdžiui, perkami eilės objektų rangos darbai, nors šie darbai nėra susiję tokiu būdu, kad būtų tikslinga juos pavesti atlikti tam pačiam subjektui ir tuo pat metu) arba, kai dėl perkamų paslaugų kompleksinio pobūdžio jos apjungia savo esme skirtingas ir nebūtinai susijusias paslaugas ir dėl to Pirkime negali dalyvauti tiekėjai, kurie teikia tik dalį perkamų paslaugų.“.

188.

19Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad, pirma, pareiga pagrįsti pirkimo apjungimą tenka Perkančiajai organizacijai, antra, pirkimo apjungimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, trečia, pirkimo apjungimas privalo atitikti proporcingumo principą t. y. šis sprendimas privalo būti vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

209.

21Pirkimo apjungimas riboja tiekėjų konkurenciją užkirsdamas kelią pasiūlymus pateikti įmonėms, realiai turinčioms pakankamą kompetenciją ir galinčioms prisidėti prie Pirkimu siekiamo tikslo įgyvendinimo.

2210.

23Ieškovė atkreipia dėmesį, kad įprastai projektavimą atlieka kita įmonė nei statybos darbus, dėl to projektavimo ir statybos darbų apjungimas nepagrįstas tiekėjų suinteresuotumo požiūriu ir norinčias Pirkime dalyvauti statybos įmones verčia pasitelkti projektavimo įmones. Be to, viešuosius pirkimus kontroliuojanti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba, yra parengusi „Projektavimo paslaugų pirkimų gaires“3, kurių 4 skyriuje nurodoma: „Projektavimo paslaugos turėtų būti perkamos atskirai nuo statybos rangos darbų (toliau - darbai). Darbų pirkimas kartu su projektavimo paslaugomis galėtų būti vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai kitaip racionaliai naudodamas lėšas pirkimo vykdytojas nepasiektų reikiamo rezultato, kai pirkimo vykdytojas net neturėdamas statinio projekto gali aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai apibrėžti pirkimo objektą: kiekius, naudojamas medžiagas ir pan., bei kai darbus atliekantis tiekėjas prisiima visą atsakomybę už statinio projektą ir atliekamus darbus“. Pastebime, kad šiuo atveju pirkimo dokumentų nuostatos leidžia konstatuoti, kad be projekto neįmanoma aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai apibrėžti pirkimo objektą todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad projektavimo ir statybos darbų negalima atlikti atskirai.

2411.

25Ieškovė konstatuoja, kad apjungiant projektavimo paslaugas ir statybos darbus nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija ir taip nesilaikoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį nustatytos pareigos dirbtinai nesumažinti konkurencijos. Dėl to ieškovė reikalauja atskirti projektavimo paslaugas ir statybos darbus į atskiras dalis arba vykdyti atskirus pirkimus.

2612.

27Pagal skaidrumo principą pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Tai inter alia leistų tiekėjams vienodai juos aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Taigi pirkimo sąlygų aiškumas užtikrina ne tik tiekėjų tinkamųjų supratimą bet ir pačios perkančiosios organizacijos galimybę įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį joms ir dėl to priimti teisėtus sprendimus. Pažymėtina, kad tiekėjus dominanti informacija (pvz., bendra sutarties vertė) ar įvairūs reikalavimai (pvz., specifikacijų apimtis) turi būti nustatomi iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų.

2813.

29Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose privalo aiškiai apibrėžti iškeltus reikalavimus, ypač abstrakčius, nes kiekvienu atveju jų samprata gali skirtis, taip pat kaip įmanoma tiksliai nurodyti, kokios informacijos iš tiekėjų reikalaujama, jiems siekiant pagrįsti pasiūlymų atitiktį.

3014.

31Šio Pirkimo atveju visiškai neaišku kas yra „protingas“ terminas, kokiomis sąlygomis Perkančiajai organizacijai „kils abejonės“ ir neaišku kokiais kriterijais remiantis bus vertinamas tiekėjo pasiūlyto darbų atlikimo termino įgyvendinimo realumus, jo pagrindimas.

32Atsakovės atsiliepimo į ieškinį esmė

3315.

34Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo bylą nutraukti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

3516.

36Atsakovės tarptautinės vertės pirkimo „Daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio darbo projekto parengimas ir įgyvendinimas“ skelbiamų derybų būdu sąlygų (toliau - Sąlygų), patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir pirkimo dokumentų tvirtinimo“, 1.16 punktas nustato, kad bet kuriuo metu iki Pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, neprisiimdama jokios atsakomybės tiekėjų atžvilgiu.

3717.

38Atsakovė 2019 m. spalio 17 d. per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą paskelbė apie Pirkimą.

3918.

40Ieškovė 2019 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų, neaiškių Pirkimo sąlygų.

4119. Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje konstatavo, kad atsakovė atmeta ieškovės 2019 m. spalio 28 d. pretenziją kaip nepagrįstą bei tęsia Pirkimo procedūras.

4220. 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovė gavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Viešųjų pirkimų tarnyba) pranešimą dėl Pirkimo, kuriuo informuota apie atliekamą Pirkimo dokumentų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams peržiūrą (peržiūra prevenciniais tikslais atliekama tam tikra apimtimi). Viešųjų pirkimų tarnybos prašymu, atsakovė pateikė papildomus dokumentus bei paaiškinimus dėl vykdomo Pirkimo procedūrų.

4321. 2019 m. lapkričio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba elektroniniu paštu atsakovei pateikė klausimus, pastabas ir rekomendacijas dėl Pirkimo.

4422. 2019 m. lapkričio 14 d. Viešojo Pirkimo komisija nutarė nutraukti Pirkimo procedūras.

4523. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. (per centrinė viešųjų pirkimų informacinę sistemą 2019 m. lapkričio 19 d. 08:42 val.) raštu Nr. ( - ) „Dėl pirkimo Nr. ( - ) “ informavo ieškovę, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos.

4624. Teisme ieškovės 2019 m. lapkričio 15 d. ieškinys gautas 2019 m. lapkričio 19 d.

4725. Ieškovė iki ieškinio gavimo teisme žinojo apie Pirkimo nutraukimą. Tai patvirtina centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos dokumentų perskaitymo žymos. Atsakovės 2019 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. ( - ) „Dėl pirkimo Nr. ( - ) centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2019 m. lapkričio 19 d. 08:42 val., ieškovė perskaitė 2019 m. lapkričio 19 d. 08:49 val., perskaitęs asmuo nurodytas D. R.. Ieškovė pranešimą Nr. ( - ) atsakovei „Dėl pateikto ieškinio“ centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai išsiuntė 2019 m. lapkričio 21 d. 23:43 vai. Siuntėjas - ( - ) - D. R..

48Ieškovės dubliko esmė

4926. Ieškovė nurodo, kad ieškinys teismui buvo pateiktas (išsiųstas) 2019 m. lapkričio 18 d. Atsakovė pripažįsta, kad apie Pirkimo procedūrų nutraukimą tiekėjus per centrinė viešųjų pirkimų informacinę sistemą informavo 2019 m. lapkričio 19 d. Akivaizdu, kad ieškovė išsiųsdamas ieškinį teismui nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovė 2019 m. lapkričio 21 d. informavo atsakovę apie pateiktą ieškinį teismui.

5027. Kaip matyti iš teismų praktikos, Pirkimo procedūrų nutraukimas nėra formali procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad visi perkančiosios organizacijos sprendimai turi būti motyvuoti, atsakovės 2019 m. lapkričio 19 d. pateikta informacija apie Pirkimo procedūrų nutraukimą yra formali, be sprendimo argumentų ir konkrečių aplinkybių. Tokio atsakovės rašto pagrindu tiekėjai praranda teisę į savo interesų gynybą nes nežinotų pagrindų kokiais ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras.

5128. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1469- 642/2019 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti viešojo pirkimo Nr. ( - ) „Daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio darbo projekto parengimas ir įgyvendinimas“ procedūras iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

5229. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad „Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją“.

5330. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimai, kurie išplėtė turinčiųjų deklaruoti privačius interesus asmenų sąrašą. Privačius interesus privalo deklaruoti: viešojo pirkimo komisijos nariai; asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Šie asmenys deklaracijas turi teikti elektroninėmis priemonėmis per 30 kalendorinių dienų nuo paskyrimo į atitinkamas pareigas, bet ne vėliau nei iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Nedeklaravusieji neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime, todėl turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų tokiame viešajame pirkime.

5431. Iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir viešojo pirkimo komisijos protokolo matyti, kad viešojo pirkimo komisija sudaryta iš 7 komisijos narių: J. R., E. G., I. M., G. K., R.M.G., A. R., A. D.. Iš viešai skelbiamų privačių interesų deklaracijų matyti, kad kaip viešojo pirkimo komisijos nariai, deklaracijas yra pateikę ir paskelbę tik E. G., I. M.. Viešojo pirkimo komisijos nariai J. R., G. K., A. R., A. D. neturi teisės dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdyje ir priiminėti sprendimų. Akivaizdu, kad sprendimas nutraukti Pirkimo procedūrą yra ne tik, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdytas, bet ir neteisėtas, kadangi tokį sprendimą priėmė 2 viešojo pirkimo komisijos nariai, t. y., mažiau nei pusė viešojo pirkimo komisijos narių.

5532. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo nenagrinėti ieškovės pateikto ieškinio. Netgi vertinat atsakovės siekį nutraukti Pirkimo procedūras, išlieka pagrįstos aplinkybės, dėl kurių būtina išspręsti šį ginčą. Pirkimo objektas yra aktualus atsakovei, t. y., net ir nutraukus Pirkimo procedūras bus skelbiamas naujas viešasis pirkimas dėl šio Pirkimo objekto. Tokiu atveju būtinas teismo sprendimas dėl ieškinyje nurodytų viešųjų pirkimų pažeidimų (neteisėtų Pirkimo sąlygų reikalavimų ir k.t.). Iš atsakovės pateikto atsakymo į pateiktą pretenziją matyti, kad ginčo šalys skirtingai aiškina (taiko) Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105) (toliau - Metodika) 21 p. nuostatas.

5633. Atsakovei organizuojant pakartotinį viešąjį pirkimą dėl šio Pirkimo objekto ir nustačius kvalifikacinį reikalavimą analogišką Pirkimo sąlygų 9.3.9. p., vėl kils ginčas, užsitęs pirkimo procedūros, o jei ginčą spręs teismas ir nustatys, kad šis kvalifikacinis reikalavimas yra neteisėtas, Pirkimas turės būti nutrauktas. Tokiu atveju būtų pažeistas racionalaus lėšų panaudojimo siekis viešuosiuose pirkimuose.

5734. Atsakovė nurodo, kad sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras lėmė Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija, t. y., atsakovė nebuvo įpareigota nutraukti Pirkimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tuo tarpu įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taigi, teismui išsprendus šį ginčą atsakovė turėtų aiškias galimybes toliau vykdyti Pirkimo objekto įsigijimo klausimą.

58Atsakovės tripliko esmė

5935. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas ir vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, Sąlygų, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir pirkimo dokumentų tvirtinimo“, 1.16 punktu.

6036. Ieškovė dublike nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tačiau sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras priimtas 2019 m. lapkričio 18 d., t.y. iki Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti viešojo pirkimo Nr. ( - ) „Daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio darbo projekto parengimas ir įgyvendinimas“ procedūras iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

6137. Ieškovė dublike sprendimo nutraukti Pirkimo procedūrą neteisėtumą grindžia viešojo pirkimo komisijos narių viešųjų ir privačiųjų interesų nedeklaravimu. Nesutinkame su šiuo argumentu, manome, kad šiuo atveju galima kalbėti apie Komisijos narių atsakomybę pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, tačiau Komisijos narių viešųjų ir privačiųjų interesų nedeklaravimas nedaro sprendimo nutraukti Pirkimo procedūrą negaliojančiu iš esmės.

62Teismas

konstatuoja:

63Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo ir tiekėjų interesų tinkamos gynybos įgyvendinimo

6438. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė vykdė tarptautinės vertės pirkimą „Daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio darbo projekto parengimas ir įgyvendinimas“ skelbiamų derybų būdu. Pirkimo sąlygos patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir pirkimo dokumentų tvirtinimo“.

6539. 2019 m. spalio 17 d. atsakovė per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą paskelbė apie Pirkimą.

6640. 2019 m. spalio 28 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl neteisėtų, neaiškių Pirkimo sąlygų.

6741. 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kurioje konstatavo, kad atsakovė atmeta ieškovės 2019 m. spalio 28 d. pretenziją kaip nepagrįstą bei tęsia Pirkimo procedūras.

6842. 2019 m. lapkričio 7 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsakovei pranešimą dėl Pirkimo, kuriuo informavo apie atliekamą Pirkimo dokumentų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams peržiūrą (peržiūra prevenciniais tikslais atliekama tam tikra apimtimi). Viešųjų pirkimų tarnybos prašymu, atsakovė pateikė papildomus dokumentus bei paaiškinimus dėl vykdomo Pirkimo procedūrų.

6943. 2019 m. lapkričio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba atsakovei pateikė klausimus, pastabas ir rekomendacijas dėl Pirkimo.

7044. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. (centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje įregistruota 2019 m. lapkričio 19 d. 08:42 val.) raštu Nr. ( - ) „Dėl pirkimo Nr. ( - ) “ informavo ieškovę, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos.

7145. 2019 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. ieškovė ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuriuo prašo pripažinti, kad ginčijamos Pirkimo sąlygų nuostatos (Pirkimo sąlygų 9.3.9. p., 2.2. p., 18.6. p., 18.9. p., 10.7. p., 3.1. p.) yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, dviprasmiškos.

7246. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų (šiuo atveju – ieškovės) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją; Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Medeval, C-166/14).

7347. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

7448. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

7549. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

7650. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius.

7751. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

7852. Sprendžiant ieškovo procesinio subjektiškumo klausimą ne tik ieškovo, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos (atsakovės) poreikius, statusas, bet ir ieškovo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismas, nepriklausomai nuo ieškovo teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, vertina, ar ieškovas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, ieškovas pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

7953.Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.

8054. Ieškovo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jam palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.

8155. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia, kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

8256. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai negrindžia teisinio suinteresuotumo nuo 2019 m. lapkričio 19 d. ginčyti viešojo pirkimo sąlygas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. 08:49 val. sužinojo, kad atsakovė nutraukė Pirkimo procedūras. Pažymėtina, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir pirkimo dokumentų tvirtinimo“, kurio pagrįstumo, teisėtumo ieškovė neginčijo, 1.16. punktą, atsakovė bet kuriuo metu iki Pirkimo sutarties sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, neprisiimdama jokios atsakomybės tiekėjų atžvilgiu.

8357. Ieškovė nurodo, kad Pirkimo objektas yra aktualus atsakovei, t. y., net ir nutraukus Pirkimo procedūras bus skelbiamas naujas viešasis pirkimas dėl šio Pirkimo objekto. Tokiu atveju būtinas teismo sprendimas dėl ieškinyje nurodytų viešųjų pirkimų pažeidimų (neteisėtų Pirkimo sąlygų reikalavimų ir k.t.). Iš atsakovės pateikto atsakymo į pateiktą pretenziją matyti, kad ginčo šalys skirtingai aiškina (taiko) Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatas. Teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad bus skelbiamas naujas viešasis pirkimas dėl šio Pirkimo objekto, o jei ir bus skelbiamas naujas viešasis pirkimas dėl šio Pirkimo objekto, ar pirkimo sąlygos išliks tokios pačios kaip buvo skelbtos 2019 m. spalio 17 d. Pirkimo sąlygų pažeidimas nustatytas Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje.

8458. Nagrinėjamoje byloje susidarė kitokia situacija: perkančioji organizacija (atsakovė) nekvestionuodama Viešųjų pirkimų tarnyba pozicijos (rekomendacijos), priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė de jure sutiko su Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendacijoje nurodytais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimais.

8559. Tais atvejais, kai sutinkant su Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę.

8660. Ieškovė, siekianti panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, t.y. Pirkimo procedūros panaikinimą, turi nuginčyti ir sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras.

8761. Teismas akcentuoja nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl viešųjų pirkimų ginčų specifiškumo, sąsajos su viešuoju interesu ir jo apsauga bei dėl to kylančiomis teismų pareigomis ir įgaliojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Šioje nutartyje nurodyta, kad dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

8862.

89Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1300 Eur dėl ieškinio parengimo ir 700 Eur dėl dubliko parengimo.

9063.

91Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

9264.

93Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. (centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje įregistruota 2019 m. lapkričio 19 d. 08:42 val.) raštu Nr. ( - ) „Dėl pirkimo Nr. ( - )“ informavo ieškovę, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos.

9465.

95Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. ieškovė pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų. Ieškovės ieškinys teisme įregistruotas 2019 m. lapkričio 19 d. 8:14 val.

9666.

97Iš pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, kad atsakovės sužinojimas apie ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės sužinojimas apie atsakovės Pirkimo procedūrų nutraukimą, priklausė nuo trečiųjų asmenų informacinių technologijų sistemų (dokumentų įregistravimo laiko).

9867.

99Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

100Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293 straipsniais, teismas

Nutarė

101Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-590-642/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ( - ) ieškinį atsakovei ( - ) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (kuriais patvirtintos pirkimo sąlygos) panaikinimo.

102Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas... 3. Ieškovės ieškinio esmė... 4. 1.... 5. 2019 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 47... 8. 3.... 9. Ieškovė pateikia viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą į klausimą dėl... 10. 4.... 11. Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygų 2.2. p. nustatyta: „Pirkimas į dalis... 12. 5.... 13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nesant pagrįstų aplinkybių negali... 14. 6.... 15. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teismų praktikos ir teisės aktų... 16. 7.... 17. Tai, kas nurodyta, pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio... 18. 8.... 19. Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos... 20. 9.... 21. Pirkimo apjungimas riboja tiekėjų konkurenciją užkirsdamas kelią... 22. 10.... 23. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad įprastai projektavimą atlieka kita įmonė... 24. 11.... 25. Ieškovė konstatuoja, kad apjungiant projektavimo paslaugas ir statybos darbus... 26. 12.... 27. Pagal skaidrumo principą pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir... 28. 13.... 29. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose privalo... 30. 14.... 31. Šio Pirkimo atveju visiškai neaišku kas yra „protingas“ terminas,... 32. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį esmė... 33. 15.... 34. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo bylą nutraukti. Nurodė, kad... 35. 16.... 36. Atsakovės tarptautinės vertės pirkimo „Daugiafunkcio sporto centro... 37. 17.... 38. Atsakovė 2019 m. spalio 17 d. per centrinę viešųjų pirkimų informacinę... 39. 18.... 40. Ieškovė 2019 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai... 41. 19. Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakymą į pretenziją,... 42. 20. 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovė gavo Lietuvos Respublikos viešųjų... 43. 21. 2019 m. lapkričio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba elektroniniu paštu... 44. 22. 2019 m. lapkričio 14 d. Viešojo Pirkimo komisija nutarė nutraukti... 45. 23. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. (per centrinė viešųjų pirkimų... 46. 24. Teisme ieškovės 2019 m. lapkričio 15 d. ieškinys gautas 2019 m.... 47. 25. Ieškovė iki ieškinio gavimo teisme žinojo apie Pirkimo nutraukimą. Tai... 48. Ieškovės dubliko esmė... 49. 26. Ieškovė nurodo, kad ieškinys teismui buvo pateiktas (išsiųstas) 2019... 50. 27. Kaip matyti iš teismų praktikos, Pirkimo procedūrų nutraukimas nėra... 51. 28. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21... 52. 29. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų... 53. 30. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų ir privačių interesų derinimo... 54. 31. Iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktų Klaipėdos rajono... 55. 32. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo nenagrinėti ieškovės pateikto... 56. 33. Atsakovei organizuojant pakartotinį viešąjį pirkimą dėl šio Pirkimo... 57. 34. Atsakovė nurodo, kad sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras lėmė... 58. Atsakovės tripliko esmė... 59. 35. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras atsižvelgė... 60. 36. Ieškovė dublike nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m.... 61. 37. Ieškovė dublike sprendimo nutraukti Pirkimo procedūrą neteisėtumą... 62. Teismas... 63. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras... 64. 38. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė vykdė tarptautinės vertės... 65. 39. 2019 m. spalio 17 d. atsakovė per centrinę viešųjų pirkimų... 66. 40. 2019 m. spalio 28 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl... 67. 41. 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į... 68. 42. 2019 m. lapkričio 7 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsakovei... 69. 43. 2019 m. lapkričio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba atsakovei pateikė... 70. 44. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. (centrinėje viešųjų pirkimų... 71. 45. 2019 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. ieškovė ieškiniu kreipėsi į... 72. 46. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo... 73. 47. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti... 74. 48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens... 75. 49. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie... 76. 50. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų... 77. 51. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo... 78. 52. Sprendžiant ieškovo procesinio subjektiškumo klausimą ne tik ieškovo,... 79. 53.Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą,... 80. 54. Ieškovo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir... 81. 55. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tiekėjui (ieškovui)... 82. 56. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai negrindžia teisinio... 83. 57. Ieškovė nurodo, kad Pirkimo objektas yra aktualus atsakovei, t. y., net... 84. 58. Nagrinėjamoje byloje susidarė kitokia situacija: perkančioji... 85. 59. Tais atvejais, kai sutinkant su Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija,... 86. 60. Ieškovė, siekianti panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, t.y.... 87. 61. Teismas akcentuoja nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl... 88. 62.... 89. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 2000 Eur bylinėjimosi... 90. 63.... 91. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje numatyta,... 92. 64.... 93. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. (centrinėje viešųjų... 94. 65.... 95. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 18 d. 23.32 val. ieškovė pateikė... 96. 66.... 97. Iš pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, kad atsakovės sužinojimas... 98. 67.... 99. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo,... 100. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293... 101. Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-590-642/2020 pagal ieškovės uždarosios... 102. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti...