Byla e2-1472-230/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Anreda“ atstovui bankroto administratoriui S. B., atsakovui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Anreda“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B., patikslintą ieškinį atsakovams A. R., A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2

3ieškovė BUAB „Anreda“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. B., patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašo priteisti iš atsakovų A. R. ir A. R. solidariai 39 440,55 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Anreda“, administratoriumi paskyrė S. B.. Teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Anreda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 93 405,52 Eur sumai. UAB „Anreda“ vadovas ir akcininkas iki 2012 m. lapkričio 6 d. buvo A. R., o paskutinis įmonės vadovas ir akcininkas nuo 2012 m. lapkričio 6 d. – A. R.. UAB „Anreda“ VĮ Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų neteikė nuo jos įregistravimo. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas bankroto administratoriui perdavė tik dalį įmonės dokumentų. Iš įmonės kreditorių pateiktų dokumentų ir įmonės dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad 2012 m. spalio 31 d. įmonė buvo skolinga kreditoriams: VMI prie LR FM – 51 686,89 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ – 189,09 Eur, UAB „Prienų agrotiekimas“ – 2 088,99 Eur. Iš viso skola kreditoriams 2012 m. spalio 31 d. sudarė 53 964,97 Eur, o įmonė tuo metu turėjo turto už 15 869,15 Eur. Taigi jau 2012 m. spalio 31 d. įmonė buvo nemoki ir įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo įmonės nemokumo momento (2012 m. spalio 31 d.) iki bankroto bylos iškėlimo įmonei skolų kreditoriams suma padidėjo 39 440,55 Eur (93 405,52 – 53 964,97 = 39 440,55). Atsakovai A. R. ir A. R. nevykdė teisės aktais jiems numatytų pareigų, t. y. neteikė įmonės finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo įmonei žinodami, jog įmonė yra nemoki, nevykdė veiklos ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais, neperdavė visų įmonės dokumentų bankroto administratoriui, dėl to administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad vadovas (savininkas) atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškusio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. Nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sąlygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. Šiuo atveju jis bendrovei UAB „Anreda“ vadovavo tik nuo 2012 m. lapkričio 12 d. Jam pradėjus vadovauti, buvo siekiama atkurti įmonės mokumą, buvo dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Kadangi veiklos atgaivinti nepavyko, įmonei buvo iškelta bankroto byla. Įmonė nuo 2014 metų antros pusės veiklos beveik nevykdė, todėl ir įsipareigojimai kreditoriams nebuvo didinami.

5Ieškovės atstovas administratorius S. B. prašo ieškinį patenkinti, reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes nurodė analogiškai nurodytoms ieškinyje, papildomai paaiškino, kad UAB „Anreda“ buvo reorganizuota iš A. R. individualios įmonės, pastarasis įmonei vadovavo ir buvo akcininku iki 2012-11-06. Nemokumas nustatytas dar vadovaujant A. R., todėl abu atsakovai atsakingi solidariai.

6Atsakovas A. R. prašo ieškinio jo atžvilgiu netenkinti. Paaiškino, kad jis buvo individualios įmonės savininku, bendrovės direktoriumi buvo gal 5-6 d. ir akcijas perleido broliui A. R.. Nesutinka, kad įmonė buvo nemoki. Nurodo, kad iš varžytynių buvo parduotas jo butas Birštone ir gautos lėšos paskirstytos kreditoriams, skolos nebuvo didinamos, be to, nežinojo, kad reikia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o individualios įmonės savininkas praėjus trims metams atleidžiamas nuo atsakomybės. Kadangi brolis neturėjo vadovavimo patirties, todėl jam padėdavo, nors įmonės veikloje tiesiogiai nedalyvavo.

7Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovei – UAB „Anreda“ buvo iškelta bankroto byla, 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas UAB „Anreda“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, 2016 m. spalio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, patvirtinant kreditorių reikalavimus. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad akcininku ir vadovu nuo 2012-11-12 buvo atsakovas A. R.. Tai patvirtina ir ankstesnio akcijų turėtojo A. R. 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. 12/03 perleisti akcijas, tos pačios dienos akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. R. perleido akcijas A. R., akcininkų sąrašas, patvirtinantis akcininkų pasikeitimą, ir ankstesnio akcijų turėtojo A. R. 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 11/03-2 paskirti direktoriumi A. R.. Naujojo UAB „Anreda“ akcininko A. R. 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 11/ 03-3 UAB „Anreda“ pertvarkius iš A. R. firmos „Fakro stogo langai“ perėmė visus šios firmos finansinius įsipareigojimus, įsiskolinimus ir pareigas. Atsakovas A. R. iki 2012 m. lapkričio 6 d. buvo A. R. firmos „Fakro stogo langai“ savininkas, o nuo 2012-11-06 iki 2012-11-12 buvo UAB „Anreda“ akcininkas ir vadovas

8Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai žalą, atsiradusią jiems savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Anreda“. Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutinka, teigdamas, kad jis nėra atsakingas už tai, kadangi jo kaip individualios įmonės savininko atsakomybė negalima, kadangi praėjo daugiau kaip trys metai nuo įmonės pertvarkymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, o tik keičia teisinę formą, pvz., iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, kas nagrinėjamu atveju ir yra įvykę. Kadangi keičiant teisinę formą gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, tai įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių, dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Taigi, įstatymų leidėjas pertvarkomo juridinio asmens dalyvių pareigą atsakyti pagal šio juridinio asmens prievoles sieja su tam tikru terminu. CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų terminas, per kurį išlieka pertvarkomo juridinio asmens dalyvio atsakomybė, yra naikinamojo pobūdžio ir jam pasibaigus išnyksta pertvarkomo juridinio asmens dalyvio pareiga atsakyti pagal tokio juridinio asmens prievoles (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Individualių įmonių įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre (šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis), o pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo šiame registre (Individualių įmonių įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, pertvarkomas juridinis asmuo naujos teisinės formos asmens teisinį statusą įgyja nuo pertvarkyto asmens įregistravimo juridinių asmenų registre ir nuo šio momento laikomas pertvarkytu, todėl CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų terminas, per kurį pertvarkomo juridinio asmens dalyviai (esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams) yra atsakingi už pertvarkomo juridinio asmens prievoles, skaičiuotinas nuo juridinio asmens naujos teisinės formos įregistravimo juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2008). Ginčo atveju pagal juridinių asmenų registro duomenis UAB „Anreda“ buvo įregistruota nuo 2012-11-06, todėl atsakovas A. R. nuo šio momento buvo subsidiariai atsakingas už pertvarkytos individualios įmonės prievoles trejus metus, t. y. iki 2015-11-06 ir šis terminas yra pasibaigęs.

9Tačiau šiuo atveju ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas yra kitas. Ieškovė reiškia reikalavimą A. R., reikalaudama jam taikyti ne subsidiarinę atsakomybę kaip buvusios individualios savininkui, bet prašydama taikyti solidarią jo ir kito bendrovės vadovo ir akcininko A. R. atsakomybę dėl kreditoriams padarytos žalos jiems laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškiniu nereikalaujama priteisti žalos atlyginimui individualios įmonės įsiskolinimą kreditoriams, jame prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl padidėjusių įsipareigojimų kreditoriams, atsakovams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovo A. R. nurodytas atsikirtimas nėra svarbus ir reikšmingas nagrinėjamam ginčui.

10Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011; kt.).

11Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje) kaip įmonės vadovo, taip pat dalyvio (savininko) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas (savininkas), esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Neteisėtumas taikant vadovui civilinę atsakomybę ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu pasireiškia ne tik įstatymo imperatyvo, bet ir fiduciarinių pareigų pažeidimu.

12Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

13Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

14Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

15Pažymėtina, kad UAB „Anreda“ nėra teikusi VĮ Registrų centrui privalomų teikti metinių finansinių atskaitomybės dokumentų, nors tokią pareigą vadovui numato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktuose, Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 21 straipsnyje. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė. Kadangi atsakovai šios pareigos nevykdė, todėl dėl jų neteisėtų veiksmų ieškovei yra apsunkintos galimybės nustatyti įmonės nemokumo momentą ir atsakomybė už tai tenka atsakovams.

16Tačiau administratorius, remdamasis įmonės kreditorių pateiktais dokumentais ir perimtais įmonės dokumentais, nustatė, kad įmonė jau 2012 m. spalio 31 d. buvo skolinga kreditoriams: VMI prie LR FM – 51 686,89 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ – 189,09 Eur ir UAB „Prienų agrotiekimas“ – 2 088,99 Eur, iš viso skola kreditoriams – 53 964,97 Eur. Šias aplinkybes patvirtina su patikslintu ieškiniu pateikti įrodymai. Administratorius taip pat nustatė, kad tuo metu, t. y. 2012 m. spalio 31 d. įmonė turėjo turto tik už 15 869,15 Eur (pirkėjų skolos – 23 700 Lt (6 863,99 Eur); medžiagos – 31 093 Lt (9 005,16 Eur), ką patvirtina su patikslintu ieškiniu pateikti to laikotarpio pinigų mokėjimo ir pirkimų skolų registro duomenys. Atsakovai kitokių įrodymų nepateikė, nors atsakovas A. R. savo paaiškinimais teigė, kad jam vadovaujant įmonė nebuvo nemoki (CPK 178 straipsnis). Nurodyti duomenys patvirtina, kad jau 2012 m. spalio 31 d., kai individualios įmonės savininku dar buvo atsakovas A. R., įmonėje jau buvo faktinio nemokumo situacija, nes įsiskolinimai kreditoriams net kelis kartus viršijo turimo turto vertę, todėl buvo akivaizdus pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip paaiškino pats atsakovas A. R., individualios įmonės kreditorių skoloms padengti buvo parduotas jo, kaip įmonės savininko, butas, kas papildomai patvirtina šios įmonės nemokumą. Nepaisant to, atsakovas A. R. vietoje to, kad kreiptųsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nemokią įmonę pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę ir jos akcijas pardavė savo broliui – atsakovui A. R., kuris beje, kaip paaiškino A. R., vadovavimo patirties neturėjo, todėl teko jam padėti, nes A. R. turėjo statybos aukštesnįjį išsilavinimą, o UAB „Anreda“ vykdė statybinę veiklą. Tokie veiksmai rodo, kad atsakovas A. R. faktiškai toliau vadovavo įmonei, o perleisdamas akcijas, kai įmonė jau buvo nemoki, turi prisiimti ir dėl to kilusiais pasekmes, kadangi žala kreditoriams, jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado dėl bendrų abiejų atsakovų veiksmų, t. y. abu atsakovai yra solidariai atsakingi už kreditoriams atsiradusią žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Lietuvos įstatymų leidėjas CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra nustatęs, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama ir CK6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

17Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 93 405,52 Eur sumai, todėl atsakovams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo per delsimo laikotarpį skolos išaugo 39 440,55 Eur (93 405,52 Eur – 53 964,97 Eur) ir tai yra žala kreditoriams.

18Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-321/2014). Būtent dėl to, kad atsakovai atsiradus nemokumo situacijai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos kreditoriams išaugo, o neperdavus administratoriui jokio turto, nebus atlygintos nei ankstesnės, nei išaugusios skolos, todėl nurodytas priežastinis ryšys konstatuotinas. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų, kas jau prieš tai buvo nurodyta, t. y. žalą lėmė bendri abiejų atsakovų veiksmai. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodytų, kad jų veiksmai lėmė tik dalį žalos arba jie nesusiję su žalos atsiradimu, jų atsakomybė būtų dalinė arba išvis nebūtų taikoma. Atsakovas A. R. mano, kad jis iš viso nėra atsakingas už atsiradusią žalą, nes akcijos buvo perleistos broliui, tačiau, kadangi jis įmonę perleido būtent broliui ir ją perleido jau nemokią, be to, toliau teikė faktinę pagalbą naujam savininkui ir vadovui, leidžia spręsti, kad atsakovas A. R. įmonės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai, kadangi faktiškai tokiu būdu tik siekė išvengti atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovas yra specialusis subjektas, kuriam taikomi didesni veiklos ir atsakomybės standartai, o įmonę ir jos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis). Be to, jis privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai. Šių pareigų nevykdė nei atsakovas A. R., nei kitas atsakovas A. R.. Pastarasis atsiliepime į ieškinį teigdamas, kad toliau vykdė veiklą siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, nepateikė jokių įrodymų, kad toks sprendimas buvo pagrįstas ir racionalus ir kad tokie veiksmai buvo atliekami (CPK 178 straipsnis).

19Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistina 39 440,55 Eur žalos atlyginimui, taip pat priteistinos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis: 1 097,57 Eur žyminis mokestis (888 Eur + 209,57 Eur (39 440,55 Eur – 28 962 Eur = 10 478,55 Eur x 2 %), kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – 6,54 Eur.

21Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

22Ieškinį patenkinti.

23Priteisti iš atsakovų A. R. (a. k. ( - ) ir A. R. (a. k. ( - ) solidariai 39 440,55 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei iš kiekvieno atsakovo po 548,78 Eur dydžio žyminį mokestį ir 3,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ... 3. ieškovė BUAB „Anreda“, atstovaujama bankroto administratoriaus 4. Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo... 5. Ieškovės atstovas administratorius S. B. prašo... 6. Atsakovas A. R. prašo ieškinio jo atžvilgiu netenkinti.... 7. Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m.... 8. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai žalą, atsiradusią jiems... 9. Tačiau šiuo atveju ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas yra kitas.... 10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek... 11. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku... 12. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 13. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi... 14. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas... 15. Pažymėtina, kad UAB „Anreda“ nėra teikusi VĮ Registrų centrui... 16. Tačiau administratorius, remdamasis įmonės kreditorių pateiktais... 17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 18. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti... 19. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai... 20. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 21. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,... 22. Ieškinį patenkinti.... 23. Priteisti iš atsakovų A. R. (a. k. 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...