Byla 2A-1392-436/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-571-329/2017 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jo panaikinimo bei įpareigojimo vykdyti kredito sutartį, kredito sutarties 4.1. punkto panaikinimo, trečiasis asmuo antstolė S. Ž., instirucijos, teikiančios išvadą byloje institucijos Valstybinė vartotojų teisių pasaugos tarnyba, Lietuvos bankas.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilęs dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovė E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti vienašališką atsakovės AB Šiaulių bankas Kredito sutarties Nr. B-2007-1978-18, sudarytos 2007 m. spalio 25 d. tarp E. N. ir AB Šiaulių bankas, nutraukimą neteisėtu ab initio bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį; panaikinti nurodytos sutarties 4.1. punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą. Ieškovė nurodė, kad Kredito sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 57 970 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti – asmeniniam būstui gyvenamajam namui statyti. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovė teigė, kad nėra gavusi iš atsakovės jokio įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo ir tik iš www.evarzytines.lt bei antstolės S. Ž. patvarkymo dėl viešųjų varžytinių paskelbimo sužinojo, kad sutartis yra nutraukta, o ieškovei nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas parduodamas. Be to, tarp šalių pasirašytos sutarties bendrosios dalies 4.1. punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų, Bankas turi teisę nutraukti Kredito sutartį prieš 14 darbo dienų raštu apie tai įspėjęs Kredito gavėją. Tačiau atsakovė nutraukė Sutartį apie tai neinformavusi ieškovės, ieškovei nebuvo suteiktas papildomas terminas pradelstiems mokėjimams sumokėti. Atsakovė AB Šiaulių bankas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio ieškovei pradėjus netinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, bankas padėjo spręsti ieškovės finansines problemas, koregavo kreditavimo sutartį, sudarė palankesnį, atitinkantį ieškovės finansines galimybes, kredito grąžinimo grafiką. Tačiau ieškovė ir toliau nesugebėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų bankui, o įsiskolinimo suma didėjo. Bankas siuntė ieškovei ne vieną pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo pasekmių, o ieškovei nereaguojant, 2010 m. spalio 25 d. nutraukė kreditavimo sutartį. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti kreditavimo Sutarties 4.1 punktą, atsakovė nurodė, kad apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą su įspėjimu, jog ieškovei nepadengus įsiskolinimo, bankas nutrauks sutartį, ieškovė buvo informuota 2010 m. balandžio 15 d. banko raštu Nr. 277 ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. banko raštu Nr. 555, o Sutartį su ieškove bankas nutraukė tik 2010 m. spalio 25 d. Taigi, bankas niekada nereikalavo ieškovės grąžinti kreditą ar padengti įsiskolinimą per 14 dienų, nors tai ir buvo numatyta Sutarties 4.1 p. Dėl to atsakovė mano, kad banko elgesys buvo atsakingas, sąžiningas ir protingas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais: Tarp šalių sudaryta Būsto kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl jai taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Vertinant vienašališko sutarties nutraukimo galimybes vartotojų teisių aspektu, teismas pažymėjo, kad bankas ieškovės atžvilgiu nėra pasinaudojęs Sutarties 4.1 punkto nuostatoje įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka (nėra pareikalavęs ieškovės sumokėti skolą per 14 dienų ir, ieškovei neįvykdžius prievolės, per 14 dienų nuo įspėjimo nutraukęs Sutartį), todėl nėra pagrindo kvestionuoti šios sąlygos sąžiningumą ar pagrįstumą ir nėra jokio pagrindo šią sutarties sąlygą naikinti. Ieškovė pati nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, kad sutartis būtų išsaugota, sutartį pažeidė iš esmės. 2010 metais iki sutarties nutraukimo ieškovė atliko tik tris mokėjimus. Pranešimai apie įsipareigojimų nevykdymą buvo siunčiami registruotais laiškais ir ieškovei įteikti tinkamai. Apie tai, kad sutartis nutraukta ir pradėtas išieškojimas ieškovei buvo žinoma ir dėl atsakovės iniciatyva užvestos civilinės bylos dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas be pagrindo netenkino ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo ieškovės reikalavimus jai nedalyvaujant, nors neatvykimo į posėdį priežastis buvo jos liga. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė apie sutarties nutraukimą žinojo. Ieškovė tvirtina, kad ji apie sutarties nutraukimą pagal sutartyje numatytus reikalavimus informuota nebuvo. Teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei net ir po sutarties nutraukimo. Ieškovės nesumokėta kredito dalis atsakovei sutarties nutraukimo momentu nebuvo didelė, todėl nutraukti sutartį buvo neproporcinga priemonė. Todėl teismas be pagrindo vertino, kad ieškovės padarytas sutarties pažeidimas buvo esminis. Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus: Teismas pagrįstai ieškovės neatvykimo priežasties nelaikė svarbia ir išnagrinėjo bylą be ieškovės. Ieškovė buvo dalyvavusi parengiamajame teismo posėdyje ir išsakiusi savo poziciją, kituose teismo posėdžiuose dėl nežinomų priežasčių ieškovė nedalyvavo, todėl teismas, gavęs ieškovės prašymą pagrįstai sprendė, kad bylą galima išnagrinėti ir nedalyvaujant ieškovei, o jos neatvykimo priežastis buvo pagrindas pripažinti nesvarbiomis. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei apie kredito sutarties nutraukimą buvo žinoma ir tinkamai pranešta. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pati nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nemokėjo įmokų nustatytais terminais, todėl kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teismo sprendimą skundžia iš esmės dviem pagrindais: 1) dėl procesinės teisės normų pažeidimo netinkamai taikant CPK 246 straipsnio 1 dalį (dėl neatvykimo į teismo posėdį pasekmių) bei 2) dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CK 6.217 – sutarties nutraukimas, 6.217 str. 1 d. – pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą tvarka, CK 6.200 str. 2 d. – sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai). Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

13Dėl teismo teisės nagrinėti ir išspręsti bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovui Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar nebuvo pažeistos ieškovės teisės pirmosios instancijos teismui išsprendus bylą iš esmės, kai teismo posėdyje nedalyvavo pati ieškovė, pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji negalėjo dalyvauti dėl staiga užklupusios ligos. Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį, pirma, ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir antra, teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. Taip pat šioje teisės normoje yra nustatyti atvejai, kada paprastai nelaikoma, jog priežastis, dėl kurios ieškovas ar jo atstovas neatvyksta į teismo posėdį, nelaikoma svarbia (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2015). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi susirgo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė savo poziciją aiškiai išdėstė savo procesiniuose dokumentuose ir parengiamajame teismo posėdyje, iš keturių surengtų teismo posėdžių dalyvavo tik viename iš jų, dėl kokių priežasčių neatvyko į kitus teismo posėdžius ji netgi nepranešė, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs nurodytas faktines aplinkybes, turėjo pagrindą spręsti, kad bylą galima išnagrinėti be ieškovės dalyvavimo laikant jos neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis. Pažymėtina, kad civilinis procesas turi būti koncentruotas ir ekonomiškas (CPK 7 str.). Remiantis sisteminiu CPK aiškinimu, CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai paprastai nelaikoma, jog priežastis, dėl kurios ieškovas ar jo atstovas neatvyko į teismo posėdį, nelaikomos svarbiomis (tarp jų ir liga), reiškia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo taikymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007). Nors teismų praktikoje pasisakoma, kad aiškinant ir taikant šį principą, kartu negali būti paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisingumo esmė, nagrinėjamu atveju CPK 156 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, neužkerta kelio teisingumui įgyvendinti ir kitais būdais, pvz., paduodant apeliacinį skundą ir peržiūrint neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės neatvykimo į teismo posėdį svarbą, pažeidė proceso teisės normas, atmestini kaip nepagrįsti.

14Dėl pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą Nagrinėjamu atveju sudarydamos Kredito sutartį šalys susitarė, kad bankas (atsakovė) turi teisę nutraukti Kredito sutartį prieš 14 darbo dienų raštu apie tai įspėjęs Kredito gavėją kai Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų (Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1. p.). Vadovaujantis Kredito sutarties nuostatomis, visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas vykdant sutartį įteikiami šaliai pasirašytinai, siunčiant paštu arba faksu (Kredito sutarties bendrosios dalies 9.4. p.). Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti tinkamu ir sukeliančiu jame nurodytus teisinius padarinius atsakovės pranešimus apie susidariusius įsiskolinimus taip pat pranešimą apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, nurodydama, kad ji nėra tokių pranešimų gavusi. Sprendžiant klausimą, ar Kredito sutartis buvo nutraukta laikantis nustatytų reikalavimų, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, svarbu pažymėti, kad sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 str.). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 str. 2 d.). Net ir nutraukiant sutartį, jos šalims išlieka pareiga bendradarbiauti, elgtis sąžiningai, sutartis negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnyje išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą) privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuoti pranešimo įteikimo būdai ir tvarka, šalims paliekama laisvė juos nustatyti sutartyje. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 15 d. atsakovės pranešimas Nr. 277 Dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo, ieškovei įteiktas 2010 m. balandžio 16 d. per šeimos narį (b. l. 70-71); 2010 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės pranešimas Nr. 555 Dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo, ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo įteiktas asmeniškai 2010 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 73-74); 2010 m. spalio 25 d. atsakovės pranešimas apie vienašališką kreditavimo Sutarties nutraukimą ieškovei, jos sutuoktiniui ir įkeisto turto savininkei buvo įteiktas asmeniškai 2010 m. spalio 26 d. (b. l. 77). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė buvo tinkamai informuota tiek apie Kredito sutarties pažeidimą, tiek ir apie šio pažeidimo teisinius padarinius, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog bankas nustatyta tvarka jos neinformavo apie sutarties vienašališką nutraukimą, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

15Dėl Kredito sutarties sąlygų, įtvirtinančių banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, atitikties sąžiningumo reikalavimams Apeliaciniame skunde taip pat keliamas Kredito sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu pagrįstumo klausimas, nurodant, kad Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl jos nutraukimas vertintinas sąžiningumo ar silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisių apsaugos aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nutartyje ir konstatuota, jog atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie Kredito sutarties nutraukimą (laikėsi sutartyje nustatytos informavimo tvarkos), svarbu įvertinti, ar sutarties nuostatos, kurių pagrindu ji vienašališkai nutraukta, atitinka teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau vertino, kad jos nutraukimo tvarka, numatyta sutarties 4.1 punkte nebuvo taikyta, todėl dėl jos nesąžiningumo nebuvo pagrindo spręsti. Su tokiais teismo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad CK 6.188 straipsniu į nacionalinę teisę buvo perkeltos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13) nuostatos. Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas numatyti standartines sąlygas, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Ši norma įgyvendinta CK 6.188 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi, pagal šią normą nesąžiningomis, be kita ko, laikomos tokios sąlygos, kurios nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CPK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas, sprendžiant apie sąlygų sąžiningumą, kaip tai suprantama pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, negali priklausyti nuo to, ar ši sąlyga faktiškai buvo taikyta (Teisingumo Teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo B. P. SA prieš J. G. G., C-421/14, 73 punktas; 2015 m. birželio 11 d. nutarties B. B. V. A., SA prieš F. Q. U., M. I. S. G., C-602/13, 50 ir 54 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Jei sutartyje įtvirtinti vienašalio jos nutraukimo pagrindai pripažįstami nesąžiningais ir negaliojančiais, šalies teisė nutraukti sutartį nustatoma vertinant, ar egzistavo CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindai. Kaip jau nurodyta, ginčo Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1. punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų, Bankas turi teisę nutraukti Kredito sutartį prieš 14 darbo dienų raštu apie tai įspėjęs Kredito gavėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta sutarties sąlyga vertintina kaip suteikianti teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Kredito sutartį prieš terminą ieškovei praleidus bet kurį mokėjimą ar jo dalį, o įstatymo pagrindu ji tokią teisę įgytų tik dėl netinkamo griežtesnių reikalavimų, neatitinkančių ieškovės prievolių pagal sutartį, vykdymo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalių sudarytoje Kredito sutartyje įtvirtintas ginčijamas vienašalis sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus, nes pastato ją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis. Toks nurodytų aplinkybių vertinimas atitinka ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017). Nurodyti argumentai sudaro prielaidas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti Kredito sutarties sąlygą dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžininga ir negaliojančia nuo Kredito sutarties sudarymo dienos. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, tenkinant ieškovės reikalavimą iš dalies, pripažįstant Kredito sutarties sąlygą dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą pagal sutarties bendrosios dalies 4.1 punktą nesąžininga ir negaliojančia nuo Kredito sutarties sudarymo dienos (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tenkinus nurodytą ieškovės reikalavimą, tai per se (savaime) nereiškia, jog kiti jos reikalavimai – pripažinti vienašališką Kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę atnaujinti Kredito sutarties galiojimą turėtų būti tenkinami.

16Dėl Kredito sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui Kaip nurodyta nutarties 23 punkte, tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.209 straipsnio 3 dalį, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pradelsė nedidelę sutartinių prievolių dalį, tačiau įmokos nuo 2010 metų buvo mokamos pastoviai praleidžiant mokėjimo terminus; ieškovės pageidavimu sutartis buvo keičiama išdėstant mokėjimus jai palankesne tvarka; bankas, prieš nutraukdamas sutartį, ieškovei tris kartus nustatė papildomus, pakankamai ilgus terminus įsiskolinimams padengti; nuo pirmojo įspėjimo 2010 m. balandžio 15 d. iki sutarties nutraukimo praėjo daugiau kaip pusė metų; šiuo metu ieškovės finansinė padėtis nėra gera, tą patvirtina kiti turimi skoliniai įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jei Kredito sutartis bus atnaujinta, ji bus tinkamai ir laiku vykdoma. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi, nes ji (kaip kredito įstaiga) tikėjosi, jog prievolė bus vykdoma laiku, banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, vėlesnis ieškovės elgesys nemokant

17bankui įmokų nuo bylos iškėlimo teisme, jos finansinė padėtis leido teismams daryti išvadą, kad ji ir toliau nevykdys atnaujintos Kredito sutarties. Pati ieškovė nebuvo aktyvi bendradarbiaudama su banku, per 2010 metų laikotarpį įmokas mokėjo tik tris kartus, į banko pranešimus nereagavo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė byloje reiškė du reikalavimus: 1) pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti vykdyti sutartį bei 2) pripažinti sutarties sąlygą dėl vienašališko sutarties nutraukimo neteisėta. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį patenkinus iš dalies (pagal reikštų reikalavimų apimtį, - 15 proc.), atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo kaip vartotoja byloje dėl reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.)., o mokėtinas žyminis mokestis byloje sudarytų 108 Eur, 15 proc. žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 16,20 Eur priteistina iš atsakovės (108 Eur × 0,15). Nustačius, kad atsakovė pirmosios insatncijos teisme patyrė 870 Eur atstovavimo išlaidų, 85 proc. šių išlaidų atsakovei priteistina iš ieškovės (739,50 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) Pripažinus, kad dalis ieškovės apeliacinio skundo taip pat buvo pagrįsta, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 15 proc. žyminio mokesčio, mokėtino ieškovės už apeliacinį skundą, t. y. 16,20 Eur. Atsakovei pateikus atstovavimo išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius įrodymus, 85 proc. šių išlaidų atskaovei priteistina iš ieškovės – 280,50 Eur (330 Eur x 85 proc.) Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų suma sudaro mažesnį už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, CPK 96 str. 6 d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

20Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti 2007 m. spalio 25 d. kredito sutarties Nr. B-2007-1978-18 bendrosios dalies 4.1 punkto sąlygą dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžininga ir negaliojančia nuo kredito sutarties sudarymo dienos, ir ieškinį šioje dalyje tenkinti.

21Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovės E. N. (a. k. ( - ) atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui (j. a. k. 112025254) 1 020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

23Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko (j. a. k. 112025254) valstybės naudai 32,40 Eur (trisdešimt du Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilęs dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 22 d.... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Dėl teismo teisės nagrinėti ir išspręsti bylą iš esmės nedalyvaujant... 14. Dėl pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą Nagrinėjamu atveju... 15. Dėl Kredito sutarties sąlygų, įtvirtinančių banko teisę vienašališkai... 16. Dėl Kredito sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui Kaip... 17. bankui įmokų nuo bylos iškėlimo teisme, jos finansinė padėtis leido... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė byloje reiškė du reikalavimus: 1)... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą... 21. Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo... 22. Priteisti iš ieškovės E. N. (a. k. ( - ) atsakovei akcinei bendrovei... 23. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko (j. a. k.... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....