Byla 2A-628-544/2018
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Auranga“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-538-940/2018 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei MB „Auranga“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, skolos ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovės MB „Auranga“ priešieškinį ieškovei O. B. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovė O. B. prašė nutraukti su atsakove MB „Auranga“ 2015 m. rugsėjo 18 d. pasirašytą statybos rangos sutartį ir priteisti iš atsakovės 4 818,29 Eur sumokėtą sutarties kainą, 3 946,30 Eur delspinigius, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo renovacijos darbus iki 2015 m. spalio 28 d. pagal lokalinę sąmatą, pasirūpinti medžiagų užsakymu ir pristatymu į objektą. Dar nebaigus darbų, buvo pastebėti jų defektai. Atsakovė jų tinkamai nepašalino, rangos darbų nebaigė ir tinkamai jų neperdavė. Ieškinio pateikimo teismui dieną gyvenamojo namo stogas buvo be stogo dangos, stogą dengianti difuzinė plėvelė buvo vietomis pažeista, neištiesta iki šoninių karnizų, ties vėjalentėmis į gyvenamojo namo vidų tekėjo vanduo. 3. Nurodė, kad atsakovei iš viso yra sumokėjusi 6 100 Eur. Įvertinus tai, kad dalis atsakovės atliktų darbų buvo panaudota, prašė priteisti 4 818,29 Eur sumokėtą sutarties kainą. Dėl atsakovės neįvykdytų statybos darbų patyrė pažeminimą, nuolatinį stresą, nestabilumo ir nesaugumo jausmus, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur suma. 4. Atsakovė MB „Auranga“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės O. B. priteisti 2 315,93 Eur skolą už statybos rangos darbus. 5. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 1 685,93 Eur už atliktus stogo dangos keitimo darbus ir 630 Eur už stogo nuardymo darbus. Stogo dangą nuėmė dėl ieškovės reikalavimo ir klaidingos eksperto išvados. Pagal rangos sutartį darbai buvo padaryti tinkamai ir laiku. Priešieškinis yra pagrįstas, nes darbų rezultatas buvo padarytas laiku, stogas buvo uždėtas, nustatyti stogo defektai mažareikšmiai. Stogo dangos nuėmimas buvo rangos darbai, dėl kurių naujai susitarta, tai nebuvo trūkumų taisymas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

56. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė tarp ieškovės O. B. ir atsakovės MB „Auranga“ sudarytą 2015 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. A4. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 818,29 Eur sumokėtą sutarties kainą, 2 544 Eur delspinigius, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 862,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. 7. Teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo renovacijos darbus (sutarties 2.1. punktas). Šalys susitarė, kad darbai atliekami ir sutarties objekto kaina yra nustatoma pagal pridedamą lokalinę sąmatą (sutarties 3 dalis). Rangovė šios sutarties 5.2 punktu įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovei visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus per garantinį laikotarpį, pasirūpinti medžiagų užsakymu ir pristatymu į objektą. Užsakovė įsipareigojo nustatyti statybos darbus, jų apimtį ir atlikimo sąlygas, priimti rangovės baigtus darbus ir laiku už juos atsiskaityti (sutarties 5.1. punktas). Darbams suteikiama 1 metų garantija (sutarties 7.1 punktas). Šalių sutartinius teisinius santykius teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius. 8. Nustatė, kad darbams pagal rangos sutartį atlikti projektas parengtas nebuvo. Lokalinėje sąmatoje, kuri pateikta byloje, išvardinti sutarti darbai, medžiagos, jų pavadinimai, įkainiai ir kiekiai. Bendra suma už medžiagas – 4 343,26 Eur, už darbus – 3 130,79 Eur; iš viso – 7 474,05 Eur. Gegnių pakeitimo (tvirtinimo) darbai lokalinėje sąmatoje nenumatyti. Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovės atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad lokalinė sąmata buvo patikslinta, bet ji teismui nepateikta. Ieškovė atsakovei pagal sutartį iš viso yra sumokėjusi 6 100 Eur. Stogo renovacijos darbai pagal sutartį buvo pradėti 2015 m. rugsėjo mėn. ir baigti 2015 spalio 28 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas nebuvo. 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje atsakovės darbuotojai, nuvykę minėtu adresu, nuėmė ieškovės gyvenamojo stogo dangą. Šiuo metu stogas uždengtas (sudarius sutartį su kitu rangovu dėl stogo uždengimo). Ieškovės gyvenamasis namas be stogo dangos (skardos) buvo nuo 2016 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio mėn. Prašomą priteisti sumą (sumokėtą sutarties kainą) ieškovė sumažino 1 281,71 Eur, kadangi naujasis rangovas panaudojo iš atsakovės ieškovės įsigytus grebėstus – 639,40 Eur, pastogės dailylentę – 247,14 Eur, lietaus nutekėjimo sistemą – 288,01 Eur. Taip pat ieškovė iš prašomos priteisti sumos atėmė 107,16 Eur už senos stogo dangos nuardymo darbus, kuriuos atliko atsakovė. 9. Nustatė, kad ieškovė teismui pateikė du UAB „Pastatų konstrukcijos“ parengtus 2016 m. balandžio 22 d. Statinio dalinės ekspertizės aktus Nr. SE16-12, kurių išvados skiriasi. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ekspertizės aktas, kuriame pateikiamos keturios išvados, yra patikslintas aktas, kuris buvo surašytas ta pačia 2016 m. balandžio 22 d. data vėliau, atlikus papildomą apžiūrą. Buvo patikslinta ekspertizės akto išvados dalis dėl oro tarpo suformavimo, kadangi nustatyta, kad vėdinamasis oro tarpas buvo suformuotas. Nustatyti pakeistos stogo dangos įrengimo trūkumai: stogo šlaitų sandūroje stogo dangos kraštas nukirptas nelygiai; sutrūnijusi gegnė greta stoglangio; pažeista, pradurta difuzinė plėvelė, kuri neprivesta iki vėjalenčių; stogo apdaila pažeista vandens. Be to, byloje buvo paskirta ir atlikta teismo statybos ekspertizė, kurios metu pateiktos išvados, kad 2016 m. balandžio 22 d. Statinio dalinės ekspertizės aktuose Nr. SE16-12 nurodyto stogo trūkumai nėra esminiai, lemiantys gaminių naudojimo pagal paskirtį negalimumą, išskyrus defektą – sutrūnijusią gegnę, kurios pažeidimai neatitinka esminių statinio reikalavimų, kurią būtina sustiprinti norint tinkamai eksploatuoti objektą. Gegnės tvirtinimas galimas ir uždengus stogo dangą, nors tai ir neatitinka gerosios statybos praktikos. Taip pat nustatyta, kad šilumos izoliacija nėra privesta iki pat šoninių karnizų, todėl plėvelės neprivedimas iki vėjalenčių nelaikytinas atliktų darbų trūkumu. 10. Teismas konstatavo, kad sutrūnijusi stogo gegnė prie stoglangio yra esminis trūkumus ir ją būtina suvirtinti, o atsakovės atlikti tvirtinimo darbai atlikti netinkamai. Atmetė atsakovės teiginius, kad stogo dangos nuėmimo darbai 2016 m. gegužės mėn. buvo atlikti ne pagal pirminę vartojimo statybos rangos sutartį, o pagal atskirą žodinį šalių susitarimą, todėl pirminės rangos sutarties atsakovė nepažeidė. Teismas sprendė, jog tokio susitarimo tarp šalių atsakovė neįrodė, dėl ko nėra teisinio pagrindo ginčo šalių santykius dėl stogo dangos nuėmimo darbų kvalifikuoti kaip naujus sutartinius šalių teisinius santykius. 11. Teismas laikė, kad byloje įrodytas faktas, jog, atsakovei nuėmus jos pačios uždėtą stogo dangą, ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti pagal vartojimo rangos sutartį, t. y. atsakovė iš esmės pažeidė sutarties 2.1 punkte numatytą įsipareigojimą atlikti stogo renovacijos darbus. Todėl darė išvadą, kad sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ieškovės teisių gynimo būdas. Nustačius, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir priteisti sumokėtą 4 818,29 Eur sutarties kainą yra pagrįstas. Nesant duomenų, kad šalys buvo sutarusios dėl papildomų stogo nuardymo darbų, atsakovės priešieškinį teismas laikę nepagrįstu ir neįrodytu. 12. Vertindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra vartotoja, o atsakovė – juridinis asmuo, galintis ir turintis pareigą numatyti prisiimamų įsipareigojimų pasekmes, jam keliami aukštesni reikalavimai ir didesnė susitarimų rizika, į pagrindinės skolos ir prašomų priteisti netesybų santykį, į delspinigių normą (0,2 procentai), delspinigių skaičiavimo laikotarpį (264 dienos), į aplinkybes, kad naujasis rangovas panaudojo dalį medžiagų ir darbų, kuriuos atliko atsakovė. Todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas, tačiau prašomą priteisti delspinigių suma yra mažintina, skaičiuojant juos ne nuo sutartos sutarties kainos, o nuo ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės sutarties kainos 4 818,29 Eur. 13. Teismas, įvertinęs stogo funkcinę paskirtį (tai viena iš esminių ir pagrindinių namo dalių, statinio atitvarinė konstrukcija), sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją (kuri yra patvirtinta medicininiais dokumentais), nepatogumus, kurie yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Įvertinęs žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (byloje nenustatyti tyčiniai atsakovės veiksmai), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė atsakovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

714. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Auranga“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės priešieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 15. Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą. 16. Teigia, jog teismas netinkamai nustatė atsakovės atliktų darbų užbaigimo momentą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pastaroji neatliko stogo renovacijos darbų. Spręsdamas šį klausimą teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu konstatuotas faktines aplinkybes, kad jau 2015 m. spalio 28 d. stogo danga faktiškai buvo uždengta ir nuo šios dienos iki 2016 m. gegužės mėn. pabaigos naujai uždengtu namo stogu ieškovė naudojosi, kas visiškai paneigia teismo išvadą dėl atsakovės sutartyje numatytų stogo renovacijos darbų neatlikimo. 17. Teismas išvadas apie atsakovės atliktų darbų apimtį grindė tik ieškovės paaiškinimais apie bylos aplinkybes ir neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus ir kasacinio teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Vertindamas, ar atsakovė pagal sutartį atliko visus darbus, teismas be pagrindo vadovavosi ne šalių pasirašyta sutartimi, o ieškovės paaiškinimais dėl sutartos darbų apimties. Mano, jog spręsdamas dėl ieškovės pareigos priimti atliktus darbus teismas privalėjo vertinti, ar atsakovė atliko būtent raštu šalių lokalinėje sąmatoje numatytus stogo renovacijos darbus. Šiuo atveju pati ieškovė, išvardindama atsakovės atliktus darbus, patvirtino, kad lokalinėje sąmatoje numatyti darbai buvo atlikti. 18. Nurodo, kad ieškovės nurodomi sutrūnijusios gegnės tvirtinimo darbai į lokalinę sąmatą nebuvo įtraukti, o dėl šių darbų atlikimo šalys tarėsi atsakovei jau atlikus sutartyje numatytus darbus. Remdamasis vien ieškovės teiginiais, teismas nusprendė, kad sudarydamos sutartį šalys žodžiu susitarė ir dėl gegnės tvirtinimo darbų. Tokia išvada sprendime motyvuota teiginiu, kad teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, nors byloje esantis rašytinis šalių susitarimas patvirtina priešingai. 19. Pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Kaip patvirtino byloje paskirta teismo statybos ekspertizė, ieškovės nurodyti stogo trūkumai nėra esminiai, lemiantys gaminių naudojimo pagal paskirtį negalimumą, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė atlikdama darbus esminių pažeidimų nepadarė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsakovė pagal sutartį darbus atliko, darbų rezultatą pasiekė, atlikti darbai esminių trūkumų neturėjo, nebuvo kitų įstatyme ar sutartyje nustatytų sąlygų, leidžiančių ieškovei nepriimti darbų rezultato, todėl ieškovei atsirado pareiga atliktus darbus priimti ir už juos apmokėti. 20. Teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.680 straipsnyje numatyta galimybe nutraukti sutartį ir atgauti už darbus sumokėtą kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis straipsnis reglamentuoja užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas. Užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. Kadangi atsakovė darbų rezultatą buvo pasiekusi jau 2015 m. spalio 28 d., o ieškovei atsirado pareiga atliktus darbus priimti, todėl nagrinėjamo ginčo atveju CK 6.680 straipsnis netaikytinas. 21. Nurodo, kad iš šalių susirašinėjimo dokumentų matyti, jog ieškovė nesudarė tinkamų sąlygų atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, darbų atlikimo eigoje pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl darbų atlikimo, reikalavimus dėl gegnių ir greta gegnių esančių konstrukcijų keitimo, stogo dangos nudengimo ir kt., kas trukdė atsakovei vykdyti darbus ir iš esmės lėmė konfliktą tarp šalių. Būtent bendradarbiavimo stoka ir ieškovės neapsisprendimas, nuomonės keitimas faktiškai apsunkino atsakovės darbų vykdymą, suklaidino ją dėl rangos darbų kokybės ir lėmė stogo dangos nuėmimą, nors į šias aplinkybes spręsdamas bylą teismas neatsižvelgė. 22. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Nors reikalautą neturtinės žalos dydį teismas sumažino, tačiau aiškaus tiesioginio priežastinio ryšio tarp patirtos neturtinės žalos ir atsakovės veiksmų nenustatė, taigi, pagrindo priteisti neturtinę žalą nebuvo nustatyta. Byloje ieškovė pateikė įrodymus tik apie sveikatos būklę po statybos rangos sutarties pasirašymo, tačiau jokių duomenų apie sveikatą iki to pateikta nebuvo. 23. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė O. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. 24. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog sutrūnijusi stogo gegnė prie stoglangio yra esminis trūkumus ir ją būtina sutvirtinti, o atsakovė gegnės tvirtinimo darbus atliko netinkamai. Būtent dėl esminio ir nepašalinto trūkumo ieškovė pagrįstai reikalavo nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius, kas nagrinėjamu atveju yra laikytina kaip proporcingas ieškovės teisių gynimo būdas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgė į šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, todėl teismo nustatytas 500 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

925. Apeliacinis skundas atmetamas. 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės ir atsakovės reikalavimų bei atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Šiuo atveju tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, nes jie tapatūs argumentams, kuriais buvo grindžiamas atsiliepimas ir priešieškinys. 28.Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnis). Dėl šių aplinkybių tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip vartojimo (CK 6.2281 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo statybos rangos teisinių santykių. Nors apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, tačiau šio skundo argumento turinio neatskleidžia ir nenurodo, kaip, jos nuomone, tarp šalių susiklosčiusius santykius reikėjo kvalifikuoti ir kokias kitas, nei taikė pirmosios instancijos teismas, normas reikėjo taikyti. Taigi spręsdamas klausimą, ar atsakovė tinkamai įvykdė jai tekusias pareigas pagal vartojimo statybos rangos sutartį, teismas pagrįstai vadovavosi ne tik CK XXXIII skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos rangos sutarties santykius, tačiau ir CK XVIII1 skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis vartojimo sutarčių reguliuojamus teisinius santykius. 29. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka ne tik sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus, bet ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, o kai pastatai rekonstruojami – ir už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo at atsparumo sumažėjimą ar netekimą (CK 6.695 straipsnio 1, 2 dalys). Vartotojams teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.). Kadangi rangovas statybos rangos sutartyje veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų, nes pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga. Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis). 30. Atsižvelgiant į nutarties 29 punkte nurodytą užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, į tai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė (rangovas) įvykdė pareigą įspėti ieškovę dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui ir apie būtinumą atlikti papildomus darbus, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta ieškovės (užsakovės) veiksmų, kurie būtų pagrindas pripažinti ją atsakinga už nustatytų darbų defektų atsiradimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo ieškovės atsakomybės už ginčo defektus ir bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Be to, byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė reiškė pastabas ir pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės, taigi apelianto argumentai dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. 32. Įvertinusi bylos duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir jais pagrindė savo išvadas. Teismas vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamais šalių teisiniais santykiais. Apeliantės teiginiai apie įrodymų nebuvimą tam tikroms aplinkybėms įrodyti prieštarauja bylos medžiagai. Todėl daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176–185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie įrodymai, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). 33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės vertinimu, kad teismas netinkamai nustatė jos atliktų darbų užbaigimo momentą, nes neva nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. gegužės mėn. pabaigos naujai uždengtu namo stogu ieškovė naudojosi. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išvadas apie atsakovės atliktų darbų pabaigą, apimtį ir kitas nustatytas aplinkybes grindė ne tik ieškovės paaiškinimais, bet visų byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant liudytojo A. B. paaiškinimus, kuris ruošė 2016 m. balandžio 22 d. statinio dalinės ekspertizės aktus, taip pat ekspertizės aktu, kurią atliko teismo ekspertas dr. D. K. bei kitais leistinais įrodymais. Byloje esantys duomenys patvirtina teismo išvadą, kad 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje atsakovės darbuotojai nuėmė ieškovės gyvenamojo namo renovuoto stogo dangą ir ieškovės gyvenamasis namas be stogo dangos (skardos) buvo nuo 2016 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kada stogo dangą pakeitė kitas ieškovės pasamdytas rangovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė šalių sutarties 5.2.1. punkte numatytą pareigą ir perdavė arba bent bandė perduoti užsakovei atliktus ir užbaigtus visus sutartyje nurodytus darbus. Todėl byloje nėra pagrindo kitaip nustatyti atliktų darbų užbaigimo momentą, negu jį nustatė pirmosios instancijos teismas. 34.Nagrinėjamu atveju esminės ginčijamos aplinkybės yra tos, ar atsakovė pagal sutartį privalėjo atlikti sutrūnijusios stogo gegnės tvirtinimo darbus, ar atsakovės atlikti sutrūnijusios stogo gegnės prie stoglangio tvirtinimo darbai atlikti tinkamai ir, jei jie atlikti netinkamai, ar tai yra esminis statybos rangos darbų trūkumas ir sutarties pažeidimas. 35. Nors apeliantė teigia, jog dėl gegnės keitimo darbų šalys sutartyje nesusitarė, tačiau, net ir nesant šio darbo konkrečiai numatyto lokalinėje sąmatoje ir šalių pasirašytoje sutartyje, atsakovė faktiškai atliko sutrūnijusio gegnės prie stoglangio tvirtinimo darbus, ką patvirtina šalių paaiškinimai bei 2016 m. balandžio statinio dalinės ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 16-17, 19, pav. Nr. 3-4). Pati atsakovė pripažino, kad lokalinė sąmata, kuri pateikta byloje, buvo tikslinta. Atsakovės byloje pateiktoje 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje (t. 1, b. l. 14) nurodyta suma už atliktus darbus skiriasi nuo teismui ieškovės pateiktos pirminės sąmatos ir yra didesnė. Šalys sutarties 2.1 punktu sutarė, kad atsakovė pilnai atliks stogo renovacijos darbus pagal šalių suderintą lokalinę sąmatą. Nors sutartyje nedetalizuota, kas apima stogo renovacijos darbus, tačiau šalys, sudarydamos sutartį, sutarė, jog darbus atsakovė įsipareigoja atlikti vadovaujantis šalių suderintų kainų skaičiavimu – lokaline sąmata, kuri gali būti keičiama užsakovei atsisakius dalies darbų, keičiantis skaičiavime numatytų medžiagų, konstrukcijų ar įrengimų kainoms arba keičiant sprendimus. Esant tokiems faktiniams duomenims, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad šalys susitarė žodžiu, jog, jei bus sutręšusios gegnės, kurios yra viena iš stogo sudedamųjų dalių, atsakovė jas pakeis. Taigi vien tai, kad pirminėje sąmatoje, kuri yra pateikta byloje, nėra numatyti stogo gegnių keitimo ar tvirtinimo darbai, nepaneigia fakto, kad šalys dėl jų keitimo (tvirtinimo) buvo susitariusios žodžiu. 36. Kaip minėta, konkrečius sutartinius santykius patvirtina objektyviai atsakovės realiai atlikti gegnės keitimo darbai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys susitarė (sutarties 7.2 punktas), jog rangovas garantuoja, jog priėmimo metu jo darbai atitiks sutartyje nustatytas savybes, normatyvinių, statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų jų vertę arba tinkamumą įprastam naudojimui. Būtent pagal Statybos reglamentą STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai“, šlaitinių stogų konstrukcija susideda iš murlotų, gegnių, pakloto virš jų ir stogo dangos. Laikančioji stogo konstrukcija – tai murlotas (mūrtašis), gegnės, stygos, papildomos atraminės konstrukcijos. Taigi, abiem šalims neginčijant, kad galutinis statybos rangos sutarties dalykas buvo pilnai atlikti namo stogo renovacijos darbai, atsakovė, laikydamasi sutarties 7.2 punkto nuostatų, kaip profesionali rangovė turėjo pareigą atlikti statybos rangos darbus, įskaitant ir gegnių pakeitimo bei sutvirtinimo darbus, taip, kad tų darbų rezultatą būtų galima naudoti pagal įprastą paskirtį, nes to reikalavimo statybą reglamentuojančių normatyvinių aktų, statybos dokumentų reikalavimai. 37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kurią atliko teismo ekspertas dr. D. K.. Ekspertizės akte konstatuota, kad sutrūnijusi gegnė, jos pažeidimai neatitinka esminių statinio reikalavimų, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo (kad apkrovos, veikiančios statinį jo statybos ar naudojimo metu, nesukeltų statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai). Dėl to esamą gegnę reikėjo sustiprinti, norint tinkamai eksploatuoti objektą. Iš esmės tą patį pažeidimą patvirtino ir 2016 m. balandžio 22 d. Statinio dalinės ekspertizės akto išvados bei liudytojo A. B. parodymai. 38. Nepagrįsti skundo argumentai, jog stogo danga buvo faktiškai uždengta, o ieškovė galėjo naudotis darbų rezultatu, be to, stogo danga buvo nuimta po pusės metų naudojimo, kas laikytina naujais sutartiniais santykiais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys naujo susitarimo dėl stogo dangos nuėmimo nebuvo sudarę. Vadovaujantis CK 6.162 straipsnio 2 dalimi, susitarimas sudaromas, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų. Vienas iš bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas (CK 6.3 straipsnis), o statybų rangos sutarties vienas iš būtinųjų elementų yra kaina (CK 6.681 straipsnis). 39. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepripažino, jog stogo dangos nuėmimo darbai po tam tikro laiko atlikti tinkamai ir jų nepriėmė. Be to, šalys nebuvo aptarusios ne tik naujų darbų apimties, pobūdžio, bet ir statybų rangos sutarties vieno iš būtinųjų elementų – kainos. Byloje tik pateikta lokalinė sąmata už stogo nuėmimo darbus, atliktus 2016 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 73). Atsakovės atstovas A. J. patvirtino, kad papildomų darbų apimtį buvo sunku numatyti, todėl nei lokalinė sąmata, nei stogo nuardymo darbų kaina nebuvo aptarta ir sutarta prieš pradedant darbus; sąskaitą išsiuntė vėliau, po to, kai buvo nuimta stogo danga; nurodė, kad atsakovės darbuotojai turėjo nuimti stogo dangą, pakeisti difuzinę plėvelę, ir vėl uždėti stogo dangą; darbus buvo planuota atlikti tą pačią dieną. Byloje nustatyta, kad darbai atlikti nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo ginčo šalių santykius dėl stogo dangos nuėmimo darbų, kuriuos atsakovė atliko 2016 m. gegužės mėn., kvalifikuoti kaip naujus sutartinius šalių teisinius santykius, kadangi byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sutariusios dėl visų būtinų statybos rangos sutarties elementų ir ieškovė išreiškė valią sudaryti naują sandorį. Šios teismo išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad, nors teismas sprendė, jog atsakovė neišreiškė aiškios valios atsisakyti dalies pareikštų reikalavimų, tačiau baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas nurodė, kad reikalavimo dėl 630 Eur priteisimo už stogo nuardymo darbus atsisako, nes dėl jų kainos nebuvo sutarta. 40. Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.2.1 punktas aiškiai nustatė, jog rangovas turi nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus per statinio garantinį laikotarpį. Šioje byloje atsakovės atstovai ne kartą pažymėjo, kad atsakovė turi ilgametę praktiką stogų dengimo srityje, kad yra šios srities profesionalė, todėl akivaizdu, jog ji, būdama rangove, privalėjo laikytis vartojimo rangą reglamentuojančių civilinės teisės normų (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1, 2 dalys). Nors iš byloje esančių dviejų UAB „Pastatų konstrukcijos“ parengtų 2016 m. balandžio 22 d. Statinio dalinės ekspertizės aktų Nr. SE16-12 matyti, kad jų išvados skiriasi ir tik patikslintame akte (t. 1, b. l. 15-17), atlikus papildomą apžiūrą, buvo nustatyta, jog vėdinamasis oro tarpas visgi yra suformuotas. Kaip minėta, duomenų, kad darbai buvo nebaigti dėl ieškovės kaltės ar jos vengimo bendradarbiauti su atsakove, priešingai nei teigia apeliantė, nėra. Šiuo atveju pati atsakovė, būdama profesionalė ir turėdama ilgametę patirtį, prieš nuimdama stogo dangą turėjo susipažinti su pateiktomis specialistų išvadomis, ir, nesutikdama su akte nurodytomis išvadomis bei su ieškovės nurodytais atliktų darbų trūkumais, neturėjo atlikti stogo dangos nuėmimo darbų, tačiau juos atlikusi, turėjo darbus užbaigti, o savo galimai pažeistas teises galėjo ginti teisinėmis priemonėmis (CK 6.656, 6.659 straipsniai), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 41. Pažymėtina tai, kad 2016 m. gegužės mėnesį atsakovei nuėmus ieškovės namo stogo dangą, neliko jos pačios pagal minėtą sutartį sukurto darbo rezultato. Atsakovė, nuėmusi stogo dangą, nepabaigė atlikti darbų ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Iki stogo dangos nuėmimo ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei dėl rangos sutarties nutraukimo, o prašė pašalinti atliktų darbų trūkumus. 2016 m. spalio 5 d. priede prie dalinės ekspertizės akto Nr. SE16-12 (t. 1, b. l. 81) pažymėta, kad ekspertizės metu užfiksuoti defektai nepašalinti, o demontuoti skardos lakštai „sandėliuojami” tiesiai ant žemės neįrengus paaukštinto horizontalaus pagrindo, dėl ko savo svorio veikiami deformavosi; skardos lakštuose užfiksuoti tvirtinimo savisriegiu pažeidimai viršutinėje čerpinio profilio bangos dalyje, šioje dalyje skardos tvirtinimas neleidžiamas. Ekspertas darė išvadą, jog pakartotinai naudojant skardos lakštus nebus užtikrintas sandarumas bei estetinis vaizdas; 2016 m. birželio mėnesį demontavus stogo dangą difuzinė plėvelė buvo palikta atvira bei veikiama aplinkos poveikio, tame tarpe UV spindulių, todėl ją būtina keisti nauja, įrengiant išilginius bei skersinius grebėstus, tvirtinant juos taip, kad plėvelė nebūtų pažeista, po išilginiais grebėstais įrengiant sandarinimo juostas. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutarties 2.1, 7.2 punktuose numatytus įsipareigojimą pagal lokalinę sąmatą atlikti stogo renovacijos darbus, atitinkančius sutartyje nustatytas savybes, normatyvinių, statybos dokumentų reikalavimus ir be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų darbų vertę arba jų tinkamumą įprastam naudojimui. 42. Apeliantė priešieškinio reikalavimus ir apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad aplinkybė, jog darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Atsakovės teigimu, ieškovės skola atsirado, nes liko neatsiskaityta už pagal sutartį atliktus darbus. CK 6.655, 6.676 straipsniuose numatyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų apmokėjimo iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas, atsakovė sutartyje nustatytu terminu turėjo tinkamai atlikti darbus ir juos perduoti ieškovei, o ieškovė turėjo pareigą priimti tinkamai ir pilnai atliktus darbus bei sumokėti už faktiškai atliktus darbus (sutarties 2.1, 4.2, 5.1.5, 5.2.1 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovė tiesioginės prievolės pagal šalių sutartį – rangos (stogo renovacijos) darbų - neįvykdė, nepranešė ieškovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis) ir jokia forma ir tvarka jo neperdavė ieškovei (darbų perdavimo – priėmimo aktas ar kitoks dokumentas nebuvo pasirašytas, CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Neperdavus darbų rezultato (stogo renovacijos darbų) ieškovei bei nustačius jų trūkumus, dėl kurių buvo neįmanoma naudoti darbo rezultato pagal paskirtį (nuardžius stogą namas nurodytą laiką liko be stogo), neatsirado ieškovės pareiga sumokėti už darbus, kuriems nustatyti trūkumai. 43.Taigi atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių poziciją, nurodytą procesiniuose dokumentuose, paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas pažeidė 2015 m. rugsėjo 18 d. tarp šalių sudarytą sutartį, todėl yra pagrindas ją nutraukti, o ieškovė pasinaudojo tinkamais ir įstatymo numatytais teisių gynimo būdais (CK 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 44. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovei priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, tvirtindama, kad neegzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių ieškovei, bei nurodo, kad ieškovė pateikė įrodymus tik apie sveikatos būklę po statybos rangos sutarties pasirašymo, tačiau jokių duomenų apie sveikatą iki to pateikta nebuvo. Argumentai vertinami nepagrįstais dėl šių motyvų. 45.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis). Ieškovės, kaip vartotojos, teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtina Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 46. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taip pat nurodyta, kad yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Remiantis CPK 178 straipsniu, žalos padarymo faktą, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė), ir jį (neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kai buvo priversta gyventi name be tinkamai uždengtos stogo dangos, dvasinius pergyvenimus dėl patirto sukrėtimo, emocinę depresiją), teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė įrodė į bylą pateiktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bei sprendime išdėstytais įrodymais. 47. Kaip nurodyta nutarties 28 punkte, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004). Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovei diagnozuotų depresijos epizodų, problemų dėl širdies ligų, hipertenzijos visiškai nebuvo iki šalių ginčo dėl atliktų stogo dangos keitimo darbų. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad visi ieškovės nurodyti sveikatos sutrikimai ir nustatytas neįgalumas buvo sąlygoti vien tik neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau byloje buvo pakankamai duomenų pripažinti, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su neigiamu poveikiu sveikatai, kas nulėmė teismo išvadą sumažinti neturtinės žalos dydį. Virš nutartyje jau pasisakyta, kad atsakovė pažeidė sutartį ir netinkamai atliko stoto renovacijos darbus. Įvertinus stogo funkcinę paskirtį ir laikotarpį, kai ieškovei teko gyventi be tinkamai įrengto namo stogo, neabejotina, jog ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie yra tokio lygio, kad yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų dėl sutarties pažeidimo, ieškovė nebūtų patyrusi neigiamų emocijų ir poveikio sveikatai, streso, nepatogumų ir kt. Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad byloje nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios ieškovei žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu nenukrypo. 48. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 49. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė O. B. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais (t. 3, b. l. 29), atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos iš atsakovės MB „Auranga“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš mažosios bendrijos „Auranga“ (j. a. k. 303303315) O. B. (a. k. ( - ) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai