Byla e2-8474-328/2019
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui N. J., atsakovės atstovui advokatui A. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. G., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,( - )“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiais 2018 m. gegužės 15 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ pranešimą „Dėl netesybų taikymo nutraukus sutartis ir užstato įskaitymo“ bei 2018 m. gegužės 15 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ); priteisti ieškovei iš atsakovės 12 000 Eur skolos, 1 102,03 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog 2018 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB ,,( - )“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d.). Bankroto administratorius nustatė, kad 2018 m. gegužės 15 d. pranešimu „Dėl netesybų taikymo nutraukus sutartis ir užstato įskaitymo“ bei Tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. ( - ) (toliau – Ginčijami sandoriai) UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ užskaitė ieškovės atsakovei sumokėtą 12 000 Eur avansą (depozitą), kaip skolos ieškovės atsakovei padengimą. Mano, jog egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos – bankroto administratorius ieškovei iškėlus bankroto bylą turi teisę reikšti reikalavimą dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais; bankroto administratorius nenustatė, kad ieškovei egzistavo būtinybė sudaryti su atsakove Ginčijamus sandorius; Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, turėjo skolinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams, todėl Ginčijamų sandorių sudarymas pažeidė kreditorių interesus; ieškovei ir atsakovei buvo žinoma, kad Ginčijamais sandoriais pažeis ieškovės kreditorių interesus, todėl sudarydami sandorius elgėsi nesąžiningai. Nurodė, jog ieškinio reikalavimui pareikšti nėra suėjęs ieškinio senaties terminas. Pripažinus Ginčijamus sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma restitucija ir iš atsakovės priteista 12 000 Eur skola, tokiu būdu apginant ieškovės ir jos kreditorių interesus.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7Atsiliepime nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 26 d. sudarė Autotransporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo paslaugos sutartį Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (toliau – Sutartys), pagal kurias atsakovė perdavė ieškovei laikinai naudotis 2 sunkiasvores transporto priemones. Vadovaujantis Sutarčių 3.5 punktu ieškovė sumokėjo atsakovei 12 000 Eur (po 6 000 Eur pagal kiekvieną iš Sutarčių) užstatą (toliau – Užstatas), kurio paskirtis buvo garantuoti ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą atsakovei. Sutartis nutraukus nuo 2018 m. kovo 27 d. buvo nustatyta, kad dėl netinkamo jų vykdymo ieškovė liko skolinga atsakovei 51 295,83 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymas buvo užtikrintas Užstatu, Atsakovė 2018 m. gegužės 15 d. pranešimu jį įskaitė, tokiu būdu sumažindama ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Nurodė, jog Užstato paskirtis yra prievolės pagal Sutartis užtikrinimas. Mano, jog Ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti kreditorių interesai. Kadangi užstatas savo teisine prigimti panašiausias į įkeitimą (hipoteką), pagal Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnį įkeitimu (hipoteka) užtikrinti reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, t. y. šie reikalavimai nepatenka į bendrą kreditorių eilę, numatytą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį, laikytina, jog ir šiuo atveju, atsakovei iš dalies padengus ieškovės įsiskolinimą iš Užstato, kreditorių teisės niekaip nebuvo pažeistos, nes jie neturėjo jokių teisių į atsakovės naudai Užstatu užtikrintas lėšas, o jų kreditoriniai reikalavimai jokiais atvejais nebūtų iš šių lėšų tenkinami. Nurodė, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų netapo nemokia. Mano, jog nėra actio Pauliana taikymo sąlygų.

8Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Mano, jog atsakovė neturėjo pagrindo atlikti įskaitymo. Prašo ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdyje atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog užstatas plačiąja prasme buvo skirtas atsakovės interesų užtikrinimui pagal Sutartis. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas konstatuoja:

11byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Autotransporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo paslaugos sutartis Nr. ( - ) (el. b. l. 66-79), bei Autotransporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo paslaugos sutartis Nr. ( - ) (el. b. l. 80-93) (toliau – Sutartys), kurių pagrindu atsakovė ieškovei išnuomojo dvi transporto priemones, nuomos terminas nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. spalio 21 d. (Sutarčių 2.2.1 punktai). Pagal Sutarčių 3.5 punktą, nuomininkas (ieškovė) prieš Autotransporto priemonės perdavimą sumokėjo nuomotojui (atsakovei) 6 000 Eur užstatą (iš viso 12 000 Eur pagal abi Sutartis). Atsakovė byloje pateikė duomenis apie Sutarčių objektų (transporto priemonių) sugadinimus, iš kurių matyti, jog pagal Sutartį Nr. ( - ) išnuomotos transporto priemonės sugadinimai, nesusiję su natūraliu nusidėvėjimu įvertinti 12 575 Eur suma, kurią ieškovė pripažino (el. b. l. 161-162), o transporto priemonės, išnuomotos Sutarties Nr. ( - ) pagrindu – 10 370,57 Eur (el. b. l. 163). 2018 m. gegužės 15 d. UAB ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“ sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ), kuriame fiksuojamas UAB ,,( - )“ sumokėtas depozitas bendrai 12 000 Eur sumai, taip pat UAB ,,( - )“ skola 12 000 Eur atsakovei, kuri įvardinta kaip netesybos; šalys susitarė atlikti tarpusavio skolų užskaitymą 12 000 Eur sumai (el. b. l. 23). Byloje pateikta 2018 m. gegužės 15 d. delspinigių už UAB ,,( - )“ uždelstus atsiskaitymus pagal Sutartis apskaičiavimo pažyma, kurioje fiksuojami ieškovės atsiskaitymai, prievolių įvykdymo terminai bei delspinigių dydžiai (el. b. l. 24-26). 2018 m. gegužės 15 d. pranešimu ..Dėl netesybų taikymo nutraukus sutartis ir užstato įskaitymo“ atsakovė priminė ieškovei UAB ,,( - )“, jog šalių sudarytos Sutartys nutrauktos 2018 m. kovo 27 d., pareikalavo sumokėti 15 571 Eur netesybas pagal Sutarčių 10.3.8 punktus, nurodė, jog pagal atsakovės apskaitos duomenis UAB ,,( - )“ skolą sudaro 19 032,50 Eur nuomos mokestis, 15 571 Eur baudos, 4 117,33 Eur delspinigių už delsimą atsiskaityti ir 12 575 Eur žalos, patirtos dėl išnuomotos transporto priemonės apgadinimo; nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsniu, 6.130 straipsniu ir Sutarčių 3.5 punktais įskaito sumokėtą pagal Sutartis 12 000 Eur užstatą į mokėtiną baudą, pareikalavo sumokėti kilusią skolos dalį (el. b. l. 27).

12Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi UAB ,,( - )“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. G. el. b. l. 7-8). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtinti patikslinti UAB ,,( - )“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 301 651,20 Eur sumai (bankroto byloje patvirtintas ir UAB ,,( - )“ kreditorinis reikalavimas 52 412,29 Eur sumai) (el. b. l. 19-22).

13Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2018 m. gegužės 15 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą bei pranešimą ,,Dėl netesybų taikymo nutraukus sutartis ir užstato įskaitymo“ (toliau – Ginčijami sandoriai), sumokėto užstato bei palūkanų priteisimo. Ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog Ginčijami sandoriai pažeidė BUAB ,,( - )s“ kreditorių interesus, bendrovė buvo nemoki, neprivalėjo sudaryti Ginčijamų sandorių, sandorių šalys buvo nesąžiningos.

14Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto taikymo, bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administratoriui ginčijant kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, restitucijos taikymo.

15CK 6.66 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Siekiant apginti kreditoriaus interesus, actio Pauliana institutu nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

16Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais pagrįstumą būtina nustatyti, ar egzistuoja visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

17Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog UAB ,,( - )s“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, jog ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu gali būti pareiškiamas teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus teisme atstovauja bankroto administratorius. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, laikoma, jog apie ginčo sandorį bankroto administratorius sužinojo nuo įmonės dokumentų gavimo dienos, todėl su šiuo momentu siejama ieškinio senaties termino pradžia. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB ,,( - )“ dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2018 m. rugpjūčio 2 d. (el. b. l. 31-34, 35). Ieškovės ieškinys teisme gautas 2019 m. liepos 9 d., todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

18Teismų praktikoje pripažįstama ir įtvirtinta, kad kreditorius, reiškiantis ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, teisės ginčyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą bankrutuojančios bendrovės sandorį (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tačiau taikant actio Pauliana institutą, būtina nustatyti, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

19CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas). Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 66-92).

20Ieškovė nurodo, jog Ginčijami sandoriai sudaryti ieškovei esant faktiškai nemokiai. Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodė, jog byloje nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, nenustačius nemokumo momento, negalima pagrįstai teigti, kad tam įtakos turėjo įskaitymas, ar tai galėjo pažeisti kreditorių interesus. Iš byloje pateiktos 2018 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinio matyti, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovės nemokumo, buvo vertinami bendrovės 2018 m. balandžio 30 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos duomenys apie UAB ,,( - )“ turtą ir įsipareigojimus, be to, atsižvelgta į pačios įmonės poziciją, kad pastaroji negali vykdyti skolinių įsipareigojimų; bankroto bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir jie nėra laikino pobūdžio (el. b. l. 7). Iš byloje pateiktų duomenų (antstolių patvarkymų dėl vykdomųjų bylų sustabdymo) matyti, jog 2018 m. kovo – balandžio mėn. UAB ,,( - )“ turėjo skolinių įsipareigojimų darbuotojams, kurie nebuvo įvykdyti (el. b. l. 47-51). Tačiau pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių per se (savaime) nereiškia, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

21Bylos duomenimis nustatyta, jog Ginčijamais sandoriais atsakovė gauto užstato suma sumažino ieškovės pagal šalių sudarytas Sutartis mokėtiną skolinio įsipareigojimo dydį.

22Iš byloje pateiktų Sutarčių, kurių sąlygos yra vienodos, matyti, kad Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė ir byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ši sąlyga įvykdyta (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis), kad nuomininkė (ieškovė) pagal Sutartis atsakovei sumokėjo 12 000 Eur užstatą (po 6 000 Eur pagal kiekvieną iš Sutarčių). Sutarties 3.5 punkte įtvirtinta, kad užstato paskirtis – garantuoti visų netesybų susijusių su tiesioginėmis ir netiesioginėmis autotransporto priemonės atstatymo į tinkamą naudojimui būklę atlyginimą, jei nuomininkas to nepadaro per nuomotojo nustatytą terminą, arba visiškai atsisako tai padaryti. Užstatas grąžinamas nuomininkui per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai nuomininkas visiškai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį. Pagal Sutarties 10.3.8 punktą, jei nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės anksčiau nustatymo termino, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui Sutartyje nurodyto užstato dydžio netesybas ir vieno mėnesio mokesčio už transporto priemonės nuomą dydžio baudą, kas yra laikoma nuomotojo minimaliais nuostoliais. Netesybomis, kurias privalo sumokėti nuomininkas yra laikoma ir ta užstato dalis, kuri lieka nepanaudota, pagal šią sutarties atlikus nuomojamos autotransporto priemonės atstatymą į tinkamą naudojimui būklę. Sistemiškai aiškinant šalių sudarytų Sutarčių nuostatas matyti, jog sumokėtu užstatu šalys iš esmės siekė užtikrinti nuomininko prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą, tuo pačiu susitarė ir dėl minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo netesybų forma, taigi sutarė dėl prievolių, kylančių iš Sutarčių, įvykdymo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 6.193 straipsnis, 185 straipsnis).

23CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, tačiau ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Prievolių įvykdymas, remiantis šia nuostata, gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą. Tačiau užtikrinimo negaliojimas nedaro pagrindinės prievolės negaliojančios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013). Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.70 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas, yra nurodęs, jog kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

24Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Sutartys yra nutrauktos nuo 2018 m. kovo 27 d. (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog Sutartys nutrauktos dėl netinkamai naudojamų nuomininkui perduotų transporto priemonių (automobilių gadinimo). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Sutartys nutrauktos prieš terminą dėl nuomininko kaltės (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Ieškovė Sutarčių nutraukimo pagrindų neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 187 straipsnis). Iš byloje pateikto 2018 m. balandžio 10 d. turto priėmimo – perdavimo akto pagal sutartį Nr. ( - ) (el. b. l. 161-162) matyti, jog šalys sudarė, o ieškovė pripažino, kad su natūraliu nusidėvėjimu nesusiję transporto priemonės apgadinimai sudaro 12 575 Eur bei įsipareigojo per 5 dienas nuo akto sudarymo šią žalą atlyginti. Byloje įrodymų, jog šią prievolę ieškovė įvykdė, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė byloje taip pat pateikė duomenis, jog kitos transporto priemonės apgadinimai įvertinti 10 370,57 Eur suma (el. b. l. 163). Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog antros transporto priemonės apgadinimų mastas vienašališkai nustatytas atsakovės, tačiau duomenų, paneigiančių pateiktus įrodymus, ar patvirtinančių kitokį (mažesnį) pažeidimų mąstą nepateikė, aplinkybių, jog transporto priemonės nebuvo tinkamai naudojamos neginčijo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Minėta, jog pagal Sutarčių 3.5 punktą, užstatas nuomininkui grąžinamas per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai nuomininkas visiškai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį. Byloje pateiktų įrodymų visetas bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir, įvertinus tai, kad UAB ,,( - )“ yra iškelta bankroto byla, Sutartys nutrauktos, galimybių sutartinius įsipareigojimus įvykdyti neturi (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti pagal Sutartis sumokėto užstato, o atsakovė įgijo teisę šio užstato negrąžinti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

25Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų. Teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir pasunkinti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (CK 4.198 straipsnis, 1.8 straipsnio 1 dalis). Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Pagal CK nuostatas, kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito turėtojui, sudaroma paprastos formos rašytinė įkeitimo sutartis. Ji gali būti sudaroma kaip atskira sutartis arba susitarimas dėl įkeitimo įtraukiamas į sutartį, iš kurios kyla pagrindinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013). Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyse buvo susitarusios dėl tinkamo prievolių pagal Sutartis įvykdymo užtikrinimo, šios lėšos buvo perduotos kreditoriui 2016 m. lapkričio 2 -3 d. (el. b. l. 23). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė galėjo tenkinti reikalavimą pagal Sutartis iš jai perduoto užstato sumos, susijusį su ieškovės įsipareigojimų netinkamu vykdymu (CK 1.5 straipsnis).

26Actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra nustatyta sąlygų, kurioms esant pagal Sutartis sumokėtas užstatas turi būti grąžinamas ieškovei, nutraukus Sutartis dėl nuomininko (ieškovės) kaltės ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms atsakovei iš Sutarčių kylančius reikalavimus patenkinti iš sumokėto užstato sumos, pripažinti, jog Ginčijamais sandoriais buvo pažeisti BUAB ,,( - )“ kreditorių interesai, nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Sutartimis šalys susitarė dėl prievolių užtikrinimo būdų bei formos, pagal Sutarčių 3.5 bei 10.3.8 punktus, sumokėtas užstatas, esant Sutartyse nurodytoms sąlygoms, neturi būti grąžintas nuomininkui, o byloje pateikti įrodymai patvirtina šias sąlygas buvus Ginčijamų sandorių sudarymo metu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

27Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Skolininko pareigą sudaryti sandorį gali numatyti įstatymas, teismo sprendimas, ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčija atsakovės 2018 m. gegužės 15 d. pranešimą ,,Dėl netesybų taikymo nutraukus sutartis ir užstato įskaitymo“, kuriuo atsakovės pranešė UAB ,,( - )“, jog dalį skolinio įsipareigojimo mažina sumokėto užstato suma, nurodo, jog atlieka įskaitymą.

28Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo išaiškinimuose nurodoma, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-372/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Sutartys nutrauktos dėl nuomininko (ieškovės) kaltės, šalių sutartinių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ieškovės atsakovei perduota piniginių lėšų suma, pagrindų šią sumą grąžinti ieškovei byloje nėra nustatyta, todėl atsakovė pagrįstai turėjo teisę savo reikalavimą pagal Sutartis patenkinti iš jai perduoto užstato lėšų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pažymėtina, jog ginčijamu 2018 m. gegužės 15 d. pranešimu buvo įgyvendinta kitos šalies informavimo pareiga apie lėšų ieškovei negrąžinimą, todėl, teismo vertinimu, šio pranešimo nuginčijimas teisinių pasekmių ieškovei nesukeltų (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis, 185 straipsnis), kitų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais pagrindų ieškovė nenurodė bei neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis).

29Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė apie ieškovės finansinius sunkumus žinojo (el. b. l. 16-18), šių aplinkybių teismo posėdyje neneigė ir atsakovės atstovas. Tačiau byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog tenkindama reikalavimus pagal Sutartis iš jai perduoto užstato lėšų atsakovė elgėsi nesąžiningai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Minėta, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių užstato lėšos turėtų būti grąžintos ieškovei, byloje pateikti įrodymai patvirtina esant pagrindą užstato lėšas panaudoti, kadangi dėl tokios šių lėšų naudojimo tvarkos ir sąlygų šalys susitarė sudarydamos Sutartis. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė, informuodama UAB ,,( - )“ apie užstato panaudojimą, turėjo pagrindo manyti, jog šie veiksmai sustiprins ieškovės nemokumą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 6.66 straipsnis).

30Dėl bylos procesinės baigties

31Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, pripažintina, jog byloje nėra nustatytos visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

32Nenustačius sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

35Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 270 Eur (el. b. l. 158-159) bei patyrė 405 Eur advokato atstovavimo išlaidų (el. b. l. 171-175).

36Netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 675 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 98 straipsnis).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

38netenkinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ ieškinio.

39Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ 675 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,( - )“.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti... 5. Nurodė, jog 2018 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 26 d. sudarė... 8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, paaiškino... 9. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu atsiliepime... 10. Teismas konstatuoja:... 11. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. spalio 26 d.... 12. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi UAB ,,( - )“... 13. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2018 m. gegužės 15 d.... 14. Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl actio Pauliana (Pauliano ieškinys)... 15. CK 6.66 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 16. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti reikalavimo pripažinti sandorius... 17. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog UAB ,,( - )s“ iškelta Klaipėdos... 18. Teismų praktikoje pripažįstama ir įtvirtinta, kad kreditorius, reiškiantis... 19. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 20. Ieškovė nurodo, jog Ginčijami sandoriai sudaryti ieškovei esant faktiškai... 21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ginčijamais sandoriais atsakovė gauto... 22. Iš byloje pateiktų Sutarčių, kurių sąlygos yra vienodos, matyti, kad... 23. CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo... 24. Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad... 25. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teisiniai santykiai dėl... 26. Actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų... 27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ginčijamas sandoris gali būti... 28. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130... 29. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė apie ieškovės finansinius sunkumus... 30. Dėl bylos procesinės baigties ... 31. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 32. Nenustačius sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, nėra teisinio... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į ieškinį... 36. Netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteistinos rašytiniais... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 -... 38. netenkinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,( -... 39. Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,(... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...