Byla 2A-2050-656/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) ADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyriaus ieškinį atsakovui ADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo VSDFV 9270,35 Lt VSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti.

4Ieškovas nurodė, kad 2009-10-16 eismo įvykio metu buvo sužalotas V. B.. Dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų apdraustajam V. B. nuo 2010-05-06 buvo nustatytas netektas darbingumas ir VSDFV Kauno skyriuje paskirta netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2010-05-06 iki 2012-07-31 išmokėta 18799,36 Lt netekto darbingumo pensijos. Kadangi dalį ieškovo sumokėtos netekto darbingumo pensijos sumos atsakovas ieškovui sumokėjo, viso prašoma priteisti iš atsakovo 9270,35 Lt žalai atlyginti. Ieškinys reiškiamas LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 p., 118 p., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 19 str.10 d., CK 6.290 str.1 ir 3 d. nuostatų pagrindu. Eismo įvykio kaltininkas buvo V.Lietuvninkas, kuris žuvo šiame autoįvykyje. V.Lietuvninkas civilinę atsakomybę pagal Įstatymą buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje ADB „Ergo Lietuva“ . Ieškovas 2010-10-11 kreipėsi į atsakovą, pateikdamas pretenziją dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Atsakovas 2011-01-07 pranešimu nurodė, kad 8074,34Lt draudimo išmoka bus pervesta ieškovui. 2011-08-18 pranešimu atsakovas atsisakė ieškovui kompensuoti papildomas socialinio draudimo išmokas, kurių paskirtis negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, o yra valstybės garantuojama socialinė parama. Vėliau atsakovas dalinai atlygino žalą, liko skolingas ieškovui viso 9270,35Lt.

5Atsakovas, remdamasis LR Konstitucinio teismo 2012 04 18 nutarimu, TPVCAPDĮ 15 str. 4 d., CK 6.283 str., prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovas dėl visų išmokėtų socialinio draudimo išmokų regreso teisės besąlygiškai neįgyja, o turi teisę reikalauti nukentėjusiam asmeniui išmokėtų išmokų, ar jų dalies, kuriomis yra atlyginama faktiškai nukentėjusio asmens patirta turtinė žala. Kadangi atsakovas atlygino visą turtinę žalą, kuri įskaitytina į pradinio kreditoriaus V. B. negautas pajamas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti žalai atlyginti dar 9270,35 Lt. Atsakovas kompensavo visą nukentėjusiojo asmens V. B. dėl sveikatos sutrikdymo patirtą žalą: 2011 01 06 ieškovui buvo sumokėta 8074,34 Lt, 2011-01-07 nukentėjusiajam V. B. kompensuota negautos pajamos – 333,46 Lt, 2010-10-12 buvo atlygintos gydymo išlaidos -798,43Lt ir 1726,40Lt neturtinė žala, 2011-08-18 VSDFV Jonavos sk. buvo sumokėta 7906,39 Lt draudimo išmoka 2012-10-01 ieškovui buvo sumokėta 9525,76 Lt.

6II.Teismo sprendimo esmė

7Pirmos instancijos teismas ieškinį patenkino. Priteisė iš ADB „Ergo Lietuva“ ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 9270,35 Lt VSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti. Bylą dalyje dėl 9525,76 Lt priteisimo nutraukė. Priteisė iš ADB „Ergo Lietuva“ 278 Lt žyminio mokesčio valstybei.

8Teismas nurodė, kad 2009-10-16 eismo įvykio metu buvo sužalotas V. B., įvykio kaltininkas buvo V.Lietuvninkas, kuris savo civilinę atsakomybę pagal įstatymą buvo apsidraudęs ADB „Ergo Lietuva“. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų V. B. nuo 2010-05-06 buvo nustatytas netektas darbingumas (darbingumo lygis 60 proc.). Už laikotarpį nuo 2010-05-06 iki 2012-07-31 jam buvo išmokėta 26702,50 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos. 2010-10-11 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. 2011-01-07 buvo gautas atsakymas iš atsakovo, kuriame nurodyta, jog atsakovas sumokės dalį draudimo išmokos – 8074,34Lt, 2011 08 18 pranešimu atsakovas nurodė, jog atsisako mokėti papildomas socialinio draudimo išmokas, kurių paskirtis yra negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, o yra valstybės garantuojama socialinė parama. Socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Socialinio draudimo įstaigos tapimas draudimo santykių dalyviu pagal kasacinio teismo išaiškinimą sietinas su dviem veiksmais: nukentėjusiojo asmens teisių ir pareigų perėmimu išmokant draudimo išmoką ir reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui pareiškimu. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas atsakovui pateikė 2010-10-11, į teismą kreipėsi 2011-09-26, t.y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9270,35Lt išmokėtos netekto darbingumo pensijos. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma, todėl būtina nustatyti ar dėl darbingumo netekimo eismo įvykio metu nukentėjusiajam V. B. buvo padaryta reali žala. Iš bylos medžiagos seka, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų V. B. tapo 40 proc. darbingu, nuo 2012-05-02 - netektas darbingumas sudaro 45 proc., dėl ko įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją. Po eismo įvykio V. B. draudžiamosios pajamos sumažėjo, nes iki įvykio V. B. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymėjo, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmoka išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam ar jo šeimos nariui padaryta žala. CK 6.249 str. l d. nurodyta žalos sąvoka-asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo V. B. mokėtos netekto darbingumo pensijos laikotarpiu pajamos sumažėjo, todėl V. B. dėl darbingumo sumažėjimo buvo padaryta turtinė žala negautų pajamų prasme, todėl ieškovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į išmokėtą draudimo išmoką.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

  1. 2012-04-18 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo priimtame nutarime išaiškinta, kaip, dalinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisės apimties aspektu, turi būti aiškinamos ir taikomos CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. normos, kad nebūtų abejonių dėl šių normų atitikties Konstitucijai. Vadinasi, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio dalinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės ėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, dalinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo tveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, dalinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. (Nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 4.3 punktas).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 nurodė, kad valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 15 str. 4 dalis iš esmės nustato tokį patį kaip ir CK 6.283 str. numatytą teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. B. atlygino jo reikalaujamą žalą, nebuvo pateikti įrodymai apie kitus dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir t.t.), ieškovo pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą bei LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą V. B. išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija bei pensija, negali būti vertinama žalos negautų pajamų atlyginimo aspektu, t. y. turi būti nustatyta, kiek V. B., kol jam buvo mokamos socialinio draudimo išmokos, neteko pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį ir kad CK nurodyta negautų pajamų sąvoka šios bylos atveju turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška.
  4. V. B. 2010-06-07 pagal DK 127 str. 1 d. buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos būklės, o neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM jam nuo 2010-05-06 iki 2012-05-04 nustatė 40 procentų darbingumą (Pažymos DLN-2 Nr. 0014023 ir DLN-2 Nr. 014088). Nuo 2012-05-02 iki 2013-05-01 jo darbingumo lygis buvo padidintas iki 55 procentų (DNL-2 Nr. 0014153). 2005-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-188/A1-84/( - ) dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo, yra reglamentuota, kad jei asmeniui nustatoma 1-55 procentų darbingumas, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas. V. B. negali būti laikomas visiškai darbingu, o apskaičiuojant dėl atleidimo iš darbo netektas pajamas, yra privalu atsižvelgti į jo prarasto darbingumo lygį (procentinę jo išraišką). Todėl nukentėjusiajam netektus 60 procentų darbingumo, vidutinės V. B. netenkamos mėnesio pajamos laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2012-05-04 siektų 667,33 Lt. (1.112,22 Lt. x 60 proc.), o laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2013-05-01 vidutinės netenkamos nukentėjusiojo mėnesio pajamos siektų 500,50 Lt. (1.112,22 Lt. x 45 proc.).
  5. Atsakovas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime esančiu išaiškinimu, jog pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į ją padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl (sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Ir kadangi buvo atlyginęs visus kitus nukentėjusiojo V. B. nuostolius, socialinio draudimo mokas jis vertino šio asmens negautų pajamų aspektu, todėl ieškovo dėl V. B. netekto darbingumo išmokėtoms išmokoms kompensuoti buvo pervedęs 17.432,15 Lt. draudimo išmokų sumą 2010-05-06 iki 2012-05-04 = 24 mėn. x 667,33 Lt. + 2012-05-04 iki 2012-07-31= 3 mėn. x 500,50 Lt.). Ieškovas per šį laikotarpį yra išmokėjęs 26.702,50 Lt. socialinio draudimo išmokų, o šalių mokėtų sumų skirtumas ir sudaro 9.270,35 Lt. ginčijamą sumą.

11Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:

121.

13Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. B. išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2012-07-31. VSDFV biudžetui padaryta 26702,50 Lt žala, tačiau atsakovas neatlygino 9270,35 Lt sumos.

142. CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Įstatymo 11 str. išvardintos visos išmokos, tarp jų minima ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, išmokama apdraustajam dėl draudiminio įvykio netekus dalies darbingumo. Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Kompensacijos paskaičiavimas siejamas su nukentėjusiojo prieš nelaimingą atsitikimą gautomis pajamomis, t.y. kompensuoja dėl draudiminio įvykio negautas pajamas ir pagal CK 6.290 str. 1 d. įskaitomos į nukentėjusiajam atlygintina žalą.

153.

16V. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo atleistas iš darbo ir neteko pajamų, todėl ieškovas išmokėjo netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją. V. B. iš dalies kompensuotos netektos pajamos ir tai nesudarė sąlygų V. B. nepagrįstai praturtėti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

20Ieškinio dalyką sudarančią 9270,35 Lt sumą ieškovas išmokėjo kaip netekto darbingumo pensiją LR Valstybinių socialinio draudimo pensiją įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2012-07-31 nukentėjusiam asmeniui V. B. išmokėjo 18799,36 Lt netekto darbingumo pensijos, tačiau atsakovas nekompensavo išmokėtos 9270,35 Lt sumos. Teismas turi įvertinti kaip V. B. išmokėta netekto darbingumo pensija turi būti vertinama žalos negautų pajamų atlyginimo aspektu, ar netekto darbingumo pensija apima ir CK 6.290 str. 1 d. numatytas socialinio draudimo išmokas, mokamas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, kurios įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

21Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-174/2009).

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

23Atitinkama nuosekli teismų praktika šiuo klausimu formuojama ir vėliausiose kasacinio teismo nutartyse, pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012 pažymėjo, kad LR Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškino, kad pagal teisinį reguliavimą, nustatytą Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų 26 punkte, policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 nurodė, kad: valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos lyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamas bylos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl policijos įstaigos darbuotojui dėl sužalojimo atliekant tarnybos pareigas specialiuose teisės aktuose nustatytų papildomų socialinių garantijų pagrindu išmokėtų sumų išieškojimo iš įvykio kaltininko klausimas. Nežiūrint į tai, kad faktinės aplinkybės skiriasi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir nagrinėjamoje byloje išmokamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją reikia vertinti kaip papildomą socialinę garantiją, kuri tiesiogiai nepriklauso nuo pensiją gaunančio asmens įsidarbinimo bei faktiškai netektų dydžio ir negali būti vertinama vien tik kaip žalos dėl negautų pajamų atlyginimas..

25LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas 20 str. 7 d. nustatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. V. B. nustatyta dalinis neįgalumas, todėl jis turi galimybę dalyvauti darbo rinkoje ir siekti įsidarbinti.

26V. B. 2010-06-07 pagal LR DK 127 str. 1 d. buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos būklės, o neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM jam nuo 2010-05-06 iki 2012-05-04 nustatė 40 procentų darbingumą (Pažymos DLN-2 Nr.0014023 ir DLN-2 Nr. 014088 b.l.80-81). Nuo 2012-05-02 iki 2013-05-01 darbingumo lygis buvo padidintas iki 55 procentų (pažyma DNL-2 Nr. 0014153, b.l.65). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apskaičiuojant dėl atleidimo iš darbo netektas pajamas, yra privaloma atsižvelgti į jo prarasto darbingumo lygį (procentinę jo išraišką). V. B. vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 1.112,22 Lt, todėl netektus 60 procentų darbingumo, vidutinės V. B. netenkamos mėnesio pajamos laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2012-05-04 siektų 667,33 Lt. (1.112,22 Lt. x 60 proc.), o laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2013-05-01 vidutinės netenkamos nukentėjusiojo mėnesio pajamos tesiektų 500,50 Lt. (1.112,22 Lt. x 45 proc.). Ieškovas nepaneigė atsakovo pateiktų skaičiavimų pagrįstumo.

27Atsakovas atlygino visus kitus nukentėjusiojo V. B. nuostolius, socialinio draudimo išmokas jis vertino V. B. negautų pajamų aspektu, todėl ieškovo dėl V. B. netekto darbingumo išmokėtoms išmokoms kompensuoti buvo pervedęs 17.432,15 Lt. draudimo išmokų sumą (2010-05-06 iki 2012-05-04 = 24 mėn. x 667,33 Lt. + 2012-05-04 iki 2012-07-31= 3 mėn. x 500,50 Lt.). Tačiau ieškovas per šį laikotarpį yra išmokėjęs 26.702,50 Lt. socialinio draudimo išmokų, todėl šalių mokėtų sumų skirtumas ir sudaro 9.270,35 Lt. ginčijamą sumą. Teisėjų kolegijos vertimu ginčijama suma viršijo V. B. faktiškai padarytos žalos sumą, todėl ieškinys atmetamas neįrodžius žalos padarymo fakto (CK 6.249 str. 1 d.).

28Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d. ir 3 d., kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.

30Priteisti atsakovui ADB „Ergo Lietuva“ iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 278,80 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo VSDFV 9270,35 Lt VSDF... 4. Ieškovas nurodė, kad 2009-10-16 eismo įvykio metu buvo sužalotas V. B..... 5. Atsakovas, remdamasis LR Konstitucinio teismo 2012 04 18 nutarimu, TPVCAPDĮ 15... 6. II.Teismo sprendimo esmė... 7. Pirmos instancijos teismas ieškinį patenkino. Priteisė iš ADB „Ergo... 8. Teismas nurodė, kad 2009-10-16 eismo įvykio metu buvo sužalotas V. B.,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmos instancijos... 11. Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais... 12. 1.... 13. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. B. išmokėta netekto... 14. 2. CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos... 15. 3.... 16. V. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo atleistas iš darbo ir... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmos instancijos teismo sprendimas... 20. Ieškinio dalyką sudarančią 9270,35 Lt sumą ieškovas išmokėjo kaip... 21. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime “Dėl Lietuvos... 23. Atitinkama nuosekli teismų praktika šiuo klausimu formuojama ir vėliausiose... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18... 25. LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas 20 str. 7 d. nustatyta,... 26. V. B. 2010-06-07 pagal LR DK 127 str. 1 d. buvo atleistas iš darbo dėl... 27. Atsakovas atlygino visus kitus nukentėjusiojo V. B. nuostolius, socialinio... 28. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d. ir 3 d., kolegija... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą... 30. Priteisti atsakovui ADB „Ergo Lietuva“ iš ieškovo Valstybinio socialinio...