Byla 2A-1170-221/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), sekretoriaujant S. M., dalyvaujant apeliantėms J. D., Ž. P., E. P., jų atstovei advokatei K. R., atsakovams R. P., V. P., jų atstovei advokatei S. Ž., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. S.-Ambrazienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. D., Ž. P., E. P., J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. D., Ž. P., E. P., J. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. P., R. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Inventora“ dėl 2010 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo, žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto panaikinimo, kadastrinių matavimų plano panaikinimo, žemės sklypų ribų nustatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai J. D., Ž. P., E. P., J. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (2 t., 49-56 b.l.), prašydami panaikinti 2010 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž7-57; panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0011:086, 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Inventora“ parengtą žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti žemės sklypo Nr. 5250/0011:086 kadastrinių matavimų planą, parengtą UAB „Inventora“ 2008 m. lapkričio 28 d., suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju 2010 m. liepos 26 d.; nustatyti, kad riba tarp J. D. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir R. P. ir V. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), yra tarp posūkio taškų 8-9-10 pagal UAB „NTF“ parengtą 2008 m. liepos 21 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0011:202, planą, kur taško 8 koordinatės yra x 6084177,91, y 483817,13, taško 9 koordinatės yra x 6084157,48, y 483739,81, taško 10 koordinatės yra x 6084156,82, y 483736,88; nustatyti, kad riba, tarp Ž. P., E. P. ir J. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0011:236, ir R. P. ir V. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0011:086, yra tarp posūkio taškų 5 ir 6 pagal UAB „NTF“ parengtą 2007 m. kovo 13 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0011:236, planą, kur taško 5 koordinatės yra x 6084197,86, y 483913,96, o taško 6 koordinatės yra x 6084177,91, y 483817,13.

5Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei J. D. nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ieškovams Ž. P., E. P. ir J. P. - žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ). Šie sklypai ribojasi su atsakovams V. P. ir R. P. priklausančiu žemės sklypu Nr. 111-1, kadastrinis Nr. ( - ). Ieškovams priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. 2006 metų pabaigoje ieškovai kreipėsi į UAB „NTF“ dėl jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų. Ieškovės J. D. kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis 2005 m. liepos 11 d. planu, suderintu su Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi, kurio pagrindu sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2006 m. birželio 9 d. GIS duomenimis iš centrinės duomenų bazės, patvirtinančiais jos sklypo ribas, žemės reformos žemėtvarkos projektu, kurio pagrindu buvo atliktas 2005 m. liepos 11 d. planas, bei suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), sklypas buvo matuojamas vietoje. Analogiškai buvo atliekami ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), matavimai. Tik buvo remtasi 1995 m. spalio 4 d. laikinu žemės sklypo planu. Atlikus žemės sklypų kadastrinių matavimų išankstinę patikrą, paaiškėjo, kad žemės sklypų ribos persidengia su R. P. ir V. P. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribomis. Natūroje visiems trims sklypams neužtenka žemės ploto, kuris atitiktų Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypų plotus. 2010 m. liepos 2 d. skundu ieškovė J. D. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama įvertinti esamą planinę medžiagą. Tačiau iš 2010 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 3B-(12.5)-D-614-9 tapo aišku, kad, gavęs ieškovės skundą, 2010 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. Ž7-57 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinius duomenis, taip pat buvo suderintas šio žemės sklypo kadastrinių matavimų planas. Ieškovė J. D. per atstovę ginčijamą įsakymą gavo 2010 m. rugsėjo 21 d. Minėtas administracinis aktas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, taip pat naikintinas ir žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinių matavimų planas, parengtas UAB „Inventora“ 2008 m. lapkričio 28 d., suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju 2010 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė ginčijamą sprendimą, kai dar Nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos nebuvo išnagrinėtas ieškovės J. D. skundas, neištirtos visos reikšmingos su įsakymo priėmimu susijusios ir skunde nurodytos aplinkybės. Tikslinant sklypo kadastrinius duomenis šio sklypo šiaurinė riba buvo paslinkta į ieškovų sklypų pusę tuo pažeidžiant jų teises bei teisėtus interesus. Dėl nurodytos priežasties ieškovams likęs plotas yra daug mažesnis negu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai. Remiantis 2005 m. liepos 11 d. žemės sklypo planu, parengtu VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, patvirtintu Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, ieškovės žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Tačiau į minėtą planą atsižvelgta nebuvo, žemės sklypus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) skirianti riba įbraižyta nesant jokio dokumentais patvirtinamo pagrindo. Ieškovų Ž. P., E. P. ir J. P. žemės sklypo ribos buvo pažymėtos laikinajame žemės sklypo plane, patvirtintame 1995 m. spalio 4 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Šis planas visiškai atitinka ieškovės J. D. turimo sklypo planą bei jame nurodytas gretimų sklypų ribas. Nuo šio plano skiriasi tik atsakovams priklausančio sklypo planas, kuris skiriasi ir nuo pirminių abrisų. Pažymi, kad A. P. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), planas nekilnojamojo turto registre buvo pažymėtas 2001 m. spalio 3 d., o atsakovų žemės sklypo planas, rengtas 1999 m. spalio 12 d. (nesuderintas su žemėtvarkos skyriumi) buvo nekilnojamojo turto registre pažymėtas tik 2003 m. lapkričio 27 d., todėl reikia vadovautis anksčiau parengtu žemės sklypo planu, pagal kurį ir privalėjo būti parengti kadastriniai matavimai. Žemės sklypo planine medžiaga negalima remtis dėl akivaizdžių procedūrinių trūkumų. Rengiant žemės sklypo Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinių matavimų planą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ reikalavimai, dėl ko naikintinas žemės sklypo 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Inventora“ parengtas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas. Ieškovai UAB „Inventora“ raštą apie tai, kad bus atliekami gretimo sklypo kadastriniai matavimai bei ribos bus ženklinamos vietoje gavo 2009 m. gegužės 20 d. Šiame rašte buvo nurodyta, kad sklypo ribų parodymas vyks 2008 m. birželio 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra surašytas 2008 m. lapkričio 28 d. Ieškovams suderinti jis atsiųstas 2010 m. balandžio 26 d. Byloje yra pateikti du skirtingi žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas privalėjo nederinti tokio paženklinimo akto. Atsakovų pateikta į bylą kadastrinių matavimų byla neatitinka Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 64 punkto reikalavimų – nėra pridėti reikalaujami kadastro duomenų bylos dokumentai. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Inventora“ parengtas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas naikintinas. UAB „NTF“ yra parengusi žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ) ir ( - ), planus su ribomis, kurios buvo nustatytos ieškovų žemės sklypų planuose. Šių žemės sklypų ribos yra nurodytos valstybinėje LKS-1994 sistemoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu (2 t., 191-203 b. l.) ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovų 3 000,00 Lt už advokato pagalbą atsakovams V. P. ir R. P. bei 124,00 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas sprendime nurodė, kad teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovų 1999 m. spalio 12 d. žemės sklypo planas atitinka 1992 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą bei jo pagrindu sudarytą lauko brėžinį (abrisą) pagrįstai ir teisėtai įtakojo kitus atsakovų atliktus procedūrinius veiksmus. UAB „Inventora“ 2008 m. lapkričio 28 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus bei parengė šio žemės sklypo planą. Šios procedūros metu nustatyta, kad, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ploto paklaida (0,2881 ha) yra didesnė už maksimalią leistiną ploto paklaidą (0,2098 ha). Todėl Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/22192) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.) 2010 m. liepos 26 d. Nr. Ž7-57. Šiuo įsakymu buvo patikslinti kadastro duomenys ir nustatyta, kad atsakovai R. P. ir V. P. dėl trūkstamo 0,2881 ha žemės ploto bus įrašyti į eilę dėl žemės ploto suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Pagal 2008 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą žemės sklypo ribos nustatytos dalyvaujant savininkams R. P., V. P., ieškovams Ž. P., J. P., E. P.. Ieškovė J. D. nedalyvavo ir tikėtina jai nebuvo žinoma apie ribų paženklinimą. Tik 2010 m. gegužės 12 d. ieškovė J. D. pareiškė nesutikimą dėl sklypo ribų, kai jai buvo išsiųstas ribų paženklinimo aktas. Tačiau asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos ankstesniuose pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis aktas surašytas netinkamai ir vien dėl ieškovės J. D. nedalyvavimo turi būti panaikintas. Teismas byloje nustatė aplinkybę, kad ieškovės J. D. 2005 m. liepos 11 d. žemės sklypo planas yra ydingas, nes neatitinka pirminių žemės sklypo ribų. Todėl pagal ieškovų pateiktą sklypo ribų plano projektą akivaizdžiai būtų pažeisti atsakovų V. P. ir J. P. teisės ir teisėti interesai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovai J. D., Ž. P., E. P., J. P. apeliaciniame skunde (3 t., 1-12 b. l.) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:

101. Iš byloje esančios planinės medžiagos matyti, kad M. D. (iš kurios žemės sklypą įgijo J. D.) abrise ir M. D. žemės sklypo plane ribų linijų ilgiai yra vienodi. Teismo išvados, kad ribų linijų ilgiai neatitinka abriso duomenų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Abrise nurodytos ribos nėjo tiesiai, todėl visiškai nepagrįstai teigiama, kad planas neatitiko abriso grafinių duomenų. Atsakovų parengtas 1999 m. spalio 12 d. planas nėra suderintas su žemėtvarkos skyriumi, jame nėra privalomų plane rekvizitų. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovo abrise jų žemės sklypo kraštinių nežymi stačių kampų ženklas, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad sklypo riba ėjo tiesiai, kadangi jokių natūralių riboženklių, iš kurių išsidėstymo būtų galima spręsti apie tiesias linijas, abrisuose nėra nurodyta. Byloje liko neįvertinti NTF parengti paaiškinimai bei grafinė medžiaga, kad pagal abrisus neįmanoma nustatyti aiškių ir tikslių žemės sklypo ribų. Teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovų abrise netgi nėra nurodyta sudariusio asmens pavardė.

112. Teismas sprendimą priėmė remiantis dviejų bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų L. U. ir J. A. parodymais, visiškai neaptardamas kitų rašytinių įrodymų, esančių byloje.

123. Teismas, vertindamas šalių žemės sklypų planinę medžiagą, pasisakė tik dėl ieškovės J. D. valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0011:202. Kitų ieškovų planinė medžiaga nebuvo vertinta, jų pareikštas reikalavimas ieškinyje dėl žemės sklypo ribų nustatymo byloje iš viso liko neišnagrinėtas.

134. Ieškovų Ž. P., E. P. ir J. P. žemės sklypo ribos buvo pažymėtos laikinajame žemės sklypo plane, patvirtintame 1995 m. spalio 4 d. Kauno rajono žemėtvarkos. Šis planas visiškai atitinka ieškovės J. D. turimo sklypo planą bei jame nurodytas gretimų sklypų ribas. Šių ieškovų žemės sklypų planuose žemės sklypo konfigūracija niekada nekito, jų sklypo ribos anksčiausiai buvo pažymėtos nekilnojamojo turto registre, o planas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

145. Aplinkybė, kad 1999 m. spalio 12 d. plane atsakovų žemės sklypo ilgiai neviršija abrise nurodytų sklypų ilgių, yra šiai bylai nereikšminga, kadangi ieškinyje šiuo pagrindu ieškovai atsakovo žemės sklypo plano neginčijo. Atsakovų žemės sklypo ribos 1999 m. spalio 12 d. plano pagrindu kadastro žemėlapyje buvo įregistruotos 2003 m. lapkričio 27 d., o ne 2005 m. liepos 25 d., todėl neaišku, kokiais įrodymais rėmėsi teismas, darydamas tokias išvadas.

156. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių J. A. sprendime suteikia liudytojos statusą, nors ji byloje atstovavo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

167. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų 1999 m. spalio 12 d. plano, iš esmės neišnagrinėjo nė vieno argumento dėl šio plano trūkumų, neatsižvelgė į tai kad nė viena iš teismo nurodytų atstovių negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių atsakovų planas yra su esminiais formos trūkumais. R. P. ir V. P. priklausančio žemės sklypo planas nėra suderintas su Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi.

178. Iki 2007 metų rudens ginčo žemės sklypai faktiškai nebuvo naudojami, todėl nė vienas iš liudytojų negalėjo žinoti faktinių jų ribų, kadangi jų neskyrė jokie aiškūs riboženkliai. Liudytojas L. S. patvirtino reikšmingas bylai aplinkybes, kad VĮ Registrų centras atsisakė derinti išankstinėje patikroje ir atsakovų kadastrinius matavimus. Tačiau šie kadastriniai matavimai buvo atlikti nepaisant VĮ Registrų centras atsisakymo. Liudytojas L. S. patvirtino, kad prie kranto faktinio naudojimo nesimatė, todėl akivaizdu, kad sklypų ribos niekada nebuvo aiškios. Skirtingai nei įvertino teismas, liudytojas G. D. taip pat patvirtino kelias reikšmingas bylai aplinkybes.

189. Ieškovų Ž. P., E. P., J. P. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), žemės plotas yra 0,38 ha. Po atliktų atsakovų kadastrinių matavimų, jiems trūksta 0,0638 ha. Po atsakovo kadastrinių matavimų, šių ieškovų žemės sklypo kraštinės atitinkamai sumažėja dešinė – 39,09 kv. m, kairė – 21, 44 kv. m. Taigi, kairė kraštinė sutrumpėja daugiau nei 15 metrų.

1910. J. D. žemės sklypas po atsakovo parengtų kadastrinių matavimų sumažėja 1409 kv. m, kai leistina paklaida yra 0,0466 ha, t. y. daugiau kaip tris kartus ploto skirtumas viršija leistiną paklaidą. Taigi, vietoje 8374 kv. m J. D. tenka 6965 kv. m.

2011. Ginčijamas įsakymas, kuriuo patikslinti žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), kadastriniai duomenys prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tikslinant sklypo kadastrinius duomenis šio sklypo šiaurinė riba buvo paslinkta į ieškovų sklypų pusę tuo pažeidžiant jų teises bei teisėtus interesus. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjams natūroje likęs plotas yra daug mažesnis negu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai.

2112. Rengiant žemės sklypo planą buvo pažeistos kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo visiškai nesivadovauta nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodytomis žemės sklypų ribomis, riba skirianti ieškovų ir atsakovų žemės sklypus įbraižyta ne pagal kadastro žemėlapį.

2213. Teismas neįvertino dalies byloje surinktų įrodymų, ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų nevertino visiškai, liudytojų parodymus tik išvardino, tačiau neatliko jų analizės, L. U. ir J. A. parodymams neteisėtai teikė didesnę įrodomąją galią, teismo išvados yra nemotyvuotos.

2314. Ieškovai UAB „Inventora“ raštą apie tai, kad bus atliekami gretimo sklypo kadastriniai matavimai bei ribos bus ženklinamos vietoje gavo 2009 m. gegužės 20 d. Šiame rašte buvo nurodyta, kad sklypo ribų parodymas vyks 2008 m. birželio 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra surašytas 2008 m. lapkričio 28 d., t. y. anksčiau, nei ieškovai buvo informuoti apie ribų žymėjimą vietoje.

2415. Gavę žemės sklypo paženklinimo aktą, ieškovai motyvuotai savo nesutikimo su sklypo ribomis argumentus bei pastabas nurodė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte. Jokio atsakymo į pateiktas pastabas nebuvo.

2516. Byloje yra pateikti du skirtingi žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai. Paženklinimo aktuose yra nurodyta, kad M. D. atsisakė pasirašyti, kai ji jau seniai nėra žemės sklypo savininkė. Duomenų apie J. D. akte nenurodyta.

2617. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo ieškinio dviejų reikalavimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

2718. Pagal ieškovų ir atsakovų nuosavybės įsigijimo dokumentus nei ieškovams, nei atsakovams nėra pakankamai žemės ploto, kad suformuoti sklypus, atitinkančius jų nuosavybės teise turimą plotą.

28Atsakovai V. P. ir R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t., 19-26 b. l.) prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais argumentais:

291. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams ir atsakovams priklausančių sklypų riba teisinga tokia, kaip buvo atkurta nuosavybės teisės, kas atitinka šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruotoms riboms pagal UAB „Inventora“ 2008 m. lapkričio 28 d. parengtą planą. Šalims nuosavybės teisė į žemę buvo atkuriama natūra pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl labai svarbu nustatyti iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribas.

302. Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, apklausinėjo liudytojus, išsiaiškinant aplinkybes, kaip buvo atlikti žemės sklypų matavimai atkuriant nuosavybes teises, kaip buvo žeme naudojamasi, kokia buvo sklypus skirianti riba ir t.t.. Pažymi, kad A. S. P. žemės sklypas vietoje buvo paženklintas 1992 m. lapkričio 2 d. ir sklypo ribos pažymėtos riboženkliais. Ši aplinkybė akivaizdi iš prijungtoje byloje Nr. 450 esančio ribų parodymų ir paženklinimo akto.

313. M. D. žemės sklypo ribos buvo paženklintos tik 1995 m. balandžio 25 d., kas akivaizdu iš 1995 m. balandžio 25 d. ribų parodymų ir paženklinimo akto.

324. Tiek 2008 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktas, tiek planas parengtas pagal įstatymų reikalavimus. 1995 m. balandžio 25 d. buvo parengtas žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymų ir jų paženklinimo vietoje aktas, ir pateiktas žemės matavimo abrisas, iš kurių matyti, kad ginčo sklypo linija eina tiesiai, o ne įstrižai. Pabrėžtina, kad su tokiomis ribomis sutiko 1992 m. lapkričio 2 d. ir 1993 m. balandžio 30 d. buvę žemės sklypų Nr. ( - ) ir ( - ) savininkai. Svarbu yra tai, kad šių 1992-1995 m. aktų ieškovai neginčija.

335. Nustačius faktinę aplinkybę, kad A. S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą pagal iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribas, kurios teisingai įregistruotos VĮ Registre, nebeliko pagrindo laikyti pažeistomis kitų ieškovų teises.

346. A. S. P. parengtas žemės sklypo planas kadastro žemėlapyje įbraižytas 2003 m. lapkričio 27 d., tuo tarpu M. D. žemės planas kadastro žemėlapyje pažymėtas 2005 m. liepos 25 d.

357. Tai, kad teismas neteisingai nurodė byloje apklaustos J. A. statusą nedaro teismo sprendimo negaliojančiu.

368. Faktinės ieškovų žemės sklypo ribos niekuomet nesikeitė ir šios aplinkybės ieškovai neįrodė. Tas faktas, kad atkuriant nuosavybės teises netiksliai buvo paskaičiuotas ieškovų žemės sklypo plotas, kas atsitiko ir su atsakovų sklypu, nereiškia neteisėto atsakovų žemės sklypo suformavimo. Ploto trūkumas yra išsprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl skundo argumentai dėl ieškovų sklypų paklaidos yra nereikšmingi šioje byloje.

379. Vienas iš grąžintų S. A. P. sklypų buvo 4,40 ha ploto sklypas, registro Nr. ( - ). Tokio dydžio sklypas buvo įregistruotas atsakovų mamos vardu ir tokio dydžio sklypas buvo padovanotas atsakovams. Tačiau atlikus kadastrinius matavimus sklypas sumažėjo iki 4,1119 ha ploto, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai.

3810. M. D. su parodytomis-paženklintomis žemės sklypo ribomis, plotu ir kitais kadastro duomenimis sutiko pasirašydama žemės sklypo parodymų-paženklinimo akte. Su tokiomis ribomis sutiko ir kitų žemės sklypų Nr. ( - ) ir ( - ) savininkai, pasirašydami 1992 m. lapkričio 2 d. ir 1993 m. balandžio 30 d. žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktuose.

3911. Kadastrinius matavimus atlikęs asmuo L. S. patvirtino, jog atliekant matavimus, buvo metaliniai riboženkliai ir aiškus faktinis naudojimasis, tarp savininkų palikta ežia, griovelis, kuris susiformavęs natūraliai dėl skirtingų savininkų priežiūros ypatumų, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pradžioje matavimai sutapo, matavimus darė kiti asmenys.

4012. Tiek matininkas L. S., tiek byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovai buvo informuoti apie būsimus matavimus bei papildomai aktas buvo siunčiamas suderinimui ieškovams.

4113. Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas turėjo nustatyti žemės sklypo ribas. Teismui nustačius aplinkybes, kad atsakovų žemės sklypas suformuotas tinkamai, nebeliko pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.

42Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t., 30-33 b. l.) prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

431. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinė, todėl nepasisakys dėl apeliantų išdėstytų motyvų, susijusių su žemės sklypų ribos nustatymu tarp ginčo šalių.

442. Kauno rajono apylinkės teismas byloje tinkamai nustatė, jog riba, skirianti ieškovų ir atsakovų sklypus, buvo nustatyta asmenų parodymų pagrindu natūra atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę ir tuo metu su žemės sklypo ribomis sutiko visi besiribojančių sklypų savininkai. Tai yra ypač reikšminga aplinkybė šioje byloje.

453. Atsakovų žemės sklypas ribojasi tiek su J. D., tiek su Ž. P., E. P. bei J. P. sklypais, t. y. turi bendrą kraštinę. Todėl akivaizdu, jog atsakovų žemės sklypo kraštinių ilgių analizė yra tiesiogiai susijusi su pareikštais reikalavimais bei ieškovų žemės sklypų planais.

464. Visiškai nepagrįsti yra apeliantų argumentai, jog jokios griovos tarp ieškovų ir atsakovų sklypų nėra. Tai, jog griova egzistuoja, pagrindžia liudytojų parodymai, byloje esančios foto nuotraukos bei ieškovų pateiktas ir 2011 m. spalio 5 d. prie bylos prijungtas 2011 m. rugsėjo 27 d. NTF parengtas Topografinis planas M 1:500.

475. Ieškovų atstovai buvo nuvykę į vietą bei išreiškė savo nesutikimą su atsakovų sklypo ribomis. Visa tai įrodo, jog ieškovai buvo informuoti apie vykusius darbus, buvo supažindinti su besiribojančio sklypo ribomis, jiems buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę bei prieštaravimus, kuo jie pasinaudojo.

486. Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž7-57 dėl atsakovų sklypo kadastro duomenų nustatymo buvo priimtas 2010 m. liepos 26 d., tuo metu ieškovai buvo informuoti bei išreiškę prieštaravimus. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovai kvietimą gavo vėliau nei vyko pirminis paženklinimo-parodymo akto surašymas, neįrodo atsakovų žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, plano, visų kadastrinių matavimų ar jų pagrindu priimto Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo neteisėtumo ir nesudaro pagrįsto pagrindo juos naikinti.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

51Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, atsakovų atsiliepimais į apeliacinį skundą, išklausiusi apeliantės, jų atstovę, atsakovus bei atstoves, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, kuris priimtas įvertinant įrodymų visumą.

52Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ); 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

53Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad ne taip įvardinti apklausti byloje asmenys bei neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

54Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, kitaip tariant, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Siekiant išnagrinėti šią problemą, reikia išspręsti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimą.

55Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. D. nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ieškovams Ž. P., E. P. ir J. P. - žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ). Šie sklypai ribojasi su atsakovams V. P. ir R. P. priklausančiu žemės sklypu Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Sklypai yra Mitkūnų kaime, Kauno rajone. Jie buvo suformuoti pagal pradinius preliminarius matavimus, tačiau atlikus kadastrinius matavimus tiek ieškovams, tiek atsakovams natūroje suformuoti sklypai mažesni negu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai. Ieškovų nuomone, neteisėtai ir nepagrįstai įregistravus atsakovų sklypą pagal atliktus kadastrinius matavimus, dar labiau sumažėja ieškovų sklypai, tokiu būdu pažeidžiamos jų teisės. Ieškovė J. D. prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal ieškovės užsakymu UAB „NTF“ parengtą 2008 m. liepos 21 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planą (1 t., 76 b. l.), o ieškovai Ž. P., E. P. ir J. P. – pagal UAB „NTF“ 2007 m. kovo 13 d. parengtą planą (2 t., 13 b. l.).

56Teisėjų kolegija pažymi, kad į ginčo sklypus nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natūra pagal Lietuvos Respublikos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl sutinka su atsakovų argumentu, jog labai svarbu nustatyti iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribas. Kaip galima spręsti iš byloje esančių įrodymų visumos, tokios pozicijos laikėsi ir Nacionalinė žemės tarnyba, kviesdama šalis, siekiant nustatyti natūrines žemės sklypų ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi šias aplinkybes.

57Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Albinai-S. P. (šiuo metu atsakovams) Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas surašytas 1992 m. lapkričio 2 d., nubraižytas planas (abrisas) ( 1 t., 67, 71 b. l.), S. A. P. – 1995 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemę (1 t., 26 b. l.). Sklypo Valstybinio žemės kadastro duomenų registras sudarytas 1996 m. sausio 5 d. (1 t., 39 b. l.; prijungta byla Nr. 164, 104 b. l.). 1999 m. spalio 14 d. sudarytas sklypo kadastrinis planas, kuris registruotas VĮ Registrų centras 2003 m. spalio 27 d. (prijungta byla Nr. 164, 60 b.l.). 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Inventora“ atliko tikslius matavimus, pagal kuriuos patikslintos sklypo ribos, kurios suderintos pagal žemėtvarkos projektą. Planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju. Ribos pažymėtos VĮ Registrų centras (1 t., 138 b. l.).

58M. D. (šiuo metu ieškovė J. D.) Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas surašytas – 1995 m. balandžio 25 d. (1 t., 68 b. l.). Laikinas M. D. sklypo planas sudarytas 1995 m. spalio 12 d. (1 t. 69 b. l.), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje suderintas 1998 m. gruodžio 2 d. (prijungta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. ( - ), (8 b. l.). Nuosavybės teisės atkurtos 1998 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities sprendimu (1 t., 23 b. l.). Sklypo Valstybinio žemės kadastro duomenų registras sudarytas 1998 m. gruodžio 12 d. (prijungta byla Nr. 450, 102-104 b. l.).

59Laikinas A. P. (šiuo metu ieškovų E. P., Ž. P. ir J. P.) žemės sklypo planas sudarytas 1995 m. spalio 4 d., kadastro žemėlapyje pagal tokį laikiną planą sklypo ribos pažymėtos 2001 m. spalio 3 d. (1 t., 74 b.l.; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 52/48147, 16 b.l.).

60Kadangi ieškovų ir atsakovų sklypų kartografinė medžiaga nėra išlikusi, natūra grąžinami sklypai buvo formuojami būsimų savininkų ir kviestinių asmenų parodymais. Žemės sklypai buvo paženklinti vietovėje sudarant žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktus ir parengiant matavimo lauke planus. Su ginčo sklypų ribomis sutiko gretimų sklypų savininkai, pasirašydami minėtus aktus. Suformuotų ir paženklintų grąžinti natūra sklypų ribos buvo pažymimos žemėtvarkos projekte. Noreikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas 2003 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2410 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (1 t., 13-14 b. l.).

61Iš išnagrinėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jog atsakovų žemės sklypo ribos VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos bei kadastro žemėlapyje pažymėtos pirmiausiai. Kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad linija, skirianti ieškovų ir atsakovų sklypus nėjo tiesiai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad vizualiai matosi, jog laikinuosiuose M. D. sklypų planuose minėta linija nubrėžta tiesiai (prijungtos bylos Nr. 450, 133-136 b. l.), A. P. žemės sklypo abrise - taipogi tiesiai ir tik laikinasis A. P. planas (prijungtos bylos Nr. 549, 6, 61 b. l.) skiriasi tiek nuo atsakovų, tiek nuo pačios M. D., t. y. ieškovės J. D., pateikto laikinojo žemės sklypo plano, kuris Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje suderintas 1998 m. gruodžio 2 d., t. y. pirmiau negu buvusio savininko A. P. laikinasis planas, kuris registruotas 2001 m. spalio 3 d. Todėl kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog reikėjo vadovautis būtent ieškovų (A. P.) žemės sklypo laikinuoju planu. Kolegija pažymi, jog laikinieji planai galioja iki sklypo geodezinių matavimų.

62Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio 2 dalies reikalavimais, t. y. naudojant tinkamus metodus bei priemones, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, parengtus institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

63Atsakovams V. ir R. P. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) planas, atliekant kadastrinius matavimus, sudarytas 1999 m. spalio 12 d., sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2003 m. lapkričio 27 d. (1 t., 75 b. l.). Nors šiame plane nėra Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. parašo, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pats skyriaus vedėjas yra nurodęs, jog reikia vadovautis būtent šiuo planu (1 t., 187 b. l.), kuris atitinka 1992 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą bei jo pagrindu sudarytą lauko brėžinį (abrisą). Todėl pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į šį planą, UAB „Inventora“ 2008 m. lapkričio 28 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus bei parengė šio žemės sklypo planą. Šios procedūros metu nustatyta, kad, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ploto paklaida (0,2881 ha) yra didesnė už maksimalią leistiną ploto paklaidą (0,2098 ha). Todėl Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/22192) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.) 2010 m. liepos 26 d. Nr. Ž7-57. Šiuo įsakymu buvo patikslinti kadastro duomenys ir nustatyta, kad atsakovai R. P. ir V. P. dėl trūkstamo 0,2881 ha žemės ploto bus įrašyti į eilę dėl žemės ploto suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Šie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, nustatantį, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Jeigu šis skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius), kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuoto žemės sklypo ribos. Žemės sklypo plotą kadastro tvarkytojas gali patikslinti tik apskrities viršininko sprendimu.

64Atmestinas apeliantų argumentas, jog 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Inventora“ parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų - anot apeliantų, jie nebuvo informuoti apie atliekamus matavimus. Iš tikrųjų, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

65Teisėjų kolegijos nuomone, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatų) 32.1.1.2 punktą kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad Ž. P. buvo atvykusi į matavimus, patvirtino ji pati teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinį skundą. Kad buvo informuoti apie atliekamus matavimus, patvirtina L. S. paaiškinimas (1 t., 35 b. l.), J. D. bei visų ieškovių pareiškimai (1 t., 54-55, 59, 81 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantė J. D. nagrinėjant apeliacinį skundą teigė, kad nematė reikalo vykti kviečiama į matavimus ir bet kokius susirinkimus, susijusius su sklypų matavimais.

66Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog apeliantė J. D. nedalyvavo nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas tinkamai.

67Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog nebuvo nagrinėtas reikalavimas dėl ieškovams Ž. P., E. P. bei J. P. priklausiusio žemės sklypo ribų nustatymo. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo yra pasisakiusi anksčiau, tačiau papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo atsakovų ir ieškovų žemės sklypus skiriančią ribą patvirtinančius įrodymus, nes atsakovų sklypas ribojasi tiek su ieškovės J. D., tiek su Ž. P., E. P. bei J. P. sklypais, t. y. su šiais sklypais turi bendrą kraštinę. Todėl kolegija nesutinka su apeliantais, jog atsakovų žemės sklypo konfigūracija ir kraštinių ilgiai yra nereikšmingi byloje.

68Kolegija pritaria atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai nuomonei, jog skundo argumentai dėl ieškovų sklypų paklaidos yra nereikšmingi, nes faktas, kad atkuriant nuosavybės teises netiksliai buvo paskaičiuotas ieškovų žemės sklypų plotas, kas atsitiko ir su atsakovų sklypu, nereiškia neteisėto atsakovams priklausančio žemės sklypo suformavimo. Ploto trūkumas išsprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

69Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas turėjo nustatyti žemės sklypų ribas, nes teismui nustačius, jog atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas tinkamai, apeliantų ir atsakovų žemės sklypus skiria riba, einanti tiesia linija, neliko pagrindo tenkinti šio ieškovų reikalavimo.

70Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio taikymo, išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

71Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

72Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovas V. P. turėjo 1500 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atsakovas R. P. – 1000 Lt už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (3 t., 93-97 b. l.). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovių atsakovams minėtos patirtos išlaidos priteistinos (CPK 98 straipsnis).

73Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

74ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti iš ieškovių J. D., a.k. ( - ) Ž. P., a.k. ( - ) ir E. P., a.k. ( - ) atsakovui V. P., a.k. ( - ) po 500 Lt bei atsakovui R. P., a.k. ( - ) po 333,33 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai J. D., Ž. P., E. P., J. P. kreipėsi į teismą patikslintu... 5. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei J. D. nuosavybės teisėmis priklauso... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu (2 t., 191-203... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovai J. D., Ž. P., E. P., J. P. apeliaciniame skunde (3 t., 1-12 b. l.)... 10. 1. Iš byloje esančios planinės medžiagos matyti, kad M. D. (iš kurios... 11. 2. Teismas sprendimą priėmė remiantis dviejų bylos baigtimi suinteresuotų... 12. 3. Teismas, vertindamas šalių žemės sklypų planinę medžiagą, pasisakė... 13. 4. Ieškovų Ž. P., E. P. ir J. P. žemės sklypo ribos buvo pažymėtos... 14. 5. Aplinkybė, kad 1999 m. spalio 12 d. plane atsakovų žemės sklypo ilgiai... 15. 6. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių J. A. sprendime suteikia liudytojos... 16. 7. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų 1999 m. spalio 12 d. plano, iš esmės... 17. 8. Iki 2007 metų rudens ginčo žemės sklypai faktiškai nebuvo naudojami,... 18. 9. Ieškovų Ž. P., E. P., J. P. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), žemės... 19. 10. J. D. žemės sklypas po atsakovo parengtų kadastrinių matavimų... 20. 11. Ginčijamas įsakymas, kuriuo patikslinti žemės sklypo kadastrinis Nr. (... 21. 12. Rengiant žemės sklypo planą buvo pažeistos kadastro duomenų surinkimo... 22. 13. Teismas neįvertino dalies byloje surinktų įrodymų, ieškovų pateiktų... 23. 14. Ieškovai UAB „Inventora“ raštą apie tai, kad bus atliekami gretimo... 24. 15. Gavę žemės sklypo paženklinimo aktą, ieškovai motyvuotai savo... 25. 16. Byloje yra pateikti du skirtingi žemės sklypo ribų... 26. 17. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo ieškinio dviejų... 27. 18. Pagal ieškovų ir atsakovų nuosavybės įsigijimo dokumentus nei... 28. Atsakovai V. P. ir R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t., 19-26 b. l.)... 29. 1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams ir atsakovams priklausančių... 30. 2. Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes,... 31. 3. M. D. žemės sklypo ribos buvo paženklintos tik 1995 m. balandžio 25 d.,... 32. 4. Tiek 2008 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų... 33. 5. Nustačius faktinę aplinkybę, kad A. S. P. buvo atkurtos nuosavybės... 34. 6. A. S. P. parengtas žemės sklypo planas kadastro žemėlapyje įbraižytas... 35. 7. Tai, kad teismas neteisingai nurodė byloje apklaustos J. A. statusą nedaro... 36. 8. Faktinės ieškovų žemės sklypo ribos niekuomet nesikeitė ir šios... 37. 9. Vienas iš grąžintų S. A. P. sklypų buvo 4,40 ha ploto sklypas, registro... 38. 10. M. D. su parodytomis-paženklintomis žemės sklypo ribomis, plotu ir... 39. 11. Kadastrinius matavimus atlikęs asmuo L. S. patvirtino, jog atliekant... 40. 12. Tiek matininkas L. S., tiek byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę,... 41. 13. Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas turėjo nustatyti... 42. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 43. 1. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinė, todėl... 44. 2. Kauno rajono apylinkės teismas byloje tinkamai nustatė, jog riba,... 45. 3. Atsakovų žemės sklypas ribojasi tiek su J. D., tiek su Ž. P., E. P. bei... 46. 4. Visiškai nepagrįsti yra apeliantų argumentai, jog jokios griovos tarp... 47. 5. Ieškovų atstovai buvo nuvykę į vietą bei išreiškė savo nesutikimą... 48. 6. Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų... 52. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 53. Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta... 54. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų... 55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. D. nuosavybės teisėmis priklauso... 56. Teisėjų kolegija pažymi, kad į ginčo sklypus nuosavybės teisės į žemę... 57. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Albinai-S. P. (šiuo metu atsakovams)... 58. M. D. (šiuo metu ieškovė J. D.) Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui... 59. Laikinas A. P. (šiuo metu ieškovų E. P., Ž. P. ir J. P.) žemės sklypo... 60. Kadangi ieškovų ir atsakovų sklypų kartografinė medžiaga nėra išlikusi,... 61. Iš išnagrinėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, ką nustatė ir... 62. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau... 63. Atsakovams V. ir R. P. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) planas,... 64. Atmestinas apeliantų argumentas, jog 2008 m. lapkričio 28 d. UAB... 65. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su... 66. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu... 67. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog nebuvo nagrinėtas... 68. Kolegija pritaria atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai... 69. Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas turėjo nustatyti žemės sklypų... 70. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 71. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 72. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovas V. P. turėjo 1500 Lt... 73. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m.... 75. Priteisti iš ieškovių J. D., a.k. ( - ) Ž. P., a.k. ( - ) ir E. P., a.k. (...