Byla 2A-928-513/2018
Dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei J. P. ir atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui I. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti ( - ), registruotą santuoką su atsakove J. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš atsakovės 11 750 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei paliekamą dviejų kambarių butą, adresu ( - ) Klaipėda; grąžinti atsakovei iki vestuvių turėtą pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš šalių lygiomis dalimis.

82.

9Ieškovas nurodė, jog nesutarimai šeimoje prasidėjo 2013 metais, juos lėmė šalių charakterių, interesų ir požiūrių skirtumai, o nuo 2014 m. sausio mėn. santuokinių ryšių su atsakove nepalaiko, santuoką išsaugoti nėra galimybių. Taip pat nurodė, jog nepilnametės dukters S. P. išlaikymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu – dukters išlaikymui yra priteista po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Sūnui D. P., kuris šiuo metu gyvena savarankiškai, dirba ir save aprūpina, išlaikymas nereikalingas. Ieškovas nesutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta jo pavardė, t. y. P., ir prašo teismo grąžinti atsakovei iki vestuvių turėtą pavardę.

103.

11Ieškovas nurodė, kad dalytiną turtą sudaro dviejų kambarių butas, adresu ( - ), Klaipėda, įgytas santuokos metu, t. y. 1995 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, jis yra registruotas J. P. vardu. Turto vertė yra 23 500 Eur, jame gyvena J. P., būstas yra paliekamas jai, todėl mano, kad jam priklauso 11 750 Eur, t. y. 1/2 turto dalies dydžio, piniginė kompensacija.

124.

13Atsakovė J. P. atsiliepimu (b. l. 33–34) su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. nurodė, kad santuoką išsaugoti nebėra galimybės ir ji turi būti nutraukta, tačiau prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, o kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, nes jis paliko šeimą, išėjo gyventi vienas, nors jo darbo užmokestis buvo nemažas, visiškai neskyrė piniginių lėšų šeimai, neprisidėjo prie nepilnametės dukters ir būsto išlaikymo.

145.

15Su ieškovo reikalavimu priteisti 11 750 Eur piniginę kompensaciją už jai paliekamą butą nesutiko. Ieškovės manymu, butas yra ne jungtinė sutuoktinių, o jos asmeninė nuosavybė, nes įsigijo jį 1995 m. birželio 20 d. už pinigus, kuriuos gavo už parduotą jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu ( - ), Klaipėda. Pažymėjo, kad ieškovas niekaip neprisidėjo įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą, jį pirko viena, todėl pretenduoti į kompensaciją jis negali. Nurodė, kad buto įsigijimo momentu ieškovas buvo Ukrainos pilietis, neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, niekur negalėjo įsidarbinti, neturėjo jokių santaupų ir pragyvenimo šaltinio ir buvo visiškai išlaikomas atsakovės.

166.

17Atsakovė J. P. priešieškiniu (b. l. 51–54) prašė pripažinti asmenine jos nuosavybe butą, esantį adresu ( - ), Klaipėda; padalyti santuokos metu įgytą turtą – priteisti 1 475 Eur kompensaciją už 1/2 dalį automobilio „Toyota Previa D-4D Linea Terra“, valst. Nr. ( - ), kurio rinkos vertė 2950 Eur ir kurį ieškovas pardavė jai nežinant prieš pareikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo; priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

187.

19Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 88–89) su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, kad atsakovė klaidina teismą. Nurodė, jog butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, buvo nupirktas santuokos metu, o jis atvykęs į Lietuvą iš Ukrainos dar 1994 m. birželio l d. įsidarbino UAB ( - ) ir iki šios dienos legaliai dirba Lietuvoje. Ieškovas nurodė, kad jis buto pirkimo momentu dirbo ir turėjo pajamų ir santaupų, kad prisidėtų prie buto pirkimo, taip pat prisidėjo ir prie jo remonto, nors atsakovė tvirtina priešingai. Aplinkybė, kad butas įregistruotas atsakovės vardu, neturi esminės reikšmės kilusiam ginčui, nes santuokos metu įgytas butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis turi teisę gauti iš atsakovės piniginę kompensaciją už jai paliekamą turtą.

208.

21Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškinio reikalavimu priteisti 1/2 dalį automobilio „Toyota Previa D-4D Line Terra“ vertės. Nurodė, jog šį automobilį jis įsigijo iš įmonės UAB ( - ) kur nuo 2001 m. iki 2015 m. dirbo. Įmonė automobilį kaip padėką už gerą darbą pardavė jam už likutinę 1000 Lt vertę, o jis 2016 metų pabaigoje šią autotransporto priemonę su atsakovės sutikimu už 300 Eur pardavė namo kaimynui. Mano, kad dėl šio parduoto daikto negali būti keliamas joks reikalavimas, nes jis buvo nupirktas iš įmonės UAB ( - ) iš jo darbo užmokesčio ir esant atsakovės žodiniam sutikimui parduotas už tą pačią 300 Eur minimalią kainą.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė I. P. ir J. P. santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui I. P. paliko pavardę P., atsakovei J. P. paliko pavardę P.; nustatė nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamąją vietą su atsakove J. P.; butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, unikalus Nr. ( - ), pripažino asmenine atsakovės J. P. nuosavybe, kuri, nutraukiant santuoką, nedalytina; priteisė iš ieškovo I. P. 966,50 Eur piniginę kompensaciją atsakovei J. P. už sumažėjusią bendrąją jungtinę nuosavybę; kitus byloje pareikštus reikalavimus atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2610.

27Teismas nustatė, jog sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, ir padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl konstatavo, jog atsakovė neįrodė savo reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės pagrįstumo, ir patenkino ieškovo prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2811.

29Teismas, įvertinęs tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir į aplinkybę, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė susilaukė bendrų vaikų, netenkino ieškovo prašymo atsakovei po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę.

3012.

31Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3604-676/2016 šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas yra išspręstas, todėl nutraukiant santuoką nebespręstinas. Taip pat teismas, nustatęs, jog tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, įvertinęs, jog ji gyvena su atsakove, nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.

3213.

33Įvertinęs surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad jų pakanka paneigti po santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prezumpciją, ir pripažino, kad ginčo butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Teismas nustatė, jog butas buvo įsigytas iš karto pardavus atsakovės asmenine nuosavybės teise turėtą turtą – butą, adresu ( - ), Klaipėda. Teismas konstatavo, jog lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, panaudojimą perkant ginčo butą atsakovė įrodė pirkimo–pardavimo sutartimis ir liudytojų parodymais. Atsakovės asmeninių lėšų panaudojimas ginčo butui įsigyti, teismo vertinimu, yra tikėtinas, nes civiliniai teisiniai santykiai formavosi per itin trumpą laiką, ginčo buto įsigijimo kaina buvo mažesnė nei atsakovės asmeninio turto pardavimo kaina, o ieškovas nenurodė ir neįrodė, kaip konkrečiai dalyvavo ginčo butą įsigyjant, apsiribojo teiginiu, kad dirbo ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Be to, teismas padarė išvadą, jog atsakovė turto įgijimo metu buvo aiškiai išreiškusi savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

3414.

35Teismas iš dalies patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir priteisė jai iš ieškovo 966,50 Eur piniginę kompensaciją už sumažėjusią bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. ieškovo parduotą santuokos metu įgytą automobilį. Teismas nustatė, jog automobilis buvo įgytas už ieškovo darbo užmokestį, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl konstatavo, jog ir ginčo automobilis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas nustatė, jog atsakovės sutikimas parduoti santuokos metu įgytą turtą nebuvo gautas. Atsakovė, sužinojusi apie tokio sandorio sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius, reikalauti taikyti restituciją ir įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą, ar prašyti kompensacijos už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą. Taip pat teismas rėmėsi 2017 m. kovo 31 d. UAB „Pajūrio autorika“ atliktu automobilio rinkos vertės tyrimu, kuriame padaryta išvada, kad automobilio kaina yra 1 933 Eur. Teismo vertinimu, turto vertintojo atliktas individualizuotas transporto priemonės vertinimas yra patikimesnis įrodymas, nustatant dalijamo turto rinkos vertę, todėl rėmėsi juo, o ne automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 300 Eur kaina.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3815.

39Ieškovas (apeliantas) I. P. apeliaciniu skundu (b. l. 127–128) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

4016.

41Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą teisme, taip pat pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, nes teismas tinkamai neištyrė byloje esančios medžiagos, netinkamai vertino faktines aplinkybes, vadovavosi išimtinai atsakovės pozicija ir prielaidomis, neatskleidė bylos esmės, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

4217.

43Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada pripažinti ginčo butą asmenine atsakovės nuosavybe, kuri nutraukiant santuoką nedalytina. Teigia, jog teismas rėmėsi liudytojų, artimai susijusių su atsakove, t. y. jos motinos ir draugės, parodymais, liudytojomis tikėti negalima ir su atsakove klaidina teismą teigdamos, jog buto pirkimo metu jis negalėjo prisidėti savo lėšomis, nes niekur nedirbo. Nurodo, jog Lietuvoje dirba nuo 1994 m. birželio 1 d. iki šiol. Taip pat teigia, jog žmonai sudarant buto pirkimo sutartį jis taip pat dalyvavo pas notarą. Dėl šių aplinkybių, apelianto teigimu, butas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o jis turi teisę gauti kompensaciją už žmonai paliekamą butą. Taip pat argumentuoja, jog teismas neatsižvelgė į jo pastabas, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio tai, jog atsakovė įgijo ginčijamą butą už savo asmenines, o ne šeimos lėšas.

4418.

45Atsakovė J. P. atsiliepimu (b. l. 138–139) su apeliaciniu skundu nesutinka, ginčijamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą.

4619.

47Atsakovė argumentuoja, kad apeliacinis skundas yra formalus ir nepagrįstas, teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, jog liudytojos paliudijo tik tas aplinkybes, kurios visiškai sutampa su rašytiniais bylos dokumentais, o būtent dėl to, kad liudytojos yra jai artimi asmenys, jos galėjo žinoti ir prisiminti prieš 20 metų buvusius įvykius. Liudytojų giminystė ar artima ilgametė draugystė negali būti pagrindas atmesti duodamus parodymus, juo labiau kad jie atitinka notaro patvirtintus dokumentus. Nurodo, jog ginčo butą įsigijo iš karto po to, kai pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą kitą butą. Lėšų, gautų už asmeninės nuosavybės teise turėto turto pardavimą, panaudojimą perkant ginčo butą įrodė pirkimo–pardavimo sutartimis, liudytojų parodymais. Lėšų naujam butui įsigyti pakako, nes naujai įsigyjamas butas buvo pigesnis nei parduotasis ir papildomas lėšų šaltinis naujam butui įsigyti net nebuvo reikalingas. Nurodo, jog įsigydama ginčo butą savo veiksmais aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

51Apeliacinis skundas netenkintinas.

5220.

53Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5421.

55CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5622.

57Pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta; butas, adresu ( - ), Klaipėda, pripažintas asmenine atsakovės J. P. nuosavybe, kuri, nutraukiant santuoką, nedalytina; iš ieškovo priteista piniginė kompensacija atsakovei už sumažėjusią bendrąją jungtinę nuosavybę.

5823.

59Nagrinėjamu atveju nors apeliantas formuluoja reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, iš apeliacinio skundo turinio ir dėstomų argumentų matyti, jog ginčijama tik dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, o būtent sprendimo dalis, kuria santuokos metu atsakovės vardu įgytas butas pripažintas asmenine jos, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Būtent šia apimtimi ieškovas ginčija teismo sprendimą nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto teisiniu statusu ir reikalaudamas piniginės kompensacijos už atsakovei paliekamą butą. Šalims nekeliant ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų, plačiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies.

6024.

61Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.

6225.

63Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

6426.

65Iš faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas ir kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, matyti, jog atsakovė iki santuokos su ieškovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, adresu ( - ), Klaipėda (b. l. 103). Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas. Santuokos metu, t. y. 1995 m. birželio 16 d., atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį būstą pardavė už 9 000 Lt (b. l. 79), o 1995 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko butą, adresu ( - ), Klaipėda (ginčo butą), už 8 000 Lt (b. l. 80). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog santuokos metu įgytas ginčo butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kuri nedalytina nutraukiant santuoką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

6627.

67Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nuosavybės teisės į ginčo butą taikytinos CK nuostatos vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi. Taip pat, vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nurodyta, jog įstatymo CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos ginčo turtui netaikytinos.

6828.

69CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikdamas rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant šį faktą galima įrodyti liudytojų parodymais, arba santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

7029.

71Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje ginčas kilo dėl šalių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą – butą, esantį ( - ),, Klaipėda,, kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

7230.

73Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir teisines bei faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra paneigta bendro sutuoktinių turto prezumpcija. Akivaizdu, jog ginčo butas įgytas pardavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kitą butą, už kurį gautų pinigų (9 000 Lt) pakako ginčo butui įsigyti (8 000 Lt). Pažymėtina, jog apeliantas, argumentuodamas, kad ginčo buto pirkimo metu dirbo ir turėjo lėšų, nenurodo, nei kaip konkrečiai, nei kokia suma prisidėjo prie perkamo ginčo buto įgijimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, esant neginčijamai aplinkybei, jog ginčo buto pirkimui net nereikėjo papildomo lėšų šaltinio, vien aplinkybė, jog ieškovas šio sandorio sudarymo metu turėjo darbą ir gavo darbo užmokestį, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog jis prisidėjo prie buto pirkimo. Vien abstraktūs ieškovo teiginiai apie turėtas pajamas sandorio metu, jam nenurodant jokių konkrečių aplinkybių, kokiu būdu, kokia suma ir pan. jis prisidėjo prie buto pirkimo, ir nesant byloje jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindas kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pripažintini nepagrįstais apelianto teiginiai, jog atsakovė neįrodė, kad ginčo butui pirkti buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Tokios pačios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi ir dėl antrosios minėtos prezumpcijos paneigimo sąlygos egzistavimo, t. y. atsakovė buto pirkimo metu buvo pakankamai aiškiai išreiškusi valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Tokią išvadą pagrindžia 1995 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinys, taip pat aplinkybė, jog sutartį pasirašė tik atsakovė, ir liudytojos G. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog ji pati surado būstą ir susitarė, kad būsto pardavėjas parduotų jį būtent atsakovei. Aplinkybė, jog, ieškovo teigimu, jis taip pat dalyvavo pas notarą žmonai sudarant sandorį, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog savo, kaip jis teigia, faktiniu buvimu notaro biure ieškovas įgijo nuosavybę. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo teiginiu ieškovas netiesiogiai pripažįsta, jog būtent sutuoktinė, o ne jis įgijo nuosavybę.

7431.

75Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog byloje negalima remtis liudytojų, artimai susijusių su atsakove, t. y. jos motinos ir artimos draugės, parodymais. Artimas liudytojų ryšys su atsakove savaime nesudaro pagrindo vertinti jų parodymus kaip melagingus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog liudytojos pirmosios instancijos teisme būtent ir parodė aplinkybes, kurios pagrįstos nuoseklia chronologine įvykių seka ir užfiksuotos notaro patvirtintose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymais.

7632.

77Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

7833.

79Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir paneigė po santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prezumpciją. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

8034.

81Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

8235.

83Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, taikė įstatymus ir vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8436.

85Šalys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

86Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

87Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. P. (I. P.)... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti ( - ),... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, jog nesutarimai šeimoje prasidėjo 2013 metais, juos lėmė... 10. 3.... 11. Ieškovas nurodė, kad dalytiną turtą sudaro dviejų kambarių butas, adresu... 12. 4.... 13. Atsakovė J. P. atsiliepimu (b. l. 33–34) su ieškiniu sutiko iš dalies, t.... 14. 5.... 15. Su ieškovo reikalavimu priteisti 11 750 Eur piniginę kompensaciją už jai... 16. 6.... 17. Atsakovė J. P. priešieškiniu (b. l. 51–54) prašė pripažinti asmenine... 18. 7.... 19. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 88–89) su priešieškiniu... 20. 8.... 21. Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškinio reikalavimu priteisti 1/2... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 18 d. sprendimu... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK... 28. 11.... 29. Teismas, įvertinęs tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių... 30. 12.... 31. Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016... 32. 13.... 33. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad jų pakanka paneigti po... 34. 14.... 35. Teismas iš dalies patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 38. 15.... 39. Ieškovas (apeliantas) I. P. apeliaciniu skundu (b. l. 127–128) prašo... 40. 16.... 41. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos... 42. 17.... 43. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada pripažinti ginčo butą asmenine... 44. 18.... 45. Atsakovė J. P. atsiliepimu (b. l. 138–139) su apeliaciniu skundu nesutinka,... 46. 19.... 47. Atsakovė argumentuoja, kad apeliacinis skundas yra formalus ir nepagrįstas,... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 51. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 52. 20.... 53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 54. 21.... 55. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 56. 22.... 57. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės... 58. 23.... 59. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas formuluoja reikalavimą panaikinti... 60. 24.... 61. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių... 62. 25.... 63. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl... 64. 26.... 65. Iš faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas... 66. 27.... 67. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju... 68. 28.... 69. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine... 70. 29.... 71. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe... 72. 30.... 73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius... 74. 31.... 75. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog byloje... 76. 32.... 77. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 78. 33.... 79. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos... 80. 34.... 81. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 82. 35.... 83. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 84. 36.... 85. Šalys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje... 86. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 87. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d....