Byla 2A-13-210/2015
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracija vaiko teisių apsaugos skyrius

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės,

2sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

3dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovei advokatei I. B., atsakovui A. M., atsakovo atstovui advokatui D. V., byloje išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,

4teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-77-632/2014 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracija vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovė V. M. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti jos ir atsakovo A. M. sūnaus E. M., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su ja bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodė, kad 2013-08-21 išleido sūnų iš Anglijos pasimatyti su tėvu Lietuvoje, ir jis jo negrąžina. Be to, nuteikinėja sūnų prieš ją, šmeižia, neleidžia su juo bendrauti. Teigia, jog vaikui bus sudarytos geresnės sąlygos gyventi su ja, nes atsakovas yra agresyvus, smurtavo prieš ieškovę, dėl to jam iškelta baudžiamoji byla Anglijoje. Ieškovė nurodo, jog gyvena ir dirba Anglijoje, turi butą ( - ), vaikas lankė mokyklėlę Anglijoje. Atsakovui pagrobus vaiką, ieškovė neturi galimybių su juo bendrauti, vaiko auklėjimu iš esmės užsiima seneliai, o ne atsakovas, tuo paminant šią esminę vaiko motinos teisę ir pareigą. Atsakovo pareikštą priešieškinį prašė atmesti, teigdama, kad jos turtinė padėtis žymiai geresnė, ji turi nekilnojamojo turto, nuolatinį ir gerai apmokamą darbą, gyvena erdviame 3 kambarių bute, kur vaikui įrengtas kambarys. Atsakovas turi daug skolų, uždirba ne daug, neturi savo būsto, ir be tėvų paramos negalėtų išsilaikyti nei pats, nei išlaikyti vaiko. Atsakovas dirba naktinėje pamainoje, todėl dienos metu vaikui negalės skirti deramo dėmesio. Ieškovės būdas, aplinka, vaiko amžius ir jo prisirišimas prie jos per gyvenimą nuo gimimo, akivaizdžiai įrodo jų abiejų stipresnį ryšį, kurį stengiasi paneigti atsakovas, šmeiždamas ieškovę nebūtais dalykais, neleisdamas arba darydamas dirbtines kliūtis jai bendrauti su sūnumi.

8Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu teismo prašė nustatyti sūnaus E. M., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu A. M. Lietuvoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad su ieškove po skyrybų gyveno Anglijoje, tačiau ji ten girtavo, gyveno palaidą gyvenimo būdą, to išprovokuotas jai sudavė per veidą, buvo apkaltintas smurtavimu, turėjo gyventi skyrium. Su ieškove gyvenantis vaikas E. M. jam skundėsi, kad būna paliekamas vienas, yra verčiamas lankyti mokyklą anglų kalba, kurios nemoka. Šiuo metu vaikas lanko lietuvišką mokyklą, su tėvu gyvena pas senelius, su kuriais labai artimi, turi savo kambarį; atsakovas kiekvieną dieną dalyvauja vaiko auklėjime, be to, dėl konfliktų su ieškove, vaiką veda pas psichologą. Vaikas jaučia baimę, kad vėl gali būti išvežtas į Angliją, todėl nenori bendrauti su ieškove.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai.

12E. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatė su A. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ).

13Iš ieškovės V. M., a.k. ( - ) priteisė 144 Lt žyminio mokesčio A. M..

14Teismas nustatė, kad šalių santykiai priešiški, todėl kiekvieno jų parodymus vertino išskirtinai tiek kiek juos galima pagrįsti kitų liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

15Teismas nustatė, kad abi šalys yra dirbančios, gyvena ne nuosavame būste, atsižvelgė, kad ieškovė yra būsto nuomininkė. Teismas abiejų šalių turtinę padėtį laikė panašia, nei vieno neišskirtine, ir nei vieno tokia prasta, kad jie negalėtų pasirūpinti mažamečiu sūnumi.

16Teismas atsižvelgė į vaiko amžių –( - ) metai, ir į tai, kad iki 2013 metų rugpjūčio mėn. vaikas nuolat gyveno su abiem tėvais, kol atsakovas neišvyko iš bendros su ieškove gyvenamosios vietos. Teismo pripažinta, kad atsakovas yra nusiteikęs prieš ieškovę, jos negerbia ir jai yra netolerantiškas, nesudaro pakankamų sąlygų bendrauti vaikui su savo mama, ir nededa net minimalių pastangų, kad situacija pasikeistų. Iš apklaustų psichologų parodymų teismas konstatavo faktą, kad vaikui tėvas yra autoritetas, ir jis jo besąlygiškai klauso. Būtent dėl šios priežasties vaiko išklausymas tiesiogiai, teismo nuomone, nebuvo tikslingas, nes dėl akivaizdžios tėvo įtakos, vaikui apklausa sukeltų dar didesnį stresą. Tuo pačiu teismas vertino nelabai išsamius, bet akivaizdžius faktus, kuriuose pasireiškė aiškus vaiko apsisprendimas būti su tėvu.

17Atsakovo elgesio, kai jis nededa net minimalių pastangų, kad vaiko ir motinos ryšys būtų bent pastovus, teismas netoleravo, ir siūlė nusistatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką. Teismas akcentavo, kad nusistovėję vaiko ir tėvo santykiai yra geri, ir jų nutraukimas sukeltų vaikui tik dar didesnį stresą, be to, atsižvelgė, kad šiuo metu prie vaiko auklėjimo labai aktyviai prisideda vaiko močiutė, kuriai neseniai buvo nustatytas globėjos statusas, ir pripažinta, kad sąlygos pas ją gyventi yra geros. Vaikas lanko priešmokyklinę grupę, vedamas pas psichologus, todėl teismas laikė, kad susidariusi įtempta situacija dėl tėvų konflikto palaipsniui nuslops ir padedant profesionaliems psichologams ir dėl vaiko bus priimtas adekvatus sprendimas.

18Visiškai patenkinus priešieškinį, iš ieškovės teismas priteisė atsakovo sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai apeliantė prašo paskirti kompleksinį psichiatrinį-psichologinį vaiko ir šeimos įvertinimą (ekspertizę), pavedant jį atlikti VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centrui.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Apeliantės įsitikinimu, teismas buvo neobjektyvus ir bylą išsprendė išskirtinai atsakovo naudai, pažeisdamas galiojančias teisės normas bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, dėl ko sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

232. Apeliantė mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų vaiko interesus, nes jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei tėvo A. M., ji turi realią galimybę pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jį materialiai išlaikyti, užtikrinti jam geresnes gyvenimo sąlygas. Laiko, kad ieškovė geriau gali pasirūpinti vaiko auklėjimu bei ugdymu, nei tėvas. Apeliantė įsitikinusi, kad gyventi su motina vaikui būtų daug saugiau nei su atsakovu, o jos doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, yra labiau tinkantys auginti vaiką, nei tėvo. Teigia, kad sūnaus amžius reikalauja motinos globos, nes tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Apeliantės manymu, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo gimimo vaikas nuolat augo kartu su motina, o vaikui su mama gyventi Jungtinėje Karalystėje būtų geresnės sąlygos, nei vaikui su tėvu gyventi Lietuvoje.

243. Apeliantės manymu, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas netyrė vaiko norų, nenustatė jo tikrosios valios, nesiaiškino jo nuomonės ar pažiūrų bei jų santykio su vaiko interesais.

254. Apeliantės įsitikinimu, teismas neprivalėjo ir neturėjo vadovautis vaiko teisių apsaugos institucijos išvada.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti paliekant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą.

27Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28Teisme ieškovė pripažino, kad šiuo metu ji neteikia jokio išlaikymo savo sūnui E. M.. Melagingai manipuliuojama DNB banko pažyma dėl piniginių lėšų pervedimo skirtų sūnaus išlaikymui, nes vaiko sąskaitą tvarko ieškovė. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama apie atsakovo šeimos nuomos ar panaudos santykius. Ieškovės pajamos gaunamos Anglijoje nėra pakankamos pragyvenimui. Teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko interesus, rėmėsi dalyvavusių vaikų teisių specialistų, psichologų, vaiko pedagogų išvadomis, o apeliacinio skundo teiginiai, jog vaikas, niekada negyvenęs Anglijoje, su tėvais tik lietuviškai bendravęs, pilnai ir puikiai supranta anglų kalbą, prieštarauja teisme nustatytoms aplinkybėms ir ištirtiems įrodymams. Mano, kad vaikui būtų ypač nesaugu gyventi Anglijoje, kur motinai išėjus į darbą, vaikas liktų vienas namuose, arba su visai jam svetimais, nepažįstamais žmonėmis. Siekiant suformuoti neigiamą tėvo įvaizdį nepagrįstai apeliaciniame skunde remiamasi privataus kaltinimo byla. Sūnus jaučiasi saugus tik šalia jo esant patiems artimiausiems žmonėms: tėvui, seneliams, broliui J. Susitikimuose su motina, vaikas reikalauja, kad tėvas būtų šalia, nes bijo, kad vaiko motina neišsivežtų jo į Angliją. Sūnus nuo 2010 m. pabaigos (nuo ( - ) metų amžiaus) nuolat gyveno ( - ) mieste, o močiutei D. M. buvo suteiktos vaiku globos teisės. Jungtinėje Karalystėje sūnus išbuvo nepilnus metus, per šį trumpą laikotarpį, dėl kalbos barjero, svetimos aplinkos, erdvės trūkumo, neturėjo nei vieno draugo, nesusirado nei vieno bendraamžio, su kuriuo galėtų bendrauti. Priverstinai pašalinus vaiką iš jam įprastos gyvenamosios vietos Lietuvoje, vaiką ištiktų šokas, stresas, būtų padaryta nepataisoma psichologinė trauma.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas tenkintinas.

31Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

32Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pateikta pažyma apie A. M. 2014 m. gautas pajamas (2 t., 82 b. l), D. M. , A. M., V. M. paaiškinimai (2 t., 95-97,99 b. l.), 2014-08-20 šeimos aplankymo aktas (2 t., 98 b. l.), duomenys apie vaikams teiktą išlaikymą (2 t., 117-160 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2014-10-20 nutartimi skyrė teismo psichologijos ekspertizę, ją atlikus pateiktas 2015-03-09 –06-12 ekspertizės aktas Nr. 103MS-39/2015 (3 t., 34-51 b. l.). LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014-08-11 pažyma Dėl V. M. skundo tyrimo (3 t., 62-69 b. l.), vaizdo įrašas (3 t., 70 b. l.), V. M. darbdavio pažyma (3 t., 76-77 b. l.), garso įrašas ir nuotrauka (3 t., 90 b. l.), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga (3 t., 91-114 b. l.). Šie įrodymai teismo priimti apeliacinėje instancijoje ir pridėti prie bylos.

33Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo aspektai

34CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas šiuo aktualiu klausimu teismų praktiką. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

36Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir duomenys patvirtina, jog šalių santuoka nutraukta ( - ) metais, šalys turi du bendrus vaikus: J. M. gim. ( - ), kuris šiuo metu yra pilnametis ir E. M., gim. ( - ), dėl kurio gyvenamosios vietos šalys nesutaria. Nuo 2010 metų pabaigos šalys gyveno Anglijoje, atsakovui panaudojus smurtą prieš ieškovę pradėtas ikiteisminis tyrimas, skirti apribojimai nesiartinti prie ieškovės, todėl atsakovas, vengdamas galimos atsakomybės, buvo priverstas sugrįžti į Lietuvą. Nuo gimimo E. M. augo ir nuolat gyveno su motina V. M., kuomet 2013-08-21 jam grįžus iš Anglijos pasisvečiuoti ir pabendrauti pas tėvą, jis liko Lietuvoje.

37Šeimos aplinkos sąlygų aspektas

38Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos ir nuosekliai išplėtotos esminės taisyklės bei kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turi nagrinėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų bylas. Todėl šiuo atveju vertintinas vienas iš vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų – šeimos aplinkos sąlygų aspektas.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Į vaiko interesus būtina žiūrėti per laiko perspektyvą, todėl būtina vertinti tai, kiek ir kuris iš tėvų galės juos užtikrinti ne tik šiandien, bet ir ateityje.

40Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad abi šalys yra dirbančios, gyvena ne nuosavame būste, pripažino abiejų šalių turtinę padėtį panašia, nei vieno neišskirtine, ir nei vieno tokia prasta, kuri neleistų pasirūpinti mažamečiu sūnumi.

41Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada teigdama, kas sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiau atitiktų vaiko interesus, nes jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei tėvo A. M., ji turi realią galimybę pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jį materialiai išlaikyti, užtikrinti jam geresnes gyvenimo sąlygas.

42Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto šioje byloje procesinio sprendimo turinį ir argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, bei pagrįstai priėjo prie išvados, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus yra panašios. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo visiškai sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su apeliante, vaikui bus sudarytos daug geresnės materialinės gyvenimo sąlygos, nei jam gyvenant su atsakovu. Beje, teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

43Nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių aplinkybių, kurios pagal savo pobūdį, kuriam nors iš tėvų, darytų lemiamą įtaką sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčą. Įvertinus, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtakos turi kitų teismo nustatytų aplinkybių visuma ir jų vertinimas.

44Vaiko nuomonės vertinimo aspektas

45Šiuo atveju teisi apeliantė teigdama, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas netyrė vaiko norų, nenustatė jo tikrosios valios, nesiaiškino jo nuomonės ar pažiūrų bei jų santykio su vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje skyrė teismo psichologijos ekspertizę. Nors ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, tačiau ekspertizės aktą teisėjų kolegija vertina kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

46Teisėjų kolegija dar kartą primena, kad esminę reikšmę šio pobūdžio bylose turi geriausių vaiko interesų apgynimas išsaugojimas ir įvertinimas. Taigi, šio aspekto analizė apima vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz., cituotoje byloje Hokkanen v. Finland, nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).

47Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vaiko norą vertina kitų vaiko interesams svarbių veiksnių kontekste.

48Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis iš esmės negalima nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų vaiką sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš tėvų šalių nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu, daro išvadą, kad šalių vaikas vienodai prisirišęs tiek prie atsakovo, tiek prie apeliantės, sūnus ramiai ir saugiai jaučiasi tiek su mama, tiek su tėvu (3 t., 34-51 b. l.). Vertindama išsakytą vaiko norą gyventi su tėvu, teisėjų kolegija atsižvelgia į šį norą išsakiusio vaiko amžių – ekspertizė atlikta kai jam buvo ( - ) metai. Nors tokio amžiaus vaikas iš esmės pajėgus suformuoti nuomonę, tačiau šiuo atveju svarbi ir psichologės ekspertės įvertinta aplinkybė, kad šalių vaikas dar nėra pakankamai brandus, kad galėtų savarankiškai suformuluoti asmeninę nuomonę bei išreikšti norus byloje aktualiais klausimais (3 t., 34-51 b. l.).

49Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Ypač svarbi vaiko ryšio su tėvu ar motina aplinkybė yra galimybė gyventi kartu, kai tėvas ar motina kartu su vaiku negyvena ar negyveno tam tikrą laiką. Šiuo atveju svarbus yra pastovumo principas, kuris atskirais atvejais lemia vaiko psichologinį saugumą. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, aiškinasi, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, ir žinoma, vaiko prisirišimo pagrindą.

50Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad sūnus E. M. iš esmės nuo pat gimimo visą laiką gyveno su motina. Kadangi nuo 2009 m. nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra deklaruota su motina, o 2010-09-23 teismo įsakymu iš atsakovo, su motina nuolat gyvenančiam vaikui, priteistas išlaikymas, teismas negali pripažinti aplinkybės, kad sūnus nuo gimimo gyveno su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad sūnus nuo pat gimimo gyveno kartu su tėčiu.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbus vaiko atskyrimo nuo motinos ir sūnaus negrąžinimo motinai aspektai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas šios bylos atveju savo iniciatyva, be aiškiai išreikštos vaiko nuomonės ir akivaizdžiai prieštaraujant motinai, atskyrė sūnų nuo motinos, t. y. negavo jos pritarimo ir neišklausė jos nuomonės, tai yra savavališkai vaiko negrąžino jo motinai, kuri tuo metu kartu su vaiku nuolatinai gyveno Anglijoje. Vadinasi atsakovas pažeidė pastovumo principą, o kartu ir vaiko psichologinio saugumo jausmą.

52Tik šios nagrinėjamos bylos kontekste teismui galutinai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sūnaus gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo buvo nustatyta su atsakovu, tai yra vaiko tėvu. Kadangi vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui berniukas gyvena su tėvu, jo senelių namuose, todėl natūralu, kad vaikas prisirišo prie tėvo ir senelių, nes su jais gyvena ir bendrauja kasdien. Teismo vertinimu, būtent bendravimo su motina paskutiniaisiais metais stoka, kuris nulemtas ne motinos valios, šiuo metu lemia tvirtesnį emocinį sūnaus prisirišimą prie tėvo. Šias aplinkybės teismui patvirtina ir psichologės ekspertės išvados, kuriose vienareikšmiškai nurodyta, kad E. M. nuomonė yra suformuota jam artimų asmenų, su kuriais gyvena šiuo metui (tėvas, močiutė), tėvo ir močiutės daromas vaikui poveikis pasireiškia tuo, kad jog jie nesivaržydami vaiko negatyviai atsiliepia apie jo mamą, gąsdina jį kalbėdami apie galimą jo išvežimą į Angliją, jo pardavimą ir kt. (3 t., 34-51 b. l.). Šias aplinkybes teisėjų kolegijai iš esmės patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuomet sūnus atsisako važiuoti kartu su mama aplankyti brolį, nes bijo būti išvežtas ir parduotas (3 t., 90 b. l.). Aplinkybė, kad vėliau su broliu berniukas visgi susitiko, negali paneigti vaiko baimės, nulemtos netinkamo tėvo elgesio ir nepagrįstos nuomonės apie motiną formavimu. Nors bylos duomenys leidžia pripažinti, kad sūnaus tarpusavio santykis su tėvu yra palankus, tvirtas, patikimas ir vaikas labiau norėtų gyventi su tėvu, tačiau apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad pagrindinis vaiko pasirinkimo motyvas yra sąlygotas paties tėvo įtaka, jo autoritetu ir esamu dabartiniu prieraišumu. Tačiau esminis aspektas yra tai, kad toks neigiamas paties tėvo daromas poveikis savo sūnui, kaip tikrovės neatitinkančių nuostatų mamos atžvilgiu formavimas, yra priešingas vaiko interesams ir žalojančiai veikia vaiko psichiką. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas vadovaujasi ne vaiko interesais, o savo ambicijomis ir savo subjektyviu įsivaizdavimu, kas vaikui būtų geriau. Toks tėvo elgesys gali būti vertinamas ir kaip paslėptas draudimas vaikui bendrauti su motina, o tai gali sąlygoti nepataisomą žalą vaikui ateityje. Nepataisomos žalos tikimybė šiuo atveju yra labai reali ir jau jaučiama šiuo metu. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus ir jų vertinimą, pripažintina, kad vaiko motyvas pasirinkti vieną iš tėvų šiuo konkrečiu atveju yra nulemtas aptartų esminių aplinkybių, o toks vaiko ir tėvo ryšys yra ne normalių šeimos santykių raidos rezultatas, bet vaiko pavaldumo tėvui pasekmė. Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių, kad vaiko nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, buvo formuojama jo gyvenamosios aplinkos – tėvo ir močiutės, todėl negali būti vertinama kaip objektyvi. Tokios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui vaiko norą laikyti svarbiu, bet ne lemiančiu sprendžiant dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo atveju tėvo negebėjimas vaiko interesais atsisakyti savo asmeninių ambicijų reikalauja aktyvios vaiko interesų teisminės gynybos.

53Geranoriškumo aspektas užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančia motina

54Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamante ir Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiškumas ir vienos iš šalių polinkis neleisti kitai bendrauti su vaiku, taip pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgus į geriausių vaiko interesų paisymo aspektą, nuspręsta, kad antroji šalis yra būtent tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, šiuo atveju vaiko interesų užtikrinimą vertina bendravimo su motina svarbumo ir reikalingumo aspektu, šalių tolerancijos supratimo lygiu ir kriterijais.

56Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina atsakovo geranoriškumo leidžiant motinai bendrauti su sūnumi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra tėvo iniciatyvos skatinti vaiką bendrauti su motina, priešingai, vaiko motinai sudaromos kliūtys susitikti, naudojamasi suaugusiųjų suformuotu vaiko nenoru bendrauti su mama ir t.t. (1 t.,117-122, 168-186, 2 t., 99 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad tokį atsakovo elgesį, kuomet nededama net minimalių pastangų, vaiko ir motinos ryšio pastovumui užtikrinti, nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas. Būtent vaiko tėvo ir močiutės elgesyje yra pakankamai požymių rodančių, jog sūnus yra nuteikinėjamas prieš motiną. Svarbu pažymėtini ir tai, kad vaiko motina visada stengėsi išvengti prievartinio bendravimo su vaiku, dažnai suorganizuoti susitikimą su vaiku prašydavo asmeniškai vaiko tėvo, ar vaiko teisių apsaugos tarnybos (1 t., 153, 190 b. l., 2 t., 9,10, 33 b. l.). Bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, kad vaiko elgesys keičiasi jam bendraujant su mama vienam, ir šalia esant tėvui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko ir tėvo santykiai susiformavo natūraliai per beveik 2 metų laikotarpį, tėvui auginant vaiką ir juo rūpinantis, gi ieškovės ir sūnaus santykiai šiuo laikotarpiu buvo palaikomi sudėtingomis sąlygomis dėl galimybių trūkumo, dėl vaiko nuteikinėjimo prieš ją ir daromų kliūčių motinai vienai, be tėvo priežiūros ar stebėjimo bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas neskatina vaiko santykių su motina (ieškove), piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis. Būtent šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina atsakovo nenorą visus klausimus, kurie yra susiję su šalių vaiku, spręsti bendradarbiavimo, abipusio sutarimo ir tolerancijos keliu. Teismas vertina ir ekspertizės išvadą, kad sūnaus nuomonė yra susiformavusi palaipsniui ir nėra lengvai keičiama, tačiau ji galėtų gana greitai pasikeisti, jeigu būtų užtikrintas reguliarus vaiko bendravimas su mama (3 t., 34-51 b. l.). Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą apie tėvo tam tikrą neatsakingumą, savanaudiškumą ir vaiko geriausių interesų (bendrauti, matytis su abiem tėvais) užtikrinimo ignoravimą, bendradarbiavimo su skyrium gyvenančia mama stoką. Šiuo atveju svarbi ir psichologinio vertinimo išvada, kad tėvo daromo poveikio pasekmės vaikui yra ilgalaikės (3 t., 34-51 b. l.). Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad atsakovo veiksmai, trukdant ieškovei bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi neigiamos įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Taigi visi šie įrodymai teisėjų kolegijai patvirtina, kad atsakovas, įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Grįžtant prie tolerancijos principo šalių tarpusavio santykiams, teismas dar kartą primena, jog ji suprantama, kaip tėvų pareiga ir gebėjimas, nepaisant esamo ginčo, sudaryti galimybę kitai pusei laisvai matytis su vaiku be tėvo ar trečiųjų asmenų (globos institucijos atstovų) priežiūros ar stebėjimo. Bylos nagrinėjimo metu dėl jau aukščiau paminėtų priežasčių, atsakovo niekinančio ir kategoriškai neigiamo požiūrio į sūnaus mamą, nepagrįstų įrodymais kaltinimų teismui susidarė įspūdis, kad atsakovui, nepaisant dalinių, bet formalių jo žingsnių link bendradarbiavimo, bus gana sudėtinga užtikrinti ir visokeriopai skatinti artimus ieškovės santykius su sūnumi. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atskirai gyvenančių arba teisiškai išsiskyrusių tėvų bendravimo tolerancijos klausimas yra svarbus kriterijus, bet ne išimtis, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovo geranoriškumas nenustatytas, sūnaus bendravimas su ieškove neužtikrintas, ir tai, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarus argumentas nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su šiuo asmeniu.

57Vaiko emocinės ir socialinės raidos aspektas

58Apeliantė įsitikinusi, kad gyventi su motina vaikui būtų daug saugiau nei su atsakovu, o jos doroviniai ir asmenybės bruožai, labiau tinka auginti vaiką.

59Nagrinėjant bylą, nenustatyta esminių neigiamų motinos bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčą. Šiuo atveju atsakovas neįrodė ieškovės netinkamo elgesio ar vedamo gyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad motina nėra pajėgi auginti ir auklėti savo sūnų, užtikrinti pačius svarbiausius ir visokeriopus vaiko poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinėje instancijoje apeliantės pateikti tiek vaizdo, tiek garso įrašai, nors ir nelabai kokybiški bei neišsamūs iš esmės nepaneigia teismo išvadų bet patvirtina jau teisėjų kolegijos konstatuotą vaiko intereso, būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, pažeidimą. Minėta, kad byloje pateiktų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui patvirtina, kad atsakovas neskatino vaiko ir motinos (ieškovės) bendravimo, jį ribojo. Atsakovas, trukdydamas vaiko–mamos santykių formavimuisi, iš esmės skatina nesaugaus prieraišumo formavimąsi, dėl to gali formuotis neadekvatūs santykiai ir su kitais žmonėmis. Toks atsakovo elgesio įvertinimas paneigia vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, kad atsakovas užtikrina tinkamą vaiko emocinę ir socialinę raidą. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas vertina, tiek apeliantės argumentus dėl institucijos suinteresuotumo ir išvadų bei veiksmų neobjektyvumo, tiek LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadose dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos konstatuotus trūkumus (3 t., 62-69 b. l.).

60Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų asmeninius bruožus, moralines ir dorovines savybes, konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šiuo atveju yra svarbus besąlyginis vaiko ir motinos santykių atkūrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad mažamečiam vaikui svarbūs ir reikalingi abu tėvai, tačiau sprendžia, jog šiuo atveju ieškovės, kaip motinos, vaidmuo dabartiniame vaiko gyvenime, atstatant neigiamai suformuotą poziciją apie ją, turi didesnę reikšmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vaikui motina yra reikalinga, o esant situacijai, kuomet vaikas nuteikinėjamas prieš motiną, būtina neprarasti, o tik skatinti ir stiprinti saugų prieraišumo santykį su vaiką auginusia motina. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į byloje pateiktą psichologės išvadą, kad esminės neigiamos įtakos vaikui jo gyvenamoji vieta nedaro, vaiką žaloja tėvų elgesys, o berniuko savijauta labiau atskleidžia santykių tarp tėvų sudėtingumą, o ne tikruosius jo jausmus (3 t., 34-51 b. l.).

61Bylos duomenys patvirtina, kad E. M. Anglijoje mokyklą lankė nuo ( - ) iki ( - ) (1 t., 109 b. l.). Nors mokytoja yra nurodžiusi, kad berniuko anglų kalbos supratimas buvo barjeras, kuris neparodydavo visų jo gabumų, anglų kalbą geriau suprato, nei galėjo ja kalbėti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ( - ) metų laiko tarpsnis nėra pakankamas svetimai kalbai įvaldyti. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad berniukas jau ( - ) metus faktiškai gyvena Lietuvoje, lanko ( - ) V. K. pagrindinę mokyklą, yra pripratęs prie klasės draugų, tačiau kartu sprendžia jog ši aplinkybė nelaikytina svaria priežastimi, kuri neleistų nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su motina. Šiuo atveju lemiamą reikšmę teismas teikia pastovumo principui, kuris yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam-socialiniam augančio žmogaus vystymuisi ir aplinkybei, kad vaikas nuo pat gimimo augo su motina ir atskirtas nuo sūnaus buvo prieš jos valią, t. y. atsakovui be pakankamos priežasties pažeidus pastovumo principą ir būtinybei atstatyti prieraišumo jausmą mamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina (ieškove), nes tai labiausiai atitiks visaverčius vaiko interesus.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant šeimos bylas CPK 376 straipsnyje yra numatyta viena iš teismo teisių – atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla yra susijusi su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, todėl byloje esantis poreikis apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus lemia teismo teisę, o kartu ir pareigą būti aktyviam bei esant poreikiui viršyti byloje pareikštus reikalavimus. Nors nėra nustatyta, kad vaikas sunkiai adaptuotųsi ir kitoje aplinkoje, tačiau akivaizdu, jog iš karto nustačius E. M. gyvenamąją vietą su motina ir išvykus gyventi į kitą valstybę, vaiko rimtis, prisirišimas prie esamos aplinkos būtų sutrikdyti, todėl teismo nuomone, šiuo atveju svarbus adaptacijos periodas. Teismas vertina dabartinės tėvų sukurtos situacijos pasekmes jų vaiko atžvilgiu, ir atsižvelgia į tai, kad nėra rekomenduojama staigiai pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, galimi nepageidaujami jo raidai ir psichinei sveikatai padariniai. Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendžia, jog siekiant atkurti normalų ryšį, motinos bendravimas su sūnumi yra būtinas, o pereinamais periodas turi būti nustatytas atsižvelgiant į protingą laiko tarpą vaikui įprasti prie motinos, atstatyti sugriautą pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad E. M. gyvenamąją vietą kartu su motina tikslinga nustatyti besibaigiant mokslo metams ( - )V. K. pagrindinėje mokykloje, tai yra nuo 2016 metų birželio 1d. Atskirai akcentuotina, kad adaptacijos periodu būtina užtikrinti E. M. besąlyginį bendravimą su motina V. M. bei psichologo konsultacijas, o vaikui gyvenat Anglijoje turi būti užtikrintas bendravimas su tėvu.

63Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina, labiau atitiks jo, kaip vaiko, interesus, atitinka EŽTT, kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios; skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

64Remiantis išdėstytu, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – nuo 2016 metų birželio 1 d. E. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su V. M., a. k. ( - )

65Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

66Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

67Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies – CPK 93 straipsnio 1 dalis. Patenkinus ieškovės ieškinį, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė yra sumokėjusi 41,71 Eur žyminį mokestį (1 t., 26 b. l.). Bylos duomenimis ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1563,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., 36-45 b. l.). Pažymėtina tai, kad priteistinos pirmosios instancijos teismo advokatės pagalbos išlaidos už teisines konsultacijas, ieškinio projekto parengimą, paklausimų parengimą, prašymų teismui parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Be to, ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 34,75 Eur vertimo paslaugų išlaidų (2 t., 46-47 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų bendra 1640,41 Eurų suma yra pagrįsta, todėl ieškovės ieškinį patenkinus, o atsakovo priešieškinį atmetus, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d., 5 d. 98 str. 1 d.).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69Iš atsakovo apeliantė prašo priteisti 41,74 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., 74 b. l.), 1078,03 Eur už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinėje instancijoje ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (3 t., 79-89 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 1119,74 Eur suma yra pagrįsta, todėl patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovė už psichologijos ekspertizę apmokėjo176,78 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo – LR CPK 88 str. 1 d. 1 p (3 t., 33, 119-120 b. l.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1296,52 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

70Ieškovė įvykdė įpareigojimą į teismo sąskaitą įnešti 1325,50 Lt, kas atitinka 383,89 Eur užstatą, bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, todėl apmokėjus 176,78 Eur, likusios 207,11 Eur lėšos už ekspertizės atlikimą grąžintinos ieškovei.

71Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

72Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

73Ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmeti.

74Nuo 2016 metų birželio 1 d. E. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su V. M., a. k. ( - )

75Iš atsakovo A. M., a. k. ( - ) ieškovei V. M., a.k. ( - ) priteisti 1640,41 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 41 euro centą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1296,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 52 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

76Pavesti Šiaulių apygardos teismo finansininkei iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 207,11 Eur (du šimtus septynis eurus ir 11 euro centų) į ieškovės V. M., a. k. ( - ) sąskaitą ( - ).

77Grąžinti VšĮ ( - ) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui E. M. asmens sveikatos istorijas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovei advokatei I. B., atsakovui A.... 4. teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovė V. M. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą... 7. Ieškovė nurodė, kad 2013-08-21 išleido sūnų iš Anglijos pasimatyti su... 8. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu teismo prašė nustatyti... 9. Nurodė, kad su ieškove po skyrybų gyveno Anglijoje, tačiau ji ten girtavo,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu... 12. E. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatė su A. M., a. k. ( - ) gyv. ( -... 13. Iš ieškovės V. M., a.k. ( - ) priteisė 144 Lt žyminio mokesčio A. M..... 14. Teismas nustatė, kad šalių santykiai priešiški, todėl kiekvieno jų... 15. Teismas nustatė, kad abi šalys yra dirbančios, gyvena ne nuosavame būste,... 16. Teismas atsižvelgė į vaiko amžių –( - ) metai, ir į tai, kad iki 2013... 17. Atsakovo elgesio, kai jis nededa net minimalių pastangų, kad vaiko ir motinos... 18. Visiškai patenkinus priešieškinį, iš ieškovės teismas priteisė atsakovo... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 22. 1. Apeliantės įsitikinimu, teismas buvo neobjektyvus ir bylą išsprendė... 23. 2. Apeliantė mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai... 24. 3. Apeliantės manymu, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas netyrė... 25. 4. Apeliantės įsitikinimu, teismas neprivalėjo ir neturėjo vadovautis vaiko... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo apeliantės apeliacinį skundą... 27. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 28. Teisme ieškovė pripažino, kad šiuo metu ji neteikia jokio išlaikymo savo... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 32. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pateikta pažyma apie A. M. 2014... 33. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo aspektai... 34. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos... 36. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir duomenys patvirtina, jog šalių... 37. Šeimos aplinkos sąlygų aspektas... 38. Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos... 40. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad abi šalys yra dirbančios, gyvena... 41. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada teigdama, kas sūnaus gyvenamosios... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto šioje... 43. Nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių aplinkybių, kurios pagal savo... 44. Vaiko nuomonės vertinimo aspektas... 45. Šiuo atveju teisi apeliantė teigdama, jog bylą nagrinėjęs pirmos... 46. Teisėjų kolegija dar kartą primena, kad esminę reikšmę šio pobūdžio... 47. Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant... 48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis iš esmės... 49. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti... 50. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbus vaiko atskyrimo... 52. Tik šios nagrinėjamos bylos kontekste teismui galutinai pritaikius... 53. Geranoriškumo aspektas užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančia... 54. Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką,... 56. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina atsakovo geranoriškumo... 57. Vaiko emocinės ir socialinės raidos aspektas ... 58. Apeliantė įsitikinusi, kad gyventi su motina vaikui būtų daug saugiau nei... 59. Nagrinėjant bylą, nenustatyta esminių neigiamų motinos bruožų, kurie... 60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų asmeninius... 61. Bylos duomenys patvirtina, kad E. M. Anglijoje mokyklą lankė nuo ( - ) iki (... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant šeimos bylas CPK 376 straipsnyje... 63. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sūnaus gyvenamosios... 64. Remiantis išdėstytu, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 66. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 69. Iš atsakovo apeliantė prašo priteisti 41,74 Eur žyminio mokesčio už... 70. Ieškovė įvykdė įpareigojimą į teismo sąskaitą įnešti 1325,50 Lt, kas... 71. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 72. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą... 73. Ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmeti.... 74. Nuo 2016 metų birželio 1 d. E. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti... 75. Iš atsakovo A. M., a. k. ( - ) ieškovei V. M., a.k. ( - ) priteisti 1640,41... 76. Pavesti Šiaulių apygardos teismo finansininkei iš teismo pavedimų lėšų... 77. Grąžinti VšĮ ( - ) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui E. M....