Byla 2A-134-259/2013
Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. F., ieškovų D. F. ir R. R. atstovės advokatės K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-358/2012 pagal ieškovų D. F. ir R. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Ferikas“ dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. G. esmė

4Ieškovai ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3, 100) prašė pripažinti negaliojančiais 2011-12-01 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RI-7904, 2011-12-412 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 7SU-653 ir 2011-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įsakymą Nr. 7VĮ- (147.2.)-2799; taikyti restituciją ir gražinti valstybei 0,1390 ha žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 5217/0010:746, esančią ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, jog jiems priklauso atkuriamos nuosavybės teisė į S. L. turėtą 20,26 ha žemės sklypą, esantį ( - ), tačiau ne visas žemės sklypas ieškovams buvo grąžintas. Ieškovai 2012-12-16 sužinojo, kad 2011-11-23 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjas pasirašė įsakymą Nr.7VĮ-(14.7.2.)-2799 dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies pardavimo bei sudarė su atsakove UAB „Ferikas“ 2011-12-01 Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RI-7904 ir perdavimo aktą, pagal kuriuos atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pardavė 0,1390 ha dalį (1390/2512 dalį) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ). atsakovei UAB „Ferikas“. Ieškovai teigia, jog šis sandoris įvyko be jų žinios, be to, buvo parduota valstybinės žemės dalis, kuri ribojosi su jiems priklausančiu žemės sklypu. Ieškovai mano, jog pirmenybę pirkti valstybinę žemę turėjo jie, be to ieškovai tikėjosi ir nuosavybės teisių atkūrimo į tą žemės sklypo dalį, kuri buvo parduota atsakovei UAB „Ferikas“.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (t. 2, b. l. 65-67) ieškinį atmetė, priteisė iš D. F. ir R. R. atsakovei UAB „Ferikas“ 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, jog ginčo žemės sklypo dalyje yra atsakovei UAB „Ferikas“ nuosavybės teise priklausantys ir viešajame registre įregistruoti statiniai – remonto dirbtuvė, unikalus Nr. ( - ); garažai, unikalus Nr. ( - ), pagalbinės patalpos, unikalus Nr. ( - ). Teismas nurodė, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali laisvai nustatyti kitokių, negu Vyriausybės įtvirtintų daikto pardavimo sąlygų, o valstybinė žemė parduodama įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Teritorijų planavimo įstatymo 21, 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai taikė šias viešosios teisės normas, todėl teisėtai pardavė atsakovei UAB „Ferikas“ 0,2512 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) dalį - 0,1390 ha, esančią ( - ) (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pažymėjo, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, susijusios su jų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių aplinkybių nepasisakė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovas D. F. ir ieškovų atstovė advokatė K. G. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 72-79) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui D. F. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t.y. susirašinėjimo su Kauno raj. žemėtvarkos skyriumi medžiagą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, išimtinai atsakovės UAB „Ferikas“ interesais, kadangi ginčo santykiui taikė vienintelį teisės aktą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės), nepasisakė dėl kitų teisės aktų taikymo. Teismas neargumentavo, kodėl byloje netaikė CK 4.79 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių imperatyvų reikalavimą pasiūlyti pirkti parduodamą žemės dalį bendraturčiams. Teismo argumentai, kad valstybė yra išskirtinis subjektas sudarant žemės pardavimo sandorius, nepaneigia CK 2.36 str. įtvirtintos nuostatos, jog valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl teismas turėjo pasisakyti dėl CK 4.79 str. imperatyvios nuostatos, kuri nenurodo jokių išimčių valstybinės žemės pardavimo atveju. Teismas neatsižvelgė ir į Žemės įstatymo 10 str. 5 p. reglamentuojamą valstybinės žemės pardavimo procedūrą. Ieškovai CK 4.79 str. nuostatų taikymo būtinumą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika 2011-10-010 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011, 2008-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008.
  2. Teismas nevertino ieškovų pateikto įrodymo, jog 2011-04-07 D. F. kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas paaiškinimo kokiomis sąlygomis galėtų įsigyti valstybei priklausančias sklypų dalis. Jeigu ginčo žemės dalis būtų pasiūlyta ir parduota ieškovams, atsakovės UAB „Ferikas“ interesai nenukentėtų, nes su ja yra sudaryta žemės nuomos sutartis, atsakovė moka nuomos mokestį ieškovams. UAB „Ferikas“ sudarydama sandorį, veikė nesąžiningai, kadangi valstybinę žemę įsigijo už mažesnę nei reali rinkos kainą. Ginčo žemės sklypo kaina Žemės fondo paskaičiavimo buvo 122 000 Lt, tuo tarpu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kainą sumažino iki 49 700 Lt, o po individualaus vertinimo kaina dar sumažinta iki 45 000 Lt. Tai rodo, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš anksto ruošėsi tiksliniam neteisėtam žemės sklypo pardavimui;
  3. Teismas nenagrinėjo kito ieškinio pagrindo, kad žemės sklypo dalies pardavimas pažeidė ieškovų, kaip pretendentų į nuosavybės grąžinimą, teises, nes žemė natūra iki šiol ieškovams nėra pilnai grąžinta. Atsakovei UAB „Ferikas“ buvo parduotas ginčo žemės sklypas, nors nėra neišspręstas nuosavybės atkūrimo klausimas. Tokie atsakovų veiksmai pažeidžia LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str., 4 d., 11 d. bei Žemės reformos įstatymo 10 str. nuostatas. Atsižvelgiant į nedidelį ginčo sklypo plotą, turėjo būti vadovaujamasi LR Vyriausybės nutarimu Nr. 385 (LR Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 įsigaliojęs nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Žin., 2011, Nr. 105-4924) ir LR Žemės ūkio ministro įsakymu dėl Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje, LR žemės ūkio ministro 2008-08-07 d. įsakymo redakcija, kuriuose numatyta, kad grąžinama žemė gali nesutapti su buvusios žemės ribomis, bet kai yra ribos žinomos žemė grąžinama nedelsiant ieškovams. Du gretimi žemės sklypai: sklypas, kad. Nr. 5217/0010:746, kurio dalis grąžinta ieškovams, o likusi dalis neteisėtai parduota atsakovei UAB „Ferikas“ bei gretimas žemės sklypas kad. Nr. 5217/0010:229, kuris visas grąžintas ieškovams, sudaro bendrą teritoriją. Tai patvirtina 2012-05-31 UAB „Komprojektas“ išvada, pateikta byloje, į kurią teismas visai neatsižvelgė;
  4. Žemės pardavimo sandoris sudarytas vykstant teisminiam ginčui Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-263-214/2011 tarp tų pačių ieškovų su atsakovais - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Ferikas“ dėl ginčo žemės Domeikavoje nuomos sąlygų. Nors atsakovė UAB „Ferikas“ motyvuoja, kad ginčo žemėje yra jai priklausantys statiniai, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija po patikrinimo yra nustačiusi savavališkas statybas ginčo žemės sklype Pakalnės g. 5N, Domeikavoje, t.y. pažeisti norminiai atstumai iki žemės sklypo ribos, nėra gretimų žemės sklypų savininkų (ieškovų) sutikimo. Tai sudaro pagrindą griauti savavališkas statybas, o ne parduoti atsakovei valstybinę žemę.

9Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 91-93) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nagrinėjamam ginčui aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551) 2.4 p., pagal kurį asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatų ir statinių eksploatavimui, taip pat teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją pirkti yra įstatyminė teisė. Žemės įstatymo10 str. 1 d. esant įtvirtintai pirmumo teisei pirkti valstybinę žemę, kuri užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, apeliantų argumentai dėl CK 4.79 str. ir Žemės įstatymo 10 str. 5 p. taikymo ginčo atveju yra nepagrįsti;
  2. Apeliantų argumentai, jog valstybinės žemės pirkimo - pardavimo kaina yra mažesnė nei reali rinkos kaina yra nepagrįsti. Žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, jog valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) (toliau - Nutarimas). Nutarimo 5.5 p. nustatyta, jog kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 2.1.2 p. nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Nutarimo 5.15 p. nustatyta, jo ginčai dėl žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, sprendžiami Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantams teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus žemės sklypo vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, argumentai dėl neva tai neteisingos valstybinės žemės pirkimo - pardavimo kainos, nėra teisiškai pagrįsti ir reikšmingi sprendžiant 2011-12-01 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. IR-7904, 2011-12-02 priėmimo - perdavimo akto Nr. 7SU-653, 2011-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo Nr. VĮ-(14.7.2)-2799 teisėtumo klausimą;
  3. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas sprendime nenagrinėjo ieškovų, kaip pretendentų į nuosavybės grąžinimą teisių pažeidimo, nėra pagrindas panaikinti sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443).;
  4. Aplinkybė, jog apeliantams pilnai neišspręstas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas, nėra pagrindas panaikinti 2011-12-01 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. IR-7904, 2011-12-02 priėmimo - perdavimo aktą Nr. 7SU-653, 2011-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą Nr. VĮ-(14.7.2)-2799 bei taikyti restituciją, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 str. 2 d. žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 d. nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, o ginčo žemės sklypo dalis nepatenka į buvusių žemės savininkų iki 1940 m. turėtos žemės ribas. Remiantis šia faktine aplinkybę, kurios neginčija ir patys apeliantai, parduodant žemės sklypo dalį atsakovui UAB „Ferikas“ Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 2002, Nr. 36-1340) 10 str. nustatytas eiliškumas pažeistas nebuvo.

10Atsakovė UAB „Ferikas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 96-102) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 400 Lt už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovei UAB „Ferikas“ nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys ginčo sklype, t.y. remonto dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ); garažai, unikalus Nr. ( - ), bei pagalbinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), kuris iki pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RI-7904 sudarymo nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. Vadovaudamasi LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin.,1999. Nr.25-706; 2004. Nr.l 67-6128) ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių 2.4 ir 3, 7 punktais, atsakovė teigia, jog būtent statinių savininkai turi pirmumo teises perkant žemę iš valstybės, o ne valstybinės žemės bendraturčiai. Apeliantų cituojamos bendrosios teisės normos ir kasacinio teismo praktika negali būti taikytinos, nes šiame ginče išimtinai taikytini aukščiau nurodyti teisės norminiai aktai;
  2. Atsakovė nesutinka su ieškovų nuomone, jog atsakovė veikė nesąžiningai, kadangi ginčo žemės sklypas buvo įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597) 5.5. punkto bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis;
  3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudaryta Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilę bylą Nr. 2-263-214/2011, kurioje šalimis yra visi šio proceso dalyviai, kadangi ginčo tarp tų pačių šalių buvimas savaime nepanaikina teisių ir galimybių kurti naujus teisinius santykius. Be to, iš esmės skiriasi abiejų ginčų dalykai, objektai ir pagrindai. Jokio teisinio ryšio tarp 2011-12-01 sudarytos Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-7904 bei 2011 m. gruodžio 02 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 7SU-653 neteisėtumo ir tarp Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-263-214/2011 nėra;
  4. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime visai nepagrįstai nenagrinėjo to, kad žemės dalies pardavimas pažeidė ieškovų, kaip pretendentų į nuosavybės grąžinimą, teises. Ieškovai reiškė priekaištus Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl to, kad iki šiol D. F. ir R. R. negrąžinta 0,6247 ha žemės. Remdamiesi šiuo teiginiu ir nepateikdami jokių teisiškai pagrįstų motyvų, ieškovai teigia, kad tik jiems turėjo būti grąžinta ta sklypo dalis, kurią atsakovė įsigijo. Ši ieškovų pozicija yra nepagrįsta, kadangi 2011-12-01 Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis Nr. IR-7904 ir 2011-12-02 priėmimo - perdavimo aktas Nr. 7SU-653 buvo sudaryti tik po to, kai Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM ministerijos įsitikino, jog ieškovai negali pretenduoti atkurti nuosavybės teise natūra į šią sklypo dalį, o kitų pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra;
  5. Ieškovai nepagrįstai pateikė teismui naujus įrodymus, kadangi nėra nei vienos išimtinės sąlygos, pagal kurią ieškovai turėtų tokią teisę.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir UAB „Ferikas“ 2011-12-01 sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Nacionalinė žemės tarnyba pardavė 0,1390 ha ploto žemės sklypą, ( - ) atsakovei UAB „Ferikas“, 2011-12-12 priėmimo – perdavimo aktą ir 2011-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įsakymą Nr. 7VĮ- (147.2.)-2799, teigdami, kad pirkimo pardavimo sandoris ir ginčijamas administracinis aktas neteisėtas, nes pažeidžia ieškovų pirmenybės teisę įsigyti šį žemės sklypą LR CK 4.79 straipsnio pagrindu, taip pat riboja jų galimybes atkurti nuosavybės teises į ginčijamą turtą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, aiškinimo ir taikymo.

13Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų rinkimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe (LR CK 4.79 str.), Valstybinės žemės pardavimo sąlygas ir tvarką (LR Vyriausybės 1999 03 09 Nutarimas Nr. 260), dėl ko skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

14Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra atsakovei UAB „Ferikas“ nuosavybės teise priklausantys ir viešajame registre įregistruoti statiniai – remonto dirbtuvė, unikalus Nr. ( - ); garažai, unikalus Nr. ( - ), pagalbinės patalpos, unikalus Nr. ( - ). Iki 2011-12-01, kai buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. RI-7904, 0,2512 ha žemės sklypo unikalus Nr.4400-1134-5312 ( - ) bendrasavininkiai buvo ieškovai (nuosavybės teisę įgiję pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą) ir valstybė (0,1390 ha ploto). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė. Atsižvelgiant į tą nustatytą faktą, jog atsakovė UAB „Ferikas“ nuosavybės teise turimi statiniai buvo valstybei priklausančiame žemės sklype, teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis (2.4 p.), pagal kurias asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo UAB „Ferikas“ teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatų ir statinių eksploatavimui, taip pat teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją pirkti yra įstatyminė teisė. O LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina pirmumo teisę pirkti valstybinę žemę, kuri užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Todėl įrodinėjamą ieškovų pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą LR CK 4.79 straipsnio pagrindu paneigia aukščiau teisėjų kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės ir šioje nutartyje nurodomi motyvai. Ieškovų teisių pažeidimas nagrinėjamu atveju nekonstatuotinas.

15Teisėjų kolegija laiko neteisingu, todėl atmestinu apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neargumentavo kodėl byloje netaikė CK 4.79 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių imperatyvų reikalavimą pasiūlyti pirkti parduodamą žemės dalį bendraturčiams (skundo 1 p.). Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 09 11 sprendimas (2 t. b.l. 65-67) atitinka jo turiniui ir formai įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus (LR CPK 270 str.), teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (2 t. b.l. 66, 6 pastraipa) nurodoma, kad ieškovų reikalavimų teisinis pagrindas CK 4.79 straipsnio taikymas ieškovų reikalavimams. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog minėtame teismo sprendime yra analizuojami įrodymai, to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kodėl ieškovų ieškinys atmetamas.

16Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų skundo motyvus, jog teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime turėjo pasisakyti dėl CK 4.79 str. imperatyvios nuostatos taikymo ir kad šios nuostatos taikymo būtinumą pagrindžia apeliantų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2011-10-010 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011, 2008-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008 . Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su konkrečios bylos ratio decidendi. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantai remiasi jų nurodomomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose yra sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių fizinių asmenų aiškinant ir taikant LR CK 4.79 straipsnio normas (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011), taip pat keliami teisės normų (LR CK 4.79 str.), reglamentuojančių bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybės teise parduodamų gyvenamųjų patalpų dalį (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008), neatkreipdami dėmesio į tai, jog nurodomų LAT civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

17Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas nenagrinėjo kito ieškinio pagrindo, t.y. tų aplinkybių kad žemės sklypo dalies pardavimas pažeidė ieškovų, kaip pretendentų į nuosavybės grąžinimą, teises, nes žemė natūra iki šiol ieškovams nėra pilnai grąžinta (skundo 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (LR CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovai ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (1 t. b.l. 1-3, 100) ieškinio pagrindu (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.) nurodė tas faktines aplinkybes, jog pardavus ginčo žemės sklypą atsakovui, buvo pažeista įstatymo leidėjo įtvirtinta ir saugoma (LR CK 4.79 str.) ieškovų teisė pirmenybės tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą. Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas, LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.) buvo prašymas panaikinti minimą pirkimo pardavimo sutartį, žemės sklypo priėmimo perdavimo aktą ir administracinį aktą, kuris sudarė prielaidas pirkimo pardavimo sandoriui sudaryti. Tokiu būdu teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai nesuformulavo ir nereiškė reikalavimų, kuriais būtų ginčijami įgaliotos institucijos sprendimai, kuriais ieškovams nepilnai atkurtos ar neatkurtos nuosavybės teisės į žemę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog ieškovų nurodomos aplinkybės, susijusios su jų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių aplinkybių teismo sprendime nepasisakė (2 t. b.l. 67).

18Teisėjų kolegija spręsdama dėl aukščiau minėtų apeliantų skundo ir pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumo, teismo posėdžio metu nutarė netenkinti ieškovų atstovės prašymo (2 t. b.l. 110) išreikalauti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos žemės sklypo Nr. 5217/0010:746 žemės tvarkymo bylą, taip pat pilną ieškovų nuosavybės teisių atkūrimo į S. L. vardu turėtą žemę Domeikavoje bylą, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl ieškovų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso ir jo pagrįstumo.

19Teisėjų kolegija vertina, jog apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-263-214/2011, kurioje šalimis yra visi šio proceso dalyviai. Iš viešos „Liteko“ bazės informacijos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio ryšio nagrinėjamoje byloje ir Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-263-214/2011 nėra.

20Teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių, jog UAB „Ferikas“ sudarydama ginčijamą sandorį, veikė nesąžiningai, nes valstybinę žemę įsigijo už mažesnę nei reali rinkos kaina, kadangi ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

21Dėl ieškovų prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

22Ieškovai prašė bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių, atsakovai pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, o ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus, papildomus įrodymus (2 t. b.l. 86, 110), bei per savo atstovę pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2 t. b.l. 111-126), kurie teismo vertinimu, yra pakankami ieškovų pozicijai išsiaiškinti bei argumentams įvertinti. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Atsakovė UAB „Ferikas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų 1 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės apeliacinį skundą surašė advokato padėjėjas T. T., tačiau atsiliepimas yra pasirašytas pačios atsakovės direktoriaus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, jog atsiliepimą pasirašė atsakovės įgaliotas asmuo, todėl šiuo atveju spręstina tik dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog už advokato padėjėjo darbą sumokėjo 1 400 Lt (t. 2, b. l. 105). Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį priėmimo (CPK 301 str. 1 d., 315 str., 318 str.), todėl teisės atstovaujamojo vardu surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str., 59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pasirašymą (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Todėl atsakovės UAB „Ferikas“ prašymas priteisti iš ieškovų 1 400 Lt atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas.

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. G. esmė... 4. Ieškovai ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3, 100) prašė pripažinti negaliojančiais... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovas D. F. ir ieškovų atstovė advokatė K. G. apeliaciniu skundu (t. 2,... 9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Atsakovė UAB „Ferikas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l.... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiais... 13. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Kauno rajono apylinkės... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai... 15. Teisėjų kolegija laiko neteisingu, todėl atmestinu apeliacinio skundo... 16. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų skundo motyvus, jog teismas... 17. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas nenagrinėjo... 18. Teisėjų kolegija spręsdama dėl aukščiau minėtų apeliantų skundo ir... 19. Teisėjų kolegija vertina, jog apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovės... 20. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl apeliacinio skundo... 21. Dėl ieškovų prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 22. Ieškovai prašė bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. LR CPK... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Atsakovė UAB „Ferikas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti...